Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-09-29 · Administracinė byla Nr. A-146-1362-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1093-428/2013Sprendimas · 2013-12-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
A-146-1362-14
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00445-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Laukgusta“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui
Trečiasis asmuo
A. S.
Administracinė byla Nr. A146-1362/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00445-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laukgusta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laukgusta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Laukgusta“ (toliau – ir UAB „Laukgusta“, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–8), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Alytaus skyrius, atsakovas) vyresniojo darbo inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2013 m. kovo 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 bei įpareigoti Inspekcijos Alytaus skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Inspektoriaus 2013 m. kovo 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 (toliau – ir Aktas Nr. 01) 17 punkte nurodyta, kad 2013 m. kovo 2 d. nelaimingas atsitikimas darbe UAB „Laukgusta“ vadybininkui A. S. įvyko dėl šių priežasčių: 1) netinkamo darbų organizavimo; 2) alkoholinių gėrimų vartojimas darbo metu ir buvimas darbo vietoje neblaiviam; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Akto Nr. 01 17 punkte nurodytomis 1-ąja ir 3-ąja priežastimis. Teigė, kad atsakovas neišsamiai, neobjektyviai ištyrė įvykio aplinkybes, neįsigilino į įmonės pateiktus dokumentus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Paaiškino, kad UAB „Laukgusta“ vadybininkas A. S. ir šaltkalvis mechanikas O. M. 2013 m. kovo 2 d. nuo 08 val. iki 17 val. atliko taros (dėžių) perkraustymo darbus iš įmonės nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) g. 35, Alytuje, į naujas įmonės išsinuomotas patalpas (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje. Tai patvirtina UAB „Laukgusta“ direktoriaus 2013 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 6, įmonės darbuotojų 2013 m. kovo mėnesio darbo grafikas, 2013 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei darbuotojo O. M. paaiškinimas. Minėti darbuotojai buvo pasirašytinai supažindinti su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, taip pat su krovos darbų saugos darbe instrukcija bei su kitomis darbų saugos instrukcijomis. Pareiškėjui žinoma, kad UAB „Laukgusta“ vadybininkas A. S., baigęs 2013 m. kovo 2 d. darbą, vartojo alkoholinius gėrimus su pareiškėjui nežinomais asmenimis, o vėliau apie 19 val. nuvyko į naujas įmonės patalpas, savavališkai užlipo kopėčiomis ant patalpų skardinių pakabinamų lubų ir, įtrūkus skardai, nukrito ant betoninių grindų bei patyrė sunkią traumą. Įvykis įvyko ne darbo metu ir ne darbo vietoje dėl savavališkų ir neatsakingų A. S. veiksmų, dėl kurių jis pats yra kaltas. Pareiškėjo nuomone, pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad darbuotojas A. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir savavališkai po darbo vietoje buvo neblaivus.

Akte Nr. 01 pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nepagrįstai nurodyta, kad įmonėje buvo netinkamas darbų organizavimas, nes elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, ant netvirtų pakabinamų skardinių lubų ir neįgyvendinus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Pareiškėjo teigimu, 2013 m. kovo 2 d. įmonės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, nebuvo vykdomi jokie elektros instaliacijos remonto darbai, nes buvo vykdomi tik taros perkraustymo darbai iš vienų nuomojamų patalpų į kitas. Įmonės darbuotojas A. S. ne darbo metu ir neblaivus neturėjo teisės lipti ant pakabinamų lubų, tačiau tai padarė, dėl ko nukrito nuo skardinio stogo ir patyrė sunkią traumą.

Akte Nr. 01 taip pat nepagrįstai nurodyta ir tai, kad nelaimingam atsitikimui kilti buvo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, darbuotojų nesupažindino su profesinės rizikos veiksmais darbo vietoje, nenušalino nuo darbo neblaivaus darbuotojo ir t. t. Pasak pareiškėjo, įmonės darbuotojai A. S. ir O. M. 2013 m. kovo 2 d. vykdę taros perkraustymo darbus iš vienos patalpos į kitą buvo instruktuoti ir supažindinti su šiuo darbu susijusiomis darbų saugos instrukcijomis, taip pat su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Ta aplinkybė, kad A. S. šių instrukcijų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikė, negali būti traktuojama kaip darbdavio kaltė ir jo atsakomybė. A. S. alkoholinius gėrimus vartojo po darbo valandų, nelamingas atsitikimas taip pat įvyko po darbo valandų ir ne jo darbo vietoje.

