Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-208-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-02-24Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
  2. Apeliacija2020-04-07Kauno apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-05-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
AN2-208-658/2020
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00263-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nerijus Meilutis (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-208-658/2020Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00263-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarties R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjas A. M. 2019 m. spalio 21 d. R. M. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį su nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2019 m. lapkričio 5 d. sumokėti 300 Eur, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 25 d. 14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Suzuki Jimny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos su kuriuo yra susijęs pasišalino. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. R. M. nurodymo neįvykdė. Institucijos vyriausiojo tyrėjo Č. B. 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu už šį nusižengimą R. M. skirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. M. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi R. M. skundą tenkino iš dalies. Institucijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą pakeitė – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, R. M. Institucijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpino iki 3 mėnesių. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Taip pat teismas, įvertinęs pažeidėją ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančius duomenis, sprendė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams yra per griežta poveikio priemonė ir neatitinka proporcingumo principo todėl administracinės nuobaudos tikslams padėti pasiekti R. M., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtos administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpino.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde R. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis priimta neištyrus visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišklausė apelianto bei liudytojų V. B. ir Z. R. paaiškinimų, nepanaikino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, nenustatė pažeidimo faktinių aplinkybių, neteisingai nusprendė dėl apelianto kaltės.

4.2. Skunde nurodoma, kad liudytojos Z. R. 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio 4 d. paaiškinimai neatitinka tikrovės, juose nurodytos iš esmės skirtingos įvykio aplinkybės. Nebuvo aiškintasi ar įvykio metu apeliantas manevravo tik prie automobilio Suzuki Jimny, ar atbuline eiga manevravo tarp dviejų automobilių. Automobilis Suzuki Jimny negalėjo būti apgadintas automobiliui Mercedes Benz judant atbuline eiga. Byloje esanti 2019 m. spalio 4 d. Fotolentelė Nr. 19106295207 bei 2019 m. rugsėjo 27 d. Transporto priemonės apžiūros aktas tvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. automobilis Suzuki Jimny stovėjo galine dalimi atbuline eiga važiuojančio Mercedes Benz atžvilgiu, todėl Mercedes Benz kontaktuojant su Suzuki Jimny turėjo būti apgadintas automobilio Suzuki Jimny galinės dešinės pusės bamperis, galinis dešinės pusės žibintas, o ne bylos medžiagoje užfiksuoti sugadinimai. 2019 m. spalio 4 d. Fotolentelė tvirtina buvus slystamojo pobūdžio kontaktui, nėra jokių smūgio ar atsitrenkimo požymių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos Z. R. paaiškinimais, kaip svariausiu įrodymu nustatant faktines įvykio aplinkybes ir sprendžiant dėl apelianto kaltės, o bylos medžiagos neaiškumus traktavo apelianto nenaudai.

4.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių, nepagrįstai apelianto ir liudytojo V. B. paaiškinimus vertino kritiškai. Liudytojo V. B. paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. apeliantas su automobiliu Mercedes Benz vežė medieną keletą kartų. Kartą mediena krauta neįvažiavus į pastato, adresu Pergalės g. 6, Lukšių mstl., Šakių r., kiemą. Kartą mediena krauta įvažiavus į šį kiemą, o išvažiuota automobiliu atbulomis. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neklausė nei apelianto, nei liudytojų, kiek kartų 2019 m. rugsėjo 25 d. apeliantas su automobiliu Mercedes Benz vežė medieną. Apeliantas nurodo, kad jis galėjo medieną krauti taip pat automobiliu Mercedes Benz įvažiavus į pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, o išvažiuoti priekine eiga, tačiau neprisimina, kuriuo kartu 2019 m. rugsėjo 25 d. mediena buvo kraunama išvažiuojant iš kiemo priekine eiga. Be to, mediena buvo vežama ir kitomis dienomis. Pažymima, kad apelianto paaiškinimų ribotumą nulėmė pareigūno ir bylą nagrinėjusio teismo klausimai apie apeliantui žinomas įvykio aplinkybes. 2019 m. rugsėjo 25 d. automobiliu Mercedes Benz manevruodamas atbuline eiga tarp dviejų automobilių apeliantas ,žvalgydamasis atgal į šoninius veidrodėlius, stebėjo abi automobilio Mercedes Benz puses, kad išvengtų kontakto su šalia stovinčiais automobiliais. Manevruojant atbulomis nebuvo ir negalėjo būti jokio Mercedes Benz ir Suzuki Jimny kontakto. Atlikus manevrą atbuline eiga automobilis Mercedes Benz sustojo ir sukant į kairę pajudėjo į priekį išvažiavimo iš kiemo link. Pajudėjus į priekį apeliantas nežiūrėjo atgal. Judėdamas į priekį apeliantas nepajuto automobiliu Mercedes Benz vežamų lentų slystamojo pobūdžio kontakto su automobiliu Suzuki Jimny..

4.4. Apeliantas neneigia, kad automobiliui Mercedes Benz važiuojant į priekį ir sukant į kairę su išsikišusiomis lentomis galėjo užkliudyti jo dešinėje pusėje stovėjusį D. U. automobilį Suzuki Jimny. Pažymi, kad vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz į priekį dėl padidėjusių automobilio gabaritų ir svorio sukimo į kairę manevro metu apeliantas nejautė lentų kontakto su automobiliu Suzuki Jimny. Nagrinėjamu atveju galima būtų pripažinti, kad apeliantas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, važiuodamas į priekį pro pakabą išsikišusia mediena kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra teisėto pagrindo išvadai, kad apeliantas sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

4.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis turėjo pajusti jo vežamo krovinio kontaktą su automobiliu Suzuki Jimny, todėl pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos tai padarė tyčia. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į kilusio eismo įvykio mechanizmą, kontakto pobūdį, padarytos žalos mastą, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad jis turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju autoįvykyje dalyvavusių automobilių kontaktas bei automobilio Suzuki Jimny apgadinimas nėra tiek žymus, kad galima būtų daryti neabejotiną išvadą, jog automobilio Mercedes Benz vairuotojas negalėjo nepastebėti susidūrimo ir automobilio apgadinimo. Be to, visiškai nelogiška, kad automobilio vairuotojas, kurio automobilis yra techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, net neišlipęs ir neapžiūrėjęs tiek savo, tiek kitos transporto priemonės, paprasčiausiai nuvažiuotų. Apeliantas automobilį vairuoja nuo 1997 metų, tačiau niekada nėra sužeidęs nei vieno žmogaus, nevairavo išgėręs alkoholinių gėrimų, niekada nesukėlė avarinės situacijos nei kelyje, nei gatvėje. Daugybę kartų skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teisme skundas, administracinio nusižengimo byloje, išnagrinėtas pilnai bei visapusiškai, surinkti įrodymai buvo įvertinti objektyviai ir teisingai, todėl priimtas teisingas, motyvuotas ir teisėtas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas nurodo tam tikrus argumentus apie pažeidimo faktines aplinkybes, tačiau iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. M. veikoje yra ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis, t. y. ginčijama tai, kad pažeidėjas jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė tyčia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, bei pagrįstai sprendė, jog R. M. veiksmai turi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik R. M. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

9. Visų pirma pažymėtina, pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo nustatytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju kontaktas buvo ne tarp dviejų transporto priemonių, o tarp automobilio Suzuki Jimny ir R. M. vežamų lentų su transporto priemone Mercedes Benz. Apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde sutinka, kad sukdamas galėjo su išsikišusiomis lentomis užkliudyti D. U. automobilį Suzuki Jimny, todėl šiuo atveju neaktualu ar jis kieme manevravo tarp dviejų automobilių. Tuo labiau, jog byloje nėra duomenų, kad būtų apgadinta dar kieno nors transporto priemonė. Be to, šiuo atveju nėra svarbu kiek kartų apeliantas vežė medieną automobiliu Mercedes Benz, kadangi jis pats pripažįsta, jog vieną kartą su mediena buvo įvažiavęs į pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą.

10. ANK 426 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-17-139/2015, Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-52-511/2015, Nr. 2AT-11-303/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis suprato, jog sukdamas iš stovėjimo aikštelės kliudė D. U. automobilį ir jį apgadino, bei nurodo, kad jis sąmoningai nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad R. M. veiksmuose buvo subjektyvusis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – tiesioginė tyčia.

12. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad R. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį, dėl to padarė žalą kitam asmeniui ir, po to apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie R. M. veiksmai formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Iš esmės pats pažeidėjas savo apeliaciniame skunde sutinka, kad galėjo už jo automobilio išsikišusiomis lentomis subraižyti nukentėjusiosios mašiną. Apelianto teigimu, jis nepajuto, kad užkliudė nukentėjusiosios automobilį, todėl nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Vis dėlto tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia liudytojos Z. R. ir iš dalies liudytojo V. B. paaiškinimai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuotraukos.

13. Iš pirminių liudytojos Z. R. 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio 4 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad ji pro savo virtuvės langą, kuris yra antrame aukšte ir tiesiai į kiemą, kur statomi automobiliai (2019 m. spalio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedo fotolentelės nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2), matė kaip R. M., manevruodamas krovininį automobilį Mercedes Benz, kuris buvo pakrautas labai ilgomis lentomis išsikišusiomis iš jo galo, kliudė kieme stovėjusį kaimynės D. U. automobilį. Tai įvyko, kai krovininis automobilis Mercedes Benz išvažinėjo iš kiemo ir suko į kairę pusę. Prieš tai krovininis automobilis kieme važiavo atbuline eiga ir sustojo šalia D. U. automobilio Suzuky Jimny. Po kliudymo krovininio automobilio vairuotojas R. M. iš automobilio neišlipo. Jo vairuojamas automobilis po smūgio sustojo, dar pavažiavo atgal ir iš kiemo išvažiavo. Automobilis Suzuki Jimny po smūgio pajudėjo. Tą patį liudytoja nurodė policijos pareigūnams atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, liudytoja Z. R. dar patikslino, kad jos virtuvės langas buvo atidarytas ir ji taip pat girdėjo, kaip už R. M. vairuojamo automobilio galo išsikišusios lentos brūkštelėjo nukentėjusiosios automobilį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojos Z. R. paaiškinimai yra prieštaringi, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenis. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, liudytoja Z. R. nurodė tas pačias aplinkybes apie R. M. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis, kaip ir pats pažeidėjas, t. y. pirma transporto priemonė Mercedes Benz važiuodama atbuline eiga sustojo šalia nukentėjusios transporto priemonės Suzuku Jimny, o po to pajudėjo į priekį ir sukant į kairę išvažiavo iš kiemo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad liudytoja Z. R. būtų šališka ar suinteresuota nepagrįstai apkalbėti R. M., todėl nėra pagrindo abejoti jos parodymais.

14. Tuo tarpu apelianto akcentuojamais liudytojo V. B. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vadovautis visa apimtimi. Liudytojas V. B., priešingai nei apeliantas R. M., 2019 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš kiemo, adresu Pergalės g. 6, Lukšių mstl., Šakių r., išvažiavo atbulomis, o važiuodamas vieną kartą pakoregavo automobilio važiavimo kryptį, pavažiuodamas į priekį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme, liudytojas paaiškino, kad nematė kaip R. M. manevravo ir išvažiavo iš kiemo, nes ieškojo vandens, kuris buvo nukritęs gale, o po to degėsi cigaretę. Taigi, liudytojas V. B. davė iš esmės skirtingus parodymus policijos pareigūnams ir pirmosios instancijos teisme, bei jie taip pat nesutampa ir su pačio pažeidėjo parodymais. Todėl pagrįstai buvo remiamasi tik tais šio liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštaravo kitiems įrodymams, kas iš esmės yra tik jo nurodyta aplinkybė, kad R. M. vieną kartą namo kieme pasitaisė automobilį.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į eismo įvykio mechanizmą, kontakto pobūdį, nukentėjusiosios automobiliui padarytus apgadinimus, sprendžia, kad šios aplinkybės galėjo R. M. sudaryti nepagrįstas prielaidas, kad šalia stovėjęs automobilis apskritai nebuvo apgadintas. Vis dėlto, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad apeliantas suprato, jog vežamomis už jo automobilio galo išsikišusiomis lentomis kliudė šalia stovėjusį kaimynės automobilį, tačiau pasišalino iš įvykio vietos niekam apie tai nepranešęs. R. M. iš esmės ir pačiame apeliaciniame skunde sutinka, kad galėjo automobiliui Mercedes Benz važiuojant į priekį ir sukant į kairę su išsikišusiomis lentomis užkliudyti jo dešinėje pusėje stovėjusį D. U. automobilį Suzuki Jimny. Tačiau neigia, kad tai galėjo jausti, o jo veiksmus galima pripažinti tik kaip neatidumą, nesiėmimą visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, tačiau ne kaip administracinį nusižengimą. Vis dėlto liudytoja Z. R. paaiškino, kad vežtomis lentomis užkliudžius nukentėjusios automobilį buvo girdimas cypimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu liudytoja pro savo buto pravirą langą girdėjo kaip buvo apgadintas D. U. automobilis, tai turėjo girdėti ir pats pažeidėjas, kuris buvo visiškai šalia. Aplinkybę, kad R. M. suprato, jog apgadino kaimynės automobilį, patvirtina ir liudytojos Z. R. parodymai, kad jis iš karto po to, kai kliudė kitą automobilį, sustojo ir pasitaisė savo vairuojamą transporto priemonę. Aplinkybę, kad R. M. išvažiuodamas iš kiemo vieną kartą pataisė jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, patvirtino ir liudytojas V. B.. Nors apeliantas turėjo visas galimybes apžiūrėti nukentėjusiosios automobilį, kad įsitikintų, ar jis iš tiesų apgadintas ir kaip stipriai, tačiau taip nepasielgė, niekam apie įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Visa tai rodo, kad R. M. suvokė, jog nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, o iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino tyčia, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės.

16. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog apeliantas R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog, jeigu R. M. būtų supratęs, jog apgadino nukentėjusiosios automobilį, jam nebūtų būtinybės pasišalinti, kadangi jo automobilis yra techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, jis turi nemažą vairavimo stažą, nėra sužeidęs nei vieno žmogaus, nevairavo išgėręs alkoholinių gėrimų, niekada nesukėlė avarinės situacijos bei daug kartų skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra susijusios su pačiu pažeidimo padarymu. Be to, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino sutrumpindamas R. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

17. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. yra kaltas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis