Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2016-09-06 apie 18.50 val., kieme, adresu Taikos pr. 116, Klaipėdoje, kėlė triukšmą, šaukė O. T., gim. (duomenys neskelbtini). atžvilgiu, jai laikant mažametį vaiką ant rankų ją stumdė. Dėl to mažametė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) išsigando, verkė, t.y. patyrė stresą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad viskas įvyko rugsėjo 5 d. Pats įvykis prasidėjo šiek tiek anksčiau, tai yra pasekmė į tai, ką darė moterys. Buvo namuose su šeima ir išgirdo pasikartojantį klyksmą kieme. Jo vaikas su žmona miegojo. Jų butas yra pirmame namo aukšte, langai į kiemo pusę, kur yra vaikų žaidimo aikštelė. Buvo šilta diena, todėl langai buvo atviri. Vaikų aikštelė - bendra jungtine dalinės nuosavybės teise priklauso jų daugiabučio namo savininkams. Būdamas namuose išgirdo moters klyksmą, pradėjo verkti vaikas. Jis išėjo į balkoną, pažiūrėti, kas vyksta kieme. Pamatė dvi moteris, kaip dabar jam yra žinoma O. T., S. Č. ir dvi mergaites. Jo reakcija buvo: „ko jūs šaukiat?“. Iš moterų pusės buvo atsakymas „Ko tu nori?“. Iš karto parodė priešiškumą, pasipylė keiksmai: „Lįsk į savo balkoną, ko čia aiškini?!“. Neapsikentęs, per kelias minutes apsirengė ir įpykęs išėjo į kiemą, nes jam pasirodė, kad tai asocialios moterys. Dar būdamas balkone pasakė, kad moterys eitų iš aikštelės ir nekeltų triukšmo, bet moterys piktai „atsišaudė“ necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jo vaikas pradėjo verkti, jis susierzino, žmona pasiliko namie, o jis išėjo. Paklausė moterų, kur jos gyvena. Moterys pasakė, kad „čia“. Vėliau paaiškėjo, kad O. T. gyvena jų kvartalo kitame gale. Jis neprieštarauja, kad į aikštelę ateitų kiti žmonės. Jie patys nueina į kitas aikšteles, bet nieko nelaužo, netrikdo rimties, nesikeikia ir nekonfliktuoja. Čia iš moterų pusės buvo konfliktas. Jis apėmė Olesia už rankų vesti laukan. O. T. vienu metu turėjo vaiką rankose, vėliau neturėjo. Jo noras buvo, kad moterys išeitų. Jis neperžengė savo balso tembro ribos ar pan., dėl ko vaikas galėjo pradėti verkti. Snežana pradėjo filmuoti, provokuoti konfliktui. Olesia priešinosi, stipriai šaukė, mergaitė Milana pradėjo verkti. Jis gavo fizinį atkirtį, buvo ir kumščiai, ir spjūvis. Pamatęs, kad vyksta fizinis kontaktas, virstantis muštynėmis, atsitraukė nenorėdamas nemalonumų. Iškvietė policijos pareigūnus ir paprašė, kad jos niekur neitų. Per tą laiką atėjo senelė, pasiėmė abi mergaites. Konfliktas vystėsi toliau. Jo žmona išėjo į balkoną, moterys pradėjo skųstis, tačiau jo žmona pasakė, kas jis yra jos vyras ir pasiūlė kreiptis į policijos pareigūnus. Pareigūnams dar neatvykus, grįžo močiutė su vaikais, Milana pradėjo verkti ir Olesia pasiuto. Kyla klausimas ar jis kaltas dėl savo elgesio, ar moteris yra tokia konfliktiška. Nors paaiškinime teigė, jog nesikeikė, tačiau vaizdo medžiagoje yra užfiksuoti keiksmai. Jo elgesys buvo atsakas į moterų elgesį, jis norėjo pašalinti moteris iš aikštelės. Jis neiškvietė pareigūnų iš karto išėjęs į balkoną, nes situaciją norėjo išspręsti be pareigūnų įsikišimo. Išėjęs į kiemą griebė moterį ir stūmė. Jei moteris nebūtų pasipriešinusi, jis ją būtų išvedęs pakankamai ramiai. Kontaktas buvo labai trumpas. Kai jis suėmė Olesią išvesti, moteris pradėjo garsiau šaukti, tada vaikas pradėjo verkti. Mano, kad pilietiškai jam nėra draudžiama išvesti asmenį iš aikštelės, kadangi buvo daromas nedidelis chuliganizmas - plūdosi viešoje vietoje. Sutinka, kad morališkai pasielgė neteisingai, kad įsivėlė į šį konfliktą, kad ėjo į kontaktą su ta moterimi.

Liudytoja O. T. paaiškino, kad įvykio dieną ji su S. Č. ir vaikais buvo lauke. Ji gyvena „Arkados“ name. Nusprendė nueiti su vaikais pasisupti, nes prie jos namų tokių sūpynių nėra. Nuėjus, mergaitės nesusitarė, kuri supsis ir, kadangi jos vaikas pradėjo verkti, ji su S. Č. pradėjo aiškintis. Kai jos mergaitė pradėjo suptis, stojo tyla. Netrukus pastebėjo, kad Snežana į kažką žiūri ir pasakė žodį „kas?“. Ji stovėjo nugara, todėl atsisuko pažiūrėti ir pamatė balkone vyrą. Vyras pasakė „Dinkit iš čia“. Suprato, kad vyras tai pasakė agresyviai, todėl pasakė „A girdi, gražuoli“. Tada vyras įspėjo, kad tuoj išeis, apsisuko ir išėjo iš balkono. Ji išsigando, pasiūlė Snežanai išeiti. Snežana pasakė jai, kad nebijotų, nieko čia nebus, ji viską nufilmuos. Bijodama paskambino mamai ir papasakojo situaciją. Vyras gan ilgai neišėjo 4-6 min. Ji paėmė vaiką ant rankų, stovėjo prie sūpynių ir laukė. Vyras priėjęs sparčiu žingsniu paklausė, kur jos gyvena. Snežana pasakė, kad „čia“. Jis pirma pastūmė Snežaną, po to pradėjo tampyti ją. Snežana įvykį filmavo. Ji vartojo keiksmažodžius, neneigia, iš šoko virpėjo rankos, negalvojo, ką darė. Apsižodžiavo, vyriškis ją pastumdė, o tuo metu ji laikė dukrą, kuri pradėjo slysti jai iš rankų. Tada ji vaiką pastatė ant žemės. Kai vyriškis pamatė, kad jos jį filmuoja, atsitraukė. Ji vyriškiui sudavė vieną kartą. Vyriškis pasakė: „Dinkit į savo socialkę“. Ji verkė, ėjo pro šalį vyras, paprašė, kad padėtų, tačiau praeivis pažiūrėjo ir nuėjo. Konfliktas vyko toliau. Išėjo R. J. žmona, stovėjo ir šypsojosi. Ji pasakė negražiai: „Jus maža užmušti, kad jūs stovite ir dar šypsotės, kai jūsų vyras tampo moterį su vaiku“. Vėliau moteris išėjo, jos nebebuvo. Prie jų namų aikštelėje irgi vaikai šūkauja, kai jos dukra miega, tačiau ji nei vieno iš kiemo neveja. Vėliau vyriškis pradėjo jas filmuoti. Jos stovėjo toliau, bendravo. R. J. iškvietė pareigūnus. Tada atėjo jos mama, pasakė, kad ji jį užmuštų, už tai, ką jis padarė. Buvo priėjusi kitų mergaičių mama, kuri klausė ar viskas tiesa, pasakė, kad čia jau ne pirmas toks kartas, kai vaikai yra varomi lauk. Ji pripažįsta, kad prikalbėjo daug, vartojo ir necenzūrinių žodžių, negalvojo kaip elgtis tokioje situacijoje. Iš R. J. pusės nebuvo jokio bendravimo, jei būtų, pareiškimo nebūtų rašiusi. Į tą aikštelę eina retai, dabar jau yra baimė. Jos mergaitė stipriai verkė, prieš naktį davė raminamųjų. Ji ten pat gyvena „Arkados“ name, patys reikalavo, kad pastatytų „privačios valdos“ ženklus. Tai yra bendras kiemas, „Arkados“ žemė. R. J. šeima gyvena pirmame, o jie paskutiniame name. Jų kieme irgi yra aikštelė, tačiau supynės yra didesniems vaikams. Jos mergaitė dar negali prie namų esančiomis supynėmis naudotis, todėl nuėjo ten, kur yra apsaugos. Iki to įvykio niekada nebuvo jokių konfliktų. Jai buvo iškviesta greitoji. Su S. Č. mokėsi nuo pirmos klasės, yra artimos draugės. Kai atvyko pareigūnai, parašė pareiškimą, pasakė, kad turi filmuotą video medžiagą. Ji jau buvo parašiusi pareiškimą, o Snežanai pareigūnas pasakė atvykti kitą rytą ir parašyti paaiškinimą, pridėti video medžiagą. Kitą rytą nuvykusios į policiją parašė paaiškinimą, pridėjo vaizdo medžiagą. Paruošė telefoną filmavimui sąmoningai, iš anksto. Filmuoti nusprendė, kad turėtų įrodymus, jei kas vyktų. Nufilmavo patį stumdymo momentą. Nuotraukos buvo padarytos iš vaizdo įrašo. Jos dukra neverkia dažnai, neverkia nuo jos balso ar emocijų. Vaikas dėl šio įvykio patyrė psichologinį stresą, nes klykė, visa drebėjo.

Liudytoja S. Č. paaiškino, kad su drauge ir vaikais buvo žaidimų aikštelėje. Mergaitės nepasidalino sūpynėmis ir pradėjo garsiai verkti. Ji pamatė, kad per balkoną išlindo vyras ir laikė agresyviai sugniaužtus kumščius. Ji paklausė „kas?“. Vyriškis pasakė „Dinkit iš čia“, po to pasakė, kad tuoj išeis. Jos suprato, kad R. J. kažką joms darys. Olesia paskambino mamai, kad ši kviestų policiją, nes kažkoks vyras ketina išeiti. Ji pasakė Olėsiai „nebijok, viską nufilmuosiu, jis nieko nepadarys“. R. J. po kokių 6 min. išbėgo. Jos telefono kamera buvo įjungta, tačiau telefoną laikė nuleistą. R. J. priėjęs prie jos paklausė, kur ji gyvena. Ji atsakė, kad „čia gyvena“. R. J. pradėjo ją stumti, tampyti, varyti. Jos dukra buvo prie jos kojų, pradėjo verkti. Jos vaikas patyrė stresą. Prieš tai dukra neverkė. Po to R. J. pradėjo stumti Olesią, vėliau vėl puolė prie jos. Kai ji pakėlė telefono kamerą ir vyriškis pamatė, kad ji filmuoja, apsiramino. R. J. stūmė jos draugę, kai ši laikė vaiką ant rankų. Iš video medžiagos padarė „print screen“ kadrus. Po įvykio ant draugės rankų buvo mėlynės tose vietose, kur R. J. ją laikė. R. J. pasakė, kad iškvies policiją, ji pasakė, kad jie jau irgi kviečia. Atvykus pareigūnams, R. J. parašė ant jų pareiškimą. Pareigūnas pasakė, kad R. J. atrodo neadekvatus. Jos su Olesia pažįstamos nuo pirmosios klasės. Policijos pareigūnas pasakė kitą dieną atvažiuoti ir pateikti paaiškinimus, pridėti filmuotą medžiagą. Policijos pareigūnams vaizdo medžiagą pateikė per USB raktą. Paaiškinimą rašė pati, savo ranka. Olesia buvo kartu, nes jos yra nukentėjusios. Pareigūnė jas apklausė kartu. Pareigūnė jas įspėjo dėl melagingų parodymų ar įskundimų. Negali tiksliai atsakyti kiek laiko vyko konfliktas, stumdymai vyko gal 4 min., jie buvo nufilmuoti. Jokių skaitmeninių manipuliacijų nenaudojo. Nuotraukos yra ištrauktos iš video medžiagos. Sakė žodžius „davai, davai“, nes buvo įdomu, iki ko R. J. prieis, kol supras, jog yra filmuojamas. Po įvykio jos vaikas, kai važiuoja pro tą namą, sakė, jog bijo ten eiti, nes dėdė ją mušė. Ji vartojo keiksmažodžius, bet R. J. būnant balkone keiksmažodžių nevartojo.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad į įvykio vietą vyko su pareigūnu D. K., tačiau kas ten vyko, smulkmenų neprisimena, reikėtų žiūrėti į surašytą tarnybinį pranešimą. Ten buvo dvi konfliktuojančios pusės. Vienoje pusėje namo gyventojas, kitoje - kažkokios moterys, kurios buvo žaidimo aikštelėje. Tarp jų kilo kažkoks kivirčas. Iš abiejų pusių buvo gauti pareiškimai. Ar iš karto jie buvo surašyti, neatsimena. Matėsi, kad abi pusės buvo įkaitusios, raminti nereikėjo. Negali prisiminti ar buvo verkiančių vaikų. Jis bendravo su R. J., kolega bendravo su merginomis.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad prisimena žmones, bet kas įvyko, neprisimena. Buvo konfliktas tarp gyventojo ir mamų su vaikais, atvykusių į žaidimų aikštelę. Jiems atvykus tuoj pat atėjo vyriškis nuo gatvės pusės iš kiemo į aikštelę. Vyriškį atskyrė nuo moterų, kad neįvyktų konfliktas. Atvykę į įvykio vietą, visada išskiria konfliktuojančias puses. Vyriškis buvo su kolega automobilyje, o jis buvo su moterimis lauke. Moterys pasakojo, kad vyriškis išlindo pro langą, žodžiais apsibarė, kad išbėgęs pradėjo jas stumdyti. Rodė vietoje filmuotą vaizdo medžiagą. Kažkoks stumdymas buvo. Asmuo atrodė ramus, atsakinėjo į klausimus, jokio piktumo jie nematė. Išsireiškimo iš jo, ar kolegos, kad asmuo elgiasi kažkaip neadekvačiai, nebuvo. Negali nei patvirtinti, nei panegti, kad įvykio vietoje jam parodžius vaizdo įrašą, jis pareiškė, jog asmuo kažkoks neadekvatus, o moteriai paklausus ar galima vyriškį ištirti dėl narkotinių medžiagų, pareiškė, kad nėra prasmės, nes asmuo už tokį elgesį sumokės 2 Eur. Vaido įrašo trukmės negali nurodyti, kiek atsimena buvo keli video, vienas video buvo gan ilgas, 2-3 min., bet tiksliai negali prisiminti - praėjo ilgas laiko tarpas.

Liudytoja B. V. paaiškino, kad kiek prisimena, asmeniui buvo surašytas ATP protokolas dėl vaiko teisių pažeidimo. Kadangi iš pirminės medžiagos matėsi, jog vaikas patyrė stresą, pradėjo verkti, todėl ir įžvelgė šį pažeidimą. Pirminė medžiaga buvo gauta iš viršininko, o vėliau atvyko minėta moteris Olesia, kuri norėjo parašyti paaiškinimą ir pateikti vaizdo medžiagą. Pareiškėja norėjo papildyti pateiktą medžiagą. Gauta papildoma medžiaga buvo peržiūrėta iš karto. Moteris buvo atvykusi su drauge S. Č.. Moterys savo paaiškinimus rašė savo ranka. Iš pradžių paaiškinimą parašė viena, po to – kita moteris. Blankus paaiškinimams davė ji. Vaizdo medžiaga buvo iš karto perrašyta ir pridėta prie medžiagos. Medžiaga nebuvo suklastota, kas buvo pateikta, tas buvo iš karto perrašyta ir pridėta. R. J. pareiškimo aplinkybės buvo tirtos. Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo aiškios, R. J. rašė nusiskundimą dėl triukšmo vaikų žaidimo aikštelėje, dėl ko išėjęs aiškinosi su moterimis ir dėl ko kilo konfliktas. Tai nebuvo vėlus metas, moterys bendravo, bet ji nežino, ar pakeltu balso tonu, ar ne. Susipažinus su R. J. pareikšimu visos aplinkybės buvo aiškios. Vėliau R. J. gavo atsakymą iš visos surinktos medžiagos, t.y. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešos tvarkos pažeidimo, dėl grasinimų. Viename iš punktų buvo nurodyta, surašyti ATP protokolą dėl vaiko teisių pažeidimo. Po prokuroro patvirtinimo, asmuo buvo iškviestas ir buvo surašytas ATP protokolas. Veiksmai, kurie buvo atlikti siekiant ištirti pareikšimo aplinkybes, - tai buvo perskaitytas pareiškimas, įsigilinta, peržiūrėti vaizdo įrašai. Tai nebuvo chuliganizmas, tai buvo pareiškimas dėl viešos tvarkos pažeidimo, dėl triukšmo. Visa tai išsiplėtojo į tai, kad kitam žmogui R. J. sukėlė skausmą. Pareiškimą tyrė bendrame kontekste. Atskiras tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi tai buvo tas pats įvykis, ta pati vieta. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindu buvo surašytas ATP protokolas. Po pareikšimo padavimo, buvo apžiūrėta įvykio vieta, su gyventojais nebuvo bendraujama. Ji dažnai važiuoja į įvykio vietą, nes dažnai ten patruliuoja. Po įvykio, taip pat buvo nuvykta į vietą ir pasižiūrėta, kur žaidimo aikštelė, kur namas, kur kitos pareiškėjos namas. Tai buvo pirmas atvejis, kada namo savininkas neleidžia kitiems vaikams ateiti į žaidimų aikštelę. Tai nėra privati teritorija, ji nėra aptverta, nėra įspėjamųjų ženklų, kad kiti negali lankytis. Žmonės tūrėtų žinoti, kaip minėjo R. J., jog jei, tai buvo daroma už savo lėšas, tai turėtų būti aptverta, išdalinti raktai. Ten jokių ženklų nėra. Mažamečiui vaikui nepasakysi, kad jam negalima eiti ten suptis ar žaisti. Ta teritorija jai yra žinoma, dažnai važiuoja ten, stebi viešąją tvarką, kad nebūtų šiukšlinama, triukšmaujama ar daromi kiti pažeidimai. Privačios valdos ženklų ten nėra, nebent po įvykio atsirado. Jei yra triukšmaujama dienos metu, jie vyksta ir duoda įspėjimą. R. J. nurodytas liudytojas nebuvo apklausiamas, nes jis buvo paminėtas, tik tada, kai buvo surašytas ATP protokolas. Prieš tai bendraujant, liudytojas nebuvo paminėtas. Kai R. J. pažiūrėjo vaizdo medžiagą, tada pasakė, kad yra liudytojas. Savo pareiškime R. J. turėjo paminėti šiuos svarbius faktus. Buvo pasiūlyta surašyti paaiškinimą dėl vaiko teisių pažeidimo. R. J. norėjo peržiūrėti vaizdo medžiagą, kas ir buvo jam leista. Buvo paminėta, kad po trijų dienų pateiks savo paaiškinimą. Protokolas buvo surašytas, R. J. pasirašė, tam neprieštaravo, medžiaga buvo išsiųsta į teismą. Po trijų dienų R. J. pateikė savo paaiškinimą, tačiau jų praktikoje, žmogus vietoje pateikia savo paaiškinimus. Jie neverčia, pasiūlo pateikti paaiškinimus dėl veiksmų. Berods, ATP protokole buvo pažymėta, kad asmuo viską paaiškins teisme. Buvo gauta nuoroda, kad išsamesnis paaiškinimas bus pateiktas per tris dienas. Kita dieną po protokolo surašymo medžiaga su R. J. parašais buvo išsiųsta į teismą, o vėliau pateiktas paaiškinimas buvo išsiųstas taip pat. Nebuvo tikslo laikyti protokolą nuovadoje. Vaizdo medžiaga buvo pateikta diske arba USB rakte - tiksliai neatsimena, nes kelis kartus reikėjo įrašyti. Tyrimų dėl vaizdo medžiagos karpymo ar pan. nebuvo atlikta. Prieš pateikiant vaizdo medžiagą, tas pats vaizdo įrašas buvo jiems parodytas iš mobilaus telefono. Ta pati vaizdo medžiaga buvo pateikta USB rakte, kuris buvo perrašytas į diską. Jiems nekilo abejonių, kad vaizdo medžiaga yra karpyta, ar kažkas ten daryta. Asmuo nereiškė pretenzijų dėl vaizdo medžiagos autentiškumo. Su R. J. buvo labai sudėtinga bendrauti, nes jis visą laiką bendravo pakeltu tonu. Vaizdo įrašą žiūrėdamas sakė, kad taip nebuvo, tačiau viskas akivaizdžiai matėsi. Nebuvo konsultuotasi su vaikų psichologu, buvo konsultuotasi su vaiko teisių specialiste, jų inspektore. Tą pačią dieną abi moterys parašė paaiškinimus, kuriuos rašė atskirai. Iš pradžių viena, po to - kita. Dėl duodamų paaiškinimų įspėjimas nebuvo duotas. Neatsimena tiksliai, bet paaiškinimų blankuose yra grafa su įspėjimu dėl melagingų paaiškinimų. Liudytoja nepasirašė įspėjimo, nes tikriausiai nebuvo tinkamai parinktas blankas. Liudytoja buvo įspėta žodžiu, kad turi rašyti tiesą. Jai žinoma, kad asmuo įspėjamas dėl melagingo įskundimo pasirašytai, kai yra surašomas pareiškimas ar skundas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

R. J. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 181³ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl vaiko teisės ir laisvės yra reglamentuotos kituose teisės aktuose. Taigi, norint asmenį nubausti pagal aptariamąjį straipsnį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Civilinio kodekso, apibrėžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nenurodant kokia konkrečiai ir kokiame teisės akte įtvirtinta vaiko teisė buvo pažeista.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei konkrečiai kokia teisės norma buvo pažeista. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.

Šioje byloje surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo vertinama, kokios konkrečiai M. T. teisės ir laisvės buvo pažeistos R. J. veiksmais, nenurodyti teisės aktai, kuriuose įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės buvo pažeistos. Be to, teismas pastebi ir tai, kad atliekant tyrimą, nebuvo vertinami nei O. T., nei S. Č. veiksmai. Atsižvelgiant į tai, R. J. atsakomybės klausimas negali būti tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtas. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181³ str. 1 d., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinei policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.