UAB „Laukgusta“ administracijos buveinė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Varėnoje, 2013 m. kovo 2 d. įmonės darbuotojai A. S. ir O. M. dirbo Alytuje, kiti įmonės darbuotojai (pvz., vairuotojai-ekspeditoriai) buvo išvykę į reisus po Lietuvą. Įmonės vadovas negali sukontroliuoti kiekvieno įmonės darbuotojo neteisėtų veiksmų. Su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindinti visi darbuotojai (tarp jų ir A. S.). Todėl Akto Nr. 01 išvada, kad įmonėje buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, yra nepagrįsta. Pareiškėjo įsitikinimu, nelaimingam atsitikimui darbe kilti buvo paties darbuotojo A. S. didelis neatsargumas, alkoholinių gėrimų vartojimas bei nesilaikymas darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų, o ne profesinės rizikos darbo vietoje įvertinimas, kaip nurodyta Akto Nr. 01 17 punkto 3 papunktyje. UAB „Laukgusta“ yra atlikti visų darbuotojų ir jų darbo vietų profesinės rizikos įvertinimai. Darbuotojo neteisėti veiksmai negali būti pateisinami ir dėl tokių darbuotojo veiksmų darbdavys neatsako.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 58) paaiškino, kad atlikus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2013 m. kovo 2 d. UAB „Laukgusta“ vadybininkui-mechanikui A. S., tyrimą nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. S. atliekant su darbu susijusius veiksmus įmonės patalpose. Dėl įvykio buvo surašytas 2013 m. kovo 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013 m. kovo 1 d. UAB „Laukgusta“ direktorius R. Š. susitarė su fiziniu asmeniu elektromonteriu A. Z. (tai nurodyta jų paaiškinimuose), kad šis laisvu nuo darbo laiku pašalins gedimus elektros instaliacijoje, dėl kurių neveikė apšvietimas UAB „Laukgusta“ išsinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje. 2013 m. kovo 2 d. UAB „Laukgusta“ vadybininkas-mechanikas A. S., būdamas Alytuje ir organizuodamas perkraustymo darbus iš vienų patalpų į kitas, organizavo ir elektros apšvietimo gedimų pašalinimo darbus, kelis kartus skambino elektromonteriui A. Z., derindamas jo atvažiavimo laiką. A. S. ir A. Z. susitarė, kad A. S. parodys elektros tinklo paskirstymo dėžutę, kuri yra virš pakabinamų lubų ir kurioje galimai yra gedimas. Tai įrodo, kad A. S. organizavo elektros instaliacijos gedimų šalinimą ir veikė darbdavio naudai. Aplinkybę, kad tą dieną buvo organizuoti ir atliekami elektros gedimo šalinimo darbai, patvirtino ir elektromonteris A. Z. bei įvykio vietos apžiūros metu patalpoje ant sofos sudėti įrankiai, naudojami elektros montavimo darbams. Pagal įmonėje iki šio nelaimingo atsitikimo nusistovėjusią tvarką, vadybininkui-mechanikui A. S. buvo pavedama įvairūs organizaciniai darbai, taip pat darbai, susiję su įmonės užsakymų įvykdymu bei personalo valdymu, nors pareiginių nuostatų įmonė nebuvo parengusi ir su vadybininko-mechaniko pareigybei priskirtomis funkcijomis A. S. pasirašytinai nebuvo supažindintas. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai nebuvo įvertintos, nes nelaimingo atsitikimo metu užlipimui ant lubų buvo naudojamos nesaugios medinės kopėčios, kurios buvo nepakankamo ilgio, pavojingai pastatytos ant medinių padėklų, be apsaugų nuo slydimo, neatitinkančios patalpų reikalavimų. Darbdavys nelaimingo atsitikimo tyrimo metu profesinės rizikos vertinimo medžiagos nepateikė. Be to, 2013 m. kovo 29 d. atlikus įmonės patikrinimą buvo nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas nei įmonėje, nei patalpose, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas. Taip pat įmonėje nenustatyta vidaus kontrolės tvarka, neparengtos priemonės rizikų šalinimui. Dėl šių pažeidimų pašalinimo įmonės vadovui buvo įteiktas Inspekcijos Alytaus skyriaus reikalavimas Nr. 0056-0447. Profesinės rizikos vertinimas betarpiškai susijęs su nelaimingo atsitikimo priežastimis, nes įvertinus netvirtų, pakabinamų skardinių lubų riziką ir įgyvendinus priemones darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimui, nelaimės buvo galima išvengti. Profesinės rizikos vertinimas privalėjo būti atliktas prieš pradedant veiklą naujose patalpose (Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 punktas). Su profesinės rizikos veiksniais A. S. nesupažindintas, kadangi jie nebuvo nustatyti, nes neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas, DSSĮ) 11 straipsnis įtvirtina darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šiuo tikslu darbdavys privalo organizuoti prevencinį priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų prevencijai, įgyvendinimą ir kontrolę, paskirdamas apmokytus ir atestuotus saugos ir sveikatos klausimais įgaliotus asmenis (DSSĮ 32 straipsnis). Darbdavys privalo paskirti pakankamą įgaliotų asmenų skaičių, kad būtų užtikrinta darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė ir nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojai, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 straipsnio 13 punktas). Ginčo atveju įmonėje tokios priemonės nebuvo parengtos, darbdavio įgalioti asmenys nepaskirti, patikrinimo metu nustatyti saugos ir sveikatos pažeidimai įrodo, kad įmonėje vidaus kontrolė neorganizuota.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 122–128) pareiškėjo UAB „Laukgusta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 2 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, UAB „Laukgusta“ sandėliavimo patalpose pareiškėjo darbuotojas vadybininkas-mechanikas A. S., būdamas neblaivus, ketindamas parodyti atvykstančiam elektrikui A. Z. elektros tinklo paskirstymo dėžutę, esančią virš pakabinamų lubų, dėl galimo elektros instaliacijos gedimo pašalinimo, užlipo ant pakabinamų lubų, įlinkus skardai, esančiai 4,3 m aukštyje, ir atsivėrus lubose plyšiui, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė sunkų galvos smegenų sumušimą ir sunkias vidines kaukolės traumas (b. l. 13–17, 26–35, 51). 2010 m. sausio 11 d. darbo sutartis Nr. 4 patvirtina, kad A. S. dirbo UAB „Laukgusta“ vairuotoju-ekspeditoriumi, o nuo 2011 m. liepos 1 d. ėjo vadybininko-mechaniko pareigas (b. l. 23–25). Darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad darbuotojas be kitų pareigų įsipareigoja vykdyti darbdavio ir jo įgaliotų asmenų nurodymus. Nelaimingo atsitikimo dieną UAB „Laukgusta“ direktoriaus R. Š. 2013 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 6 vadybininkas-mechanikas A. S. ir šaltkalvis-mechanikas O. M. buvo paskirti organizuoti taros perkraustymo darbus iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) g. 35, Alytuje, į naujas nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje (b. l. 46). Nelaimingo atsitikimo darbe akte pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi iš esmės nurodyta tai, kad įmonėje buvo netinkamas darbų organizavimas, nes elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, ant netvirtų pakabinamų skardinių lubų ir neįgyvendinus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti (b. l. 13–16).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apskritai neigia aplinkybę, jog įmonės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, buvo vykdomi kokie nors elektros taisymo darbai, bei tai, kad tokių darbų organizavimas buvo pavestas įmonės vadybininkui-mechanikui A. S. UAB „Laukgusta“ direktorius R. Š. savo pirminiame paaiškinime (b. l. 41) ir teisme apklausiamas liudytoju parodė, kad buvo prašęs A. Z. sutaisyti elektros gedimą sandėlio patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, tačiau A. S. nebuvo pavesta organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus, tačiau apie 16 val. kalbėdamas telefonu su A. S. suprato, kad jis neblaivus ir liepė jam važiuoti namo. Liudytojas A. Z. savo paaiškinimuose (b. l. 42–45) ir teisme parodė, kad UAB „Laukgusta“ direktorius R. Š. buvo jo prašęs pataisyti elektros gedimus sandėlio patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje; nelaimingo atsitikimo dieną jam kelis kartus skambino A. S., derindamas jo atvažiavimo į sandėlį laiką, ketindamas parodyti elektros paskirstymo dėžutę; apie 19 val. jis pats skambino A. S., klausdamas, kaip atvažiuoti iki sandėlio, o atvykęs į sandėlį pamatė A. S. nukritusį. Liudytojas O. M. savo paaiškinime (b. l. 38) ir teisme parodė, kad apie 19 val. vežė neblaivų A. S. į sandėlio patalpas (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, matė, kaip A. S. kopėčiomis, kurios buvo pastatytos ant medinių padėklų, užlipo ant pakabinamų lubų viršaus ir nukrito.

Įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad nors darbdavys neigė nurodęs nukentėjusiajam darbuotojui A. S. organizuoti elektros instaliacijos gedimo šalinimo darbus sandėlio (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, patalpose, nurodydamas, esą A. S. savavališkai lipo ant pakabinamų lubų, tačiau nustatyta, kad A. S., nors ir po darbo valandų, būdamas neblaivus, veikė išskirtinai darbdavio interesais. Liudytojo A. Z. paaiškinimai ir parodymai teisme patvirtino, kad A. S. kelis kartus skambino A. Z., derindamas jo atvykimo į sandėlį laiką, norėjo parodyti elektros paskirstymo dėžutę. A. S. veiksmai, susiję su lipimu ant pakabinamų lubų, virš kurių buvo elektros paskirstymo dėžutė, ketinant ją parodyti atvykstančiam taisyti elektros gedimą A. Z., patvirtina, kad jis dirbo įmonės patalpose, darbo sutartyje nesulygtą darbą, darbdavio žodiniu nurodymu organizuoti elektros instaliacijos gedimo šalinimo darbus. A. S. veiksmai buvo nukreipti darbdavio naudai, nors darbdavys tai neigė, siekdamas išvengti atsakomybės. Darbdavio neigimą, kad A. S. buvo pavesta organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus, teismas vertino kaip galimą atsakomybės dėl nukentėjusiajam A. S. padaryto sveikatos sužalojimo vengimą.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). To paties įstatymo 3 straipsnyje numatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos: tai, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus; darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai; saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnis detalizuoja prevencinių priemonių organizavimo sąlygas įmonėse. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis (DSSĮ 14 str. 1 d. ir 2 d.). Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; organizuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras (DSSĮ 19 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.). Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų (DSSĮ 20 str. 3 d.). Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 str. 1 d. 13 p.). Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo (DSSĮ 27 str. 1 d.). Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius (DSSĮ 39 str. 3 d.).

Teismas pabrėžė, kad nurodytų imperatyvių teisės normų nuostatos aiškiai apibrėžia darbdavio pareigą sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais atvejais.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės rizikos nuostatų (toliau – ir Profesinės rizikos nuostatai) 3.2 punkte nurodyta, kad rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Šių Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas). Profesinės rizikos nuostatų 24 punkte numatyta, kad, kai nustatoma nepriimtina rizika, įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai nedelsdami imasi priemonių nepriimtinai rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol yra įgyvendinamos prevencinės priemonės nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti; kai nustatoma priimtina rizika darbuotojams, kurie naudoja asmenines apsaugos priemones, įgyvendinamos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar jai sumažinti, kad darbuotojams nereikėtų naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas būtų įvertinęs profesinę riziką darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, taip pat, kad A. S. būtų buvęs apmokytas dirbti darbus aukštyje, kai kilo akivaizdi rizika nukristi, kad jis turėjo konkrečių žinių bei praktinių gebėjimų organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus, nes A. S. buvo priimtas dirbti vadybininku mechaniku. Byloje nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad užlipti ant lubų buvo naudojamos netinkamos, nesaugios darbo priemonės – nepakankamo ilgio medinės kopėčios, pastatytos ant medinių tam nepritaikytų padėklų (b. l. 26–36). Darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. A. S. būdamas neblaivus nebuvo nušalintas nuo darbo, nors darbdavys, bendrovės direktorius R. Š., kalbėjęs su A. S. telefonu apie 16 val., suprato, kad jis neblaivus, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Nustatytos faktinės aplinkybės suteikė teismui pagrindą konstatuoti, kad A. S. dirbo nesaugioje darbo aplinkoje, darbdaviui nevykdant pareigos sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams, atlikti profesinės rizikos vertinimą, nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo, tokiu būdu siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nenustatyta ir nepateikta, todėl atsakovas pagrįstai nurodė teisės aktų pažeidimus, kurie nulėmė nelaimingą atsitikimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežastys – netinkamas elektros instaliacijos remonto darbų organizavimas (elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, ant netvirtų pakabinamų skardinių lubų ir neįgyvendinus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti), darbo metu vartojimas alkoholinių gėrimų ir buvimas darbo vietoje neblaivios būklės, darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas.

Saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe pavesta tirti Valstybinei darbo inspekcijai, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe turi būti nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, nurodytos priemonės panašių atsitikimų priežastims pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Aktas Nr. 01 atitinka įstatymo ir kitų teisės aktų jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Atsakovas, tirdamas nelaimingą atsitikimą, tinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiojo elgesys ir faktas, kad darbo vietoje jis buvo neblaivus, turi reikšmės kaltės laipsniui nustatyti sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skundžiamas administracinis aktas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamą Aktą Nr. 01 ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas UAB „Laukgusta“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 131–134) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

Apelianto nuomone, teismo sprendimas paremtas prieštaringais motyvais ir aplinkybėmis dėl darbo organizavimo ir A. S. funkcijų. Apklaustas byloje liudytoju A. Z. parodė, kad jis skambino A. S. tik norėdamas sužinoti tikslų patalpų adresą, kadangi mažai pažįsta Alytaus miestą. Jeigu A. S. su A. Z. susitarė, kad A. S. parodys kur yra elektros sistemos gedimas (to jis negalėjo žinoti, nes nėra elektrikas), tai negali būti laikoma darbine užduotimi. Apelianto teigimu, faktą, kad A. S. nebuvo pavesta tokia užduotis, patvirtina bylos medžiaga (UAB „Laukgusta“ direktoriaus 2013 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 6, 2013 m. kovo mėnesio darbo grafikas, 2013 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbuotojo O. M. paaiškinimas). A. S. įvykio dieną buvo pavestas konkretus darbas: jis su kitu įmonės darbuotoju vykdė taros perkraustymo darbus į naujas nuomojamas įmonės patalpas, dėl to jie buvo pasirašytinai supažindinti su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, taip pat su krovos darbų saugos darbe instrukcija bei su kitomis darbų saugos instrukcijomis. Todėl nepagrįsta teismo išvada, esą byloje nenustatyta jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas būtų įvertinęs profesinę riziką darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, taip pat, kad A. S. būtų buvęs apmokytas dirbti darbus aukštyje, kai kilo akivaizdi rizika nukristi, ir tai, kad jis turėjo konkrečių žinių bei praktinių gebėjimų organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus. Pasak apelianto, to ir negalėjo būti, nes A. S. buvo priimtas dirbti vadybininku-mechaniku, o ne elektriku. Esant tokioms aplinkybėms, jis ir neturėjo būti apmokomas bei instruktuojamas kaip dirbti su elektra ar aukštyje, nes jis tokio darbo nedirbo ir tokių darbų jam nebuvo pavedama atlikti. Darbdavys nėra atsakingas už darbuotojo po darbo atliktus savavališkus veiksmus, kurie visiškai nėra susiję su jo darbo funkcijomis. Teismo išvados, kuriomis grindžiamas skundžiamas teismo sprendimas, pasak apelianto, yra klaidingos.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad A. S., būdamas neblaivus, nebuvo nušalintas nuo darbo, nes įmonės direktoriui R. Š. pasikalbėjus su A. S. telefonu apie 16 val. ir supratus, jog A. S. yra neblaivus, jis buvo nušalintas nuo darbo ir jam buvo nurodyta vykti namo. Faktą, kad A. S. pakluso tokiam nurodymui, patvirtina liudytojo O. M. paaiškinimai bei parodymai teisme. Šis liudytojas parodė, kad apie 19 val. vežė neblaivų A. S. į sandėlio patalpas (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje. Taigi, byloje yra nustatyta, kad A. S. po pokalbio su įmonės vadovu paliko darbo vietą ir nedirbo. Tai patvirtina, kad darbdavys vykdė pareigą sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams, pagal darbo funkcijas atliko profesinės rizikos vertinimą (nes profesinės rizikos vertinimas tik taip ir atliekamas, atsižvelgiant į konkrečias darbo funkcijas), nušalino neblaivų darbuotoją nuo darbo, tokiu būdu siekė apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nenustatyta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nurodė teisės aktų pažeidimus, kurie lėmė nelaimingą atsitikimą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad nelaimingą atsitikimą lėmė neblaivaus A. S. po darbo savavališkai atlikti neatsakingi veiksmai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 144) nurodomi tie patys nesutikimo su pareiškėjo (apelianto) pozicija argumentai, kurie buvo pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas pažymi, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas įrodo, jog A. S. faktiškai nebuvo nušalintas nuo darbo, nebuvo surašytas ir nušalinimo nuo darbo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.01 nurodytų A. S. sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymo pagrįstumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2011 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. XI-1804 redakcija) 3 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina)

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1562 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (pagal 2 priedą).

Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad šių Nuostatų prasme nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe arba jį lėmusios, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai.

Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad N-1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta: dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens (toliau vadinama – įmonės vadovas) ar jo įgalioto asmens (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo) žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas (8.1 p.); parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje (8.2 p.); darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos) (8.3 p.); vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu (8.4 p.); dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu (8.5 p.); papildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje (8.6 p.); darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmonėje su įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinia (8.7 p.); darbuotoją nušalinus nuo darbo, tačiau nušalintajam esant įmonės patalpose, teritorijoje, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos (8.8 p.). Nuostatų 9 punktas numato ir kitus atvejus, kuriais dėl nelaimingų atsitikimų surašomas N-1 formos aktas, o 10 punkte nurodyti atvejai, kuriais N-1 formos aktas surašomas dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbuotojui esant komandiruotėje.

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyresnysis darbo inspektorius, atlikęs 2013 m. kovo 2 d. 19.15 val. nelaimingo atsitikimo UAB „Laukgusta“ vadybininkui-mechanikui A. S. tyrimą, 2013 m. kovo 29 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01, kuriame nustatė šio nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, priežastis. Be to, tą pačią dieną surašė Reikalavimą Nr. R1 0056-0447, kuriame nurodė UAB „Laukgusta“ pašalinti nustatytus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus ir iki 2013 m. gegužės 31 d. apie viso Reikalavimo įvykdymą pranešti Inspekcijos Alytaus skyriui.

Inspektorius tyrimo metu nustatė ir Akto Nr.01 7 punkte nurodė nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kad 2013 m. kovo 2 d. UAB „Laukgusta“ vadybininkas-mechanikas A. S. ir šaltkalvis O. M. įmonės direktorius R. Š. pavedimu, įformintu 2013 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 6, įmonės automobiliu atvyko iš Varėnos į Alytų atlikti taros perkraustymo darbus iš įmonės nuomotų sandėliavimo patalpų (duomenys neskelbtini) g. 35, Alytuje, į išsinuomotas patalpas (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, ir vykdė šiuos darbus. 2013 m. kovo 2 d. 19.15 val. patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas – A. S. medinėmis kopėčiomis, pastatytomis ant medinių padėklų rietuvės, užlipo ant pakabinamų skardinių lubų ir nukrito iš 4,4 aukščio ant betoninių grindų, kadangi jam nuėjus lubomis apie 3 metrus, skardos lakšto kraštas išsprūdo iš po kito skardos krašto, kuris buvo pritvirtintas varžtais prie metalinės sijos. Iš atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos (liudytojų O. M., A. Z., taip pat įmonės vadovo R. Š. paaiškinimų ir kt.) Inspektorius nustatė kokiu tikslu nukentėjusysis tokiu laiku buvo UAB „Laukgusta“ išsinuomotose patalpose ir kokiu reikalu užlipo ant pakabinamų lubų: UAB „Laukgusta“ direktorius 2013 m. kovo 1 d. paprašė įmonėje nedirbantį A. Z., kad šis nuvyktų iš Varėnos į Alytų sutvarkyti elektros instaliaciją įmonės išsinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini) g.16, Alytuje, kuriose nebuvo šviesos, o A. S. 2013 m. kovo 2 d. būdamas Alytuje organizavo šiuos darbus (kelis kartus skambino telefonu A. Z. ir derino jo atvykimo į sandėlį laiką, laukdamas atvažiuojančio A. Z. užlipo ant pakabinamų lubų surasti paskirstymo dėžutės vietą, kad ją galėtų parodyti elektromonteriui).

Inspektorius 2013 m. kovo 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nustatė, kad 2013 m. kovo 2 d. nelaimingas atsitikimas darbe UAB „Laukgusta“ vadybininkui A. S. įvyko dėl šių priežasčių: 1) netinkamo darbų organizavimo (elektros instaliacijos remonto darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, DSSĮ 14 str. 2 d. pažeidimas); 2) alkoholinių gėrimų vartojimo darbo metu ir buvimo darbo vietoje neblaiviam, DSSĮ 20 str. 3 d. pažeidimas); 3) darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo (darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės; įmonėje beįvertino profesinės rizikos darbo vietose, neįgyvendino priemonių rizikai šalinti ir mažinti; darbuotojų nesupažindino su profesinės rizikos veiksniais darbo vietoje; nenušalino nuo darbo neblaivaus darbuotojo; DSSĮ 39 str. 3 d., 27 str. 1 d., 25 str. 13 p. pažeidimai).

Pareiškėjas prašė panaikinti Aktą Nr.01, nesutikdamas su jame nurodyta 1-ąja ir 3-ąją nelaimingo atsitikimo priežastimis ir prašė įpareigoti Inspektorių atlikti pakartotinį tyrimą. Pagal Nuostatų 4 punkte pateiktą sąvoką pakartotinis tyrimas – tyrimas, kuris skiriamas, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidus (netaikius arba neteisingai pritaikius) šių Nuostatų ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Nuostatų 46 punkte nurodyta, kad tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina: nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta. Jeigu ji pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu; apžiūrėti nelaimingo atsitikimo darbe vietą, pareikalauti padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą; gauti iš darbdavio tyrimui atlikti reikalingus duomenis, dokumentus ir paaiškinimus, iš įmonės vadovo, darbdavio įgalioto asmens, asmenų ir liudytojų – rašytinius paaiškinimus apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis; prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su nelaimingu atsitikimu darbe; nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksnius) ir jo šaltinį; nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe); prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti; atsižvelgiant į šių Nuostatų 46.1–46.7 punktuose nurodytų klausimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatus, aprašyti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose. Duomenys nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių aprašyme pateikiami pagal jų priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu darbe; nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad Inspektorius pažeidė (netaikė arba neteisingai pritaikė) Nuostatų ar Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų nuostatas. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų normomis iš viso nesiremiama (skundai pagrįsti tik Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis), skundai pagrįsti vien tik argumentais, kuriuose išdėstyta pozicija, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats nukentėjusysis. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad jis nesutiko su Inspektoriaus Akte Nr.01 nustatytomis aplinkybėmis (išskyrus faktą, kad A. S. buvo neblaivus), taip pat su nustatytų aplinkybių pagrindu padarytomis išvadomis. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, susijusiais su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, pagrįstomis teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad, priešingai nė teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ištyrė ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

