Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis

2020-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-829/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-02-24Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
  2. Apeliacija2020-04-07Kauno apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-05-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
II-10-829/2020
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00263-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė (pirm.)
Nukentėjusysis
D. U.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-10-829/2020
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00263-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 24 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. M., jo atstovei advokatei V. N.,nukentėjusiajai D. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. skundą dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Veiklos skyriaus Vyriausiasis tyrėjas 2019 m. lapkričio 18 d. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo nutarimą už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 25 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Suzuki Jimny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos su kuriuo yra susijęs pasišalino.

Šalies argumentai

R. M. prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Skunde R. M. nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. nuo 12 val. iki 13 val. jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“ išvažinėjo iš savo daugiabučio namo kiemo, adresu: (duomenys neskelbtini). Į vairuojamą krovininį automobilį buvo pakrovęs statybinę medieną (lentų). Ši mediena už jo automobilio galo buvo išsikišusi apie 2 metrus. Išvažinėdamas iš kiemo važiavo atbuline eiga. Važiuodamas nejautė ir nematė, kad būtų ką nors apgadinęs. Iš kiemo išvažiavo be jokių papildomų sustojimų ar manevravimų. Tokius pat parodymus davė ir 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės bei apskritai nesuvokė, kad jo veiksmais galimai buvo padaryta žala kito asmens turtui. Patvirtina, kad jo veiksmų niekaip negalima traktuoti kaip tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, nes nuo sužinojimo apie apgadintą automobilį, jis aiškino, kad nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu, iš kiemo išvažinėjo lėtai ir nesustodamas. Tai parodo, kad jis tikrai nejuto kontakto su kitu automobiliu, nes priešingu atveju būtų sustojęs apžiūrėti savo, taip pat ir kitą automobilį. Apie kitos transporto priemonės apgadinimą sužinojo po dviejų dienų nuo įvykio, kai gavo iš policijos šaukimą atvykti. Nurodė, kad tą dieną kieme manevruodamas su transporto priemone buvo kartu su liudytoju V. B., kuris taip pat nepajuto jokio smūgio ar bent menkiausio atsitrenkimo į kitą transporto priemonę. Kaip matyti iš liudytojo rašytinių paaiškinimų, jis nurodė, kad R. M. važiuodamas atbuline eiga su pakrautomis lentomis vieną kartą pakoregavo automobilio važiavimo kryptį, pavažiuodamas į priekį, o po to atbuline eiga išvažiavo iš kiemo. Nurodė, kad matė, jog namo kieme stovėjo keletas automobilių, tačiau nematė ir nejautė, kad jis būtų kliudęs kokį nors automobilį. Kaip matyti iš liudytojos Z. R. paaiškinimo, ji nurodė, kad po R. M. manevro, kuriuo kliudė automobilį, jis iš vairuojamo krovininio automobilio nebuvo išlipęs. Taip pat ji pažymėjo, kad negali pasakyti ar R. M. pastebėjo, jog kliudė kitą automobilį. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios pasprukti iš eismo įvykio vietos, nes jis net nepajuto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Nors jis tą dieną visą laiką buvo su liudytoju V. B., su kuriuo kartu ir važiavo automobiliu, tačiau liudytoja Z. R., kuri neva matė, kaip jis atsitrenkė į kitą automobilį, nepastebėjo, kad su juo buvo dar kitas žmogus. Kaip matyti iš bylos duomenų, jo kaltė yra grindžiama tik vienintelės liudytojos Z. R. parodymais, tačiau liudytoja Z. R. 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte buvo neblaivi. Tai gali paliudyti jo motina E. M., su kurią iš ryto ši kalbėjo. Nuo Z. R. sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Kaip matyti ši liudytoja paaiškinimus davė būtent 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte, tačiau policijos pareigūnai liudytojos girtumo fakto nenustatinėjo ir paėmė rašytinius paaiškinimus iš akivaizdžiai neblaivaus asmens. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar liudytoja ir 2019 m. rugsėjo 25 d. nebuvo neblaivi, ar jos parodymai yra teisingi ir nešališki. Byloje nebuvo nustatinėjama ar ši liudytoja, kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir jis, neturi pagrindo jo apkalbėti. Taip pat neatmestina versija, kad ši liudytoja dėl įvykio aplinkybių galėjo ir sąžiningai klysti. Esant tokiai situacijai, kuomet kaltinimas grindžiamas vienintelio liudytojo paaiškinimais ir kurių nepatvirtina iš esmės jokie kiti byloje esantys duomenys, tokio liudytojo parodymams turi būti keliami itin aukšti reikalavimai t. y. turi būti logiški, nuoseklūs, nekeliantys abejonių. Akivaizdu, kad šiuo atveju vien tik liudytojos Z. R. parodymai negali tapti vieninteliu įrodymu neginčytinai pagrindžiančiu jo kaltę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad jo vairuoto krovininio automobilio „Mercedes Benz“ galo aukštis nuo žemės yra 1 metras. Tai patvirtina fotonuotraukos bei įvykio vietos apžiūros protokolas. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų automobiliui „Suzuki Jimny“ apgadinimai yra padaryti 60 cm aukštyje nuo žemės. Taigi, jei automobilį „Suzuki Jimny“ būtų kliudęs jo automobilio krovinys (statybinės lentos), apgadinimai būtų didesniame aukštyje, todėl pagrįstai tikėtina, kad apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio galėjo atsirasti ir visai kitu metu. Patvirtina, kad nevengia administracinės atsakomybės bei pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, jei būtų nustatyta, kad savo veiksmais apgadino kitą automobilį, tačiau mano, kad nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad yra disciplinuotas vairuotojas ir išsilavinęs asmuo, nei karto nėra baustas administracine tvarka, yra dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, todėl įvykus tokiai situacijai ir apgadinus svetimą turtą, apie eismo įvykį iš karto praneštų turto savininkui bei jokiu būdu nebūtų išvažiavęs iš eismo įvykio vietos. Juo labiau, kad transporto priemonę vairavo blaivus, turintis teisę vairuoti, automobilis yra techniškai tvarkingas, apdraustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „Suzuki Jimny“ yra įžvelgiami tik nežymūs apgadinimai ir žalą tikrai atlygintų, jei būtų nustatyta, kad ji padaryta jo veiksmais. Pažymėtina ir tai, jog norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje nustatyti konkretų padarytos turtinės žalos dydį. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų ir įrodytų tikslų padarytos turtinės žalos dydį. Liudytojos D. U. paaiškinime užfiksuota nuomonė, kad jai padaryta 200 Eur dydžio žala, nepatvirtinta tikslaus ir realaus padarytos žalos dydžio. Iš byloje esančių foto nuotraukų tap pat nėra įmanoma nustatyti padarytos žalos faktą, nes tai galima atlikti tik turint atitinkamą kvalifikaciją ir tam tikras priemones (pvz.: atliekant ekspertizę). Nors byloje ir būtų užfiksuota, kad turtinė žala buvo padaryta, tačiau šiuo atveju nėra nustatytas tikslus padarytos žalos dydis. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Č. B. 2019 m. lapkričio 18 d. priimdamas nutarimą be jokių motyvų jam paskyrė 12 mėnesių specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą. Pažymiu, kad toks administracinio poveikio priemones paskyrimas, nepaisant byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, jį sulygina su teisės pažeidėju, kuris tyčia ir sąmoningai pasišalina iš įvykio vietos, stengiasi nuslėpti padarytą pažeidimą, nepripažįsta kaltės ir stengiasi išvengti žalos atlyginimo. Nors jo veiksmuose visų šių aplinkybių nenustatyta (b. l. 2–7).

2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje R. M. paaiškino, kad palaiko skundą. Nurodė, kad 2 dienas iš eilės važiavo su transporto priemone „Mercedes Benz“, tai yra 2019 m. rugsėjo 24–25 dienomis. 2019 m. rugsėjo 26 d. po darbo rado praleistus kelis skambučius, iš kurių žinojo tik vieną – jo motinos. Paskambinus motinai, ši nurodė, kad pas ją buvo atėjusi kaimynė ir prašė jo numerio, tačiau kam jo reikėjo kaimynė nepasakė. Rugsėjo 27 d. paskambino policijos pareigūnai ir paklausė gal jis rugsėjo 25 d. netyčia užkabino kaimynės automobilį. Įvykio dieną apie 12 val. jis savo automobiliu vežė medieną. Transporto priemonės priekiu įvažiavo į kiemą, atsistojo šonu prie ūkinio pastato ir pasikrovė su kaimynu medieną. Mediena buvo pakrauta iki borto aukščio. Lentos buvo prasikišusios. Vienos buvo ilgesnės, o kitos trumpesnės. Ilgiausia buvo 6 m. Priekabos galas buvo atidarytas. Išvažiavo atbuli. Kieme nemanevravo. Nežino kada apgadino automobilį. Jei būtų matęs, būtų sustojęs ir pasakęs. Nejautė nieko nei jis, nei su juo važiavęs kaimynas. Po darbo į kiemą grįžo tuščiu automobiliu. Transporto priemonę pasistatė į tą pačią vietą kur ir stovėjo ryte. Nurodė, kad jo automobilis nebuvo apgadintas. Nenustatyta su kokia lenta yra nubraukta, nei ant kurios lentos likę dažai. Po kurio laiko atsirado ir liudytoja, kuri gyvena šalia. D. U. su ja bendrauja, todėl galėjo susikalbėti. Neneigia padaręs pažeidimą, nors jo tikrai nepastebėjo. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja galėjo ateiti pas jį ir pasikalbėti. Nukentėjusiosios apgadinimai 60 cm aukštyje. Jo transporto priemonė 1 metro aukščio. Bandė susisiekti su nukentėjusiąja, tačiau nepavyko (2020 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašai: 6 min. 41 sek. – 22 min. 10 sek.; 34 min. 12 sek. – 34 min. 48 sek.).

2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje nukentėjusioji D. U. nurodė, kad jai 2019 m. rugsėjo 26 d. apie pietus prieš išeinant į darbą paskambino kaimynė ir pasakė, kad nueitų pasižiūrėti į savo automobilį, kadangi kaimynas važiuodamas brūkštelėjo. Nuėjusi pamatė brūkšnius ant priekinių vairuotojo pusės durelių. Brūkšniai buvo ne per visas dureles. Taip pat brūkšnių buvo ir ant posparnio. Anksčiau apgadinimų tose vietose nematė. Žalą vertina 200 Eur. Tuomet nieko nedarė, nes jai reikėjo eiti į darbą. Penktadienį išsikvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai susisiekė su R. M. Kaimynė buvo iškviesta kaip liudytoja. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 14 val. išėjo į darbą. Matė kaip yra kraunamas krovinys. Transporto priemonė buvo privažiavusi prie ūkinio pastato. Negali pasakyti ar tuo metu R. M. buvo vienas. Automobilis visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje. Automobilis stovėjo priekiu į kitus ūkinius pastatus. Iki įvykio dienos jis nebuvo apgadintas. Tik po policijos iškvietimo savo automobiliu važiavo. R. M. norėjo atlyginti žalą – siūlė 100 Eur. Negali pasakyti, kad dar iki policijos iškvietimo jai skambino R. M. Skambino į draudimo bendrovę. Nesidomėjo dėl draudimo išmokos (2020 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašai: 22 min. 10 sek. – 34 min. 12 sek.).

2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje liudytoja Z. R. nurodė, kad buvo apie 14 val. įvažiavo transporto priemonė su į priekabą pakrautomis lentomis. Lentų buvo daug. Jos buvo nulinkusios, nusivirusios ir išlindusios per galinį bortą. Priekabos bortas buvo atidarytas. R. M. nuvažiavo iki savo garažo. Po 15 min. automobilis vėl užsikūrė. Kadangi šunys labai lojo, tai ji pažiūrėjo per langą. Jos virtuvės langas yra į kiemą. Gyvena antrame aukšte. R. M. su pagalbininku V. B. susėdo į transporto priemonę. R. M. su transporto priemone atbuline eiga važiavo į tą vietą, kur visą laiką stovi jo transporto priemonė. Jo transporto priemonė stovi tarp D. U. ir jos automobilių. Transporto priemonę įsivarė į tarpą ir paskui suko išvažiuoti iš kiemo į gatvę. Tada jau važiavo priekiu. Tuo metu kažkas brūkštelėjo. Mano, kad nubrėžti turėjo lentų galai. Matė, kad užkliuvo už automobilio, nors pačio lietimo nematė. Girdėjosi cypiantis garsas. Aišku buvo, kad transporto priemonė kliudė. Transporto priemonė sustojo, tačiau nei vienas asmuo neišlipo. Turėjo pajusti, kadangi sustojo. Jie pasitaisė transporto priemonę – šiek tiek pavažiavo užpakaliu ir antru kartu sėkmingai išvažiavo iš kiemo į gatvę. Ji neklausė R. M. motinos jo numerio. Nesakė, kad su R. M. buvo dar vienas asmuo, kadangi jos policijoje apie tai niekas neklausė (2020 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašai: 9 min. 59 sek. – 21 min. 16 sek.; 25 min.11 sek. – 26 min. 44 sek.).

2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje liudytojas V. B. nurodė, kad važiavo kartu su R. M. mėlynu „Mercedes Benz“. Kaip įvažiavo R. M. į kiemą nematė, kadangi buvo nuėjęs pasiimti benzino į namus. Atvažiavus į kiemą pasikrovė 3 m blankas. Kelios blankos buvo ilgesnės. Šias pasikrovė iš užtvartės. Blankos tilpo į priekabą. Galinis bortas buvo atidarytas. Nelabai matė kaip išvažiavo R. M. iš kiemo, kadangi pirmiausiai ieškojo atsigerti. Vanduo buvo po pasoste gale nukritęs. Paskui degėsi cigaretę. Žino tik tai, kad iš kiemo išvažiavo atbulomis. Kieme neapsisukinėjo. Kaip kieme buvo manevruojama nepastebėjo. Transporto priemonė stabtelėjo prie aštuonbučio išvažiuojant į kelią. Nematė ir nieko nejautė (2020 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašai: 21 min. 16 sek. – 25 min. 59 sek.).

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo R. M. skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas, tačiau R. M. įvykdytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas ir nekeliantis abejonių. Šakių rajono policijos komisariatas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 35–36).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės apksrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas A. M. R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. M. 2019 m. rugsėjo 25 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Suzuki Jimny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos su kuriuo yra susijęs pasišalino, su nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2019 m. lapkričio 5 d. sumokėti 300 Eur. R. M. nurodymo neįvykdė. 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apksrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Č. B. nutarimu už šį nusižengimą R. M. skirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 28).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Pagal minėto straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Teismų formuojamoje praktikoje, kurioje yra analizuojama administracinės atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, taikymo klausimas laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, todėl svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-2014). Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tuo tarpu eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį byloje Nr. 2AT-11-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. 2AT-8-2013). Šis aptartas klausimas yra ypatingai reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui administracinės atsakomybės taikymo pagrindai reikalauja, kad būtų laikomasi bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kurią sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Skundžiamame Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK nutarime nurodyta, jog R. M. pažeidė KET 9 punkto reikalavimą. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Žemesnės instancijos teismas

R. M. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Duodamas paaiškinimus R. M. neneigia, kad vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“ galėjo apgadinti automobilį „Suzuki Jimny“, tačiau nurodė, kad nejautė įvykio. To nejuto ir kartu su juo važiavęs kaimynas. Kieme nemanevravo. Išvažiavo atbulas, nes buvo įvažiavęs priekiu. Tačiau tokius R. M. paaiškinimus teismas vertina kaip siekį sušvelninti ar išvengti atsakomybės, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Kartu su R. M. įvyko metu važiavęs liudytojas V. B. davė iš esmės R. M. parodymams analogiškus rašytinius paaiškinimus, kiek jie susiję su eismo įvykiu. Liudytojas parodė, kad po pietų iš namų kiemo, (duomenys neskelbtini), kur buvo sustojęs R. M., atbulomis išvažiavo iš kiemo. Tačiau priešingai nei nurodė R. M. liudytojas V. B. parodė, kad važiuodamas R. M. kieme vieną kartą pakoregavo automobilio važiavimo kryptį, pavažiuodamas į priekį, o po to toliau atbulomis išvažiavo iš kiemo. Kodėl R. M. kieme vairuodamas automobilį atbulomis kartą pavažiavo į priekį ir vėl važiavo atbulomis nežino. Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad nelabai matė kaip išvažiavo R. M. iš kiemo, kadangi pirmiausiai ieškojo atsigerti. Vanduo buvo nukritęs po galine pasoste. Paskui degėsi cigaretę. Žino tik tai, kad iš kiemo išvažiavo atbulomis. Kieme neapsisukinėjo. Kaip kieme buvo manevruojama nepastebėjo. Nematė ir nieko nejautė. Teismas laiko, kad teisme liudytoju apklaustas V. B. siekė pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankų įvykių vertinimą, kadangi jis padeda R. M. prie statybų. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas kiekvieną kartą keitė savo parodymus, nurodydamas vis naujas aplinkybes, todėl šio liudytojo parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek šie neprieštarauja kitiems įrodymams.

Liudytoja Z. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pro virtuvės langą matė manevruojančią transporto priemonę „Mercedes Benz“, kuri kliudė D. U. automobilį. Krovinis automobilis kieme važiavo atbuline eiga ir sustojo šalia D. U. automobilio. Po kliudymo vairuotojas iš transporto priemonės neišlipo jo vairuojamas krovininis automobilis po smūgio sustojo, dar pavažiavo atgal ir iš kiemo išvažiavo. Automobilis „Suzuki Jimny“ po smūgio pajudėjo. Tas pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir parodymų patiktinimo vieto protokole bei teismo posėdžio metu. Papildomai nurodė, kad R. M. važiavo ne vienas – su juo buvo ir V. B. R. M. skunde nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte Z. R. buvo neblaivi. Tai gali paliudyti jo motina E. M., su kurią iš ryto ji kalbėjo. Nuo Z. R. sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Tačiau R. M. skundą nagrinėjant teisme šios aplinkybės neįrodinėjo, neprašė kviesti liudytojos savo motinos E. M. Pareiškėjo skundo argumentas dėl tariamai Z. R. neblaivumo duodant parodymus atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad apklausiant liudytoja policijos pareigūnas būtų fiksavęs, kad liudytoja yra neblaivi. R. M. Taip pat nurodo, kad liudytoja Z. R. ir nukentėjusioji D. U. yra draugės, o jis pats su liudytoja yra kaimynai, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos Z. R. parodymais, kadangi teismo posėdžio metu ji davė išsamius paaiškinimus, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Minėtos liudytojos parodymai nuoseklūs. Byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad liudytoja būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Aplinkybių, kad minėta liudytoja būtų šališka, turėjusi pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuota nepagrįstai apkaltinti jį nebūto teisės pažeidimo padarymu, nenurodė ir pats R. M. Be to pažymėtina, kad liudytoja yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

R. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jo vairuoto krovininio automobilio „Mercedes Benz“ galo aukštis nuo žemės yra 1 metras, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų automobiliui „Suzuki Jimny“ apgadinimai yra padaryti 60 cm aukštyje nuo žemės. R. M. automobilis nėra apgadintas. Šias R. M. nurodomas aplinkybę iš tiesų patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis bei transporto priemonės apžiūros aktas. Tačiuo šiuo atveju pažymėtina, kad R. M. vežė medieną, kurios ilgis buvo nuo 3 m iki 6 m. Kaip visi dalyvavę byloje asmenys parodė transporto priemonės bortas buvo atidarytas ir lentos buvo išsikišusios toliau nei galinis bortas. Liudytoja Z. R. papildomai nurodė, kad lentos buvo nulinkusios ir nusivirusios. Taigi šiuo atveju kontaktas galėjo būti ne tarp dviejų transporto priemonių, o tarp automobilio „Suzuki Jimny“ ir R. M. vežamų lentų su transporto priemone „Mercedes Benz“.

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas visas daromo teisės pažeidimo aplinkybes ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme pareiškėjas nesutiko su jam inkriminuotu nusižengimu dėl neteisėto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, teikdamas, kad tuo metu jokių apgadinimų ant eismo įvykyje buvusių automobilių nepastebėjo, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismas kritiškai vertina tokią pareiškėjo poziciją ir ją laiko gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą šiukštų KET pažeidimą. Visų pirma teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas vis dėlto savo neatsakingą elgesį šioje situacijoje, geriau neapžiūrėjęs automobilių po eismo įvykio, nes manevruodamas pasikrovęs lentas, kurios buvo išsikišusio per bortą, buvo sustojęs ir pasitaisė transporto priemonę, tokiu būdu pripažindamas ne tik tai, kad jam buvo kilusios pagrįstos abejonės dėl eismo įvykio fakto ir jo metu padarytos žalos kitų asmenų automobiliams, bet ir netinkamą savo elgesį ir visų būtinų priemonių nesiėmimą, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situaciją. Byloje esantys duomenys, o svarbiausias jų – liudytojos Z. R. parodymai teismo posėdyje, patvirtina buvus kai kurias kitokias aplinkybes nei nurodo pareiškėjas, t. y. ši liudytoja aiškiai patvirtino, kad pareiškėjas, įsivaręs atbuline eiga savo transporto priemonę tarp dviejų automobilių, vieną iš jų kliudė, tada R. M. vairuojama transporto priemonė sustojo, R. M. pasitaisė transporto priemonę – šiek tiek pavažiavo užpakaliu ir antru kartu sėkmingai išvažiavo iš kiemo į gatvę. Pažymėjo, kad buvo girdimas cypimas. Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais liudytojos parodymais. Kad vieną kartą kieme R. M. pakoregavo automobilio važiavimo kryptį nurodė ir liudytojas V. B. rašytiniuose paaiškinimuose. Taip pat ir eismo įvykio vietos fotonuotraukos, esančios byloje, iš kurių pakankamai gerai matyti apgadinimai, t. y. įbrėžimai ant automobilio, buvusio eismo įvykio vietoje. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo kilusios abejonės dėl eismo įvykio fakto ir dėl eismo įvykio metu padarytos žalos kitos asmens automobiliui, tačiau pareiškėjo nebuvo imtasi visų būtinų priemonių, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situaciją, ar nebuvo padaryti kokie tai apgadinimai kitų asmenų automobiliams, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidžiant KET reikalavimus. Tokie pareiškėjo veiksmai savaime negali jo pateisinti ir atleisti nuo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Tokios įrodymais pagrįsto išvados nepaneigia kiti pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nebuvo priežasčių pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Taigi, pareiškėjo veiksmuose buvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat paneigtina ir skundo aplinkybė dėl žalos nenustatymo, kadangi į bylą pateikta samata dėl automobilio remonto, kurioje nurodyta, kad žalos dydis yra 218,19 Eur (4,36 BBND). Tai, kad šio kontakto tarp „Mercedes Benz“ ir „Suzuki Jimny“ transporto priemonių metu buvo apgadintas automobilio „Suzuki Jimny“ dešinės pusės priekinės durelės ir dešinės pusės galinis sparnas patvirtina tiek policijos pareigūno R. G., atvykusio į eismo įvykio vietą, tarnybinis pranešimas, tiek papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotonuotraukos bei transporto bei priemonės apžiūros aktas. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis „Suzuki Jimny“ ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai turėjo laikytis KET 9 punkte įtvirtintos pareigos, o nagrinėjamu atveju R. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kad R. M. tokį apgadinimą vertina kaip menkavertį, laikytina, kaip bandymą švelninti savo atsakomybę.

Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą R. M. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

R. M. taip pat kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.

Skundžiamu nutarimu R. M. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta vidurkio administracinė nuobauda – 850 Eur bauda bei minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau jokių motyvų dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo nutarime nenurodyta, nors įstatymas numato šią poveikio priemonę tik kaip papildomą poveikio priemonę, kurią skirti už minėtą pažeidimą neprivaloma. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, skiriant šią poveikio priemonę, turėtų būti nurodyti aiškūs, konkretūs motyvai, pagrindžiantys šios priemonės būtinumą kiekvienu konkrečiu atveju. Vien tos aplinkybės, kad nusižengimas padarytas naudojantis šia specialia teise, šios priemonės skyrimui nepakanka. Tačiau Institucija tokių motyvų nenurodė.

Nagrinėjamu atveju R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimu padaryta 200 Eur dydžio žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. R. M. vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą, paskirtą 15 Eur baudą yra sumokėjęs, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog R. M. paskirta 850 eurų bauda, atitinkanti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Nors administracinis nusižengimas, kurį padarė R. M. (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) yra pakankamai pavojingas, tačiau nusižengimo pavojingumas ir pobūdis – padaryta tik turtinė žala, kuri nėra didelė, o taip pat R. M. asmenybės vertinimas – anksčiau administracine tvarka baustas tik vieną kartą, paskirtąją baudą (15 Eur) yra sumokėjęs, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo labai grubus, dirba, sudaro pagrindą išvadai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams yra per griežta poveikio priemonė ir neatitinka proporcingumo principo. Įvertinus aptartas aplinkybes, jų visumą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, padaryta žala yra tik turtinė ir nėra didelė, į tai, kad pasitraukimas iš įvykio vietos vigi šiek tiek apsunkino jo aplinkybių ištyrimą, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslams padėti pasiekti R. M., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, R. M. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Loreta Masevičiūtė