Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal A. Š. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Už A. P. nelegalu darba jam paskirta 6500 Lt bauda, už A. D. nelegalu darba – 6500 Lt bauda, visos baudos dydis už du nelegaliai dirbusius darbuotojus 13000 Lt,

2011 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybines darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius suraše administracinio teises pažeidimo protokola pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. del to, kad A. Š., budamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, t.y. šios imones darbdaviu, 2011 m. gegužes 31 d. leido dirbti nelegalu darba A. P. ir A. D. nesudarius su jais rašytiniu darbo sutarciu, nepranešus laiku apie ju idarbinima teritoriniam Telšiu VSDFV (SODROS) skyriui. Tuo jis pažeide Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 98 str. 3 d.

Varenos rajono apylinkes teismas 2011 m. liepos 15 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyta administracini teises pažeidima. Teismas konstatavo, kad A. Š., dirbdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, nesudarius darbo sutarties raštu su A. P., A. D., 2011 m. gegužes 31 d. susitare ir leido jiems dirbti UAB „A“ (duomenys pakeisti) miško kirtavieteje (darbo vietoje) (duomenys neskelbtini), pagalbiniais darbininkais, pjaunant ir tvarkant mediena ir mokant už toki atlikta darba Vyriausybes nustatyta minimalu menesini atlyginima kas menesi. Tuo jis pažeide Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 98 str. 3 d., 99 str. nuostatas.

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo Varenos rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarima panaikinti ir administracinio teises pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukti.

A. Š. tvirtina, jog apylinkes teismas nepagristai administracinio teises pažeidimo byla išnagrinejo jam nedalyvaujant, tokiu budu ateme galimybe pateikti teismui reikšmingus irodymus. Nurodo, jog teismo posedžio diena jis, kaip UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadovas, turejo dalyvauti susitikime su verslo partneriais Vilniuje. Šis susitikimas UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo svarbus, nes sprendesi apmokejimo už atliktus darbus klausimas, o kitu administracijos darbuotoju, galejusiu nuvykti i ši susitikima, bendroveje nera. Apylinkes teismas, apelianto manymu, padare nepagrista išvada, kad jo nurodyta neatvykimo i posedi priežastis nera svarbi.

Apeliantas teigia, kad jis neturejo tycios padaryti administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nes kaip bendroves vadovas emesi visu priemoniu, kad butu ivykdyti teises aktu reikalavimai. Tvirtina, kad darbo sutartys su A. P. ir A. D. buvo sudarytos 2011-05-30, jiems iteiktas antras darbo sutarciu egzempliorius, išduoti darbuotoju pažymejimai. Tai patvirtina byloje esancios darbo sutartys ir Darbo sutarciu registravimo žurnalo kopija. Abu darbuotojai turejo pradeti dirbti 2011-05-30, buvo instruktuoti del darbu ir priešgaisrines saugos, ju darbo laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, darbo užmokestis apskaitomas darbo užmokescio priskaitymo žiniaraštyje. Nurodo, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) pateikti elektroniniu pranešimu VSDFV apie priimtus darbuotojus neturi galimybes, tai yra UAB „K“ (duomenys pakeisti), pagal sutarti jo vadovaujamai imonei teikiancios buhalterines paslaugas, pareiga. Šiuo konkreciu atveju pranešimus apie A. P. ir A. D. pavelavo pateikti UAB „K“ (duomenys pakeisti) vadove del asmeniniu priežasciu: del motinos ligos ji 2011 m. gegužes 30 d. nebuvo darbe.

A. Š. tvirtina, kad duomenu apie apdraustuosius ir draudejus pateikimo ir tikslinimo taisyklese numatyta, jog pranešimas turi buti pateiktas ta pacia diena, taciau nenurodytas laikas, iki kada tai turi buti padaryta. Darbuotojai A. D. ir A. P. pradejo dirbti 2011-05-31, todel ir pranešimas VSDFV buvo pateiktas 2011-05-31.

Apeliantas pažymi, jog A. P. išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, tai buvo jo pirmoji darboviete. Pastarasis ir dabar nežino, kokius konkreciai dokumentus priimant i darba pasiraše. Inspekcijos pareigunai jo neklause, ar apskritai kokius nors dokumentus jis yra pasirašes su UAB „A“ (duomenys pakeisti), todel, nenoredamas konflikto, jis nurode, jog darbo sutarties nera pasirašes ir darbo pažymejimo nera gaves. Darbdavys buvo paaiškines, kad reikia tureti kažkokius dokumentus su savimi, taciau jis i tai nekreipe demesio, o grižes i Telšius, namuose rado UAB „A“ (duomenys pakeisti) gautus dokumentus, tame tarpe darbo sutarti ir darbuotojo pažymejima.

A. Š. teigia, kad A. D. buvo pasirašes darbo sutarti, turejo jos antra egzemplioriu ir darbo pažymejima. Inspekcijos pareigunams pareikalavus, darbuotojo pažymejima jis ji pateike, o darbo sutarties pareigunai nereikalavo, jokio paaiškinimo iš jo nepaeme. Mano, jog pranešimo apie asmens priemima i darba paveluotas pateikimas arba nepateikimas valstybinio socialinio draudimo fondo istaigu pareigunams sudaro ne ATPK 41³ str., bet ATPK 188⁶ str. numatyto administracinio teises pažeidimo sudeti.

Atsiliepime i A. Š. apeliacini skunda Lietuvos Respublikos valstybines darbo inspekcijos Alytaus skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o A. Š. apeliacini skunda atmesti. Teigia, jog apylinkes teismo nutarimas yra pagristas, atitinka istatyma ir byloje surinktu irodymu visuma. Bylos nagrinejimo metu buvo nustatyti visi butini darbo sutarties požymiai, kurie patvirtino A. P. ir A. D. nelegalaus darbo fakta. A. P. ir A. D. dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) paklausdami bendroveje nustatytai tvarkai, susitare gauti darbo užmokesti. Darbdavys darbo funkciju atlikimui sudare salygas, darbuotojai i darba atvyko jiems darbdavio skirtu automobiliu, dirbo porose su miško pjovejais administracijos nustatytu laiku ir tvarka. Pasitvirtino faktai, kad pranešimas i VSDFV Varenos skyriu apie A. P. ir A. D. priemimo i darba buvo išsiustas per velai, tik po to, kai buvo atliktas darbo inspekcijos patikrinimas, t.y. pažeidžiant istatymu reikalavimus. A. Š. teiginys, kad pranešimai apie šiu darbuotoju priemima i darba paveluotai buvo pateikti ne del jo kaltes, vertintinas kaip pasirinkta gynybine pozicija, nes už darbo sutarties sudaryma prisilaikant visu istatymu reikalavimu atsakingas imones darbdavys, o ne buhalterines apskaitos paslaugas teikianti imone. Skirdamas nuobauda apylinkes teismas atsižvelge i padaryto pažeidimo pobudi, pažeidejo asmenybe, i tai, kad nebuvo nustatyta jokiu atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu.

A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyre byloje esancius irodymus, jais remdamasis pagristai konstatavo, kad A. Š. leido A. P. dirbti nelegalu darba, teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskyre teisinga nuobauda šio straipsnio sankcijos ribose.

A. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad jis, kaip darbdavys, leisdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) miško kirtavieteje dirbti A. P., jokiu darbo santykius reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu nepažeide, nepagristas, todel atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teises aktu nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priemima i darba. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytas administracinis teises pažeidimas gali buti padarytas keliomis alternatyviomis veikomis: kai darbdavys leidžia dirbti darbuotojui nesudarius darbo sutarties arba kai darbdavys leidžia dirbti darbuotojui apie jo priemima i darba teises aktu nustatyta tvarka nepranešes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. gegužes 31 d. apie 14.30 val. Valstybines darbo inspekcijos pareigunas patikrino miško kirtaviete, esancia (duomenys neskelbtini) ir nustate, jog kirtavieteje miško išvartas tvarke aštuoni UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, tame tarpe A. P.. Septyni darbo vietoje buve darbuotojai, išskyrus A. P., pateike darbo pažymejimus ir paaiškino, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) dirba legaliai, su darbdaviu yra pasiraše darbo sutartis. Šiame miško plote dirba tris dienas, atvyko iš Telšiu visi kartu imonei priklausanciu automobiliu, gyvena (duomenys neskelbtini), darbdavio išnuomotame name (b. l. 6), A. P. paaiškino, kad i (duomenys neskelbtini) kartu su kitais UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojais atvyko 2011-05-29, taciau pradejo dirbti tik 2011-05-31, nes turejo sveikatos problemu. Del darbo taresi su UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktorium A. Š.. Susitare, kad dirbs pagalbiniu darbininku, kelias dienas pabandys, o po to bus iformintas oficialiai. Taip pat susitare, kad jam bus mokama 5 Lt už išpjauta kubini metra (b. l. 7). Valstybines darbo inspekcijos pareigunams patikrinus faktiškai dirbancius darbo vietoje darbuotojus VDI informacineje bazeje buvo nustatyta, kad patikrinimo metu UAB „A“ (duomenys pakeisti) A. P. iformintas nebuvo (b.l. 9). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšiu skyriaus 2011-06-01 rašto Nr. (4.3)R2-3466 matyti, kad pranešimas apie A. P. idarbinima UAB „A“ (duomenys pakeisti) 2011-05-30 elektroniniu paštu buvo pateiktas 2011-05-31 16.49 val. (b.l. 10).

Taigi pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011-05-31 A. P. UAB „A“ (duomenys pakeisti) kirtavieteje dirbo nelegaliai. A. Š. pateikta darbo sutartis Nr. 21, kurioje nurodyta, kad 2011 m. gegužes 30 d. ji buvo sudaryta tarp UAB „A“ (duomenys pakeisti) ir A. P., taip pat darbo laiko apskaitos žiniarašciu, darbo sutarciu registravimo žurnalo ir darbuotoju saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registro kopijos su irašais, kad darbo sutartis su A. P. buvo užregistruota 2011-05-30, ta pacia diena jis buvo instruktuotas teises aktu nustatyta tvarka ir dirbo 2011 m. gegužes 30 ir 31 dienomis, bei A. P. rašytinis paaiškinimas šios teismo išvados nepaneigia. Visu pirma, A. Š. pateiktoje darbo sutartyje yra tik vienos šalies, t.y. A. P. parašas (b.l. 14). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra konstataves, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykiu subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytine darbo sutartis nera sudaryta, o darbdavys neturi teises leisti pradeti darbuotojui dirbti, darbuotoju darbas, esant nurodytoms salygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Be to byloje nera tokiu duomenu, kad pirmiau aptarti irašai darbo sutarciu registravimo žurnale ar darbuotoju instruktavimo registre bei darbo laiko apskaitos žiniarašciuose, objektyviai negalejo buti irašyti jau po darbo inspektoriaus atlikto patikrinimo. A. P. aiškinimas, kad patikrinimo metu jis išsigando, nežinojo ka sakyti, todel inspektoriui nurode tikroves neatitinkancias žinias, o veliau namuose surado visus reikiamus dokumentus, yra neitikinantis, prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Visu pirma, kaip matyti iš 2011 m. gegužes 31 d. A. P. paaiškinimo, pastarasis darbo inspekcijos pareigunui smulkiai paaiškino visas susitarimo su A. Š. aplinkybes, t.y. kad jis bus oficialiai iformintas tik po to, kai kelias dienas pabandys dirbti, ir kad jam bus mokami 5 Lt už išpjauta kubini metra. Be to patikrinimo metu pareigunai bendravo su visais aštuoniais UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojais. Septyni iš ju A. P. akivaizdoje pateike pareigunams darbo pažymejimus, aiškino, jog yra sudare darbo sutartis. Taigi A. P. nebuvo jokio pagrindo nurodyti pareigunams tikroves neatitinkancias aplinkybes. A. P. aiškinimas, kad grižes i Telšius namuose jis rado darbo sutarti ir darbo pažymejima, prieštarauja byloje nustatytai faktinei aplinkybei, kad jis i darbo vieta, esancia Varenos rajone, (duomenys neskelbtini), iš Telšiu atvyko 2011-05-29, taigi negalejo namuose palikti diena veliau sudarytos darbo sutarties ir diena veliau gauto darbo pažymejimo.

Nors A. Š. tvirtina, jog pranešimas apie idarbinima nebuvo laiku pateiktas ne del jo kaltes, nes juos privalejo pateikti bendrovei pagal sutarti buhalterines paslaugas teikianti imone, taciau ši aplinkybe nepaneigia pastarojo kaltes padarius inkriminuota teises pažeidima, nes butent darbdavys yra atsakingas už tinkama darbo sutarties sudaryma ir asmenu, dirbanciu pagal darbo sutarti, teisiu pasinaudoti teisinemis ir socialinemis garantijomis užtikrinima.

Taigi pirmosios instancijos teismo nutarime ir šioje nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad A. Š., budamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, 2011 m. gegužes 31 d. susitare ir leido dirbti darbuotojui A. P. sutarta atlygintina darba, nesudarius su juo rašytines darbo sutarties ir teises aktu nustatyta tvarka nepranešus apie jo idarbinima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Pagristas A. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nera pakankamai duomenu, kad 2011 m. gegužes 31 d. A. D. UAB „A“ (duomenys pakeisti) kirtavieteje dirbo nesudarius su juo rašytines darbo sutarties. Kaip matyti iš Nelegalaus darbo tyrimo akto (b.l. 6), A. D., kaip ir kiti šeši UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, patikrinima vykdžiusiam darbo inspekcijos pareigunui pateike UAB „A“ (duomenys pakeisti) pažymejima ir nurode, jog bendroveje dirba legaliai, su darbdaviu yra pasirašes darbo sutarti. Tai paneigianciu faktiniu duomenu byloje nera. Pirmosios instancijos teismas šiu aplinkybiu tinkamai neivertino, todel nepagristai konstatavo, jog byloje surinkti irodymai negincijamai patvirtina, kad A. Š. leido dirbti A. D., nesant rašytines darbo sutarties.

Nors faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad A. Š. 2011 m. gegužes 31 d. leido A. D. dirbti UAB „A (duomenys pakeisti)“ kirtavieteje apie jo idarbinima teises aktu nustatyta tvarka nepranešes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taciau pirmosios instancijos teismas šio požymio A. Š. neinkriminavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 2 d., apygardos teismas pabloginti administracinen atsakomyben traukiamo asmens padeti gali tik tuo atveju, kai del to yra institucijos, kurios pareigunas suraše administracinio teises pažeidimo protokola, arba nukentejusiojo skundas.

Valstybines darbo inspekcijos apeliacinio skundo del pirmosios instancijos teismo nutarimo šioje byloje nera. Taigi inkriminuoti A. Š. nelegalaus darbo požymi – leidima dirbti A. D. teises aktu nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priemima i darba – apygardos teismas, nagrinejantis administracine byla pagal nubaustojo skunda, neturi galimybes.

Esant šioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, pašalinant jame nurodytas aplinkybes, kad A. Š., budamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, t.y. šios imones darbdaviu, nesudarius darbo sutarties raštu su A. D., 2011 m. gegužes 31 d. susitare ir leido jam dirbti UAB „A“ (duomenys pakeisti) miško kirtavieteje (darbo vietoje) (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, pjaunant ir tvarkant mediena ir mokant už toki atlikta darba Vyriausybes nustatyta minimalu menesini atlyginima kas menesi, ir panaikinant nutarimo dali, kuria A. Š. paskirta bauda už A. D. nelegalu darba.

Nepagristas A. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkes teismas, išnagrinejes byla jam nedalyvaujant, padare procesini pažeidima ir suvarže jo teises. A. Š. apie teismo posedžio vieta ir laika buvo informuotas laiku ir tinkamai. Nors jis pateike teismui prašyma atideti bylos nagrinejima, taciau nenurode jokiu svarbiu neatvykimo priežasciu. Susitikimas su verslo partneriais negali buti pripažinta svarbia neatvykimo i teisma priežastimi, todel apylinkes teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, pagristai A. Š. prašyma atideti bylos nagrinejima atmete. Nors A. Š. teigia, jog šis susitikimas bendrovei buvo labai svarbus, taciau tai prieštarauja paties apelianto pateiktam jo verslo partnerio UAB „B“ (duomenys pakeisti) 2011-07-05 prašymui, iš kurio matyti, jog toks, A. Š. teigimu, svarbus susitikimas organizuojamas jau ne pirma karta, nes pats apeliantas i ji neatvyksta.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.

A. Š. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Varenos rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarima pakeisti.

Iš apylinkes teismo nutarimo pašalinti jame nurodytas aplinkybes, kad A. Š., budamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, t.y. šios imones darbdaviu, nesudarius darbo sutarties raštu su A. D., 2011 m. gegužes 31 d. susitare ir leido jam dirbti UAB „A“ (duomenys pakeisti) miško kirtavieteje (darbo vietoje) (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, pjaunant ir tvarkant mediena ir mokant už toki atlikta darba Vyriausybes nustatyta minimalu menesini atlyginima kas menesi.

Panaikinti nutarimo dali, kuria A. Š. už A. D. nelegalu darba paskirta 6500 Lt dydžio bauda ir paskirta galutine 13000 Lt bauda už du nelegaliai dirbusius darbuotojus.

Kita nutarimo dali palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.