Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Wooden style“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių organizavimo departamentui dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja mažoji bendrija „Wooden style“ Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Priemonių organizavimo departamento (toliau – Tarnyba) direktorės 2024-02-19 įsakymą Nr. V1(19.2)-3 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Tarnyba ir pareiškėja, atstovaujama P. T., 2021-03-19 sudarė Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. URS(19.2)-964 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjai išmokėta 19 842,48 Eur subsidija staliaus darbo vietai įsteigti. Paaiškina, kad Įsakymu Tarnyba nustatė, kad pareiškėja pažeidė Sutarties 2.9.3 papunktį, t. y. ilgiau, nei 120 dienų iš eilės, nevykdė veiklos, todėl įsteigta staliaus darbo vieta laikoma panaikinta 23 mėnesį nuo darbo vietos įsteigimo dienos, ir nurodyta pareiškėjai gražinti 80 procentų (14 239,28 Eur) pervestos subsidijos.

Pareiškėjo teigimu, nustatytu laiku jis įsigijo įrankius darbo vietai įkurti, pateikė atsakovei visus reikalingus dokumentus, susijusius su darbo vietos įkūrimu, nedelsdamas pradėjo vykdyti Sutartyje numatytą veiklą – staliaus darbus, nuolat teikė reikalingas ataskaitas, deklaracijas, vykdė kitus įsipareigojimus.

Teigia, kad tiek Sutarties sudarymo metu galiojusios Užimtumo įstatymo redakcijos 44 straipsnio 4 dalyje, tiek šiuo metu galiojančio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad subsidijos gavėjas „turi“ grąžinti gautą subsidiją, kai jis „panaikina“ įsteigtą darbo vietą. Panaikinimo sąvoką reglamentuoja ankstesnės redakcijos to paties straipsnio 5 dalis. Atsakovė reikalauja grąžinti 80 procentų subsidijos vadovaudamasi šios dalies 4 punktu, t. y. kad pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, pareiškėjas ilgiau kaip 120 dienų iš eilės nevykdo veiklos, tačiau, pareiškėjo manymu, Įsakyme be pagrindo nurodyta, kad pareiškėjas „privalo“ grąžinti reikalaujamą dalį subsidijos. Mano, kad pagal Užimtumo įstatyme įtvirtintą subsidijos grąžinimo reglamentavimo prasmę skirtingai traktuojama, kada subsidija turi būti grąžinta ir kada ji privalo būti grąžinta - tai priklauso nuo įstatyme nurodytų aplinkybių. Analogiškai subsidijos grąžinimo klausimas reglamentuojamas ir Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2017-06-30 įsakymu Nr. Al-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 76-78 punktuose.

Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 1-3 punktais ir teigia, kad Įsakyme nenurodytos šioje normoje nurodytas sąlygas atitinkančios aplinkybės, Įsakymas iš viso negrindžiamas šia Užimtumo įstatymo norma, todėl mano, kad Įsakyme nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas privalo grąžinti subsidiją - Įsakyme nenurodytos imperatyvios subsidijos grąžinimo sąlygos.

Mano, kad P. T. įsteigta darbo vieta nėra panaikinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis sąlygomis.

Teigia, kad Įsakyme nurodyta, jog pareiškėjai 2023-10-04 išsiųstas raštas Nr. Sd-2266 „Dėl įsteigtos darbo vietos patikrinimo“, kuriuo pranešama apie 2023-10-24 planuojamą atlikti planinį pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę pareiškėjos įsteigtos darbo vietos patikrinimą. Pažymi, kad vėliau atsakovei tapo žinoma, jog P. T. yra suimtas Lenkijos Respublikoje, todėl negalėjo naudotis elektroniniu paštu, laiku gauti minėto rašto ir sudaryti tinkamų sąlygų jo darbo vietai patikrinti. Be to teigia, kad šia aplinkybe, kaip subsidijos grąžinimo sąlyga, atsakovė Įsakymo ir negrindžia.

Dėl Įsakyme pateiktos informacijos, susijusios su Užimtumo tarnyboje 2023-10-18 gautu pranešimu apie P. T. suėmimą (reg. Nr. G(19.2)-54636) paaiškina, kad P. T., būdamas persekiojamas baudžiamąja tvarka Lenkijos Respublikoje, vykdė savo prievoles pagal Sutartį. Teigia, kad P. T. 2022-09-05 Lenkijoje buvo nuteistas, po nuosprendžio jam nebuvo kliūčių ir toliau tęsti veiklą pagal Sutartį, jis toliau sėkmingai dirbo. Lenkijos Respublika perdavė pripažinti ir vykdyti Augustavo rajono teismo 2022-04-02 nuosprendį Lietuvos Respublikai, tačiau Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2023-01-26 nutartimi atsisakė jį pripažinti ir vykdyti. Teigia, kad šiomis aplinkybėmis P. T. nebuvo jokių kliūčių vykdyti Sutartį ir ji buvo vykdoma. Paaiškina, kad P. T. pagal minėtą nuosprendį 2023-08-30 buvo suimtas Lenkijos Respublikoje, šiuo metu sprendžiamas jo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas, jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl P. T. realiai pats galės tęsti Sutarties vykdymą.

Teigia, kad Įsakyme nenurodyti jokie kiti P. T. pažeidimai dėl Sutarties vykdymo. Teigia, kad P. T. iki suėmimo tinkamai vykdė Sutarties nuostatas, būdamas suimtas, ėmėsi priemonių toliau tęsti veiklą siekdamas išlaikyti įkurtą darbo vietą per įgaliotus asmenis, per įmonės paslaugas teikiančią buhalterę vykdė savo įsteigtos darbo vietos veiklos funkcijas ir pagrindines prievoles, 2024-01-29 buvo pateikta metinė veiklos ataskaita už 2023 m., pateikta sąskaitų apyvarta, pelno ataskaita, finansų ataskaita, 2023 m. balansas, 2023 m. lapkričio-gruodžio mėn. sąskaitos faktūros. Mano, kad šie dokumentai patvirtina, kad įmonės veikla nebuvo nutrūkusi.

Dėl pareiškėjai siųsto Tarnybos 2023-11-10 rašto Nr. SD(19.2)-9587 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo“ pažymi, kad atsakovė, žinodama, kad P. T. yra suimtas, elektroniniu paštu siųsdama jam pranešimus, be pagrindo sprendė, kad jis gali naudotis elektroniniu paštu ir tokiu būdu gali būti informuotas apie reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad P. T. nurodyto atsakovės pranešimo asmeniškai negavo, todėl negalėjo pasiaiškinti dėl sutartinių įsipareigojimo nevykdymo/vykdymo.

Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir teigia, kad P. T. atvejis šioje normoje nėra numatytas, tačiau mano, kad bendrąja prasme nurodytos darbo vietos išlaikymo laikotarpis vis dėlto gali būti pratęsiamas.

P. T. nurodo pripažįstantis, kad dėl suėmimo pats tiesiogiai ir negalėjo pilnavertiškai vykdyti Sutartyje nurodytos veiklos, neturėjo galimybės prašyti pratęsti darbo vietos išlaikymo laikotarpį, tačiau užsakymus pagal Sutartį toliau vykdė per savo įgaliotus asmenis, todėl nepagrįsta laiko išvadą, kad darbo vieta jo valia buvo panaikinta.

Mano, jog būtina atsižvelgti į tai, kad pagal Sutarties esmę ir jos šalių padėtį atsakovė yra stipresnioji Sutarties šalis, privalanti visokeriopai remti sau darbo vietą kuriančius asmenis, esant reikalui teikti jiems paramą, aiškinti apie Sutarties sąlygas ir jų vykdymą. Šiuo atveju pareiškėja dėl lemtingai susiklosčiusių aplinkybių buvo priversta laikinai sustabdyti savo veiklą ir turėjo lūkesčių tikėtis atsakovės paramos.

Nurodo, kad P. T. darbo vietą įsisteigė sau, jo bausmės atlikimo metu ji nedingo, todėl mano, kad yra pasiekti Užimtumo įstatyme ir Sutartyje numatyti tikslai. Nurodo, kad, atlikęs bausmę ar lygintai paleistas, P. T. toliau dirbs savo įsikurtoje darbo vietoje. Įvykdžius Įsakymą, P. T. būtų skolingas, jam reikėtų parduoti už subsidiją nupirktus įrankius ir priemones, taigi, jo įsikurta darbo vieta iš tiesų būtų panaikinta. Mano, kad Įsakymas neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Paaiškina, kad P. T. yra privatus asmuo, todėl jam gali būti ne visai suprantami Užimtumo įstatymo, Aprašo ar Sutarties reikalavimai. Be to, būdamas suimtas, jis neturėjo galimybės laiku pranešti laikinai negalintis vykdyti Sutarties, prašyti pratęsti terminą ar kt. Teigia, kad Įsakymu taikomos pasekmės yra akivaizdžiai neproporcingos pažeidimui, kadangi pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė. Nurodo, kad nors ir buvo suimtas, P. T. suprato vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus – veiklos nenutraukė, per kitus asmenis – buhalterę teikė ataskaitas apie veiklą ir kai tik atsiras galimybė, tęs veiklą, kuriai vykdyti su Užimtumo tarnybos subsidijos pagalba susikūrė sau darbo vietą.

Net ir pripažinus padarytu Sutarties pažeidimą, mano, kad jis neturėtų būti vertinamas kaip esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė - visos subsidijos susigrąžinimas. Tokios sankcijos taikymas, formaliai pažeidus Sutarties sąlygą, būtų neproporcingas. Be to Įsakyme nenurodyta, kad padarytos neigiamos pasekmės/žala atsakovei ar valstybei. Teigia visu Sutarties vykdymo laikotarpiu nuo darbo vietos įsteigimo dienos vykdęs visus sutartinius įsipareigojimus, nekeitęs darbo vietos ir funkcijų, būdamas vienintelis darbuotojas pagal savo įsikurtos darbo vietos darbo pobūdį, pats turėjo galimybę pasirinkti darbo ir nedarbo laiką, nesilaikyti įprastų darbo laiko taisyklių.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Tarnyba su pareiškėja 2021-03-19 pasirašė Sutartį, 2021-02-03 ir 2021-04-01 pervedė pareiškėjai 17 799,10 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti. Teigia, kad 2022-01-26 pasirašytas Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę sudarymo aktas Nr. VD(19.2)-658, t. y. įsteigta staliaus darbo vieta. Tarnybos 2023-10-04 raštu Nr. Sd-2266 pareiškėjai pranešta, kad Tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyrius 2023-10-24 planuoja atlikti planinį pareiškėjos įsteigtos pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę darbo vietos patikrinimą. Paaiškina, kad 2023-10-18 Tarnyba gavo pranešimą apie P. T. suėmimą (reg. Nr. G(19.2)-54636), kuriuo informuojama, jog P. T. 2023-08-30 suimtas Lenkijos policijoje iki 2025-12-19. Teigia, kad Tarnyba 2023-11-10 raštu Nr. SD(19.2)-9587 pranešė pareiškėjai, jog įvertino gautą informacija apie P. T. suėmimą, nurodė, kad pareiškėja įsipareigojo tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu ir „vykdyti veiklą ir įsteigtos darbo vietos nepanaikinti 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo datos“ ir įspėjo, jog, užfiksavus pagal Sutartį įsteigtos darbo vietos panaikinimo sąlygas, t. y. jei 13-24 mėn. laikotarpyje nuo darbo vietos įsteigimo dienos įsteigtoje staliaus darbo vietoje ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nebus vykdoma veikla, Tarnyba inicijuos lėšų susigrąžinimą pagal Užimtumo įstatymą ir Sutartį.

Tarnyba nurodo 2024-01-09 pateikusi pareiškėjai pretenziją dėl 14 239,28 Eur subsidijos lėšų grąžinimo (toliau – Pretenzija), kuria konstatavo, kad bedarbis P. T., pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje staliaus darbo vietoje, esant nustatytam suėmimo faktui, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės nevykdo kitų baldų gamybos veiklos. Pareiškėja gera valia Pretenzijoje nustatytu terminu subsidijos negrąžino, todėl Tarnyba priėmė Įsakymą.

Pažymi, kad viešojo administravimo institucijos, be joms įstatymų suteiktų viešojo administravimo funkcijų, taip pat atlieka ir civilinio pobūdžio veiksmus – dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai, todėl šiuo atveju Tarnybos nustatytas pažeidimas ir reikalavimas grąžinti subsidiją keliamas tiesiogiai iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, kadangi Tarnyba ir pareiškėja šiuo atveju dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Paaiškina, kad, priimdama Įsakymą, Tarnyba vadovavosi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, 44 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, Sutarties 19 punktu ir 2.9.3, 6.2, 6.2.2 papunkčiais, kurie numato subsidijos gavėjo pareigą grąžinti 80 procentų jam išmokėtos subsidijos, jeigu darbo vieta panaikinama 13-24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos. Teigia, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu buvo nustatytos visos sąlygos darbo vietai panaikinti - Tarnyba įvertino tai, kad bedarbis P. T., pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės nevykdė veiklos, taip kaip reikalauja Sutarties nuostatos.

Paaiškina, kad P. T., pradėjęs savo verslą, veiklos nevykdė ilgiau, nei 120 dienų iš eilės, terminą skaičiuojant nuo suėmimo (sulaikymo) termino pradžios (2023-08-30). Todėl, įvertinusi darbo vietos įsteigimo datą (2022-01-27), Tarnyba nustatė, kad įsteigta staliaus darbo vieta laikoma panaikinta nuo 2023-12-28, t.y. 23 mėnesį nuo darbo vietos įsteigimo dienos. Akcentuoja, kad pareiškėja, kaip verslo subjektas, sudarydama Sutartį ir siekdama pasinaudoti valstybės parama, žinojo savo įsipareigojimus, Sutarties 2.9.3 papunktyje įtvirtintą sąlygą, su kuria sutiko pasirašydama Sutartį.

Nesutinka su skundo teiginiu, kad P. T. ir būdamas suimtas ėmėsi priemonių toliau tęsti veiklą siekdamas išlaikyti įkurtą darbo vietą per įgaliotus asmenis, per įmonės paslaugai teikiančią buhalterę vykdė savo įsteigtos darbo vietos veiklos funkcijas ir pagrindines prievoles. Pažymi, kad buhalterės pateikti dokumentai nėra bedarbio, pradėjusio savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje veiklos vykdymas Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės (toliau – Priemonė) ir Sutarties prasme, tuo pačiu, tai nėra bedarbio veiklos vykdymas, kaip nurodyta 2021-01-18 paraiškoje dėl savarankiško užimtumo rėmimo (toliau – Paraiška). Vadovaujasi Sutarties 20 punktu ir teigia, kad pareiškėja įsipareigojo naudoti darbo vietai steigti skirtas lėšas pagal Paraiškoje nurodytas veiklas ir sąmatą (Sutarties 2.2 papunktis). Kitaip tariant, P. T. įsteigtoje staliaus darbo vietoje vykdydamas veiklą įsipareigojo gaminti nestandartinius medinius baldus ir kitus gaminius iš medienos masyvo, dirbti 5 darbo dienas per savaitę, dirbant 8 valandas per dieną (Paraiškos 7 punktas), todėl akivaizdu, kad, būdamas suimtas, jis negalėjo ir iki šiol negali įsteigtoje staliaus darbo vietoje vykdyti veiklos, t. y. gaminti medinių baldų ir kitų gaminių iš medienos masyvo.

Tuo pačiu mano, kad įgalioti asmenys neturi jokios teisinės reikšmės Sutarties vykdymui, nes Priemonės esmė susijusi su darbo vietos įsteigimu sau - Priemonės tikslas neatsiejamas su darbo vietos įsteigimu konkrečiam asmeniui, kuris įsipareigoja vykdyti veiklą ir sau įsteigtos darbo vietos nepanaikinti 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (Sutarties 2.9. papunktis). Mano, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo Tarnybai galėtų pateikti tik dokumentus (pvz. ataskaitas), tačiau negali už savo verslą įsteigusį bedarbį jo įsteigtoje darbo vietoje atlikti darbo funkcijų ir vykdyti veiklos bei Sutarties nuostatų. Be to atsakovei neaišku, kaip P. T. per įgaliotą asmenį - buhalterę tęsė veiklą, kaip buhalterė O. K. aukščiau patvirtino, kad veikla laikinai sustabdyta. Tuo pačiu mano, kad su skundu pateikti veiklos vykdymą įrodantys dokumentai nepaneigia nustatytų sutartinių pažeidimų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, priėmus Įsakymą, Tarnybai buvo pateikta pareiškėjos metinė veiklos ataskaita už 2023 metus su priedais. Teigia, kad šie dokumentai neturėjo teisinės reikšmės, nes Įsakymu jau buvo nustatytas pažeidimas ir pasisakyta apie Sutarties nutraukimą, tačiau mano, kad šie dokumentai svarbūs įrodinėjant pareiškėjos atstovo P. T. nesąžiningus veiksmus. Nurodo, kad 2023-11-07 kasos pajamų orderį Nr. ST Nr. 16 bei 2023-12-14 kasos pajamų orderį ST Nr. 17 pasirašė P. T., tačiau jis nuo 2023-08-30 atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negalėjo atlikti darbo funkcijų ir vykdyti veiklos - gaminti laiptų ir plintusų ir už juos kasos pajamų orderių pagrindu priimti pinigus pagal išrašytas sąskaitas faktūras, taip pat neturėjo galimybės fiziškai pasirašyti šių dokumentų.

Kritiškai vertina skundo argumentus, susijusius su P. T. lygtiniu paleidimu. Atkreipia dėmesį į skundo prieštaringumą, nurodant, kad P. T. vykdė veiklą ir ji nenutrūko, tačiau tuo pačiu nurodant, kad P. T. pripažįsta, jog dėl suėmimo pats tiesiogiai ir negalėjo pilnavertiškai vykdyti Sutartyje nurodytos veiklos taip pat, dėl lemtingai susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas laikinai sustabdyti savo veiklą ir turėjo lūkesčių tikėtis atsakovės paramos.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)?6.38 straipsnio 1?dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, ?6.245?straipsnio 3 dalimi, 6.205?straipsniu ir teigia, kad iš Alytaus apylinkės teismo 2023-01-26 nutarties matyti, jog P. T. nuteistas pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 178b, 223, 244, 288 straipsnius, dėl ko jam buvo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuosprendis priimtas nustačius, kad P. T. padarė penkias nusikalstamas veikas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl laiko nepagrįstu argumentą, susijusį su lemtingai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nes šias aplinkybes lėmė paties P. T. tyčiniai neteisėti veiksmai – padarytos nusikalstamos veikos.

Paaiškina, kad neturi teisinio pagrindo taikyti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies reglamentavimo, susijusio su įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pratęsimu, kitaip, arba taip, kaip norėtų pareiškėja, ir šį laikotarpį pratęsti. Pažymi, kad šioje teisės normoje imperatyviai nurodyti atvejai, kada įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpis gali būti pratęsiamas, o atliekama laisvės atėmimo bausmė į nurodytus atvejus nepatenka. Be to, Sutarties sąlygos yra standartinės, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos Sutarties sąlygos apibrėžtos Užimtumo įstatyme, Apraše bei Tarnybos direktoriaus 2019-04-01 įsakymu Nr. V-163 patvirtintame Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims apraše (toliau – Paslaugų teikimo aprašas) ir Tarnyba negali jų keisti.

Atitinkamai imperatyvios Užimtumo įstatymo ir Aprašo nuostato įtvirtina ir aiškiai apibrėžtą atsakomybę už subsidijos gavėjo pareigų nevykdymą, šiuo atveju - grąžinti dalį pervestos subsidijos. Tarnyba neturi teisės savo nuožiūra taikyti kitokių pasekmes už padarytą pažeidimą ar iš viso jų netaikyti.

Mano esant nereikšminu argumentą, kad iki P. T. suėmimo buvo tinkamai vykdomi prisiimti įsipareigojimai ir nebuvo nustatyti pažeidimai, nes sutartinių pažeidimų neužfiksavimas anksčiau nereiškia, kad už nustatytą pažeidimą Tarnyba turi teisę ar galimybę netaikyti Užimtumo įstatyme ir Sutartyje imperatyviai nustatytos atsakomybės ar taikyti švelnesnę atsakomybę.

Teigia pagal nurodytus teisės aktus neprivalanti vertinti dėl nustatyto pažeidimo kilusių pasekmių ar žalos. Tuo pačiu nurodo, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir Sutarties 6.2.2 papunktyje aiškiai įtvirtinta vienintelė atsakomybės forma ir jos dydis – 80 procentų subsidijos sugrąžinimas, todėl toks Užimtumo įstatymo ir Sutarties normų pritaikymas Įsakyme negali būti vertinamas kaip neproporcinga atsakomybė.

Tarnyba, priimdama Įsakymą, vadovavosi aukščiau išdėstytais teisės aktais, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, o tai, kad Įsakymas netenkina pareiškėjos, nėra pagrindo teigti, kad jis neteisingas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjos atstovas P. T. pateiktoje Paraiškoje prašė skirti 19 842,48 Eur (100 procentų) subsidiją, nurodė planuojantis steigti mažąją bendriją, staliaus darbo vietą ir vykdyti pagrindinę veiklą – kitų baldų gamybą (C-3109), veiklą vykdyti adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė daugiausia pagal individualius užsakymus gaminsiantis nestandartinius medinius baldus ir kitus medienos gaminius iš medžio masyvo, dirbsiantis 8 val. per dieną nuo 8 iki 17 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val., 5 darbo dienas per savaitę. Pirmaisiais metais nurodė planuojantis gauti minimalų darbo užmokestį, antraisiais - bent 50 Eur daugiau, o trečiaisiais – bent 85 Eur daugiau. Pažymėjo neplanuojantis sukurti papildomų darbo vietų ir įdarbinti asmenų pilnu etatu, tuo pačiu nurodė planuojamus įsigyti įrankius ir jų paskirtį.

Pareiškėja, atstovaujama P. T., su Tarnyba 2021-03-19 pasirašė Sutartį. Pagal Sutartį pareiškėja įsipareigojo iki 2021-12-31 įsteigti staliaus darbo vietą (2.1 punktas), vykdyti veiklą ir įsteigtos darbo vietos nepanaikinti 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos (2.9 punktas). Darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai atsiranda bent viena iš šių sąlygų, nurodytų Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje: be kita ko, Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 6 ar 8 punkte nurodytas bedarbis, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai bedarbis, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas veiklos nevykdymo laikotarpį. Įsteigtos darbo vietos išlaikymo ne mažiau kaip 36 mėnesius laikotarpis šiame punkte nurodytais atvejais pratęsiamas tiek, kiek trunka veiklos nevykdymo laikotarpis (2.9.3 punktas). Sutartimi Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti pareiškėjai 19 842,48 Eur subsidiją darbo vietai steigti (3.1. papunktis).

Tarnyba 2021-04-01 išmokėjo pareiškėjai 16 866,11 Eur (85%) subsidijos.

Tarnyba ir pareiškėja, atstovaujama direktoriaus P. T., 2022-01-26 pasirašė Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę sudarymo aktą Nr. VD(19.2)-658(19.2.106) (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja įsteigė stacionarią staliaus darbo vietą.

Tarnyba 2022-02-03 išmokėjo pareiškėjai 932,99 Eur subsidijos.

Tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyrius 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. Sd-2266 „Dėl įsteigtos darbo vietos patikrinimo“ elektroniniu (duomenys neskelbtini) pranešė pareiškėjui apie 2023-10-24 planuojamą atlikti planinį pareiškėjos įsteigtos pagal Priemonę darbo vietos patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti, ar subsidijos gavėjai, įgyvendinantys paramos darbo vietoms steigti priemones, laikosi šių priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Uždarosios akcinės bendrovės „Onvikta“ direktorė O. K. 2023-10-17 pranešimu informavo Tarnybą, kad direktorius P. T. yra laikinai sulaikytas Lenkijos Respublikoje, į Lietuvą 2023 m. greičiausiai negrįš, veikla laikinai sustabdyta. Prie pranešimo pridėta Lenkijos Suvalkų tardymo izoliatoriaus 2023-09-29 pažyma, kad P. T. yra suimtas nuo 2023-08-30 ir kalinamas (duomenys neskelbtini) kaip nuteistasis. Numatoma galutinė bausmės pabaiga 2025-12-19.

Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-asis skyrius 2023-11-10 raštu Nr. SD(19.2)-9587 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo“ pareiškėjai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pranešė, kad Tarnyba, vertindama gautą informaciją, atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog pagal pasirašytą Sutartį ji įsipareigojo tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu ir Sutarties 2.9. ir 2.9.3. papunkčius. Pažymėta, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 punkte (redakcija galiojusi Sutarties sudarymo metu) yra numatyta pareiškėjos atsakomybė grąžinti Tarnybai subsidijos dalį, jeigu ji panaikina įsteigtą darbo vietą, t. y. 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13-24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos. Pareiškėja taip pat buvo įspėta, kad užfiksavus pagal Sutartį įsteigtos darbo vietos panaikinimo sąlygas, Tarnyba inicijuos lėšų susigrąžinimą taip, kaip tai įtvirtinta Užimtumo įstatyme ir Sutartyje.

Tarnybos Priemonių organizavimo departamento Priemonių organizavimo 2-asis skyrius elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai 2024-01-09 pretenziją Nr. SD(19.2)-206 „Pretenzija dėl 14 239,28 eurų subsidijos grąžinimo“ (toliau – Pretenzija), kurioje konstatavo, kad bedarbis P. T., pagal Sutartį įsteigtos staliaus darbo vietos darbo funkcijas pradėjo vykdyti - įsteigė sau darbo vietą 2022-01-27, tačiau nuo 2023-08-30 (suėmimo momento) ilgiau kaip 120 dienų nevykdo veiklos, todėl nurodė laikanti, kad darbo vieta panaikinta nuo 2023-12-28, t. y. 23 mėnesį nuo darbo vietos įsteigimo dienos. Tuo pačiu pareiškėjai nurodyta per 15 darbo dienų nuo Pretenzijos pateikimo dienos grąžinti 14 239,28 Eur subsidijos, o nesant galimybės iš karto grąžinti visos jos sumos – iki 2024-01-30 pranešti apie tai Tarnybai. Pretenzijoje išaiškina galimybė sudaryti subsidijos grąžinimo grafiką ir pranešta pareiškėjai, kad, negrąžinus subsidijos Pretenzijoje nustatytu terminu arba nesudarius subsidijos grąžinimo grafiko, Tarnyba priims sprendimą dėl subsidijos grąžinimo.

Tarnyboje 2024-01-29 gauta pareiškėjos 2024-01-26 Priemonės įgyvendinimo metinė veiklos ataskaita už 2023 m., prie kurios buvo pridėta A. J. 2023-10-30 įgaliojimo atstovauti pareiškėjai kopija, pareiškėjos 2023-11-07 kasos pajamų orderis Nr. 16, 2023-11-07 sąskaita faktūra Nr. 22, 2023-12-14 kasos pajamų orderis Nr. 17 bei 2023-12-14 sąskaita faktūra Nr. 23.

Tarnyba 2024-02-19 priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame nustatė, kad pareiškėja pažeidė Sutarties 2.9.3 papunktį, nes ilgiau kaip 120 dienų iš eilės nevykdo veiklos, dėl ko įsteigta staliaus darbo vieta laikoma panaikinta 23 mėnesį nuo darbo vietos įsteigimo dienos, todėl privalo grąžinti 80 procentų (14 239,28 Eur) pervestos subsidijos. Tuo pačiu pareiškėja įspėta, kad, praėjus 10 kalendorinių dienų nuo Įsakymo pateikimo dienos, Sutartis bus laikoma nutraukta.

Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Tarnybai grąžinti 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys.

Pagal to paties straipsnio 5 dalies 4 punktą šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomas atvejis, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 6 ar 8 punkte nurodytas bedarbis, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai bedarbis, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas veiklos nevykdymo laikotarpį. Įsteigtos darbo vietos išlaikymo ne mažiau kaip 36 mėnesius laikotarpis šiame punkte nurodytais atvejais pratęsiamas tiek, kiek trunka veiklos nevykdymo laikotarpis.

Pagal Aprašo 76 punktą (redakcija, galiojusi nuo 202101-01 iki 2021-07-14) Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka tvarkoma subsidijų darbo vietoms steigti apskaita, tikrinama, ar gauta subsidija darbo vietoms steigti naudojama pagal paskirtį, vykdoma įsteigtų darbo vietų išlaikymo kontrolė vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 ir 6 dalimis. Pagal Aprašo 77 punktą darbo vieta laikoma panaikinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. Panaikinęs įsteigtą darbo vietą, subsidijos gavėjas arba SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas turi grąžinti Užimtumo tarnybai subsidiją arba jos dalį Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijų gavėjų mirties atvejus. Pagal Aprašo 78 punktą subsidijos gavėjas arba SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 1 punkte ar 44 straipsnio 6 dalyje nurodytoms sąlygoms, privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją darbo vietoms steigti, o subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, – dalį jam pervestos subsidijos darbo vietoms steigti.

Analogiškos Aprašo 76-78 punktų nuostatos išliko ir Įsakymo priėmimo metu galiojusioje Aprašo redakcijoje (nuo 2024-02-03).

Pareiškėjos atstovas P. T. nepriklauso nė vienai iš Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintai asmenų kategorijai, kuriai numatyta galimybė pratęsti įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpį, todėl Tarnybai gavus duomenų apie tai, kad pareiškėjos atstovas P. T. nuo 2023-08-30 iki 2025-12-19 yra suimtas, akivaizdu, kad 120 dienų nuo suėmimo dienos (nuo 2023-08-30 iki 2023-12-28) pareiškėjas, parėjęs verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, nevykdė Paraiškoje, Sutartyje ir Akte nurodytos staliaus veiklos. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba pagrįstai vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 4 punktu sprendė, kad darbo vieta panaikinta ir pagrįstai vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punktu įpareigojo pareiškėją grąžinti 80 procentų jai išmokėtos subsidijos.

Pareiškėjas į bylą pateikė Alytaus apylinkės teismo 2023-01-26 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. E1-124-314/2023, kuria atsisakyta pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Augustavo rajono teismo 2022-09-05 priimtą nuosprendį atžvilgiu, kuriuo P. T. nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme padarius 5 nusikalstamas veikas, numatytas Lenkijos Respublikos baudžiamajame kodekse ir Lenkijos Respublikos baudžiamajame mokestiniame kodekse ir teigia, kad, priėmus minėtą nuosprendį, jam nebuvo kliūčių vykdyti Sutarties sąlygas. Pažymėtina tai, kad skundžiamame Įsakyme konstatuota, jog pareiškėja Sutarties sąlygų nevykdė ne nuo 2022-09-05, bet nuo 2023-08-30, todėl šie pareiškėjo argumentai nėra svarbūs ir nėra susiję su prašomu panaikinti Įsakymu.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad, net ir būdamas suimtas 2023-08-30, jis toliau tęsė veiklą per įgaliotus asmenis, per įmonės paslaugas teikiančią buhalterę, siekdamas išlaikyti sukurtą darbo vietą. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja būtų sudariusi paslaugų sutartį su buhaltere. Pareiškėjos atstovo P. T. pateiktas 2023-10-30 įgaliojimas A. J. atstovauti pareiškėją vykdant jos veiklą, tuo pačiu ir priimti darbuotojus bei nustatyti jiems mokamų atlyginimų dydžius, neatitinka nei Paraiškos, nei Sutarties nuostatų. Kaip jau yra konstatuota, pareiškėjas Paraiškoje nurodė neplanuojantis sukurti papildomų darbo vietų, Sutartimi įsipareigojo įsteigti staliaus darbo vietą. Be to, subsidija buvo skirta pareiškėjai tikslingai - staliaus darbo vietai būtent P. T. sukurti, kadangi prieš skiriant subsidiją, buvo vertinama būtent P. T. patirtis šioje srityje, pastarasis Paraiškoje patvirtino ketinantis steigti staliaus darbo vietą būtent sau, Tarnybai pateiktoje 2024-01-29 metinėje veiklos ataskaitoje už 2023 m. nurodė 1 darbuotoją metų pabaigoje. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamuoju atveju subsidija skirta pareiškėjai ne šiaip staliaus darbo vietai įkurti, bet kaip užimtumo rėmimo priemonė darbo vietai konkrečiam žmogui – P. T. įsteigti, siekiant padėti jam užsidirbti pragyvenimo lėšų.

Be to, P. T. minėtą įgaliojimą išdavė vadovaudamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų teisių, mažosios bendrijos narių susirinkimas <...> įgalioja mažosios bendrijos atstovą ar kitą narį sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, jeigu mažosios bendrijos narių susirinkimas nusprendė, kad mažajai bendrijai darbuotojai yra reikalingi. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 4 dalis teigia, kad kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas ir mažojoje bendrijoje yra vienas narys, jis taip pat atlieka šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje mažosios bendrijos atstovui priskirtas funkcijas, išskyrus nurodytas 2, 3 ir 4 punktuose. Atitinkamai šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad mažosios bendrijos atstovu gali būti tik mažosios bendrijos narys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pastebėtina, kad A. J. buvo mažosios bendrijos pareiškėjos narys, todėl įgaliojimas vertintinas kritiškai.

Pareiškėjos Tarnybai pateiktame 2023-11-07 kasos pajamų orderyje serija ST Nr. 16 nurodyta, kad pareiškėja iš M. V. gavo 500 Eur, kuriuos priėmė kasininkas P. T.; 2023-11-07 sąskaitoje faktūroje serija STY Nr. 22 nurodyta pardavėja – pareiškėja, pirkėjas - M. V., 500 Eur suma už medinių laiptų remontą, nurodyti sąskaitą išrašiusių ir gavusių asmenų parašai, tačiau nėra nurodytos nei jų pavardės, nei vardai. Pareiškėjos Tarnybai pateiktame 2023-12-14 kasos pajamų orderyje serija ST Nr. 17 pareiškėjos iš K. R. gauta 500 Eur suma, kuriuos priėmė kasininkas P. T.; 2023-12-14 sąskaitoje faktūroje serija STY Nr. 23 pardavėja nurodyta pareiškėja, pirkėju – K. R., 500 Eur sumą už plintusų gamybą ir montavimą, nurodyti sąskaitą išrašiusių ir gavusių asmenų parašai, tačiau nėra nurodytos nei jų pavardės, nei vardai. Todėl neaišku kaip pareiškėjas, kuris, jo tvirtinimu, nuo 2023-08-30 buvęs suimtas, galėjo atlikti minėtose sąskaitose faktūrose nurodytus darbus ir atlikti kasininko pareigas – priimti pinigus už paslaugas. Nors pareiškėjas teigia, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Sutiktina su Tarnybos atsiliepimo į skundą teiginiu, kad tai neatitinka tikrovės ir realios situacijos, nes P. T., nuo 2023-08-30 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negalėjo remontuoti laiptų ir gaminti bei montuoti plintusų ir už šiuos darbus kasos pajamų orderių pagrindu priimti pinigus pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir fiziškai pasirašyti kasos pajamų orderių. Primintina, kad P. T. yra vienintelis pareiškėjos darbuotojas ir narys. Taigi pareiškėja neįrodė, kad nuo 2023-08-30 vykdė veiklą.

Sutarties 13 punkte pareiškėja subsidijos gavėjo kontaktiniu asmeniu nurodė P. T. adresas - (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. paštą: (duomenys neskelbtini). Sutarties 14 punkte įtvirtinta, kad pasikeitus šalių adresams ar rekvizitams, nurodytiems Sutarties 13 punkte ir Sutarties VII dalyje, šalis per 5 kalendorines dienas informuoja apie tai kitas šalis. Šalis, neįvykdžiusi šio įsipareigojimo, negali reikšti pretenzijų, kad kita šalis pažeidė Sutartį, jei kita šalis atliko veiksmus pagal paskutinius jai žinomus kitos šalies rekvizitus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų pranešusi apie pasikeitusius Sutarties 13 punkte nurodyto kontaktinio asmens rekvizitus, todėl atsakovė pagrįstai informaciją, susijusią su Sutartimi, siuntė Sutarties 13 punkte nurodytu kontaktinio asmens elektroninio pašto adresu.

Pareiškėja skunde teigia, kad Tarnyba be pagrindo Įsakyme nurodė, jog ji subsidiją grąžinti privalo, nes Įsakyme nėra nurodyta imperatyvių subsidijos grąžinimo sąlygų. Pažymėtina tai, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, vadovavosi ir Aprašo 78 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-07-14), kuriame detalizuojama Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, kad subsidijos gavėjas privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Tarnybos pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Tarnybai dalį jam pervestos subsidijos darbo vietoms steigti, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tarnyba neturėjo pareigos vertinti Sutarties įsipareigojimų laikymosi iki 2023-08-30, t. y. P. T. suėmimo, taip pat vertinti pažeidimu padarytų neigiamų pasekmių ar žalos, nes tokia pareiga atsakovei nėra įtvirtinta patartose teisės normose.

Taigi pareiškėja pagal Sutartį ir aptartais teisės normas turėjo pareigą išlaikyti P. T. staliaus darbo vietą, ne mažiau nei 120 dienų vykdyti veiklą, tačiau akivaizdu, kad šio įsipareigojimo nesilaikė. Todėl Įsakymu pagrįstai konstatavus, kad pareiškėja nevykdė veiklos nuo P. T. suėmimo 2023-08-30 ir dėl to pripažinus, kad įsteigta darbo vieta laikoma panaikinta nuo 2023-12-28, t. y. nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo 2022-01-27 darbo vietos, todėl pagrįstai Įsakymu pareikalavo pareiškėjos grąžinti 80 procentų pareiškėjai pervestos subsidijos, t. y. 14 239,28 Eur.

Sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos mažosios bendrijos „Wooden style“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.