Iš Inspektoriaus surinktos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos matyti, kad Inspektorius paėmė rašytinius paaiškinimus iš įvykio liudytojų O. M., A. Z., taip pat iš kitų asmenų (UAB „Laukgusta“ direktorius, greitosios medicinos pagalbos vairuotojo); pareikalavo darbdavio sudaryti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą (Akte Nr.01 pažymėta, kad UAB „Laukgusta“ Valstybinei darbo inspekcijai apie nelaimingą atsitikimą pranešė tik 2013 m. kovo 6 d. ir neišsaugojo nelaimingo atsitikimo metu buvusios situacijos iki tyrimo pradžios, t. y. buvo paimtos kopėčios ir mediniai padėklai, ant kurių jos buvo pastatytos); išreikalavo policijos 2013 m. kovo 2 d. atliktos įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis kopiją; gavo iš darbdavio tyrimui atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus, susijusius su nukentėjusiojo ir darbdavio darbo santykiais, darbdavio funkcijų vykdymu užtikrinant darbų saugą ir darbuotojų sveikatą; gavo medicininius dokumentus apie nukentėjusiojo traumos sunkumą (sunki trauma) ir jo neblaivumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo apklausti nukentėjusįjį nebuvo galima dėl jo sveikatos. To negalėjo padaryti ir pirmosios instancijos teismas, nes Druskininkų ligoninės 2013 m. liepos 8 d. išraše iš medicininių dokumentų, adresuotame Kauno apygardos teismui, nurodyta, kad ligonis A. S. negali kalbėti, bendrauti (b. l. 76). Taigi Nuostatų 46 punkto prasme buvo surinkta visa galima ginčui aktualaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aplinkybėms ir priežastims nustatyti ir N-1 formos aktui surašyti (Nuostatų 8 punktas) būtina medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą išsamiai patikrino duomenis, kuriais remdamasis Inspektoriaus surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, t.y. įvertino rašytinius įrodymus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. Z., O. M., R. Š. parodymus, bylos proceso šalių atstovų paaiškinimus. Teismo išvados, kad sunkus nelaimingas atsitikimas darbe A. S. įvyko jam organizuojant elektros instaliacijos remonto darbus darbdavio žodiniu nurodymu ir su jo žinia, yra pagrįstos teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų taisykles (AB TĮ 57 str.6 d.) įrodymų visumos analize bei darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų normomis ir yra teisingos. Teisėjų kolegija, patikinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, konstatuoja, kad teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo A. Z. nuosekliais parodymais (šis asmuo nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pateikė du paaiškinimus (2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. kovo 20 d.), kurių turinys apie elektros instaliacijos remonto darbų organizavimą nesiskiria, tik antrajame paaiškinime nurodyta kada ir kaip jis atliko šiuos darbus po A. S. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe), kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme. Byloje yra duomenys apie tai, kad UAB „Laukgusta“apie sunkų nelaimingą atsitikimą darbe iš karto nepranešė Valstybinei darbo inspekcijai, nors pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 3 dalies reikalavimus tai privalu padaryti nedelsiant. Iš A. Z. paaiškinimų Inspektoriui ir apklausiant liudytoju pirmosios instancijos teismui duotų parodymų matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe dieną pokalbių telefonu dėl elektros instaliacijos remonto darbų atlikimo iniciatorius buvo A. S., o ne A. Z. 2013 m. kovo 2 d. būtent A. S. kelis kartus (pirmą kartą apie 14 val.) skambino A. Z., nurodydamas, kad jis yra Alytuje, derindamas elektromonterio atvykimo laiką ir paaiškindamas, kad jis parodys paskirstymo dėžutę virš pakabinamų lubų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigdamas, esą pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštaringi, išskiria A. Z. skambutį telefonu A. S., t. y. skambutį, kai minėtas asmuo jau buvo atvažiavęs į Alytų ir skambino A. S., klausdamas kaip privažiuoti prie sandėlio. Nors pareiškėjas neigia, kad jis buvo žodžiu nurodęs A. S. organizuoti elektros instaliacijos remonto darbus įmonės išsinuomotose patalpose, tačiau byloje nepateikė įrodymų kokiu kitu būdu, jei ne iš darbdavio žodinio pavedimo, A. S. sužinojo apie tai, kad UAB „Laukgusta“ direktorius 2013 m. kovo 1 d. prašė įmonėje nedirbančio A. Z. sutaisyti patalpose (duomenys neskelbtini) g.16, Alytuje, elektros apšvietimo gedimą ir kokiu kitu pagrindu 2013 m. kovo 2 d. ėmėsi organizuoti šiuos darbus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į UAB „Laukgusta“ direktoriaus paaiškinimo Inspektoriui turinį ir minėto asmens parodymų nenuoseklumą. UAB „Laukgusta“ direktoriaus paaiškinimas yra iš dviejų atskirai pasirašytų dalių: pirmojoje dalyje direktorius nurodė, kad 2013 m. kovo 2 d. A. S. ir O. M. Alytuje atliko taros perkraustymo į išsinuomotas patalpas darbus ir kad direktorius nežino ir negali paaiškinti, kodėl A. S. lipo ant išsinuomoto sandėlio pakabinamų lubų; apie tai, kad buvo prašęs A. Z. pažiūrėti kodėl išsinuomotose patalpose neveikia elektros apšvietimas, direktorius nurodė tik paaiškinimo papildyme. Akcentuotina, kad teismui buvo nurodytos dar kitos aplinkybės, kurių nebuvo paaiškinime (esą direktorius neblaivų A. S. pokalbio telefonu metu apie 16.00 val. nušalino nuo darbo ir jis nelaimingo atsitikimo metu sandėlyje buvo savavališkai). Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad byloje yra duomenys apie tai, jog UAB „Laukgusta“ apie 2013 m. kovo 2 d. nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinei darbo inspekcijai pranešė tik 2013 m. kovo 6 d., nors pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 2 dalį apie sunkų nelaimingą atsitikimą darbe privalu pranešti nedelsiant. Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įmonės vadovas ar padalinio vadovas įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, privalo darbo vietą ir įrenginių būklę iki nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pradžios išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu jų nepadarius kiltų pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, tačiau visa tai, kas buvo iki pakeitimų, turi būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota ar nufilmuota. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys apie tai, kad UAB „Laukgusta“ ne tik nevykdė įstatymo reikalavimo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie sunkų nelaimingą atsitikimą darbe nedelsiant, bet pažeidė ir Nuostatų 29 punkto reikalavimus, t. y. pranešė neišsaugojusi tos situacijos, kuri buvo nelaimingo atsitikimo vietoje jo metu (pašalino iš nelaimingo atsitikimo vietos kopėčias ir padėklus, ant kurių jos buvo padėtos). Pažymėtina, kad ši aplinkybė nesutrukdė Inspektoriui nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nes nelaimingo atsitikimo vietos situacija buvo užfiksuota (aprašyta ir nufotografuota) 2013 m. kovo 2 d. apžiūros protokole, kurią atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistas (apžiūra pradėta 20.35 val.). Apžiūros protokole, be kita ko, užfiksuoti du praviri lagaminai su įrankiais, kurie naudojami elektromonterio darbe. Tai patvirtina liudytojo A. Z. nurodytą aplinkybę, kad 2013 m. kovo 2 d. po 19.00 val. jis atvyko į patalpas (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, pašalinti apšvietimo elektra gedimą. Minėtas liudytojas parodė, kad po nelaimingo atsitikimo jis kitomis kopėčiomis užlipo ant pakabinamų lubų, nustatė gedimą, kurį pašalino 2013 m. kovo 3 d. Teisėjų kolegijai iš bylos medžiagos nekyla abejonių dėl to, kad nelaimingo atsitikimo dieną UAB „Laukgusta“ išsinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini) g. 16, Alytuje, buvo organizuoti elektros instaliacijos remonto darbai, kuriuos organizavo nukentėjusysis pagal darbdavio žodinį pavedimą, ir kad šių darbų atlikimui nebuvo pasirengta darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų prasme. Minėti bylos duomenys teisėjų kolegijai suteikia pakankamą pagrindą kritiškai vertinti apelianto argumentus, susijusius su 2013 m. kovo 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis ir priežastimis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis A. S. 2013 m. kovo 2 d. buvo nušalintas nuo darbo, nes nušalinimas nuo darbo turi būti įformintas pagal įstatymo reikalavimus ir tą dieną darbuotojui nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu kuriuo darbo dienos metu darbuotojas buvo nušalintas (Darbo kodekso 123 straipsnis). Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad 2013 m. kovo 2 d. jis dirbo 8 valandas. Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti A. S. nušalinimo nuo darbo faktą, byloje nėra.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain). Pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste išsamiai išnagrinėjo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, taip pat susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegija su minėtais pirmosios instancijos argumentais sutinka, todėl šiuo aspektu iš naujo nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo ginčijamos Inspektoriaus 2013 m. kovo 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodytos 1-oji ir 3-oji nelaimingo atsitikimo priežastys nustatytos pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo antrasis reikalavimas yra susijęs su pirmuoju reikalavimu (išvestinis reikalavimas). Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo netenkinami ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laukgusta“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis