Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 30 d. R. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 18.50 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kėlė triukšmą, šaukė ant O. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., jai laikant mažametį vaiką ant rankų, ją stumdė, dėl to, mažametė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., išsigando, verkė, t. y. patyrė stresą. Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias vaiko teises į socialinę apsaugą, normalias gyvenimo sąlygas, poilsį ir laisvalaikį, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01 (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimu pripažino R. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Argumentuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuotini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo byloje neįrodyta. Nurodo, jog teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindė liudytojų O. T. ir S. Č. parodymais. Pareigūnė B. V. neapklausė šių liudytojų atskirai, taip sudarė galimybę joms piktnaudžiauti. Duomenų, jog S. Č. buvo raštiškai įspėta dėl atsakomybės už melagingą asmens įskundimą ir melagingo paaiškinimo pateikimą, byloje nėra. O. T. paaiškinime policijai nurodė, kad konflikto metu necenzūriniais keiksmais nesiplūdo, nieko neįžeidinėjo, tačiau teisme peržiūrėjus S. Č. pateiktą vaizdo įrašo fragmentą, pakeitė poziciją ir pripažino, kad konflikto metu šaukė, plūdosi necenzūriniais keiksmais ir įžeidinėjo apeliantą. Liudytojų S. Č., O. T. ir B. V. parodymai skiriasi, taigi liudytojos buvo nenuoširdžios, o jų paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi, abejotini. Pažymi, jog S. Č. pateikė byloje iškirptą, modifikuotą skaitmeninę informaciją. Todėl galima įtarti, kad vientisame vaizdo įraše buvo užfiksuoti O. T. ir S. Č. grasinimai apelianto žmonai, plūdimasis necenzūriniais keiksmais, puolimas, o tai jas kompromituotų. Vien iš nuotraukas ir vaizdo įrašą padariusios liudytojos parodymų, negalima daryti kategoriškos išvados apie pažeidimo padarymą, kadangi tokie duomenys nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Teismo posėdžio metu, net kelis kartus peržiūrint S. Č. pateiktų vaizdo įrašų fragmentus, pastarieji strigo, dingdavo vaizdas ir garsas. Tai kelia įtarimus dėl galimo vaizdo įrašo montavimo, iškarpymo. Nuotraukos padarytos naudojant telefonų ar kompiuterių programinę įrangą, t. y. manipuliuojant skaitmeniniais duomenimis. S. Č. teisme parodė, kad kilus konfliktui ji susitarė su O. T. dėl veiksmų prieš apeliantą, kai jis išeis į kiemą. S. Č. provokavo ir skatino apeliantą konfliktuoti bei pati parodė, jog „norėjo pažiūrėti iki kokio lygio aš prieisiu...“. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes padėjo minėtoms liudytojoms atsakinėti į apelianto klausimus, iš anksto vertino jo elgesį ginčo situacijoje („vaikas tebeverkia nuo jūsų stumdymo“), į apelianto prašymus nereagavo, reiškė jam pastabas („klausimais neterorizuoti vaiko motinos“) bei nurodė, kad jis gali būti išprašytas iš posėdžio salės. Teisėja apribojo galimybę proceso šalims rungtis, peržengė kompetencijos ribas, nesilaikė asmens nekaltumo prezumpcijos, sukėlė abejones dėl nešališkumo ir bylos nagrinėjimo objektyvumo. Paaiškina, jog konfliktas įvyko tarp apelianto ir O. T. bei S. Č., dėl to, kad O. T. šaukė būdama viešoje vietoje, o kai apeliantas moterims išreiškė žodinę pastabą dėl triukšmo, pastarosios ėmė plūsti jį keiksmais ir įžeidinėti. Tokie moterų veiksmai formaliai atitiko net kelis daromus administracinius teisės pažeidimus (viešosios tvarkos trikdymą ir nedidelį chuliganizmą). Tačiau pareigūnė B. V. nurodė, kad O. T. ir S. Č. veiksmų netyrė, nes nematė tokio tikslo, o apelianto paaiškinimus vertino kaip klaidinančius. Jokių papildomų tyrimo veiksmų dėl ginčo konfliktinės situacijos aplinkybių ištyrimo pareigūnai B. V. ir S. A. neatliko. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje pažymėjęs, kad neatlikus papildomo tyrimo apelianto atsakomybės klausimas negali būti tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtas, skundžiamu nutarimu visgi nusprendė, kad surinktų įrodymų užtenka apelianto kaltei pagrįsti.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas, atsiliepimu su skundu nesutinka. Teigia, jog skundžiama nutartis yra teisinga ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ).

Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nurodant, kad buvo pažeistos VTAPĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ši teisės norma numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Faktinių ginčo situacijos aplinkybių visuma leidžia manyti, jog policija turėjo pagrindą įžvelgti galimą O. T. mažametės dukros teisės, reglamentuotos VTAPĮ 16 straipsnio 1 dalyje – teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jos amžių, sveikatą bei poreikius, pažeidimą. Kita vertus, apylinkės teismas padarė prieštaringas išvadas, kad buvo pažeista vaiko teisė į normalias gyvenimo sąlygas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepakankami pripažinti apeliantą kaltu padarius šį pažeidimą.

Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas turi pagrindo manyti, jog apelianto tyčia ginčo konfliktinėje situacijoje nebuvo nukreipta į O. T. mažametės dukros (ar kitų vaikų) teisių pažeidimą, o objektyviai susijusi tik su santykių su O. T. ir S. Č. aiškinimusi dėl šių moterų triukšmo kėlimo kieme, vaikų žaidimų aikštelėje.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Šios bylos kontekste išskirtina aplinkybė, kad visų įvykyje dalyvavusių asmenų emocinį susijaudinimą ir tą lydėjusius veiksmus, lėmė tiek pilietiška apelianto pozicija, reakcija, jam būnant bute ir išgirdus triukšmą kieme, išsiaiškinti ir pašalinti triukšmo priežastis, tiek iš dalies iššaukiantis O. T. ir S. Č. elgesys, joms bendraujant su apeliantu jam esant balkone ir po to, jam išėjus į lauką. Beje, O. T. ir S. Č., suprasdamos, jog yra kartu su vaikais ir realiai bręstanti konfliktinė situacija tęsis apeliantui išėjus į kiemą, nesiėmė jokių veiksmų, užkardinančių, jog jų vaikai suaugusiųjų aršių, emocingų pokalbių negirdėtų bei konfliktinės situacijos apskritai nematytų. Beje apeliantas, kaip pats turintis mažametį vaiką, kuris, jo teigimu, dėl triukšmo kieme prabudo ir pradėjo verkti, rūpindamasis savo vaiko ramybe ir sveikata, turėjo pagrindą reikšti susirūpinimą kieme su vaikais buvusioms ir triukšmą sukėlusioms O. T. ir S. Č..

Ginčo konflikto metu tiesiogiai prieš O. T. dukrą apeliantas neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų būti suprantami kaip neteisėtai sutrukdę vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidę vaiko teises, ir jo tyčia nebuvo nukreipta į vaiko (-ų) teisių pažeidimą. Be to, iš peržiūrėto, nors ir nekokybiško, tik ginčo situacijos atskirus fragmentus, o ne vientisą situacijos eigą užfiksavusio vaizdo įrašo (b. l. 36, 45), apygardos teismas daro išvadą, kad apeliantas konflikto metu elgėsi pakankamai santūriai (nešaukė, nesiplūdo ir pan.), nebuvo brutalus ar pavojingai, šiurkščiai elgėsi kai suėmė O. T. už rankos ir bandė išvesti ją iš aikštelės, kuri vienu metu trumpai laikė dukrą ant rankų, ar tuo metu kai jie tarpusavyje trumpam susistumdė.

Taigi vertinti tokį aptartą apelianto elgesį kaip netiesioginį vaiko kankinimą, žalojimą, žeminimą ar žiaurų elgesį su vaiku arba pažeidusį vaiko teises ir laisves ATPK 181³ straipsnio 1 dalies normos prasme, būtų neadekvatu ir neproporcinga. Todėl darytina išvada, kad atliktų veiksmų turinys – apelianto konfliktas su O. T. ir S. Č. prie vaikų – nesudaro apelianto veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, sudėties.

Teismas pritaria apelianto argumentams, jog jo kaltę pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai, tačiau tai nereiškia, jog byla buvo išnagrinėta šališkai ar teismas apribojo šalims rungimosi teisę ir pan. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, savaime nereiškia, kad jo teisės buvo ar yra pažeistos. Lietuvos Respublikoje veikianti instancinė teismų sistema leidžia aukštesnės instancijos teismams patikrinti žemesnės instancijos teismų priimamų procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tai šiuo atveju, esant apelianto skundui, atliko ir teisingumą byloje įvykdė apygardos teismas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma – ATPK 181³ straipsnio 1 dalis, dėl to skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.