Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino bei parodė, kad neturėjo automobilio, tai nusprendė įsigyti lizingu, nes jie savo automobilį nuomojosi, mokėdavo į mėnesį 400 Eur. Automobilio ieškojo sau, nebe nuomai. Nuvyko į automobilių turgų Kaune, buvo pasiėmusi pažymas, ar jai bus suteiktas lizingas. Bet buvo klaidingai užsirašiusi pažymos kodą. Buvo šeštadienis, tai negalėjo susisiekti su VMI. Tai jai atmetė prašymą, jai pasakė, kad atvažiuotų pirmadienį ir pasakys, ar duos lizingą. Išvažiuojant iš to turgaus Kaune, pagalvojo, kad gal J. J. paims jiems tą mašiną lizingu. Į Kauną važiavo kartu su J. J.. Buvo su J. J. kaimynai, gerai sutarė, todėl jis nusprendė jiems padėti. Sutarė, kad jis paims lizingu automobilį, o jie mokės, J. J. sutiko. Konkrečiai su J. J. buvo susitarę, kad jeigu jam duos lizingu automobilį, tai jie mokės už tą automobilį. J. J. sutiko, kad lizingo dokumentus pasirašo jis. Jie jo neįtikino pasirašyti dokumentų, nuvažiavo į tą įmonę, pateikus jo dokumentus, patikrino, kad gali jam suteikti lizingą, patikrinus viskas buvo gerai ir darbuotojos supildė dokumentus gauti lizingą. J. J. paskolą davė ir jis įsigijo automobilį „Opel Insignia“. Paskolos sutartis buvo J. J., o jie įsipareigojo už jį mokėti. Šeštadienį grįžo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena, sekmadienį buvo namie, o pirmadienį iš ten, kur ji buvo užpildžiusi dokumentus gauti lizingą, buvo patikslinusi pažymos numerį, ir jai pasakė, kad suteikia 7 000 Eur kreditą, gali atvykti išsirinkti automobilį. Ji su vyru nuvyko ir pasiėmė dar vieną automobilį. Šitas automobilis, kurį jie savo vardu ėmė, tai buvo nuomos pagrindu, o su J. J., kur ėmė, tai buvo galima parduoti. Galvojo parduos automobilį, nes turėjo nemažai skolų. Jie įsigijo „Volkswagen Passat“, dokumentus pasirašė ji. Vienu metu turėjo du nusipirktus automobilius, nusprendė, kad parduos automobilį, kurio lizingas buvo J. J. vardu. Nes tą automobilį buvo galima parduoti, o kur ji pasiėmė, jo nebuvo galima parduoti. Įdėjo skelbimą į „Autogidą“, po savaitės paskambino iš Klaipėdos ukrainiečiai. Automobilis buvo įdėtas parduoti už 5 300 Eur. Tie pirkėjai sako, jeigu geras automobilis, tai atvarykite, nupirksime. Jie išvažiavo į Klaipėdą su tuo automobiliu. Automobilio atvyko apžiūrėti du vyrai ir trys moterys. Apžiūrėję automobilį jie pasakė, kad yra perdegusios lempos ir kad nemokės 5 300 Eur. Jie pasiūlė 3 600 Eur, ir jie pardavė. Ji supildė pirkimo-pardavimo sutartį, negalvojo, kad daro nusikaltimą. Tą dieną J. J. buvo girtas ir jo nesivežė kartu. Manė, kad antradienį važiuos ir viską sutvarkys, bet atsitiko taip, kad liepos 20 d. J. J. mirė. Ji suklastojo dokumentą, surašydama J. J. duomenis, be jo žinios ir pasirašė už jį. Kalbėjo su juo telefonu, jis buvo išgėręs, bet sutiko parduoti, bet gal sutiko todėl, kad buvo išgėręs, gal blaivas nebūtų sutikęs parduoti. Įdėjo skelbimą parduoti automobilį, ir po savaitės jį pardavė. Prieš dedant skelbimą, kad parduodamas automobilis, nekalbėjo apie tai su J. J.. Viską pradėjo daryti nežinant J. J.. Skambino J. J. tą vakarą, kai pardavinėjo automobilį, nes ukrainiečiai norėjo pakalbėti, ar tikrai jis parduoda automobilį, tai atsiliepęs pasakė, kad parduoda. Buvo surašiusi sutartį ir tada paskambino J. J., nes ukrainiečiai nepasitikėjo ir norėjo pakalbėti su savininku. Surinko J. J. telefono numerį, paskambino, jis atsiliepė, tada jos vyras D. L. paklausė J. J., „Ar sutinki parduoti automobilį?“. Ji tuo metu, kai jos vyras kalbėjo su J. J., pildė dokumentus ir negirdėjo, ką J. J. sakė, ji pati su juo nekalbėjo. Jie kalbėjo su ukrainiečiais rusiškai, ir jos vyras kalbėjo, nes ji rusiškai nemoka. Jos vyras kalbėjo su ukrainiečiais ir skambino J. J.. Ji padarė nusikaltimą, surašė dokumentus J. J. nežinant. Tikslas buvo parduoti automobilį, gauti pinigus ir susimokėti visas savo skolas. Mano, kad pinigus būtų pasidalinusi su J. J.. Ukrainiečiai kalbėjo su J. J., nes jie buvo šalia telefono ir jie girdėjo, kaip J. J. pasakė, kad sutinka parduoti automobilį. Skambino J. J. ne vaizdo skambučiu. Sandorio sudarymo metu skambino J. J.. J. J. telefoninio pokalbio metu buvo užduotas klausimas, ar jis antradienį perrašys automobilį, jis atsakė - taip. Jis gėrė kelis mėnesius, bet pokalbio metu patvirtino pardavimą. Sandorį sudarė vakare, nes jie iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo tarp 13.00 iki 14 val., Klaipėdoje buvo apie 18.00-19.00 val., namo grįžo apie 21.00 val. Lizingą moka jau 5 mėnesius, ir buvo pirmą įmoką sumokėjusi, paskui jie išsikraustė, buvo sunkus periodas, tai nemokėjo lizingo kelis mėnesius. Praeitų metų lapkričio mėnesį paskambino į banką, kad nori sumokėti įmokas, bet bankas pasakė, kad viskas yra sumokėta ir svetimam žmogui daugiau jokios informacijos nesuteikė. Dabar moka J. J. sūnui, tai patvirtina pateikti kvitai posėdžio metu. Žino, kad jis turi paveldėjimą ir jam reikėjo sumokėti visą lizingo sumą. Tai ji dabar kas mėnesį moka jam po 130 Eur, kad padengti kiekvieno mėnesio lizingo įmoką. Ji tiesiog susiskambino su J. J., pasikalbėjo ir ji jam pasakė, kad jis pateiktų savo banko sąskaitą ir ji pervedinės įmokas. Jis atsiuntė sąskaitos numerį ir ji pervedinėja pinigus. Pinigus, kuriuos gavo pardavusi automobilį, tai atidavė 600 Eur skolą ūkininkui. Bijojo J. J. sūnų reakcijos, todėl ir nesikreipė į juos. Įmokų nemokėjo, nes ji viena dirbo, vyras negalėjo dirbti. Paveldėtojo apie savo finansinę padėtį neinformavo. Jos tikslas buvo parduoti automobilį. Gavo 3 600 Eur. Gautus pinigus pasiliko sau. Raštiško J. J. sutikimo neturi, kad jis leidžia parduoti automobilį, ir pasirašyti sutartį. Ukrainietė minėjo ikiteisminio tyrimo metu, kad skambino J. J.. Ji žino, kad parduodant automobilį, dokumentus pildo savininkas, o ne svetimas žmogus, turėjo gauti įgaliojimą, kad galėtų pasirašyti J. J. vardu.

Iš liudytojo J. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024-07-20 mirė jo tėvas J. J.. Visą tėvo turtą jis paveldėjo 2024-09-25. Paveldėjus tėvo turtą, iš Šiaulių banko lizingo gavo raštą, kad tėvas 2024-07-13 savo vardu buvo pasiėmęs 6 900 Eur paskolą automobilio pirkimui. Visa minėta suma šią dieną buvo pervesta UAB „Lasma motors“ už perkamą automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis parduotas prieš pat tėvo mirtį, t. y. 2024-07-19 už 3 600 Eur. Keista tai, kad tėvas išvis pirko automobilį, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nemokėjo vairuoti automobilio. Jam aiškinantis, kokiu būdu galėjo būti iš minėtos įmonės nupirktas automobilis, įmonės darbuotojai nurodė, jog tėvas buvo atvykęs su moterimi V. L.. Ši moteris gyvena su vyru vardu Darius (kitų anketinių duomenų nežino). Dar keista, kad tėvo vardu pirktas automobilis AB „Regitra“ perrašomas jam nepažįstamos moters vardu 2024 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. po tėvo mirties. Taip pat jam nežinomi asmenys už tėvo paimtą vartojimo paskolą padarė įnašą 140 Eur. Įnašas padarytas 2024-08-19. Kas ir kokiu tikslu padarė pirmą įmoką tėvo vardu po jo mirties - jam nežinoma (1 t., 70-71 b. l.)

Iš liudytojo K. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, buvo jam priklausančiame aerodromo angare, esančiame (duomenys neskelbtini). Per pietus, būnant angare, pas jį atvyko jam nepažįstami du asmenys, moteris ir vyras. Moteris buvo apie 40 metų amžiaus, tamsių juodų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, vyras buvo apie 50 metų amžiaus, šlubavo, buvo apie 175 cm ūgio, plaukų spalvos nepamena. Atvykę asmenys jo prašė pagalbos, sakė, kad jiems labai blogai finansiškai, neturi kur gyventi. Asmenys atvyko, kaip teigė, su nuomotu automobiliu, nepamena, koks automobilis ir jo spalva ir valstybiniai numeriai. Sakė, kad neturi ką valgyti. Kadangi jis yra geros širdies žmogus, jis juos parsivedė į savo namus, juos pamaitino ir davė 300 Eur, kad susimokėtų už skolas, nes sakė, turi susimokėti už nuomojamą automobilį bei už nuomą kažkur Kauno mieste. Moteris prisistatė V. L., o vyras D. L., jo dokumentų neprašė. Kai jie valgė, jis jiems pasakė, kad turi gyvenamą namą, kuris yra tuščias, ir gali jiems jį išnuomoti. Jo nuomojamas namas yra (duomenys neskelbtini). Asmenys sutiko su sąlygomis ir jam padėkojo. Po to, kai jie pavalgė, nuvažiavo ir aprodė jiems tą namą, davė jiems raktus. Aprodžius namą, asmenys, kaip teigė, išvažiavo į Kauną, o jis grįžo namo. Kitą dieną asmenys atsikraustė į jo namą. Nuo to laiko jis su jais mažai bendravo. Norėjo su jais sudaryti nuomos sutartį, tačiau jie vis delsė ir sutarties nesusipildė. Kovo mėnesio viduryje, V. L. jo paprašė, kad paskolintų jai 700 Eur, nes nori nusipirkti automobilį. Kadangi nenorėjo duoti grynais pinigais, jis jai pasiūlė, kad gali paskolinti pinigų tik tuo atveju, jeigu galės padaryti bankinį pavedimą. V. L. su jo pasiūlymu sutiko, bet sakė, kad pinigus reikia pervesti į jos mamos sąskaitą, nes ji turi skolų ir pinigų negaus. Jis kovo 12 dieną padarė 700 Eur bankinį pavedimą į D. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad V. L. pinigus grąžins per 6 mėnesius. Mokėjimo paskirtyje nurodė, kad pinigai „skolinami 6 mėn. automobiliui pirkti“. Tačiau pinigų iki šiol negavo. Kiek pasakojo D. L., sakė, kad yra sėdėjęs kalėjime už vagystes, kad neturi giminių. Jie pas jį pragyveno apie 4 mėnesius. Liepos mėnesį asmenys sakė, kad važiuos į užsienį skinti pomidorų, kadangi neturi iš ko nusipirkti malkų ir užsidirbti, kad jam atiduotų skolas. Jis jiems pasiūlė, kad nevažiuotų ir nupirks jiems malkų, kad būtų Lietuvoje ir toliau gyventų čia. Tą dieną užsakė iš įmonės brikečių, o pinigus už briketes 1 200 Eur padavė D. L. ir jiems pasakė, kad kitą dieną atvažiuos automobilius su briketėmis, ir pinigus paduotų jiems. Kitą dieną jam paskambino iš įmonės ir pasakė, kad niekas nepriima briketų. Tada jis paskambino V. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė V. L. ir pasakė, kad jie jau yra išvykę, jau yra prie Lenkijos sienos, sakė jam nesupykti ir nurodė, kad pinigus pasiskolino, juos grąžins. Tada jis padėjo ragelį, nuo to laiko jų nebematė. Dar prieš jiems išvažiuojant, buvo pas juos nuvažiavęs, kad susimokėtų už elektrą ir kieme pamatė, kad stovi naujas automobilis, koks automobilis tiksliai buvo, nepamena, jų paklausė, iš kur mašina, V. L. nurodė, kad nusipirko automobilį išsimokėtinai, daugiau nieko ir neklausė. Kiek pamena, automobilis buvo tamsios spalvos. J. J. pažinojo, gerai sueidavo, kartais pabendraudavo. J. J. yra pasakojęs, kad D. L. prašė jų paskolinti pinigų, tačiau jis jam sakė, neskolinti, nes jų neatgaus. Kad J. J. būtų paėmęs lizingą ar paskolą, jis nežinojo, jis jam apie tai nieko nesakė. Nori nurodyti, kad apklausos metu policijos pareigūnai jam parodė V. L. ir D. L. nuotrauką, juos atpažino ir jie yra tikrai tie asmenys. Iš liudytojo papildomai duotų parodymų matyti, kad 2025-03-03 V. L. buvo atvykusi pas jį į namus ir jie susirašė pinigų paskolos sutartį, kurioje V. L. pripažino, jog yra jam skolinga 2 200 Eur. Ji nurodė, jog minėtą skolą jam grąžins kiekvieną mėnesį pervesdama po 100 Eur. Gali nurodyti, jog V. L. ir jos vyrui D. L. jokių pretenzijų dėl paskolintų pinigų neturi, pareiškimą dėl to rašyti atsisako. V. L. jam pasižadėjo grąžinti pasiskolintus pinigus. Tyrėjai savanoriškai pateikia pinigų paskolos sutarties kopiją (1 t., 120-122, 125-127 b. l.).

Iš liudytojos V. Z. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024-07-19 rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Opel Insignia“ portale autopliusas.lt, kokiame mieste buvo pardavinėjamas automobilis nurodyta nebuvo, su jos vyru pardavėjas kalbėdamas telefonu nurodė, kad apie 250 km nuo Klaipėdos, bet miesto neatsimena. Tą pačią dieną automobilį atgabeno į Klaipėdą ir tą pačią dieną jie pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, pardavėjas buvo nurodytas J. J., o atvažiavęs žmogus sakė, kad yra automobilio savininko sūnėnas, bet jis neprisistatė, nei vardo, nei pavardės nežino, tik žino telefono numerį, nes jis jį nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje t. y. (duomenys neskelbtini). Ji paprašė, kad galėtų nusifotografuoti jo asmens tapatybės dokumentą, kad save apsisaugotų, bet jis jai pasakė, kad savo piniginę paliko namuose, todėl davė žmonos, t. y. V. L. asmens tapatybės kortelę, nes jie atvažiavo kartu, daugiau jokių žmonių su jais nebuvo. Žmona buvo tamsių plaukų, ūgio iki 165 cm, stambesnio kūno sudėjimo, išskirtinių bruožų neturėjo, atrodė lygiai taip pat, kaip asmens tapatybės kortelės nuotraukoje. Visą laiką ji dėl automobilio bendravo su sūnėnu, tik tą kartą, kai jis su žmona atgabeno automobilį į Klaipėdą, paskambino automobilio savininkui J. J. ir savininkas patvirtino, kad tas automobilis yra jo sūnėno, bet registruotas J. J. vardu ir kad jis neprieštarauja, kad automobilis būtų parduotas ir pokalbio metu J. J. pasakė savo asmens kodą ir tas asmens kodas sutapo su tuo, kuris buvo parašytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Sūnėnas atvyko į (duomenys neskelbtini), kur ji su vyru gyvena, automobilį apžiūrėjo ji, jos vyras I. Z., jo draugas V. D. ir jo žmona D. D.. Automobilis buvo išoriškai tvarkingas, bet paskui paaiškėjo, kad neveikia abu priekiniai žibintai ir pačiame automobilyje buvo pelėsio kvapas. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 4 999 Eur, vyrui telefonu kalbant su sūnėnu, vyras nusilygo iki 4 600 Eur, ir jam atvykus nuleido dar 1 000 Eur už neveikiančius žibintus, tad už automobilį sumokėjo 3 600 Eur. Šiuo metu automobilis yra važiuojantis. Sūnėnas nurodė, kad tiek daug nuleido kainą, nes jam labai reikia pinigų, yra labai įsiskolinęs ir, jei jis skolos negrąžins, jį grasina nužudyti. Sūnėnas buvo apie 170 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, su trumpa barzda, vyras šlubavo, nes sakė, kad turėjo kelio traumą, ant kojos buvo su įtvaru, buvo su barzda, kuri buvo šviesios spalvos, buvo su raudonos spalvos marškinėliais ir šortais, pamena, kad turėjo tatuiruotę ant rankos, bet kokia ji buvo ir ant kurios rankos ji buvo, neatsimena, plaukai trumpi šviesūs, truputį pražilę. Jis pasirodė nenustygstantis vietoje, atrodė lyg vartojantis narkotikus, nenustovėjo vietoje, bet bendravo mandagiai, jo žmona visą laiką tylėjo. Pačioje pradžioje su sūnėnu bendravo tik vyras, perkant automobilį buvo išėjusi tik ant pačio galo ir paskui, kai kilo automobilio perregistravimo problemos, daug bendravo telefonu. Sekančią dieną po nusipirkimo susitarė, kad nuvyks į Regitrą ir persiregistruos automobilį, jai paskambinus, jis neatsiliepė, numetė, o paskui perskambinęs pasakė, kad automobilio savininkas, t. y. J. J. mirė ir siūlė, kad gali atiduoti 1 500 Eur, pasiimti automobilį ir likusius pinigus pervesti vėliau, bet ji nesutiko, jie telefonu vis konfliktuodavo, nes jis vis sakydavo, kad jiems neperregistruos automobilio, kad jį jiems konfiskuos, sakė, kad jiems grąžintų visus pinigus ir tada galės pasiimti automobilį, bet jis sakė, kad gali grąžinti tik 1 500 Eur, taip konfliktavo iki rugpjūčio mėnesio, dar jis buvo sakęs, kad jis išvyks į Ispaniją ir niekas jo neras. Kai nepavyko perregistruoti automobilio, kreipėsi į Klaipėdos policiją, iš policijos gavo atsakymą, kad nėra sukčiavimo ir kad kreiptųsi į Regitrą dėl automobilio perregistravimo, pasikreipus į Regitrą, jie išsiuntė užklausą į Vilnių ir, gavus atsakymą, automobilį jau galėjo persiregistruoti ant savęs. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyti dėdės asmens duomenys, nes automobilis priklausė jam, tik paskui paaiškėjo, kad telefono numeris buvo nurodytas sūnėno. Pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo užpildyta, o jos duomenis surašė jo žmona. Jie išvažiavo su „Volkswagen Passat B7“, automobilis buvo juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš liudytojos papildomai duotų parodymų matyti, kad 2024-07-19, maždaug apie 17.30-18.00 val., pardavėjas skambino iš savo mobilaus telefono, koks telefono modelis buvo nepamena, pokalbio metu buvo įjungtas garsiakalbis, todėl ji pati ir jos vyras bendravo su automobilio savininku, jis pokalbio metu pasakė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir visa pasakyta informacija sutapo su dokumentais, kuriuos jie matė. Pokalbis vyko per garsiakalbį be vaizdo kameros skambučio. Savininko balsas skambėjo kaip senyvo žmogaus, ir jis jiems pasakė, kad yra senas, todėl pats negali atvykti, taip pat sakė, kad sekančią dieną atvažiuos į Regitrą ir padarys, ką reikia, bet sekančią dieną paskambino savininko sūnėnas ir pasakė, kad automobilio savininkas mirė (1 t., 138-141, 147-149 b. l.).

Iš liudytojo J. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad J. J. buvo jo brolis, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Su broliu palaikė gerus santykius. Prieš trisdešimt metų jo brolis patyrė galvos traumą, turėjo neįgalumą, trisdešimt penkis procentų darbingumo. Jo brolis dažnai vartodavo alkoholį ir tai trukdavo po dvi tris savaites. Būdavo, kad nevartodavo alkoholio kelis mėnesius. Jo brolis nuo 2024-07-13 iki 2024-07-19 vartojo alkoholį vienas neišsiblaivant, alkoholį jam atveždavo kaimo gyventojas D. L. kartu su žmona V. L., jie alkoholio kartu nevartojo, gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis su D. ir V. L. palaikė gerus santykius. 2024-07-20, kadangi brolis dažnai vartojo alkoholį, atvažiavo patikrinti ir rado jį mirusį, tada pranešė tarnyboms, šeimos gydytojas išrašė mirties liudijimą ir ekshumavę palaidojom. Maždaug prieš tris savaites pašto dėžutėje pas brolį rado Šiaulių banko lizingo pranešimą dėl skolos. Nufotografavęs skolos pranešimą nusiuntė savo sūnėnui J. J., mirusio brolio sūnui, kuris išsiaiškino, kad 2024-07-13 brolis J. J. lizingu įsigijo automobilį „Opel Insignija“, kurį 2024-07-19 pardavė. Yra girdėjęs iš sūnėno, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai D. ir V. L. dalyvavo automobilio pirkime ir pardavime, įtardami sukčiavimą kreipėsi į policiją. Šios apklausos metu policijos pareigūnams parodžius jam 2024-07-19 transporto pirkimo-pardavimo sutartį tarp brolio J. J. ir pirkėjos V. Z., jis akivaizdžiai mato, kad brolio parašai bei brolio vardo ir pavardės rašysena yra rašyti ne brolio, mano yra suklastoti. Ant kitų sutarčių kai kurie brolio parašai ir rašysena yra panašūs arba skiriasi. Brolis niekada nėra sakęs, kad kas jį verčia D. ir V. L. ar kiti asmenys imti lizingus ar pirkti automobilius (1 t., 130-133 b. l.).

Iš liudytojos Ž. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Lasma motors“ pardavimų vadove. Kažkiek atsimena 2024-07-13, kuomet buvo atvykęs klientas J. J.. Klientų turi daug, todėl sunku kiekvieną atsiminti. Pamena, jog jis buvo atvykęs ne vienas, t. y. su juo dar buvo moteris ir vyras. Tą moterį J. J. vadino anūke ir sakė, jog atvažiavo su anūkais, jog šie padėtų jam išsirinkti automobilį. Jai jie visiškai įtarimo nesukėlė, tikrai neatrodė, jog J. J. jaustų kokį nors tų asmenų spaudimą. J. J. pats išsirinko automobilį „Opel Insignija“, tuomet jiems (UAB „Lasma moters“) tarpininkaujant, J. J. iš SB „Lizingas“ gavo kreditą. Visus reikalingus dokumentus dėl automobilio įsigijimo J. J. pats pasirašinėjo savo parašu. Kai J. J. pasirašė visus reikalingus dokumentus, jie visi trys išvyko į VĮ Regitrą prisiregistruoti automobilį. Pirkimo-pardavimo sutartį J. J. pasirašė savo vardu. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (1 t., 155-156 b. l.).

Iš liudytojo D. L. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu kaip specialiojo liudytojo duotų parodymų matyti, kad jam yra prastai su atmintimi, vartoja antidepresantus, todėl gali būti, jog dėl šio įvykio jis ne viską prisimins. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. L., yra vedę 20 metų. Tikslios datos nepasakys, bet lyg ir 2024-03-06 jie su žmona V. L. iš Kauno persikraustė į K. M. namą, esantį (duomenys neskelbtini), K. M. jiems padėjo, paskolino jiems pinigų, su juo jie sutarė, jog grąžins pinigus. Begyvendami tame name, jie susipažino su J. J.. J. J. kažkurią dieną pas juos užėjo, taip jie ir susipažino ir susibendravo. Jie padėdavo J. J., pašerdavo jo gyvūnus, nes J. J. labai gerdavo. Žodžiu jie su J. J. labai gerai sutarė. Jie su žmona V. L. iš Panevėžio nuomojosi lengvąjį automobilį „VW Tauran“, už jo nuomą jie į mėnesį mokėdavo nuomą. J. J. visa tai žinojo ir sakydavo „jei išlošiu milijoną nupirksiu V. tau automobilį“, taip jis vadino V. Jie su žmona nutarė įsigyti automobilį lizingu, tačiau galvojo, jog jiems su žmona V. L. lizingo automobiliui gali ir neduoti, nes jie užsiima individualia veikla, todėl su jais važiavo J. J., nes jis norėjo jiems padėti, J. J. sakė, jog jei jiems neduos paskolos, gal tada jam duos. Tikrai nepamena, kokia tiksliai buvo diena, gali būti, kad 2024-07-13, kuomet jis, žmona V. L. ir J. J. važiavo į Kauną. Nuvykę į Kauną, jie iš pradžių nuvyko į „Renti“ (automobilių turgaus aikštelę), tačiau ten žmona V. L. lizingo negavo. Po to užsuko į kitą automobilių aikštelę, kur žmonai V. L. lizingo taip pat nedavė, o J. J. davė. Žmona V. L. išsirinko automobilį „Opel Insignia“ (valstybinis Nr. nepamena), lizingą tvarkėsi J. J. savo vardu, tačiau buvo sutarta, jog lizingą mokės jie su žmona. J. J. su žmona V. L. bendravo su darbuotojais, tvarkėsi dokumentus, J. J. pasirašinėjo dokumentus. Jis tai ateidavo į vidų, tai išeidavo į lauką, mažai jis ten prie jų buvo. Po to važiavo iki VĮ „Regitra“, kur J. J. prisiregistravo automobilį savo vardu. Tuomet jis išvažiavo į namus su savo automobiliu „VW Touran“, o J. J. su jo žmona V. L. išvažiavo „Opel Insignia“ automobiliu. Automobiliu „Opel Insignia“ nuo pat įsigijimo naudojosi jie su žmona V. L., J. J. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Žmonai V. L. gal sekančią dieną, dabar gerai nepamena, paskambino kitas kredito davėjas, kur jie buvo užsukę, kuris nurodė, jog žmonai V. L. gali duoti lizingą automobiliui įsigyti, nes pasirodo, jog jie buvo sumaišę žmonos V. L. individualios veiklos kodą, todėl prieš tai lizingas nurodė, jog duoti negali. Tuomet jie su žmona V. L. pagalvojo, jog įsigis savo automobilį, o tą, kurį pirko su J. J. pagalba, parduos. Taip ir padarė, jie su žmona V. L. nuvyko į Kauną ir ji savo vardu lizingu nusipirko automobilį „VW Passat“. Kadangi nusipirko „VW Passat“, todėl ji įdėjo skelbimą į internetą (autogidą ar autopliusą), jog parduodamas automobilis „Opel Insignia“ už 5 500 Eur. Po kelių dienų žmonai V. L. paskambino ukrainietis, su kuriuo bendravo jis, nes ji gerai rusiškai kalbėti nemoka, kuris nurodė, jog gyvena Klaipėdoje ir paprašė atvaryti automobilį į Klaipėdą, sakydamas, jog automobilį tikrai nupirks. Galėjo būti 2024-07-19, kai jie su žmona V. L. išvažiavo į Klaipėdą, jis važiavo su „VW Passat“ automobiliu, o žmona V. L. važiavo su „Opel Insignia“. J. J. su jais kartu nevažiavo, žmona jam siūlė kartu važiuoti, bet jis nevažiavo, sakydamas, jog tingi, buvo neblaivus. Pirkimo-pardavimo sutarties namuose jie neturėjo, todėl važiuojant į Klaipėdą, žmona V. L. užsuko į VĮ Regitrą, esančią Radviliškyje, kur pasiėmė pirkimo-pardavimo sutartis. Manė, jog pirkimo-pardavimo sutartis yra tik formalumas, jog po to vis vien reikės nuvežti J. J. į VĮ Regitrą, jog jis patvirtintų automobilio pardavimą. Taigi nuvykus į Klaipėdą, nepamena adreso, jie susitiko su automobilio pirkėja, su ja kartu buvo dar keli asmenys, nepasakys kiek ten jų buvo. Viską dėl automobilio pardavimo kalbėjo su ta moterimi. Kai ta moteris nutarė automobilį pirkti, jo žmona V. L., įsėdusi į automobilį į „Opel Insignia“, surašė pirkimo-pardavimo sutartis. Ta moteris paprašė jų patvirtinti, jog tikrasis automobilio savininkas tikrai parduoda automobilį, todėl jis paskambino J. J., tačiau nepamena ar iš savo telefono skambino ar iš žmonos. J. J. telefonu patvirtino, jog tikrai parduoda automobilį „Opel Insignia“. Žmona V. L. ant pirkimo-pardavimo sutarties pasirašė J. J. vardu ir jo parašu. Jis niekur nepasirašinėjo. Tuomet grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo pas J. J., J. J. buvo stipriai neblaivus, jis jį nuvedė į kambarį ir paguldė į lovą. Pabendravus su J. J. ir pašėrus jo gyvūnus, jie su žmona V. L. išvažiavo į namus, o kitą rytą sužinojo, jog J. J. mirė. Už minėtą automobilį gautus pinigus, 3 600 Eur, jie yra išleidę, nes grąžino skolas, t. y. ūkininkui grąžino skolą už bulves - 600 Eur, nes jie pagal individualią veiklą pardavinėja bulves ir buvo skolingi ūkininkui, remontavo turimą automobilį, susimokėjo už buto Pasvalyje nuomą (depozitą), likę pinigai buvo skirti darbui, nes pasikartos, jog su žmona V. L. užsiima individualia veikla, t. y. iš ūkininkų perka daržoves, po to jas išvežioja ir parduoda žmonėms. Gali pasakyti, jog kai jie su žmona V. L. važiavo į Klaipėdą parduoti J. J. automobilį, jie tikrai negalvojo, jog tai nusikaltimas, kadangi viskas buvo daroma su J. J. žinia. Iš jo papildomai duotų parodymų matyti, kad lyg ir 2024-03-06 dieną jie su žmona V. L. iš Kauno persikraustė į K. M. namą, esantį (duomenys neskelbtini), K. M. jiems padėjo, paskolino jiems pinigų, su juo jie sutarė, žmona su juo pasirašė skolos grąžinimo sutartį. K. M. iš viso jiems paskolino 2 200 Eur. Jis jiems juos paskolino per 3 kartus. Iš pradžių K. M. duodamas tuos 300 Eur sakė, jog jis jiems juos duoda, o ne skolina, tada jie sumokėjo skolą už nuomojamo buto komunalinius patarnavimus Kaune ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), į K. M. priklausantį namą anksčiau minėtu adresu. Vėliau K. M. į žmonos V. L. mamos sąskaitą pervedė dar 700 Eur, nepamena tiksliai kokiam tikslui jis jiems juos skolino, nepamena, kur juos išleido. Dar vėliau K. M. jiems paskolino 1 200 Eur, jog nusipirktų briketų, tačiau jie, pasiėmę tuos pinigus, išvažiavo į Lenkiją nusipirkti prekių, jog galėtų jas parduoti, o pardavę ir uždirbę pinigų, galvojo K. M. pasiskolintus pinigus grąžinti. Su K. M. jie susitaikė, jam jau yra grąžinę per du mėnesius 200 Eur (1 t., 183-187, 190-200 b. l.).

Iš liudytojo D. P. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba AB „Regitra“, vyr. specialistu. Jei gerai pamena šį įvykį, tai gali pasakyti, jog 2024-08-28, kuomet ukrainietė V. Z. buvo atvykusi į AB „Regitra“ persiregistruoti automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepamena ar ji buvo atvykusi viena ar ne viena, tada ji jam papasakojo istoriją, jog mano, kad susidūrė su aferistais, nes nori persiregistruoti pirktą automobilį, tačiau aiškino, jog pardavėjas netikėtai mirė. Registravimui buvo reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis, asmens dokumentas, registravimo dokumentas, taip pat reikalingi duomenys iš Registrų centro, jog asmuo tikrai yra miręs. Visus šiuos dokumentus V. Z. jam pateikė, taip pat pasitikrinus Registrų centre ir įsitikinus, jog asmuo yra miręs, jis vadovaudamasis aprašu „Dėl Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktu, patvirtino perleidimą jos vardu. Mano, jog po J. J. mirties, kuomet V. Z. buvo nuvykusi į AB „Regitra“ persiregistruoti automobilio, jai jo neperregistravo dėl to, kad galbūt dar nebuvo „suvaikščioję“ duomenys sistemoje, jog asmuo, t. y. J. J. yra miręs, nes, kaip jau minėjo, jie šiuos duomenis gauna iš Registrų centro (2 t., 3-5 b. l.).

Iš 2024-11-27 J. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2024-07-20 mirė jo tėvas J. J. ir jis 2024-09-25 paveldėjo visą tėvo turtą. Po kiek laiko sužinojo, kad tėvas savo vardu turėjo ir automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jo žiniomis po tėvo mirties buvo priregistruotas kito asmens vardu. Policijos prašo nustatyti ar teisėtai perrašytas tėvo automobilis, jei ne, prašo automobilį surasti ir grąžinti jam, atsakingiems asmenims taikyti poveikio priemones (1 t., 5-14 b. l.).