Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-667-265/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
e2A-667-265/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Alidana“
Civilinė byla Nr. e2A-667-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02246-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Alidana“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 032,45 Eur žalos atlyginimo, 181 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. B. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės būsto draudimo sutartį, t. y. trečiojo asmens nekilnojamasis turtas buvo apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. 2017 m. kovo 3 d. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ūkiniame pastate – pastogėje (Duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas R. B. priklausantis ūkinis pastatas ir jame buvęs turtas, priklausantis ir D. B.. Vadovaudamasi sutarties pagrindu akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gegužės 30 d. trečiajam asmeniui R. B. išmokėjo 8 032,45 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį. Ieškovė sprendimą išmokėti draudimo išmoką priėmė vadovaudamasi 2017 m. kovo 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu Nr. 1821829, jo priedu, pakartotinės apžiūros 2017 m. gegužės 5 d. Turto sugadinimo, sunaikinimo akto priedu Nr. 182129 ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alidana“ 2017 m. gegužės 25 d. išrašyta remonto darbų PVM sąskaita faktūra Nr. 20170526-1.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl kilusio gaisro, sutiko atlyginti žalą, tačiau nesutiko su prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu, kadangi jis nepagrįstai didelis. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka atlyginti 3 000 Eur dydžio žalą, teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis sumokėti 4 000 Eur. Atsakovo teigimu, iki gaisro stoginės patalpoje – malkinėje, grindų plytelės nebuvo sudėtos, nereikėjo keisti visos stogo dangos, nes ji ne visa buvo sudegusi, taip pat nereikėjo keisti visų gegnių, jas buvo galima nudažyti ar kitaip sutvarkyti, kaip ir dalies tvoros lentų, nes ne visos buvo sudegusios. Atsakovo nuomone, prašomas priteisti 8 032,45 Eur žalos atlyginimas neatitinka 2017 m. birželio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodomos žalos dydžio. Nėra aišku, kokiais realiais faktiniais įrodymais buvo grindžiamas draudimo išmokos išmokėjimas, nes pagal turto sugadinimo aktą, jo priedus, sugadinimai fiksuoti mažesni. Atsakovo nuomone, atliktų darbų akte nurodytų darbų vertė gerokai viršija pačios pavėsinės vidutinę vertę. Turtui atkurti turėjo būti atlikti tik tie darbai, kuriais malkinė būtų atstatyta į jos būklę, buvusią iki gaisro, o ne jos pagerinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 7 853,86 Eur žalos atlyginimą ir 498,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteisė 1 666 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. B..

4. Nustatė, kad 2017 m. kovo 3 d. atsakovas sugadino svetimą turtą, tai yra padegė trečiajam asmeniui R. B. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje Duomenys neskelbtini., buvusias malkas, taip sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė stoginė (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) ir jame buvę D. B. daiktai. Atsakovas 2017 m. birželio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje (tyčinis turto sugadinimas, padegant), pripažintas kaltu.

5. Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys dėl atsiradusios žalos konstatuoti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl atskirai neįrodinėtini. Taip pat pažymėjo, jog šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas.

6. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog turtui atkurti turėjo būti atlikti tik tie darbai, kuriais stoginė būtų atstatyta į jos būklę, buvusią iki gaisro, o ne atlikti papildomi pagerinimai, tačiau taip pat nurodė, jog atsakovo argumentus dėl nebūtinų darbų atlikimo paneigia nustatytos bylos aplinkybės bei apklausti liudytojai.

7. Taip pat nurodė, jog atsakovo argumentus dėl per didelio darbų masto paneigia bylos nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados. Nurodė, kad ekspertizės metu nustatyta atliktų darbų kiekių atitiktis sugadinimams ir vertė, o išvadose nurodyta, kad UAB „Alidana“ atliktų darbų ir darbams atlikti sunaudotų medžiagų kiekiai bei jų vertė 2017 m. gegužės mėn. kainomis sudarė – 5 700,08 Eur, o ekspertizės metu, atlikus kontrolinius matavimus, nustatytų gaisro metu padarytų stoginės sugadinimų pašalinimo darbų kaina sudarė 7 853,86 Eur (2017 m. kovo mėn. skaičiuojamosiomis statinių statybos kainomis). Ekspertizės išvadoje taip pat įvertinti paslėptų darbų ir konstrukcijų kiekiai.

8. Atsakovo argumentus, kad atkuriamojo remonto kaštai abejotini, nes stoginės atstatymu rūpinosi nukentėjusiosios giminaitis, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad šiuos teiginius paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir ekspertizės aktas.

9. Teismo vertinimu, tai, kad pastogė buvo atstatyta iki jos pradinės būklės ir draudimo išmoka išmokėta pagrįsto dydžio, patvirtino ieškovės pateikti įrodymai, fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, ekspertizės išvados. Todėl teismas konstatatavo, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir atsiradusią žalą, o atsakovas, keldamas abejones dėl atlygintinos žalos dydžio, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, tai yra neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti R. B. turtui padarytų nuostolių dydį, todėl ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą, remdamasis ekspertizės nustatytų darbų mastu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir sumažinti priteisto žalos atlyginimo sumą iki 4000 Eur bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Ieškovės pateikti įrodymai neįrodo realios trečiojo asmens patirtos žalos, o tai iš dalies patvirtina ir 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 19-10/01, iš kurio 2.2.1 punkto matyti, kad UAB „Alidana“ atliktų darbų kaina ir darbams sunaudotų medžiagų kiekių vertė pagal 2017 m. gegužės kainas, buvusias būtent remonto metu, sudarė 5 700,00 Eur.

10.2. Teismas nenustatė stoginės, esančios Duomenys neskelbtini, vertės, buvusios iki 2017 m. kovo 3 d. kilusio gaisro, nors turto vertės nustatymas iki pažeidimo yra svarbus ir turto vertė privalo būti nustatyta tokio pobūdžio bylose. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad stoginės atkuriamoji vertė gaisro dieną buvo 4 980,00 Eur. 2019 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registrų centro išraše jau po atlikto remonto stoginės, esančios Duomenys neskelbtini, atkūrimo vertė įregistruota 1 760,00 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokia gaisro metu buvo reali stoginės vertė.

10.3. Nors byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, tačiau teismas, paskirdamas teismo ekspertizę, neįtraukė klausimų, ar turtas buvo atstatytas į pradinę padėtį, kokia pastogės vertė buvo iki gaisro, ar pastogė buvo atkurta pagal projektą, ar nebuvo atlikta pagerinimų.

10.4. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kurias teismas turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, matyti, kad, atstačius stoginę po gaisro, jos konstrukcija skiriasi. Šį faktą patvirtina ekspertizės akte esančios fotonuotraukos.

10.5. Kyla pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Formuluojant galutinius klausimus ekspertui nebuvo užduotas nė vienas atsakovo pateiktas klausimas, o ekspertu paskirtas trečiojo suinteresuoto asmens R. B. pasiūlytas ekspertas. Teismui neuždavus klausimo: „Ar stoginė, esanti Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, buvo atstatyta pagal 2008 m., trečiojo suinteresuoto asmens R. B. pateiktą projektą, ar stoginės konstrukcija nebuvo pagerinta?“, nebuvo išsiaiškinta reali stoginei padaryta žala.

10.6. Teismas neteisingai vertino teismo ekspertizės aktą, kuriame vertinant padarytų sugadinimų apimtis buvo vadovaujamasi tik 2017 m. kovo 3 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktu. Pažymėtina, kad ekspertizės akto 1.1 punkte nurodyta, kad atsakant į klausimą, kokie stoginės sugadinimai (nurodant ir jų kiekius) buvo padaryti 2017 m. kovo 3 d. gaisro metu, to teismo ekspertizės atlikimo metu atliekant kontrolinius matavimus nebuvo galimybės nustatyti; ekspertas stoginės konstrukcijos apimtis (kiekius) vertino analizuodamas bylos medžiagoje pateiktą Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir bylos medžiagoje pateiktas fotonuotraukas. Todėl teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, galėjo priteisti atlyginti patirtus nuostolius tik dėl sugadinimų ir kiekio, kurie nurodyti ekspertizės akto 1.6.1 p. ir 2 priede, o ne dėl visų faktiškai atliktų darbų.

10.7. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino aplinkybės, kad nustatant sugadinimus po 2017 m. kovo 3 d. kilusio gaisro, atsakovas nedalyvavo, juos fiksuojant dalyvavo tik trečiojo asmens R. B. atstovė D. B.. Dalies atliktų darbų būtinumas buvo grindžiamas tik jos žodžiais.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo R. B. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Apeliantas nenurodo jokių motyvų ir nepateikia jokių įrodymų apie tai, kaip buvo apskaičiuota jo prašoma nustatyti 4 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo suma, kokie UAB „Alidana“ atlikti stoginės atstatomojo remonto darbai ir darbams atlikti sunaudotos medžiagos įeina į jo nurodytą turtinės žalos sumą ir kokie neįeina.

11.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovo nurodytos stoginės vertės iki gaisro (2017 m. kovo 3 d.) ir dėl jos tariamo nenustatymo byloje reikšmės. Šioje byloje nustatinėjant ginčo stoginės vertę nėra teisinio pagrindo vadovautis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nes stoginės sugadinimų dydis nesudarė minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyko.

11.3. Šiuo atveju ginčo nekilnojamojo daikto – stoginės vertė aktuali ne šio turto objekto mokestinei vertei nustatyti, o deliktinei civilinei atsakomybei už stoginei padarytą turtinę žalą taikyti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodoma Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 13 d. išraše deklaruota ginčo stoginės atkūrimo verte – 1 760,00 Eur.

11.4. Teismas bylos nagrinėjimo metu ištyrė, įvertino ir sprendime pasisakė dėl visų atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su stoginės būkle.

11.5. Pažymėtina, kad į klausimą, ar UAB „Alidana“ atlikti darbai, darbams atlikti sunaudotos medžiagos, jų kiekiai atitinka 2017 m. kovo 3 d. gaisro metu padarytus stoginės sugadinimus, teismo ekspertas atsakė, kad ekspertizės metu atlikus kontrolinius matavimus nustatyta gaisro metu padarytų stoginės sugadinimų pašalinimo darbų kaina sudaro 7 853,86 Eur (2017 m. kovo mėn. skaičiuojamosiomis statinių statybos kainomis), papildomai nurodydamas, kad paslėptų darbų ir konstrukcijų kiekiai buvo įvertinti pagal AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gegužės 5 d. Pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą ir kad UAB „Alidana“ užaktuotų darbų ir darbams atlikti sunaudotų medžiagų, pašalinant 2017 m. kovo 3 d. gaisro metu padarytus stoginės sugadinimus, analizė pateikta 5 priede.

11.6. Pažymėtina, kad ginčo stoginė buvo pastatyta mažiau nei prieš metus laiko iki gaisro, taigi ji buvo praktiškai nauja, nenusidėvėjusi. Teisinę reikšmę turi ir tai, kad atsakovo sukelto gaisro metu ginčo stoginė nesudegė visiškai, o tik apdegė. Todėl po gaisro užfiksuotose fotonuotraukose, kurios pridėtos ir prie 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto ir jos metu analizuotos, buvo aiškiai matyti po gaisro išlikusios stoginės pagrindinės konstrukcijos, jų medžiagiškumas, kiti stoginės parametrai. Šios aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis (rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir pan.) teismo ekspertui sudarė galimybę ekspertizės metu nustatyti ir įvertinti stoginės sugadinimus ir jos atstatymo išlaidų pagrįstumą 2017 m. gegužės mėn. kainomis. Todėl, vadovaudamasis visiško žalos atlyginimo principu, teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo 7 853,86 Eur žalos atlyginimą.

11.7. Atsakovas neprašė teismo skirti konkrečiai turto vertinimo ekspertizės pastogės vertei iki gaisro nustatyti ir atitinkamai neprašė teismo ekspertui užduoti klausimų apie pastogės vertę iki gaisro, taip pat apeliaciniame skunde nenurodo, kokios svarbios priežastys sutrukdė atsakovui prašyti teismo užduoti tokius klausimus teismo ekspertui, nors atsakovas bylą vedė per profesionalią atstovę – advokatę.

11.8. Apeliacinio skundo motyvas, jog iš byloje esančių fotonuotraukų, kurias teismas turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neva matyti, kad atstačius stoginę po gaisro jos konstrukcija skiriasi, nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovas nenurodo, kas skiriasi šiose fotonuotraukose, taip pat nenurodo, kaip šį faktą, jo teigimu, patvirtina apeliaciniame skunde cituojami bylos lapai, kuriuose yra teismo ekspertizės akte esančios fotonuotraukos.

11.9. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo motyvais dėl teismo subjektyvumo. Teismo ekspertizė byloje buvo paskirta užduodant atsakovo pasiūlytus klausimus, teismui juos atitinkamai pakoregavus, ir vienam iš teismo ekspertų (A. S.), kurio sutikimą pirmosios instancijos teismui pateikė pats atsakovas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios iš esmės leistų abejoti teismo ekspertizės išvados ar ją atlikusio eksperto patikimumu, pagrįstumu.

12. Kiti byloje dalyvaujantys asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl trečiajam asmeniui priklausančiam turtui padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, šias skundo nuostatas vertina kaip nepagrįstas.

17. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi tik nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su priteisto žalos atlyginimo dydžiu, argumentai, kolegija dėl civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos – nepasisako.

18. Taigi skunde keliamas netinkamai nustatyto žalos dydžio klausimas. Apeliantas teigia, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo realios trečiojo asmens patirtos žalos, o tai iš dalies patvirtina ir 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 19-10/01. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

19. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

20. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014).

21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015.

22. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, prašydamas priteistą 7 853,86 Eur žalos atlyginimą sumažinti iki 4 000 Eur, nepateikia jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų jo nurodomą 4 000 Eur žalos atlygimo sumą. Taip pat nenurodo jokių argumentų, kokie UAB „Alidana“ atlikti stoginės atstatomojo remonto darbai ir darbams atlikti sunaudotos medžiagos įeina į jo nurodytą 4 000 Eur turtinės žalos sumą ir kokie neįeina. Todėl kolegija neturi objektyvių galimybių plačiau pasisakyti dėl apelianto nurodytos sumos (ne) pagrįstumo.

23. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teismas šioje byloje nenustatė stoginės vertės, buvusios iki 2017 m. kovo 3 d. kilusio gaisro, nors turto vertės nustatymas iki pažeidimo yra svarbus ir turto vertė privalo būti nustatyta tokio pobūdžio bylose. Apelianto teigimu, stoginės atkuriamoji vertė gaisro dieną buvo 4 980 Eur, o tai patvirtina Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-729/2017, kuriame nurodyta, kad apdegė 4 980,00 Eur vertės stoginė. Taip pat pažymima, jog 4 980 Eur stoginės atkūrimo vertė nurodyta ir trečiojo asmens R. B. pateiktuose dokumentuose.

24. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta skundo argumentus, jog stoginės vertė iki gaisro buvo nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-729/2017. Visiškai sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog šioje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-729/2017, nes stoginės sugadinimų dydis nesudarė šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyko.

25. Atsakovui Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtame 2017 m. birželio 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-729/2017 dėl pavėsinės padegimo, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo nurodyti šioje civilinėje byloje aktualūs prejudiciniai faktai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – gaisro sukėlimo, tokiais veiksmais padarytos turtinės žalos fakto – trečiojo asmens turto (stoginės) sugadinimo, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei atsakovo kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai) ir šios atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos civilinėje byloje naujai nebeįrodinėtinos. Tačiau nei gaisro metu padarytų ginčo stoginės sugadinimų dydis, nei pačios stoginės vertė iki 2017 m. kovo 3 d. gaisro minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjama, todėl atsakovo cituojami teiginiai iš nuosprendžio apie stoginės vertę neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog iš skundžiamo sprendimo turinio nėra visiškai aišku, kokią konkrečią stoginės vertę, buvusią iki gaisro, nustatė teismas. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo argumentų, jog stoginės atkuriamoji vertė aktuali kaip individuali, o ne atlikta masinio vertinimo būdu, ir pastebėjimo, kad teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad Registrų centro turto masinio vertinimo duomenys kiekvienu atveju nėra tinkami, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad teismas pagrįstais pripažino ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, jog stoginės vertė iki gaisro buvo 9 000 Eur.

27. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašo (t. y. iki 2017 m. kovo 3 d. įvykusio gaisro) nustatyta, kad ginčo stoginės atkuriamoji vertė buvo 4 980 Eur. 2019 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registrų centro išraše jau po atlikto stoginės, esančios Duomenys neskelbtini, remonto stoginės atkūrimo vertė įregistruota 1 760,00 Eur.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1049 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 234 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 1 punktą šios taisyklės nustato nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, taikomos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, nustatymo tvarką, taip pat individualaus nekilnojamojo turto vertinimo, kurį atlikus nustatyta nekilnojamojo turto vertė gali būti laikoma nekilnojamojo turto mokestine verte vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741; 2010, Nr. 145-7415) 8 str. 2 dalimi, reikalavimus. Tačiau, kaip teisingai pažymi trečiasis asmuo, šiuo atveju ginčo nekilnojamojo daikto – stoginės vertė aktuali ne šio turto objekto mokestinės vertės nustatymui, o deliktinės civilinės atsakomybės už stoginei padarytą turtinę žalą taikymui.

29. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių A dalies VI skyriaus 1.1.1 punktą atkūrimo (statybinė) vertė – analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas. Investicijos į pastatą visais atvejais yra draudžiamos atkūrimo verte. Draudžiamų objektų atkuriamoji vertė įrašoma į draudimo liudijimą kaip draudimo suma. Pagal Būsto draudimo taisyklių A dalies VI skyriaus 2 ir 2.1 punktus draudimo suma – tai suma, kurios neviršydama draudimo bendrovė atlygina draudžiamojo įvykio metu patirtus nuostolius. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės (draudimo vertės) (2 punktas). Pastatų draudimo suma gali būti nustatoma pagal jų atkūrimo vertę (kai pastatų nusidėvėjimas yra ne didesnis kaip 50 proc., jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip) arba likutinę vertę (2.1 punktas) (t. 2, b. l. 61–116). Trečiajam asmeniui R. B. išduotame Būsto draudimo liudijime pagalbinio pastato – pastogės atkūrimo vertė buvo nurodyta 9 000,00 Eur (t. 1, b. l. 10). Ieškovei išmokant trečiajam asmeniui skirtą 8 032,45 Eur draudimo išmoką, būsto draudimo liudijime nurodyta atkūrimo vertė nebuvo viršyta.

30. Išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodoma Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 8 d. išraše nurodyta ginčo stoginės atkūrimo verte – 4 980 Eur, patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo aptarti ir įvertinti duomenys: 2017 m. kovo 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir akto priedas, 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas, 2017 m. gegužės 5 d. atliktos pakartotinės pastogės apžiūros aktas, liudytojų parodymai bei teismo ekspertizės aktas Nr. 19-10/01.

31. Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, kurios metu teismo ekspertas įvertino atliktus stoginės atstatymo darbus, darbams atlikti sunaudotas medžiagas, vadovaudamasis bylos medžiagoje pateiktu 2017 m. kovo 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir akto priedu, stoginės fotonuotraukomis, ir pateikė į bylą 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 19-10/01. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad teismo ekspertas A. S., atsakydamas į antrąjį teismo užduotą klausimą apie tai, kokie yra UAB „Alidana“ atliktų darbų ir darbams atlikti sunaudotų medžiagų kiekiai ir vertė 2017 m. gegužės mėn. kainomis, nurodė, kad ši vertė yra 5 700,00 Eur (teismo ekspertizės akto 3 ir 4 priedai), o į trečiąjį teismo užduotą klausimą apie tai, ar UAB „Alidana“ atlikti darbai, darbams atlikti sunaudotos medžiagos, jų kiekiai atitinka 2017 m. kovo 3 d. gaisro metu padarytus stoginės sugadinimus, teismo ekspertas nurodė, kad ekspertizės metu atlikus kontrolinius matavimus nustatyta gaisro metu padarytų stoginės sugadinimų pašalinimo darbų kaina sudaro 7 853,86 Eur (2017 m. kovo mėn. skaičiuojamosiomis statinių statybos kainomis), papildomai nurodydamas, kad paslėptų darbų ir konstrukcijų kiekiai buvo įvertinti pagal AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gegužės 5 d. Pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą ir kad UAB „Alidana“ užaktuotų darbų ir darbams atlikti sunaudotų medžiagų, pašalinant 2017 m. kovo 3 d. gaisro metu padarytus stoginės sugadinimus, analizė pateikta 5 priede.

32. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės aktą, kuriame vertinant padarytų sugadinimų apimtis buvo vadovaujamasi tik 2017 m. kovo 3 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktu. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, galėjo priteisti atlyginti patirtus nuostolius tik dėl sugadinimų ir kiekio, kurie nurodyti ekspertizės akto 1.6.1 p. bei 2 priede, o ne dėl visų faktiškai atliktų darbų, kadangi visi kiti padaryti darbai, kuriuos atlikęs kontrolinius matavimus nurodo ekspertas, turėtų būti vertintini ne kaip būtini, o kaip pagerinimai.

33. Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį trečiasis asmuo R. B., iš 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto 3–6 prieduose pateiktos lyginamosios analizės matyti, kad stoginės atstatomojo remonto darbus po gaisro atlikusi rangovė UAB „Alidana“ užaktavo mažiau darbų ir jiems atlikti sunaudotų medžiagų, nors faktiškai atliko daug daugiau stoginės atstatomojo remonto darbų ir sunaudojo daugiau medžiagų, nei buvo nurodyta UAB „Alidana“ 2017 m. balandžio 24 d. lokalinėje sąmatoje ir 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų akte. Antra, svarbu pažymėti, jog ginčo stoginės statyba buvo užbaigta ir įregistruota 2016 m. liepos 25 d., t. y. likus mažiau nei vieneriems metams iki 2017 m. kovo 3 d. kilusio gaisro (t. 2, b. l. 50–52). Taigi sutiktina su trečiojo asmens R. B. argumentais, jog iki atsakovo sukelto gaisro ginčo stoginė buvo praktiškai nauja, ji nebuvo nusidėvėjusi. Trečia, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atlikti darbai buvo būtini, atsižvelgė ir į liudytojų parodymus, iš kurių matyti, jog atliktinų darbų apimtys buvo patikslintos darbų metu paaiškėjus šių darbų būtinybei, tai yra išardžius dalį stoginės. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog byloje esančios fotonuotraukos, jas vertinant su kitais bylos įrodymais, patvirtina, jog atstačius stoginę po gaisro jos konstrukcija skiriasi, pažymėtina, jog apeliantas nenurodo, kas skiriasi šiose fotonuotraukose, todėl dėl argumento nekonkretumo kolegija plačiau nepasisako. Papildomai pažymėtina, jog atsakovo sukelto gaisro metu ginčo stoginė nesudegė visiškai, o tik apdegė. Todėl po gaisro padarytose fotonuotraukose (t. 3, b. l. 3–33), kurios pridėtos ir prie 2019 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto ir eksperto analizuotos, matyti po gaisro išlikusios stoginės pagrindinės konstrukcijos, jų medžiagiškumas, kiti stoginės parametrai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiuoju asmeniu R. B., jog šios aplinkybės bei kiti rašytiniai įrodymai teismo ekspertui sudarė galimybę ekspertizės metu nustatyti ir įvertinti stoginės sugadinimus ir jos atstatymo išlaidų pagrįstumą 2017 m. gegužės mėn. kainomis.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą argumentą, jog teismas nepagrįstai kritiškai nevertino aplinkybės, kad nustatant sugadinimus po 2017 m. kovo 3 d. kilusio gaisro atsakovas nedalyvavo, juos fiksuojant dalyvavo tik trečiojo asmens R. B. atstovė D. B.. Kolegijos vertinimu, ši apelianto abejonė yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, taip pat argumentus dėl atliktų darbų būtinumo patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir ekspertizės aktas.

35. Atsižvelgiant į nurodytų ir patartų aplinkybių visumą ir vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo 7 853,86 Eur žalos atlyginimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Apeliaciniame skunde abejojama pirmosios instancijos teismo objektyvumu. Apeliantas teigia, jog formuluojant galutinius klausimus ekspertui nebuvo užduotas nė vienas atsakovo pateiktas klausimas, o ekspertu paskirtas trečiojo suinteresuoto asmens R. B. nurodytas ekspertas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šia skundo nuostata.

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. atsakovas teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ekspertu prašė skirti teismo ekspertą S. Z. (S. Z.) ir jam užduoti šešis klausimus (t. 3, b. l. 81). Trečiasis asmuo R. B. atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo prašė atmesti, taip pat pateikė siūlymą koreguoti atsakovo siūlomus klausimus ekspertui, o su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusius klausimus šalinti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog Kauno mieste buveinę turinčio teismo eksperto S. Z. paskyrimas pažeistų proceso ekonomiškumo, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus (t 3, b. l. 121–124). 2019 m. birželio 25 d. atsakovas pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė teismo ekspertizę skirti užduodant jo siūlomus keturis klausimus, o teismo ekspertizės atlikimą pavesti tam pačiam ekspertui S. Z., nurodydamas, kad Klaipėdos mieste veikianti ekspertė J. S. atsisakė atlikti ekspertizę pagal preliminarius klausimus, o eksperto A. S. pasiūlyta preliminari ekspertizės kaina didesnė nei eksperto S. Z. (t. 3, b. l. 152–154). Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovo prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovo siūlomi klausimai turėtų būti koreguojami, kai kurie šalinami kaip nesusiję su byla, taip pat nurodė, kad, kaip paaiškėjo iš teismo eksperto A. S. atsakymo, į Klaipėdoje veikiančius teismo ekspertus atsakovas kreipėsi su šešiais klausimais, o į teismo ekspertą S. Z. – tik su keturiais klausimais, tai ir lėmė eksperto A. S. pasiūlytą didesnę kainą, ir prašė ekspertizės atlikimą pavesti A. S. (t. 3, b. l. 161–166).

38. CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti. 2019 m. liepos 17 d. nutartimi teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, sutiko su ieškovo ir trečiojo asmens pozicija dėl koreguotinų klausimų ir, įvertinęs ekspertizės atlikimo laiko, kainos, eksperto buvimo vietos aspektus, skyrė ekspertą A. S.. Iš minėtos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė įstatyme nustatytą pareigą motyvuoti klausimų, kuriuos pasiūlė atsakovas, atmetimą. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios iš esmės leistų abejoti teismo ekspertizės išvados ar ją atlikusio eksperto patikimumu, pagrįstumu, plačiau kolegija šiuo klausimu nepasisako.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

42. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

43. Trečiasis asmuo R. B. pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo R. Ž. priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. B..

TeisėjaiErinija KazlauskienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas