- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- 2-113-729/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00851-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- Elenai A, E. A. J.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei E. A. J., trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje įtraukiant R. L., dėl skolos už sutartinių prievolių neįvykdymą priteisimo bei nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (110 b.l.) prašo iš atsakovės priteisti 11 204,60 Lt turtinės žalos, 15 615,66 Lt skolą, žyminį mokestį ir su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Savo reikalavimus jis grindžia tuo, kad 2008-09-04 kartu su sutuoktine R. L. Nordea Bank Finland Plc 2008-09-11 sutartimi Nr. BK08/09/27T suteiktos paskolos pagrindu įsigijo iš atsakovės 0,1 ha ploto žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r., Gindulių k., gyvenamojo namo statybai. Tą pačią dieną šalys pasirašė įsipareigojimų sutartį, pagal kurią atsakovė prisiėmė įsipareigojimus dėl telekomunikacijų įrengimo ir pridavimo, taip pat šalys susitarė, kad už numatytų darbų neįvykdymą ir terminų nesilaikymą dėl pardavėjo kaltės pirkėjui negalint priduoti gyvenamojo namo ar jame gyventi pardavėjas įsipareigoja apmokėti pirmėjo mokamas bankui paskolos būsto statybai palūkanas iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Ieškinio padavimo metu šios palūkanos sudarė 15 615,66 Lt, juos ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės kaip skolą. Taip pat jis nurodo savo lėšomis apmokėjęs 11 204,60 Lt elektros įvado įrengimo išlaidų, kurias pagal susitarimą turėjo apmokėti sklypo pardavėja (atsakovė), ir prašo juos priteisti kaip jam padarytą turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi terminas reikšti tokiems reikalavimams jau yra praėjęs. Ieškovui pagal jo pateiktus įrodymus vėliausiai iki 2010-01-01 tapo žinoma apie tai, kad atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimų, todėl terminas ieškinio reikalavimams, kylantiems iš civilinės atsakomybės teisinių santykių, pareikšti baigėsi 2013-01-01. Nurodo, kad ne atsakovė buvo atsakinga už tai, kad Gindulių gyvenvietėje nebuvo galima naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais, o todėl, kad tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė vykdė projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos rajone“, tačiau negavus lėšų šiam projektui įgyvendinti, darbai nebuvo pradėti laiku ir užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės. Pažymi, kad sutiktų taikytis su ieškovu pagal taikos sutarties sąlygas, kuriose atsakovė sutinka sumokėti ieškovui 15 000 Lt.
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo juos tenkinti. Vesdama bendrą ūkį su ieškovu, ji dalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kartu įsipareigojo bankui pagal jo suteiktą paskolą ir sprendė su namo statybomis bei įrengimu susijusias problemas, bendravo su atsakove, pasitikėjo jos žodiniais paaiškinimais. Jos ir ieškovo šeima yra patyrusi ieškinyje nurodytų sumų netekimą, mano, kad atsakovė yra dėl to atsakinga ir prašo priteisti prašomą skolą bei nuostolius ieškovui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad po sklypo įsigijimo iš atsakovės ilgai negalėjo net rengti gyvenamojo namo statybos projekto, nes nebuvo reikiamų komunikacijų. 2011 m., supratę, kad atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdys, patys kreipėsi į „Lesto“ dėl elektros įvado įrengimo ir apmokėjo už tai 11 204,60 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės, nes tai buvo jos pareiga, apmokėjimas už kurią įėjo į gan didelę perkamo sklypo kainą. Nors įvedus elektrą neliko kliūčių pajungti vandentiekį ir nuotekų kanalizaciją, atsakovė, net ir dar kartą paraginta 2012 m. liepos mėn., šių savo pareigų neįvykdė. Tada ieškovas nurodo dar palaukęs, tikėdamasis, kad Klaipėdos rajono savivaldybės vykdomo projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos rajone“ eigoje bus išspręstos ir jo šeimos problemos dėl negalėjimo naudotis pastatytu ir įrengtu namu, tačiau situacijai nepasikeitus, 2014-04-29 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Reikalavimą atlyginti elektros įvado įrengimo išlaidas jis grindžia mokėjimo dokumentu, patvirtinančiu, kad už šią paslaugą sumokėjo jis ir jo sutuoktinė, o reikalavimą atlyginti 15 615,66 Lt žalą – 2008-09-04 tarp jo ir atsakovės sudarytu susitarimu, kuriuo ji įsipareigojo už šioje sutartyje nurodytų darbų nevykdymą ir numatytų terminų nesilaikymą, jei dėl to pirkėjas negali priduoti gyvenamo namo ar jame gyventi dėl komunikacijų nebuvimo ar nefunkcionavimo, apmokėti pirkėjo patiriamus nuostolius, banko paskolos būsto statybai palūkanas, kol šie įsipareigojimai bus įvykdyti. Nesutinka, kad jam būtų atlygintos tik elektros įvado įrengimo išlaidos, nors būtent jas taikos sutartimi atsakovė siūlė jam kompensuoti.
Ieškovo atstovas palaikė ieškovo poziciją, prašė patenkinti sumažintus jo ieškinio reikalavimus visiškai, akcentavo, jog neįvykdžiusios sutartinių įsipareigojimų atsakovės kaltė yra preziumuojama, taip pat yra visos atsakomybės sąlygos, nes sutartį atsakovė pasirašė niekieno neverčiama, o prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir tai yra įrodyta byloje pateiktais įrodymais. Ieškinio senaties terminas turi būti atstatytas, kadangi ieškovas ilgą laiką bendravo su atsakove, kol galutinai suprato, kad ji savo įsipareigojimų neįvykdys, dalį darbų ( elektros įvedimą) per tą laikotarpį ir pats atliko, tikėdamasis kompensavimo ir kitų komunikacijų įrengimo pagreitinimo, laukė ir savivaldybės veiksmų ar sprendimo, kurie taip pat užsitęsė ir nebuvo įgyvendinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad iš esmės sklypais prekiavo jos sūnus, ji sutartis pasirašinėjo tik kaip savininkė ir į jas nesigilino. Kad ieškovas negali statytis namo dėl komunikacijų nebuvimo ar jame gyventi, jai buvo žinoma, šalys yra dėl to ne kartą bendravusios, tačiau ji nieko pakeisti negalėjo. Pripažįsta, kad 2008-09-04 sudarė įsipareigojimų sutartį, tačiau kadangi pati apie komunikacijų įrengimus neišmano, tai ir nežino, kodėl jie iki šiol nebuvo įrengti, ir atsakomybės neprisiima.
Atsakovės atstovas palaikė jos poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra kildinami iš sutarties nevykdymo, todėl jiems taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas ir prašė jį taikyti, kadangi ieškovas jau seniai galėjo suprasti, kad atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimų, 2011 metais pats įsivedė elektrą. Be to, ne vien atsakovė atsakinga už ilgai trunkantį komunikacijų įrengimo procesą: per šį laikotarpį vyko savivaldybės organizuotas procesas dėl komunikacijų tinklų centralizuoto įvedimo, atsakovė negalėjo nieko daryti, nesulaukusi jo rezultatų, keitėsi ir rinkos situacija. Ieškovas neįrodė, kad negali gyventi pasistatytame name dėl atsakovės kaltės, kadangi byloje pateiktais įrodymais namo baigtumas tik 19 procentų, šie duomenys įregistruoti viešajame registre, nėra nuginčyti ir jais turi būti remiamasi, kadangi nežinoma, kada namas įgijo 100 procentų baigtumą, jo pateiktoje kadastro byloje pripažintą tik 2014-10-09. Dėl šios priežasties neaišku, nuo kada atsakovas negali naudotis namu tik dėl komunikacijų nebuvimo ir atitinkamai – reikalauti priteisti už tai žalos atlyginimą iš ieškovės. Be to, ši žala gali būti skaičiuojama tik už pastaruosius 36 mėnesius, o įrodymų, kad ieškovai visą šį laikotarpį negalėjo priduoti namo būtent dėl pardavėjo kaltės, byloje nepateikta. Taip pat nėra pakankamų įrodymų, kad ieškovas būtų sumokėjęs Lesto už elektros įvedimą, nes byloje pateikti dokumentai mokėjimo atlikimo iki galo nepatvirtina.
Trečiasis asmuo R. L. visiškai sutiko su ieškovo ( sutuoktinio) reikalavimais ir prašė juos tenkinti, nepageidaudama pati įsitraukti dalyvauti byloje ieškove. Ji nurodė, kad sklypo pirkimu, statybomis ir komunikacijų įrengimu iš esmės rūpinosi jos vyras ( ieškovas), su kuriuo ji tik šeimoje apsitardavo dėl veiksmų ir išlaidų. Yra ne kartą kartu važiavę pas atsakovę klausti, kada ji įvykdys savo įsipareigojimus, atsakovė vis prašydavo palaukti, nedavė aiškaus neigiamo atsakymo ir nenurodė kreiptis į kitus asmenis. Nusprendę patys apmokėti elektros įvado įrengimą, tikėjosi, kad tai paspartins ir kitų komunikacijų įvedimą, tačiau tai nepasitvirtino. Ji apmokėjo už šią lesto paslaugą iš savo sąskaitos, bendrų su ieškovu lėšų, todėl prašo priteisti šią sumą ieškovui. Tvirtina, kad namas yra visiškai įrengtas, o gyventi jame jų šeima negali tik dėl komunikacijų nebuvimo, už ką yra atsakinga atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad 2008-09-04 Klaipėdos m. 13 notaro biure sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria E. A. J. pardavė K. L. ir R. L. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sav., Gindulių k. (9-13 b.l.), pinigai pardavėjai sumokėti 2008-09-23 ( 14 b.l.), nuosavybės teise pirkėjams šis sklypas įregistruotas nuo 2008-09-08 (42-46 b.l.). 2008-09-04 tarp K. L. ir E. A. J. sudaryta įsipareigojimų sutartis, kurioje numatyti pardavėjos įsipareigojimai ir sankcijos už jų neįvykdymą ( 8 b.l.). Iš būsto kreditavimo sutarties ir papildomo susitarimo ( b.l.15-41) matyti, kad Nordea Bank Finland Plc 2008-09-11 suteikė K. L. ir R. L. 104 263,21 EUR dydžio paskolą žemės sklypo pirkimui ir statybos darbų pradžiai. Iš AB „Lesto“ 2012-03-29 pažymos Nr. 43011-431 ir PVM sąskaitos – faktūros KLPI Nr. 000519, patvirtintos spaudu „Apmokėta“ nustatyta, kad pagal 2011-04-04 pasirašytą Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį paslaugos suteikimo darbai baigti 2012-03-21, jų kaina – 11 204,6 Lt (47-48 b.l.). Iš Nordea Bank Finland Plc pažymų apie už būsto paskolas sumokėtas palūkanas nustatyta, kad už K. L. ir R. L. suteiktą paskolą 2009 metais buvo sumokėta 4300,91 Lt palūkanų, 2010 metais – 2 497,76 Lt palūkanų, 2011 metais – 2 994,36 Lt palūkanų, 2012 metais – 3 185,99 Lt palūkanų, 2013 metais – 2 636,64 Lt palūkanų, o iki 2014-06-16 iš viso – 4 539,26 EUR palūkanų (49-58, 94 b.l.). statybos leidimas šiems sutuoktiniams statyti gyvenamąjį namą su garažu buvo išduotas 2009-10-22 (60 b.l.). 2011-11-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas - 19% ( 89 b.l.). AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-06-03 pažymoje nurodyta, kad vanduo Austėjos g. 13, Gindulių k. nėra tiekiamas (93 b.l.), o 2014-06-18 atsakyme pažymėta, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai Klaipėdos rajone, Gindulių kaime yra baigti, statybos užbaigimo dokumentus numatoma pasirašyti iki 2014-07-30, kol jie nepasirašyti, naudoti tinklus negalima ( 102 b.l.). AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2014-07-22 rašte nurodyta, kad detalusis planas šioje teritorijoje buvo patvirtintas 2007-11-29, 2011-11-13 tarp planavimo organizatorių, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės buvo sudaryta trišalė sutartis, kuria planavimo organizatoriai ( D. G., A. B. ir E. A. J.) įsipareigojo savo lėšomis įrengti gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklus bei prijungti juos prie veikiančių Gindulių gyvenvietės centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų (126 b.l.). Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimo techninės sąlygos patvirtintos 2007-10-09 ( 139 b.l.), prisijungimo sąlygos E.A. J. ir kitiems statytojams išduotos 2012-08-29 (140-141 b.l.). Iš elektroniniu būdu atsiųstos nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos matyti, kad gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas - 100% ( 2014-10-09 duomenys), tai patvirtina bylą rengusio matininko pažyma, tokie duomenys suvesti ir į VĮ Registrų centras duomenų bazę, nurodant statybos darbų atlikimo terminą nuo 2009 iki 2014 metų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnio nuostata, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. numatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovas reiškia atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žala įvardydamas 11 204,60 Lt sumą, kurią jis ar jo sutuoktinė iš šeimos biudžeto sumokėjo AB „Lesto“ už elektros įrenginių prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1,127 str., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y., dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, pasibaigus šiuo atveju sutartyje nustatytam prievolės įvykdymo terminui. Atsižvelgiant į tarp šalių 2008-09-04 sudarytos įsipareigojimų sutarties formuluotę, pripažintina, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl kompensacijos už elektros įvado įvedimą pareikšti, tačiau tai nėra besąlygiškas pagrindas šį jo reikalavimą atmesti. Ieškovas pateikė teismui prašymą atnaujinti jam ieškinio senaties terminą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. šis terminas gali būti atnaujintas, teismui nustačius, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas sutinka, kad šis terminas išties buvo praleistas dėl svarbios priežasties – ilgo ir sudėtingo inžinerinių tinklų projektavimo, įrengimo, pridavimo ir kt. proceso, nedidelės ieškovo gyvenimiškos ir dalykinės patirties, pirmą kartą statant šeimos naudojimui gyvenamąjį namą ir klaidinančio atsakovės, ilgą laiką žadėjusios jam įvykdyti savo įsipareigojimus ar bent ieškovui neįvykdomą jų dalį, elgesio. Byloje surinkti įrodymai ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas ilgą laiką turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus ir tam laikinai trukdo neišspręsti komunikacijų tinklų įrengimo ir pajungimo klausimai. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su šia ieškovo reikalavimų dalimi ir siūlė jam šias išlaidas atlyginti, nesiremdama ieškinio senaties institutu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendžia atnaujinti ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti.
Atnaujinus ieškinio senaties terminą, įvertintinas šio ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Nors atsakovas prašė šio reikalavimo netenkinti kaip neįrodyto, nesant pakankamų dokumentų, patvirtinančių AB „Lesto“ R. L. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą, teismas laiko šį reikalavimą visiškai įrodytu ir tenkintinu. Šalių sudarytoje įsipareigojimų sutartyje aiškiai nurodyta, kad būtent atsakovė iki konkrečios datos (2009-03-30) įsipareigojo įvesti elektros įvadą į ieškovo ir jo sutuoktinės perkamą žemės sklypą. Atsakovė pripažino, kad to nepadarė, įsipareigojimų sutarties neginčijo ir proceso eigoje netgi yra pripažinusi šį ieškovo reikalavimą ir taikos sutartimi siūliusi atlyginti šią jam padarytą žalą. Pati įsipareigojimų sutartis įstatymų nuostatoms neprieštarauja, šalys, įgyvendindamos savo teisę kurti įstatymų nedraudžiamus civilinius teisinius santykius, ją sudarė laisva valia ir privalėjo laikytis. Tai, kad atsakovei neįvykdžius įsipareigojimo įvesti elektros įvadą, dėl šios specializuotos paslaugos su AB „Lesto“ susitarė ne ieškovas, o jo sutuoktinė, kuriai atlikus darbus buvo pateikta ir jų apmokėjimo sąskaita, nėra kliūtis ieškovo reikalavimu priteisti šiuos pinigus jam. Ieškovo ir trečiuoju asmeniu jo pusėje į šią bylą įtrauktos jo sutuoktinės turtui galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių turto nuosavybės režimas, įsitraukti į šią bylą ieškove R. L. nepageidavo, su sutuoktinio ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį patenkinti. Kuris iš sutuoktinių konkrečiai apmokėjo AB „Lesto“ sąskaitą nėra nustatyta, tačiau jie abu patvirtina, kad tai buvo padaryta iš jų šeimos lėšų, todėl patenkinus ir įvykdžius šį ieškovo reikalavimą, nebus jokio pagrindo abejonėms dėl šių lėšų kaip bendro santuokinio ieškovo ir jo sutuoktinės turto statuso.
Atsakovės atstovas prieštaravo šiam ieškinio reikalavimui taip pat ir tuo pagrindu, kad pakankamais ir leistinais ūkines operacijas patvirtinančiais dokumentais nėra patvirtinta, jog apmokėjimas už AB „Lesto“ suteiktą paslaugą buvo atliktas. Teismas sutinka, jog konkretaus mokėjimo pavedimo ar panašaus dokumento, galinčio išsklaidyti tokias abejones, ieškovas iš tiesų nėra pateikęs, tačiau vertindamas byloje surinktą įrodymų visumą ir bylos proceso metu pačios atsakovės išreikštą poziciją šiuo klausimu, konstatuoja, kad prašomos priteisti sumos apmokėjimas iš ieškovo šeimos lėšų yra pakankamai įrodytas ir atsakovės pripažintas. Kaip matyti iš AB „Lesto“ PVM sąskaitos-faktūros, ji buvo pateikta apmokėti R. L. ir yra patvirtina spaudu „Apmokėta“. Atsakovė, tarpininkaujant atstovui, proceso eigoje yra sutikusi atlyginti ieškovui šias išlaidas, siūlė sudaryti taikos sutartį, ir tik ieškovui atsisakius tai padaryti, pradėjo ginčyti ir šį jo reikalavimą, tačiau nėra pateikusi įrodymų, kad jis būtų nepagrįstas. Įvertinus visa tai, teismas, vadovaudamasis įrodymais, savo vidiniu įsitikinimu ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, pripažįsta šį ieškovo reikalavimą pagrįstu ir įrodytu ir visiškai tenkina.
Kitas šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas yra priteisti jam 15 615,66 Lt bankui pagal kredito sutartį sumokėtų nuo 2009 iki 2014-06-16 palūkanų, kurias ieškovas įvardija atsakovės skola pagal 2008-09-04 tarp jų sudarytos įsipareigojimų sutarties sąlygas. Teismas, spręsdamas šalių pareikštus reikalavimus, nėra saistomas jų pateiktų įvardijimų, o privalo pats nustatyti sprendžiamų teisinių santykių esmę ir jiems taikytinus reikalavimus. Įvertinus įsipareigojimų sutarties formuluotes, pardavėjo prievolė apmokėti pirkėjo patiriamus dėl jo kaltės nuostolius pripažintina ne skola, o netesybomis ( Lietuvos Respublikos CK 6.71 str.).
Ieškinio reikalavimui dėl jų priteisimo pareikšti Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5d. 1p. nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas pagal CK 1.127 str. nuostatas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.
Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti ieškovui šią sumą kaip netesybas, būtina įsigilinti į įsipareigojimų sutarties nuostatas, su kuriomis tokia atsakovės prievolė siejama. Šios sutarties pirmame punkte nurodyti parvadėjo įsipareigojimai, nurodant jų įvykdymui konkrečius terminus ( įvesti elektros įvadą iki 2009-03-30, nutiesti statybinius kelius pagal projektą iki 2009-01-01, perduoti kvartalo bendrijai funkcionuojančius ir iki 2010-01-01 priduotus inžinierinius tinklus), o trečiame punkte numatyta pardavėjo atsakomybė apmokant banko paskolos būsto statybai palūkanas tuo atveju, jei dėl pardavėjo kaltės pirkėjas negali priduoti statomo gyvenamojo namo ar jame gyventi dėl komunikacijų nebuvimo ar jų nefunkcionavimo. Taigi, šalių aptartai atsakomybei kilti numatytos dvi esminės sąlygos – pardavėjo ( atsakovės) įsipareigojimų neįvykdymas ir pirkėjo negalėjimas būtent dėl to priduoti pastatyto gyvenamojo namo ar jame gyventi.
Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Jos versija, kad ji to padaryti negalėjo dėl valstybės, savivaldybės ir kitų institucijų kaltės, šioms užtęsus projektų vykdymą, nepasitvirtino, byloje gauti duomenys, kad prisijungti prie veikiančių Gindulių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų kliūčių nėra ir nebuvo, tik atsakovė ir kiti detaliojo plano organizatoriai turėjo patys įvykdyti savo įsipareigojimus. Trukdymų laiku įvykdyti kitus įpareigojimus atsakovė ir neįrodinėjo, todėl ši sąlyga laikytina pakankamai įrodyta.
Tuo tarpu kita sutarties sąlyga - pirkėjo negalėjimas būtent dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų priduoti pastatyto gyvenamojo namo ar jame gyventi laikotarpiu nuo 2009 iki 2014-06-16, už kurį sumokėtas bankui palūkanas jis kaip netesybas prašo priteisti iš atsakovės – liko neįrodyta. 2011-11-23 nekilnojamojo turto registro banko duomenimis, jų statomo iš atsakovės nusipirktame žemės sklype namo baigtumas buvo tik 19 procentų. Pasiūlius ieškovui pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, jo pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad namo statyba vyko 2009-2014 metais, jo baigtumas 2014-10-09 duomenimis buvo 100 procentų. Daugiau jokių duomenų, nuo kada šis namas baigtas statyti 100 procentų ir ieškovo šeima tik dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų negali jame gyventi, ieškovas nepateikė, jokiais kitais įrodymų rinkimo šaltiniais nepasinaudojo. Įvertinus visa tai, teismas gali padaryti tik tokią išvadą, kad nuo 2014-10-09 ieškovas įgijo reikalavimo teisę šiuo pagrindu, tačiau ieškovo pareikštas reikalavimas šio laikotarpio nesiekia, todėl nėra pagrindo net iš dalies tenkinti šiuo ieškiniu jo pareikštų reikalavimų.
Bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims (LR CPK 92-93, 98str.). Apskaičiuojant mokėtinas sumas, įvertintina tai, kad ieškovui paduodant ieškinį nesumokėtos 1350,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, o ieškovas, pirma pareiškęs 58 320,26 Lt dydžio reikalavimą, 31 500 Lt jo dalies atsisakė, atitinkamai sumažindamas savo reikalavimus. Į šį ženklų ieškinio sumos sumažėjimą atsižvelgiama ne tik paskirstant 1040 Lt mokėtiną šioje byloje žyminį mokestį, kurio 400 Lt dalį ieškovas jau yra sumokėjęs, bet ir nustatant išlaidų, ieškovo patirtų apmokant advokato pagalbą pagal pradinį ir sumažintą reikalavimą, dalį, priteistiną ieškovui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš atsakovės E. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 245,08 EUR (11 204,60 Lt) turtinės žalos atlyginimui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
Priteisti iš atsakovės Elenos A. J. ieškovui K. L. 434,43 EUR ( 1500 Lt) bylinėjimosi išlaidų - 434,43 Eur ( 1500 Lt) advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. L. atsakovei Elenai A. J. 167,98 Eur ( 580,00 Lt) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. L. 91, 03 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu -87,46 Eur (302,00 Lt ) iki teismo sprendimo priėmimo atidėto žyminio mokesčio ir 3,57 EUR ( 12, 33 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovės E. A. J. 101,46 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu – 97,89 EUR (338 Lt) iki teismo sprendimo priėmimo atidėto žyminio mokesčio ir 3,57 EUR ( 12, 33 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Valstybei priteistos sumos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
2014-04-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo iš atsakovės pusės, o po to – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.