Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-111-324/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-28
Bylos Nr.: 2A-111-324/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-05350-2010-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Ieškovas: B. Z.
Atsakovas: Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“
Advokatai: Irena Andriuškevičienė, Beata Vilienė, Edmundas Budvytis

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-111-324/2012;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05350-2010-5;Procesinio sprendimo kategorija 30.10; 44.1; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei,dalyvaujant ieškovei B. Z., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,atsakovų atstovams advokatei Beatai Vilienei, D. V., advokatui Edmundui Budvyčiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-286-470/2011 pagal B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybės administracijai, Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovai prašė iš atsakovų solidariai priteisti 41 940 Lt turtinei žalai atlyginti, po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti N. Z., M. Z., D. Z., 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti B. Z., įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę natūra, t. y. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti nuotekų trasos atkarpą Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietėje ties Pergalės g. – Margirio g. – Šermukšnių g. sankryža iki siurblinės taip, kad prie namo (duomenys neskelbtini) vandens ir nuotekų (fekalinės kanalizacijos, lietaus, melioracijos) tinklai ir juos aptarnaujantys įrenginiai tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas ieškovams priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo nuotekomis ir vandeniu nuo kelio pusės pavojus, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14, kuriuo Miklusėnų gyvenvietės tinklai (vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklai su siurbline) priskirti prie statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi.

Šalies argumentai

Nurodė, kad yra gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Už vandentiekio, nuotekų (fekalinės kanalizacijos bei paviršinio vandens) kanalizacijos tinklus Miklusėnuose yra atsakinga Alytaus rajono savivaldybė, kaip viešąjį paviršinių nuotekų tvarkymą planuojanti ir organizuojanti institucija, bei jai priklausanti įmonė „Simno komunalininkas“, privalanti teikti kokybiškas paslaugas ir atsakyti už jų eksploatuojamus tinklus, tinkamai prižiūrėti jos valdomą ir naudojamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindama saugų geriamojo vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir infrastruktūros plėtrą, remontuoti bei tvarkyti ją taip, kad visi tam skirti įrenginiai būtų funkcionalūs, tvarkingi ir nekeltų pavojaus bei nedarytų žalos gyventojų turtui ir sveikatai. Dėl netvarkingų, tinkamai neprižiūrimų, neremontuojamų tinklų nuotekos (vanduo, fekalijos) nuolat semia ieškovams priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, yra gadinami namo bei tvoros pamatai, sugadintas ieškovų lėšomis nutiestas šaligatvis, nyksta žemės sklype augantys dekoratyviniai augalai, gadinama sutvarkyta aplinka, dėl drėgmės ne kartą buvo sugadinta vartų elektronika, dėl trumpų elektros sujungimų kyla nuolatinis ir realus pavojus ieškovų ir kitų asmenų gyvybei, perdega televizoriai, skalbimo mašinos, sugedo kita buitinė įranga, nuolat apsemiami gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rūsiai, požeminis perėjimas tarp pastatų, trūkinėja namo pamatai, gadinamos grindų ir sienų dangos, gadinama gyvenamojo namo šildymo įranga, nuotekomis užteršiamas tvenkinys, naikinama jo augmenija ir gyvūnija. Ieškovai ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovus dėl netinkamo tinklų tvarkymo, neteisėtu neveikimu ieškovams daromos žalos. Atsakovams nesiėmus jokių veiksmų, ieškovai 2010 m. liepos 1 d. atjungė savo gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, pasistatė vietinę nuotekų valymo įrangą, nusipirko tris elektrinius vandens siurblius ir žarnas vandeniui pumpuoti. Ieškovų turtas (išskyrus gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu jungiantį tunelį ir tvenkinį) buvo apdraustas, tačiau visa padaryta žala nebuvo pilnai atlyginta. Bendra ieškovams padaryta turtinė žala yra 41 940 Lt, kurią sudaro 22 713,69 Lt žala, padaryta tvenkiniui (neįskaitant augmenijos ir gyvūnijos sunaikinimo) ir tuneliui, 13 926 Lt už priverstinį vietinį nuotekų tinklų įvedimą ir darbų atitikimą, atjungiant gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, 1 100 Lt draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumas, 2 000 Lt už vandens siurblius ir žarnas vandeniui pumpuoti, 2 200 Lt už perdegusį išmontuotą stacionarų fekalinį siurblį. Padaryti nuostoliai yra atsakovų neteisėto neveikimo rezultatas, todėl atsakovai privalo juos visiškai atlyginti (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodė, kad dėl atsakovų ilgalaikio neteisėto neveikimo kilę neigiami padariniai ieškovams sukėlė ir tebesukelia ypač didelius dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, neigiamai paveikė jų sveikatą, todėl atsakovai, kaip atsakingi asmenys, privalo ieškovams atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14 grindė tuo, kad jis prieštarauja LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimui Nr. 1167 ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimui Nr. 90, kuriuo Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ pavedė eksploatuoti Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos ūkio objektus ir vandentiekio tinklus, spaudiminę kanalizaciją, kanalizacijos perpumpavimo stotį, įpareigojo užtikrinti tinkamą objektų eksploatavimą ir vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugų teikimą vartotojams. Teigė, kad šis aktas surašytas siekiant išvengti atsakomybės už ieškovams daromą žalą.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 37 816 Lt turtinei žalai atlyginti, ieškovei B. Z. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovams N. Z., M. Z., D. Z. po 7000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, įpareigojo iki 2012 m. sausio 1 d. atsakovą Alytaus rajono savivaldybės administraciją paviršinių (lietaus) nuotekų trasą, o atsakovą Alytaus rajono savivaldybės įmonę „Simno komunalininkas“ buitinių (fekalinę) nuotekų trasą Pergalės g. –Margirio g. – Šermukšnių g. sankryžoje, Miklusėnų gyvenvietėje, Alytaus rajone, sutvarkyti taip, kad abi šios trasos tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus, atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14, kuriuo Miklusėnų gyvenvietės tinklai (vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklai su siurbline) priskirti prie statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi.

Nustatė, kad liūčių metu atsakovo eksploatuojama kanalizacijos perpumpavimo stoties siurbliai dėl užtvindymo paviršiniais vandenimis išsijungia (taip paaiškino atsakovo atstovas J. K.) ir dėl to nebeatlieka fekalinių nuotekų perdavimo į UAB „Enermega“ tinklus funkcijos, o ieškovų prie jų gyvenamojo namo įrengtas fekalinis siurblys, skirtas iš ieškovų gyvenamojo namo pumpuoti nuotekas į gyvenvietės tinklus, negali išlaikyti susidariusio atgalinio spaudimo tinkluose, todėl jo atgalinis vožtuvas nebeatlieka savo funkcijos stabdyti atitekančias atgal nuotekas ir dėl to jos vamzdynais plūsta į ieškovų gyvenamąjį namą. Sprendė, kad ieškovų turtas apsemiamas dėl netinkamai veikiančių, nesutvarkytų dviejų sistemų – paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų. Padarė išvadą, kad atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija nevykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje numatytų funkcijų, t. y. nepavedė su paviršinių nuotekų surinkimu ir šalinimu susijusių funkcijų atitinkamiems subjektams. Motyvuodamas tuo, kad teisės aktai neišskiria paviršinių nuotekų sąvokos nuo bendros nuotekų sąvokos, konstatavo, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam Vietos savivaldos įstatymu priskirtas funkcijas, susijusias su paviršinių nuotekų šalinimu, ir dėl to jam kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtą žalą (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad tarp ieškovams atsiradusios žalos ir liūčių metu automatiškai išsijungiančių kanalizacijos perpumpavimo stoties siurblių, priklausančių atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tik šis atsakovas yra atsakingas už jam pavestas minėto įrenginio eksploatacijos funkcijas. Atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovų namas pastatytas nesilaikant statybos reglamentų ir tai sąlygoja jo užtvindymą nuo gatvės, motyvuodamas tuo, kad gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1994 metais, o kiemo rūsys (tunelis) – bylos eigoje. Laikė, kad, atsižvelgiant į nuolatinį pavojų būti užtvindytiems fekalinėmis nuotekomis, ieškovų sprendimas atsijungti nuo centralizuotų kanalizacijos tinklų yra visiškai pateisinamas, logiškas ir būtinas, nes ieškovai neturėjo kito būdo ateityje išvengti užpylimo per kanalizacijos tinklus. Prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti sumažinta, ieškovams nepateikus įrodymų dėl kitų draudimo bendrovių padarytų besąlyginių išskaitų, taip pat įrodymų, kad vandens siurbliams ir žarnoms pirkti turėjo didesnes nei rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais pagrįstas 776 Lt išlaidas, įrodymų apie perdegusio ir išmontuoto stacionaraus fekalinio siurblio vertę ir jo perdegimo priežastis. Sprendė, kad visi ieškovai patyrė didelį dvasinį skausmą, nusivylimą, išgyvenimus dėl nuolatinio jų turto gadinimo, kuris įgavo tęstinumo pobūdį, beviltiškumo jausmą, skriaudą dėl valdžios institucijų neveikimo. Laikė, kad ieškovės B. Z. reikalavimas dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra tinkama satisfakcija moralinei skriaudai atlyginti, nes, siekdama išvengti didelių nuostolių, ji nuolatos budi namuose, vasaros metu negali išvykti iš namų atostogauti, yra atsisakiusi notarams organizuojamų mokymų, nuolat gyvena svetimų žmonių apsuptyje, nes kaskart po liūčių samdo įvairių sričių specialistus likviduoti padarytus nuostolius, leidžia į namus turto vertintojus padarytai žalai įvertinti, dėl padarytų sugadinimų negali naudotis elektriniais buitiniais prietaisais, yra priversta kęsti kitus buitinius nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai N. Z., M. Z. ir D. Z. nuosavybei išsaugoti bet kuriuo paros metu yra priversti važiuoti iš Vilniaus į Miklusėnus, organizuoti padarinių likvidavimą, tam tikslui kviestis draugus ar samdyti kitus žmones, šie nepatogumai sąlygoja dvasinius išgyvenimus, nuovargį, pripažino, kad jiems atlygintinos neturtinės žalos dydis yra po 7 000 Lt. Reikalavimą prievolę įvykdyti natūra patenkino atsakovams neįrodžius, kad dėl jų atliktų darbų visiškai išnyko pavojus ateityje liūčių metu ieškovų turtui būti užpiltam. Netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14, motyvuodamas tuo, kad šio dokumento buvimas nesąlygoja teismo sprendimo dėl pagrindinių ieškovų reikalavimų.

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai

Apeliacinius skundus padavė abu atsakovai.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai. Priimant sprendimą, neobjektyviai, nepilnai ištirtos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, neteisingai kvalifikuotas ieškovų ir atsakovų teisinis santykis, pažeistas atstovaujamosios ir teisminės valdžios pasidalinimo principas, netinkamai aiškinti ir taikyti CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.250, 6.271 straipsniai, sprendimo dalis dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra neapibrėžta ir neįvykdoma, netinkamai interpretuotas ir taikytas Vietos savivaldos įstatymas, pažeistos LR Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis, 121 straipsnio 1 dalis.

Konstatavus, jog paviršinio vandens ir fekalinės kanalizacijos tinklai netinkamai veikia, yra nesutvarkyti ir neprižiūrimi, neatsižvelgta, jog tai nėra atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmės. Darant išvadą, kad paviršinio vandens ir fekalinės kanalizacijos tinklai netinkamai veikia, neatsižvelgta, jog paviršinio vandens ir fekalinių nuotekų tinklai Miklusėnų gyvenvietėje pastatyti prieš 40 metų, po tinklų pastatymo gyvenvietė plėtėsi, nėra šių tinklų projektinės dokumentacijos, todėl nėra galimybių analizuoti tinklų pajėgumą tenkinti gyvenvietės dabartinius poreikius, nėra techninių galimybių išspręsti ieškovų reikalavimų tik jų žemės sklypo ir statinių atžvilgiu, paviršinio vandens ir fekalinių nuotekų tinklų tinkamas funkcionavimas yra visos Miklusėnų gyvenvietės problema. Nenurodyta teiginio, kad paviršinio vandens ir fekalinės kanalizacijos tinklai netinkamai veikia, techninė prasmė. Nevertintas LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1160 „Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ 27 punktas, kuriame nustatyta, jog dauguma sukurtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių – neekonomiška arba susidėvėjusi; vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti. Nepasisakyta, ar tinklai netinkamai veikia dėl atsakovų veiksmų, ar dėl objektyvių Vyriausybės nutarime nustatytų aplinkybių. Vertinant, jog paviršinio vandens ir fekalinės kanalizacijos tinklai yra nesutvarkyti, taip pat turėjo būti atsižvelgta į minėtą Vyriausybės nutarimą.

Nepagrindus įrodymais, neturint tam žinių ir kompetencijos, padarytos techninio pobūdžio prielaidos ir ekspertinio pobūdžio išvados dėl fekalinių nuotekų tinklų veikimo ir ieškovo turto užliejimo priežasčių, klaidingai sutapatintas tinklų renovavimas ir/ar plėtra su jų eksploatavimu. Ignoruoti liudytojo S. Z. parodymai, jog įrenginėjant namo fekalinę kanalizaciją buvo pastatytas galingas fekalinis siurblys ir iki 2005 metų nebuvo fekalinių ir lietaus nuotekų tinklų veikimo problemų. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl netinkamo atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ perduotų fekalinių nuotekų tinklų ir perpumpavimo stoties eksploatavimo, nenurodė, kuo pasireiškia atsakovų netinkamas tinklų eksploatavimas. Pažeidžiant objektyvumo principą, atsakovo atstovo J. K. parodymai dėl gatvės apsėmimo mechanizmo buvo priimti ir vertinti, o to paties asmens parodymai dėl naujų trijų lietaus vandens surinkimo šulinių įrengimo ir naujo fekalinio siurblio siurblinėje pastatymo vertinti kritiškai. Aplinkybes, kad pastatytas naujas siurblys ir įrengti trys lietaus vandens surinkimo šuliniai patvirtino ir ieškovų kviesta liudytoja D. T. Nenurodytos dalies J. K. ir liudytojos D. T. parodymų atmetimo priežastys.

Neatsižvelgta, kad paviršinio vandens nuotekų tinklai šiuo metu yra bešeimininkis turtas ir įstatymais nustatyta tvarka pradėtas bešeimininkio turto paėmimas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nuosavybėn. Tik perėmus savivaldybės nuosavybėn, bus galima spręsti, ar šiuos tinklus įmanoma renovuoti ir modernizuoti įtraukiant į vandentvarkos ūkio plėtojimo programą, ar jie turi būti nurašyti įstatymo nustatyta tvarka. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą ir jo sprendinius, nes tai yra tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis 41 punktas). Pagal sprendinių apimtis, jie turi būti finansuojami kaip investiciniai projektai, finansavimo lėšas numatant savivaldybės biudžete, kurį sudaro ir tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 punktas). Alytaus rajono savivaldybės administracija tik administruoja savivaldybės tarybos patvirtintą biudžetą. Alytaus rajono savivaldybės taryba nė viename patvirtintame savivaldybės biudžete nepaskyrė lėšų Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos objektų modernizavimui, rekonstravimui ir/ar plėtrai, todėl Alytaus rajono savivaldybės administracija neturėjo lėšų Miklusėnų gyvenvietės fekalinių ir paviršinio vandens nuotekų tinklų modernizavimui, rekonstravimui ir/ar plėtrai.

Aplinkybę, kad Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ neeksploatuoja paviršinio vandens nuotekų tinklų Miklusėnų gyvenvietėje, patvirtina įmonės pateiktų sąskaitų ieškovei kopijos. Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ ieškovei teikia tik geriamojo vandens tiekimo ir fekalinių nuotekų šalinimo paslaugas. Ši įmonė atliko visus nuo jos priklausančius tinklų eksploatavimo veiksmus: tiekė vandenį, šalino fekalines nuotekas, paprastojo remonto lygmenyje remontavo fekalinių nuotekų šalinimo tinklus (įrengti 3 šuliniai), siurblinėje pastatė naują siurblį.

Nenurodyta, kuo pasireiškė atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pagal Alytaus miesto priemiestinėje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių tvarkymo eiliškumo schemą Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos objektų tvarkymas ir modernizavimas numatytas penktame etape, t. y. 2014-2016 metais. Alytaus rajono savivaldybės taryba, sudarydama savivaldybės metinį biudžetą, vadovaujasi šia eiliškumo schema ir pagal tai skiria investicinių projektų lėšas. Tarybos aktai nėra apskųsti ar panaikinti.

Byloje nesant pateiktų įrodymų apie tvenkinyje buvusią gyvūniją, nepagrįstai nustatyta, kad ji tvenkinyje buvo sunaikinta. Neištirtos aplinkybės, kad tvenkinys, esantis kitame sklype nei gyvenamasis namas, yra savavališka statyba, o gyvenamasis namas, įrengus tunelį, kurį ieškovai įvardina kaip kiemo rūsį, pastatytas nukrypus nuo patvirtinto projekto. Ignoruoti atsakovų argumentai, jog pagal norminių aktų reikalavimus tvenkinio, kurio paviršiaus vandens plotas didesnis kaip 300 kv. m, projektas būtų atitinkamai suderintas. Neatsižvelgta, kad ieškinyje nurodę, jog buvo sugadintas „tunelis“, vėliau ieškovai jį įvardijo „kiemo rūsiu/tuneliu“. Ieškovų namo plane, kuriam išduotas statybos leidimas ir kuris pripažintas tinkamu naudoti, nėra „tunelio“. Kiemo rūsys pradėtas statyti 2000 metais, todėl ieškovai turėjo pateikti kiemo rūsio projektą, tačiau to nepadarė.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai.

Klaidingai nurodyta, jog Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ direktorius J. K. teigė, kad vandens lygiui pasiekus atitinkamą aukštį siurbliai automatiškai išsijungia, – toks techninis sprendimas saugo siurblius nuo perdegimo. Atsakovo atstovas to neteigė. Buvo sureikšminta J. K. nurodyta aplinkybė apie fekalinės kanalizacijos siurblinės siurblių gedimus ir nepagrįstai nevertintos J. K. nurodytos aplinkybės apie tai, kad siurblių neveikimo metu buitinių nuotekų pumpavimui būdavo kviečiama gaisrinė.

Neatsižvelgta, kad atsakovo eksploatuojamos buitinės kanalizacijos perpumpavimo siurblinės paskirtis yra šalinti buitines nuotekas, tačiau ji nėra skirta surinkti (siurbti) lietaus nuotekas, su atsakovo eksploatuojama siurbline lietaus nuotekų tinklai nėra sujungti, todėl nėra pagrindo siurblinės siurblių darbo sieti su ieškovų turto užliejimu.

Netinkamai įvertinus įrodymus, padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovų turtas buvo užlietas ne tik lietaus nuotekomis, bet ir buitinėmis (fekalinėmis) nuotekomis iš Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ eksploatuojamų buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklų. Nepagrįstai nesivadovauta ypatingo statinio ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą turinčio specialisto J. J. Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) liūties padarinių tyrimo aktu 2010.08.06-2010.11.18, kuriame, priešingai negu teigiama teismo sprendime, ieškovų turto užliejimo priežastimi įvardijama tik lietaus nuotekų šalintuvo techninis būvis ir prasta jo eksploatacinė priežiūra. Tyrimo akte pateiktas išvadas pagrindžia liudytojos D. T. parodymai (2011 m. liepos 11 d. teismo posėdžio protokolas), UADB „Ergo Lietuva“ 2010 m. liepos 29 d. atsakymas į 2010 m. liepos 14 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, liudytojų S. Z., G. J., D. S., O. P. parodymai.

Išvadą, kad ieškovų gyvenamojo namo fekalinio siurblio atgaliniai vožtuvai neatlieka savo funkcijos stabdyti atitekančias nuotekas ir dėl to jos vamzdynais plūsta į ieškovų gyvenamąjį namą, paneigia faktas, kad ieškovai 2010 m. birželio 29 d. ir 2010 m. birželio 30 d. atjungė savo gyvenamojo namo buitinių nuotekų išvadą nuo atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ eksploatuojamų buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklų.

Faktą, kad ne atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ eksploatuojamų buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklų būklė sąlygojo ieškovų gyvenamojo namo ir sklypo užliejimą nuotekomis, įrodo aplinkybė, kad po ieškovų gyvenamojo namo buitinių nuotekų išvado atjungimo nuo atsakovo eksploatuojamų buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklų (t. y. po 2010 m. birželio 30 d.) liūčių metu ieškovų gyvenamasis namas buvo užlietas mažiausiai 2 kartus (2010 m. liepos 13 d. ir 2010 m. rugpjūčio 1 d. (pastarasis užliejimas buvo pats didžiausias)).

Tarp ieškovams atsiradusios žalos ir automatiškai išsijungiančių siurblių, priklausančių atsakovui, nesant tiesioginio priežastinio ryšio, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

Neįvertinta aplinkybė, kad pagal 2004 m. kovo 15 d. vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šiukšlių išvežimo sutarties 3.3 punktą už tinklų nuo išorinės pastato sienos iki buitinių nuotekų šulinio Šermukšnių g. eksploatavimą atsakinga ieškovė B. Z. Pretenzijos, kad lietaus metu iš ieškovų namo siurblys nepajėgdavo išpumpuoti nuotekų, atsakovui yra nepagrįstos, nes tai sąlygojo ieškovų nuotekų šalinimo įrenginių nepakankamas darbas.

Liudytojų D. S. ir O. P. parodymai, jog jie matė, kad fekaliniai vandenys per vamzdynus kyla į paviršių ir plūsta į namo vidų per vonios, kriauklės bei unitazo angas, antstolio S. V. konstatuoti faktai apie name tvyrantį aitrų fekalijų kvapą, nepagrindžia, kad „fekaliniai vandenys“ atitekėjo iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ eksploatuojamų buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklų. Nepagrįstai kaip neįrodytas atmestas atsakovų argumentas, jog ieškovų gyvenamasis namas galėjo būti užpiltas lietaus nuotekomis, sumišusiomis su buitinėmis nuotekomis, nes kai kurie gyventojai savo buitines (fekalines) nuotekas savavališkai yra nuvedę į lietaus nuotekų tinklus. Jį patvirtina J. J. parengtame Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) liūties padarinių tyrimo akte 2010.08.06-2010.11.18 esantis teiginys, jog lietaus šuliniuose, priklausančiuose atskirajai lietaus nuotekų šalinimo sistemai, yra šulinių, kur suvestos ir pašalinių nuotekų (drenažo, buitinių nuotekų) atšakos. Be to, minėtą faktą pripažino ir ieškovė B. Z. 2007 m. vasario 7 d. rašte Alytaus rajono savivaldybei ir 2010 m. liepos 14 d. rašte Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ nėra atsakinga už tokius gyventojų savavališkus buitinių nuotekų išleidimus į lietaus nuotakyną ir melioracijos įrenginius (drenažą).

Nepagrįstai kaip neįrodyta atmesta atsakovų nurodyta aplinkybė, jog savavališkai sugadinta melioracijos sistema (drenažas) sąlygoja ieškovų gyvenamojo namo užpylimą liūčių metu. Iš UAB „Altida“ parengtos 2010 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) toponuotraukos matyti, kad ieškovų gyvenamasis namas yra pastatytas drenažo magistralės (diametras 200 mm) kelyje, o, atsižvelgiant į namo rūsio gylį, darytina išvada, kad vamzdis ieškovų žemės sklype yra nutrauktas.

Dėl netinkamai nustatytos ieškovų turto užliejimo priežasties priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ atžvilgiu. Šis atsakovas lietaus nuotekų tinklų nevaldo ir nėra įpareigotas tvarkyti lietaus nuotekas Alytaus rajone, todėl neturi atlyginti ieškovams žalos, padarytos jų turtui lietaus ar liūčių metu.

Klaidingai nustatyta, kad ieškovams žala padaryta nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., kai dėl užtvindymo nuotekomis buvo užlietas jų kiemo rūsys (tunelis) ir iš krantų išsiliejo tvenkinys, iki 2010 m. rugpjūčio 10 d., kai įvyko paskutinis žymus sėmimas. Byloje nėra įrodymų apie ieškovų turto sėmimus nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2010 m. gegužės 20 d.

Vadovaujantis liudytojos O. P. parodymais, fotonuotraukomis, gyvenamojo namo liūties padarinių tyrimo aktu, nepagrįstai spręsta, kad ieškovų tvenkinys ir tunelis (kiemo rūsys) buvo užpilti 2008 m. rugpjūčio 1 d. Iš O. P. parodymų matyti, jog ji kalbėjo apie „pernai“, t.y. apie 2010 metus, fotonuotraukų padarymo data nėra žinoma, gyvenamojo namo liūties padarinių tyrimo akte nurodyta, kad kilusios 2010 m. rugpjūčio 1 d. audros metu vanduo užliejo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), cokolinio aukšto patalpas ir namų valdos teritorijoje esančius statinius (buitinių nuotekų valymo įrenginius, tvenkinį), todėl darytina išvada, jog tvenkinys buvo užlietas ne 2008 m. rugpjūčio 1 d., bet 2010 m. rugpjūčio 1 d. Tą dieną fekalinės nuotekos į gyvenamojo namo rūsį bei tvenkinį turėjo patekti iš ieškovų buitinių nuotekų valymo įrenginių, o ne per fekaliniam siurbliui pastatyti įrengtą šulinį ir vamzdynus, kurie jau buvo užbetonuoti.

Nepagrįstai atmestas atsakovų argumentas dėl ieškovų teisės reikalauti žalos atlyginimo nebuvimo dėl to, kad ieškovų tvenkinys ir tunelis (kiemo rūsys) žalos susidarymo dieną nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Paminėti statiniai yra nekilnojamieji registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), o vieninteliu nuosavybės teisės įrodymu prieš trečiuosius asmenis yra viešo nekilnojamojo turto registro duomenys.

Teismo išvadą, kad, atsižvelgiant į nuolatinį pavojų būti užtvindytiems fekalinėmis nuotekomis, ieškovų sprendimas atsijungti nuo centralizuotų kanalizacijos tinklų yra visiškai pateisinamas, logiškas ir būtinas, paneigia faktas, kad po 2010 m. birželio 30 d. gyvenamojo namo atjungimo nuo centralizuotų nuotekų tinklų ieškovų gyvenamasis namas ir sklypas mažiausiai du kartus buvo apsemti. Užliejimo mastai įrodo, kad ieškovų sprendimas atsijungti nuo centralizuotų kanalizacijos tinklų nepasiteisino (iki atjungimo ieškovų statiniai buvo aplieti apie 10 cm (antstolio S. V. 2010 m. birželio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 127-10-16), po atjungimo – 2011 m. liepos 13 d. iki 1 metro (B. Z. 2010 m. liepos 14 d. raštas Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“), 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2 metrų (B. Z. 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštai Alytaus rajono apylinkės vyr. prokurorui ir LR Seimo kontrolieriui)).

Nepagrįstai ieškovams priteistos išlaidos, susijusios su ieškovų gyvenamojo namo buitinių nuotekų išvado atjungimu nuo atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ eksploatuojamo buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklo, nes ieškovai nuotekų išvadą atjungė savavališkai, pažeisdami teisės aktais nustatytą tvarką – Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) 20 straipsnio 7 dalį, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 199.4 punktą ir kt.

Priteisus ieškovams išlaidas, susijusias su ieškovų gyvenamojo namo buitinių nuotekų išvado atjungimu, buvo pažeistas CK 6.251 straipsnis.

Jeigu atsijungimas būtų vykdytas teisėtai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 13 926 Lt žalos priteisimo prieštarauja CK 6.249 straipsnio 6 daliai, įtvirtinančiai, kad, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Ieškovai vietinius nuotekų valymo įrenginius įsirengė savo nuožiūra pakeisdami nuotekų tvarkymo būdą, t. y. atsisakius centralizuoto nuotekų šalinimo ir įsirengus vietinius nuotekų valymo įrenginius.

Tenkinant ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendimas grįstas Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, tačiau neatsižvelgta, kad atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ nėra nei viešojo administravimo subjektas, kaip apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, nei valdžios institucija, kaip apibrėžta CK 6.271 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovų sveikatai būtų padaryta žala, įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo, kai žalą turtui padaro vandens tiekėjas, todėl priteisus neturtinės žalos atlyginimą ieškovams iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas, netinkamai pritaikytas CK 6.250 straipsnis.

Neatsižvelgta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-122/2008 analogiško ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-354-125/2009 šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenustato neturtinės žalos atlyginimo dėl žalos turtui padarymo.

Priteista neturtinė žala dydis yra per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų. Jos dydis nepagrįstas suformuota teismų praktika. Tais atvejais, kai žala padaroma nuosavybei ir bylose nėra konstatuotas ieškovų sveikatos sutrikdymas, teismų praktikoje priteistas neturtinės žalos atlyginimas dažniausiai neviršija 1 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-87/2009 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Neįvertinta, kad Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ visą veiklai vykdyti reikalingą turtą valdo patikėjimo teise, jos pajamos, gaunamos už įmonės teikiamas paslaugas, yra grindžiamos būtinosiomis veiklos sąnaudomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis), įmonės finansinė padėtis yra sunki, todėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimas sutrikdytų įmonės veiklą.

Nepagrįstai atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ įpareigotas iki 2012 m. sausio 1 d. buitinių (fekalinę) nuotekų trasą Pergalės g. – Margirio g. –Šermukšnių g. sankryžoje, Miklusėnų gyvenvietėje, Alytaus rajone sutvarkyti taip, kad abi šios trasos tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus. Šiuo metu prie ieškovams priklausančio gyvenamojo namo yra tik vienas neveikiantis fekalinės kanalizacijos tinklas (duomenys neskelbtini) gatvėje (atjungtas pačių ieškovų valia ir neteisėtais veiksmais), nekeliantis grėsmės ieškovų turtui.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovai negalėjo nurodyti, ar dėl jų teigimu atliktų darbų visiškai išnyko pavojus ateityje liūčių metu ieškovų turtui būti užlietam. Aplinkybę, kad įrengus papildomus lietaus nuotekų surinkimo šulinius, ieškovų turtas nesemiamas, pripažino ieškovė B. Z., šią aplinkybę patvirtino liudytoja D. T.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovai pritaria juose išdėstytiems argumentams. Atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ nurodo, kad žalos padarymo dieną paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai, dėl kurių netinkamos būklės ieškovams padaryta žala, buvo ir šiuo metu yra bešeimininkiai, todėl nebuvo pagrindo iš savivaldybės priteisti žalos atlyginimą ir įpareigoti savivaldybę sutvarkyti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus, nes teisės normos nenustato savivaldybei pareigos eksploatuoti ar kitaip prižiūrėti bešeimininkius nuotekų tinklus. Be to, savivaldybių vykdoma nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkcija yra ribojama savivaldybių finansinėmis galimybėmis.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ atstovas J. K. paaiškino apie automatinį (savaiminį) elektros variklių ir siurblių išsijungimą, dėl kurio nuotekų sistemomis nebešalinamos nuotekos nuolat užtvindydavo ieškovų namus. Minėtą aplinkybę patvirtina atsakovų pateiktas raštas apie siurblinės sunaudotos elektros energijos apmokėjimą – laikotarpiais, kuomet pastatai būdavo apsemiami, už elektrą būdavo mokama tik apie 300 Lt. Atsakovų civilinė atsakomybė atsiranda iš jų pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitiems asmenims žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), taip pat iš pareigos nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti teisėtais pagrindais valdomą nuotekų sistemą nevykdymo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, kad iškastas tvenkinys atitinka Statybos įstatymą ir STR reikalavimus, patvirtina žemės sklypo planas su jame pažymėtu tvenkiniu (kūdra), kuris yra suderintas su visomis institucijomis. Gyvenamasis namas yra pastatytas nenukrypus nuo projekto. Tvenkinio ir tunelio (kiemo rūsio) įgijimas statybos būdu yra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu daiktų įregistravimas nekilnojamųjų daiktų registre negali būti laikomas nuosavybės atsiradimo pagrindu. Vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), liūties padarinių 2010-08-06 - 2010-11-18 tyrimo akte ne tik nurodyta, kad turto užliejimo priežastimi yra lietaus nuotekų šalintuvo techninis būvis ir prasta jo eksploatacinė priežiūra, tačiau taip pat pažymėta, kad nuotekų tinklus eksploatuojanti įmonė yra abejinga susidariusioms problemoms spręsti. Užbetonavus ieškovams priklausantį šulinį, fekalijos iš atsakovų eksploatuojamos nuotekų trasos nepatekdavo per ieškovams priklausančius vamzdynus, tačiau, užtvindžius gatvę, jos su perviršiniais vandenimis į ieškovų teritoriją patekdavo pro garažo duris ir langelį, esantį gyvenamojo namo pamatuose. Jeigu Miklusėnų gyvenvietės gyventojai savavališkai buitines nuotekas pasijungė į lietaus nuotekų tinklus, nustatyti minėtą aplinkybę ir imtis priemonių privalo ne ieškovai, bet atsakovai. Kai siurblinė funkcionavo tinkamai, net ir didžiausių liūčių metu apsėmimų nebūdavo. Tai teisme patvirtino liudytojas S. Z. Esant kritinei nuotekų ir vandentiekio tinklų padėčiai, atsakovai sąmoningai pakeitė projektą taip, kad už ES lėšas Miklusėnų gyvenvietėje tiesiami nuotekų tinklai nebūtų pravesti pro ieškovų teritoriją. Atsakovai nežino nuotekų trasų išsidėstymo, nes ši trasa yra (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtime, esančiame kitoje kelio pusėje nuo ieškovų teritorijos. Atsakovo nurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas ne analogiškoje civilinėje byloje. Ieškovei B. Z. dėl atsakovų kaltų veiksmų (neteisėto neveikimo) buvo sutrikdyta sveikata, tai įrodo byloje esantys medicininių dokumentų išrašai, tą parodė ir liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Alytaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, SĮ „Simno komunalininkas“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir tokio viešojo intereso, kurio gynimui būtų būtina peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo savivaldybės ir jai priklausančios įmonės civilinės atsakomybės sąlygas bei įpareigojo prievolę įvykdyti natūra, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įstatymo priskirtus veiksmus atliekant ieškovų interesų apgynimui.

Teisėjų kolegija nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, su tuo susijusiomis išvadomis dėl SĮ „Simno komunalininkas“ civilinės atsakomybės, turtinės žalos dydžio ir atsakovų įpareigojimo prievolę įvykdyti natūra (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ir statinių užtvindymo fakto, tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tiksliai nustatytos užtvindymo datos. Apeliacinio proceso metu sprendime nurodytą 2008-08-01 - 2010-08-10 laikotarpį ieškovė pripažino klaidingu, teigė, kad ieškinys pareikštas dėl žalos, atsiradusios po devynių užpylimų 2010 metais. Byloje esantys įrodymai – gyvenamojo namo padarinių tyrimo aktas t. 3 b.l. 48, atliktų darbų aktas ir trys antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai t. 2 b.l. 28, 29, 38, 39,40 patvirtina, jog po liūties ieškovų namas buvo užtvindytas 2010 m. gegužės 20 d. (faktinės aplinkybės konstatuotos 2010 m. gegužės 20d., birželio 3, 4 d.). 2010 m. birželio 29 d. - liepos 1 d. nuo namo buvo atjungti miesto nuotekų šalinimo tinklai. Po smarkaus lietaus namas vėl užtvindytas 2010 m. rugpjūčio 1 d. Iš ieškovės pareiškimo savivaldybei ir UAB „Ulpas“ išvados t. 2 b.l. 33, 34 matyti, kad namas buvo semiamas vandeniu 2007 m. žiemą. Draudimo bendrovės „Ergo“ 2010-07-29 raštas patvirtina ieškovę kreipusis dėl namo užtvindymo lietaus vandeniu ir kanalizacijos nuotekomis 2007 m. birželio 26 d. bei 2007 m. rugpjūčio 23 – 24 d. Liudytojai D. T., G. J., O. P. (vietiniai gyventojai), D. S. patvirtino, jog gyvenvietės pastatai buvo nuolat semiami vandeniu treji – ketveri metai, taip pat 2010 m. gegužės – rugsėjo mėnesių laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantai pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų namų valdos užtvindymo priežastis (mechanizmą) nustatė nepilnai, t.y. nepasisakė dėl užtvindymo priežasties po ieškovų namo atjungimo nuo gyvenvietės kanalizacijos tinklų. Apygardos teismas, sutikdamas su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada dėl ieškovų valdos užliejimo mechanizmo laikotarpiu iki 2010 m. liepos 1 d., apie 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio užpylimo priežastis sprendžia pagal byloje esančius įrodymus.

Atsakovas Alytaus raj. savivaldybė neteisingai nurodo, jog teismas nenurodė teiginio dėl paviršinio vandens ir fekalinės kanalizacijos tinklų netinkamo veikimo techninės prasmės.

Iš liudytojo J. K. parodymų teismas nusprendė, jog didesnių liūčių metu lietaus vanduo, nespėdamas nutekėti per gatvėse esančius rinktuvus, tvenkėsi sankryžoje ties Miklusėnų gyvenvietės Margirio - Šermukšnių – Pergalės gatvių sankirta. Lietaus vanduo dėl susidariusio didelio spaudimo fontanu tryško per lietaus surinkimo šulinius, nes nespėjo nutekėti. Dėl vandens ištvinimo buvo užlieta ne tik (duomenys neskelbtini) gatvė, bet ir šalia esanti įmonei „Simno komunalininkas“ priklausanti siurblinė, kurios paskirtis yra perpumpuoti miestelio fekalinės kanalizacijos turinį į UAB „Enermega“ tinklus (toliau pastarieji prijungti prie AB „Dzūkijos vandenys“ tinklų). Iki minėtos siurblinės miestelio fekalinės nuotekos surenkamos savitakiai, o nuo siurblinės į UAB „Enermega“ tinklus perpumpuojamos siurblių pagalba. Tuo atveju, jei paviršinis lietaus vanduo ištvinsta tiek, kad juo apsemiama siurblinė, vandens lygiui pasiekus atitinkamą aukštį siurbliai automatiškai išsijungia - toks techninis sprendimas saugo siurblius nuo perdegimo. Šio liudytojo parodymai patvirtina, kodėl ieškovų turtas 2010 m. birželio mėn. buvo užlietas ne tik paviršiniu (lietaus) vandeniu, bet ir buitinėmis nuotekomis (kol siurblinė neveikia, vamzdžiai prisipildo, per didelis fekalinių vandenų kiekis lemia jų bėgimą). J. K. yra SĮ „Simno komunalininkas“ vadovas, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nei jo nurodytais faktais, nei dalykine kompetencija, šiuos faktus traktuojant. Tai, kad siurblinė išsijungdavo, patvirtina ir atsakovų pripažinimas apeliacinės instancijos teisme apie tokiais atvejais iškviečiamas priešgaisrinės apsaugos tarnybos mašinas vandens pertekliaus šalinimui. Apeliantas SĮ „Simno komunalininkas“ neteisingai teigia, jog šio liudytojo parodymuose tokių teiginių nėra (paneigimas – 2011 m. liepos 20 d. teismo posėdžio protokolas t. 4 b.l. 36-38). Nors SĮ „Simno komunalininkas“ eksploatuojama siurblinė su lietaus nuotekų tinklais ir nėra sujungta, jos užtvindymą lietaus vandeniu patvirtina šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai ir siurblinės fotonuotrauka t. 2 b.l. 57.

Žemesnės instancijos teismas

Šių įrodymų pagrindu apylinkės teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nepumpuojamos gyvenvietės fekalinės nuotekos, negalėdamos nutekėti į UAB „Enermega“ tinklus iš visų trijų Margirio-Šermukšnių-Pergalės gatvių ir jų prieigų, kaupėsi požeminėse lietaus vandens šalinimo sistemose tinkluose žemiausioje reljefo vietoje, o tokia vieta yra ieškovų statiniai (duomenys neskelbtini) (pastarąją aplinkybę patvirtina liūties padarinių tyrimo aktas t. 3 b.l. 48, kuriuo remiasi atsakovai, ginčydami pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovų turto užtvindymo mechanizmą). Iš liudytojo J. K. parodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp automatiškai išsijungiančių siurblių ir ieškovų namų valdos užtvindymo yra priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad fekalinis siurblys, ieškovų įrengtas prie jų gyvenamojo namo, skirtas iš namo pumpuoti nuotekas į gyvenvietės tinklus, negalėjo išlaikyti susidariusio atgalinio spaudimo tinkluose, t.y. jo atgalinis vožtuvas nebeatliko savo funkcijos stabdyti atitekančias atgal nuotekas ir dėl to jos vamzdynais plūdo į ieškovų gyvenamąjį namą. Aplinkybę, kad fekaliniai vandenys per vamzdynus kyla į paviršių ir plūsta į namo vidų per vonios, kriauklės bei unitazo angas, patvirtino liudytojai D. S., O. P., nurodę akivaizdžiai šiuos faktus matę. Tai, kad ieškovų valdoje esantis fekalijų šulinys pastoviai pripildydavo vandens iš komunalinių tinklų, o jame ieškovų įrengti siurbliai po liūčių dėl perteklinės veiklos kasmet perdegdavo, patvirtina ieškovų paaiškinimai ir UAB „Ulpas“ 2010-06-29 atliktų darbų aktas, iš kurio matyti, jog, nuo ieškovams priklausančių pastatų atjungiant SĮ „Simno komunalininkas“ priklausančią nuotekų sistemą, iš nuotekų šulinio buvo išimtas neveikiantis 0,75 kw galingumo fekalinis siurblys. Ypatingo statinio ekspertizės vadovo J. J. atliktas tyrimas t. 3 b.l. 48, kurio pagrindu surašytas 2010 m. rugpjūčio 1 d. liūties padarinių tyrimo aktas, nenuginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto namo užpylimo mechanizmo. Teismas pasisakė dėl ieškovų turto užtvindymo priežasčių iki atjungimo nuo komunalinių tinklų 2010 m. birželio 29 d., o liūties priežasčių tyrimo analizuotos gyvenvietės užtvindymo vandeniu dėl 2010m. rugpjūčio 1 d. vykusios liūties priežastys. Vien ta aplinkybė, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. kanalizacijos vamzdžiai buvo užaklinti, tačiau namas vis vien užtvindytas, nepaneigia aukščiau nurodytais duomenimis pagrįstos teismo išvados apie vandens plūdimą į ieškovų pastatus dėl susidariusio atgalinio spaudimo tinkluose, fekalijų siurblio atgaliniam vožtuvui nebeatliekant savo funkcijos stabdyti atitekančias nuotekas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovams buvo pasiūlyta šią ieškovų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir atjungimo aktu pagrįstą išvadą paneigti kitais įrodymais (t. 4 b.l. 163-167), tačiau apeliantai tokia galimybe nepasinaudojo, teigė, kad jų paaiškinimus apie netinkamai nustatytas užtvindymo priežastis patvirtina liūties priežasčių tyrimo aktas. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovė paaiškino, jog po 2010 m. rugpjūčio 1 d. liūties namų valdą užliejo vanduo, trykštantis iš lietaus vandens surinktuvų gatvėje. Tai patvirtina liūties priežasčių tyrimo akto išvados. Jame nurodyta, kad priežastys, sukėlusios vandens ištvinimą Margirio – Šermukšnių – Pergalės gatvių sankryžoje, yra nepakankamas lietaus vandens šalintuvų techninis būvis bei prasta jo eksploatavimo priežiūra – apžiūros metu rastas prastas lietaus nuotakų, trapų ir šulinių būvis; yra šulinių, kur suvestos ir pašalinių nuotakų (drenažo, buitinių nuotekų) atšakos (pastaroji aplinkybė pagrindžia, kodėl ieškovų valda 2010 m. rugpjūčio 1 d. buvo užlieta fekalijomis užterštu vandeniu), galimas techniškai netvarkingo išleistuvo ar nuotakų priimtuvo būvis. Tai, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. vanduo į ieškovų valdą plūdo iš gatvėje esančių šulinių, įrodo vaizdo įrašai t. 2 b.l. 164.

Nepagrįstas įrodymais apelianto SĮ „Simno komunalininkas“ teiginys, jog iki atsijungimo nuo gyvenvietės kanalizacijos tinklų ieškovų valdos užtvindymą sąlygojo vien ieškovų nuotekų šalinimo įrenginių nepakankamas darbas ar drenažo sistemos pažaidos. Svarbu yra tai, jog apie nuolat pasikartojantį užtvindymą ieškovai informuodavo Alytaus rajono savivaldybę, seniūniją (2008 m. gruodžio mėn. dalyvavo Alytaus rajono tarybos posėdyje komunalinių tinklų tvarkymo klausimu), prokuratūrą, komunalinių paslaugų įmonę, kreipėsi į valstybės kontrolierių. Taigi, komunalines paslaugas teikianti įmonė apie problemą žinojo. Jos ir ieškovės teises ir pareigas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje nustatė 2004-03-15 sutartis t. 2 b.l. 102, pagal kurios 3.1 punktą, vykdydami šią sutartį, abonentas ir tiekėjas turi vadovautis vandentiekio nuotekų naudojimo taisyklėmis. Pagal LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. 11-22 įsakymu nr. 172 patvirtintų „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ 8.7.2 punktą tiekėjas turi teisę tikrinti abonento nuotekų sistemos techninę būklę, susipažinti su atliekų surinkimu bei nurodyti trūkumus ir terminus jiems pašalinti. Žinodama, jog liūčių metu ieškovų namų valda yra užliejama iš name esančių kanalizacijos tinklų, nuotekų šalinimo paslaugas teikianti įmonė, jei sutartį būtų vykdžiusi pagal CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus tinkamo, sąžiningo vykdymo principus, bendradarbiaujant ir kooperuojantis, galėjo patikrinti ir nustatyti užliejimo priežastį, t.y. įrodyti, kad ieškovų valda iki atjungimo buvo užliejama dėl nepakankamo jų pačių nuotekų šalinimo įrenginių darbo (tai susiję ir su atsakovo Alytaus raj. savivaldybės skundo argumentu dėl liudytojo S. Z. parodymų apie užliejimų nebuvimą iki 2005 metų dėl galingo siurblio), tačiau to nepadarė nei pagal įvairius ieškovų kreipimusis, nei šios bylos nagrinėjimo metu. Drenažo sistemos pažeidimo buvimas paneigtas 1994-08-18 valstybinės statybos priežiūros komisijos pasirašytu statinio priėmimo naudoti aktu t. 3 b.l. 75. Iš 2011-11-16 LR Seimo kontrolieriaus pažymos dėl B. Z. skundo prieš Alytaus rajono savivaldybę matyti, jog pareiškėjos namas buvo ne kartą itin stipriai užlietas, o savivaldybės pareigūnų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad kanalizacijos šuliniai, įrengti gatvių sankryžoje, liūčių metu nėra pajėgūs absorbuoti didelį vandens kiekį, todėl jis nubėga link beveik žemiausioje gyvenvietės vietoje esančio pareiškėjos namo (t. 2 b.l. 22). Pastarasis pripažinimas, atsakovo SĮ „Simno komunalininkas“ neveikimas, nustatant užliejimo priežastis, žinant apie ieškovų pareiškimus dėl nevienkartinio valdos užliejimo, bei faktas, jog į lietaus vandens nuotakyną yra suvestos kai kurių gyventojų buitinės nuotekos, leidžia daryti išvadą, jog ieškovų nurodytas namų valdos užtvindymo lietaus vandeniu, sumišusiu su fekalinėmis nuotekomis, mechanizmas yra įrodytas tiek iki atsijungimo nuo gyvenvietės tinklų, tiek po to.

Tai, kad siurblinės nebeperpumpuojamos nuotekos, vamzdynais plūdusios atgal į ieškovų namą, nebuvo švarios, įrodo buitinės kanalizacijos perpumpavimo siurblinės paskirtis šalinti buitines nuotekas. Tai, kad nebuvo švarus iš gatvės plūstantis vanduo, įrodo atsakovų pripažinimas, jog dalis gyventojų savo buitines (fekalines) nuotekas yra savavališkai nuvedę į lietaus nuotekų tinklus, ieškovų paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie vandens kvapą, išvaizdą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (juose vanduo, kuriuo iki atjungimo būdavo užliejami ieškovų pastatai, apibūdinamas kaip turintis fekalinių nuosėdų).

Nurodyti faktai patvirtina, kad iki 2010 m. liepos 1 d. dėl liūčių ir lietaus vandens nenutekėjimo kurį laiką nepumpuojamos gyvenvietės fekalinės nuotekos kaupėsi požeminėse jų šalinimo sistemose tinkluose žemiausioje reljefo vietoje ir, ieškovų įrengtam siurbliui negalint išlaikyti susidariusio atgalinio spaudimo tinkluose, vamzdynais plūdo į ieškovų gyvenamąjį namą. Nesurenkamas vanduo lietaus vandens perteklius, sumišęs su buitinėmis nuotekomis, į ieškovų valdą plūdo ir iš gatvėje esančių lietaus vandens šulinių. Po 2010 m. liepos 1 d. nesurenkamas lietaus vandens perteklius, sumišęs su buitinėmis nuotekomis, į ieškovų valdą plūdo tik iš gatvėje esančių lietaus vandens šulinių.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų - pagrindų (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.), kaltės (CK 6.248 str. 1 d.), turtinės ir neturtinės žalos ( CK 6.249 str., 6.250 str.), priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnį savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra gatvės, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacijos tinklai, komunikacijos. Vadovaujantis LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsniu ir LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių tarybos vykdo nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybių kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 punkto nuostatas nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Ją savivaldybė atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 5 dalimi, nuotekos suprantamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išlaidžia į gamtinę aplinką ar į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

2011-16-13 VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo pažyma patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie Alytaus raj. Miklusėnų kaimo Pergalės – Miklusėnų (t.y. Margirio) g. – Šermukšnių g. sankryžoje esančius inžinerinius tinklus ir kanalizacijos perpumpavimo sotį (siurblinę) bei jų savininkus. Tai, kad LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1160 „Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ 27 punktu yra konstatuotas daugumos sukurtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neekonomiškumas arba susidėvėjimas, vandens tiekėjų lėšų trūkumas poreikius atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti, neatleido savivaldybės kaip nuotekų tvarkymo organizatoriaus nuo 1997 m. spalio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 1167 patvirtintų Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių nustatytų reikalavimų vykdymo. Pastarojo nutarimo 1.3 punktu savivaldybėms buvo pavesta perimti (už akcijas ar kitomis sutartomis sąlygomis) iš juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos ūkio objektus, naudojamus gyventojų reikmėms tenkinti, kurių savininkai neužtikrina tinkamo jų eksploatavimo, taip pat bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektus, nebeturinčius šeimininko. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2001-05-24 sprendimu nr. 90 „Dėl Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos ūkio objektų“ pavedė Alytaus rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai „Simno komunalininkas“ (dabar – SĮ) eksploatuoti Miklusėnų gyvenvietės vandentiekio tinklus (D 200 mm, 1600 m); spaudiminę kanalizacijos liniją (D 1 50 mm, 1300 m); Margio g. (manytina, kad Margirio g., nes Margio gatvė – miesto teritorijoje), Šermukšnių g., Dzūkų g., Nemuno g. fekalinės kanalizacijos tinklus - 900 m; Alyvų g., Vynuogių g., Žibuoklių g. fekalinės kanalizacijos tinklus - 1750 m; Krėvės g., Beržų g., Lakštingalų g., Apynių g. fekalinės kanalizacijos tinklus - 200 m; kanalizacijos perpumpavimo stotį. Šeimininko neturintys lietaus nuotekų tinklai, esantys Miklusėnų gyvenvietės Pergalės gatvėje, (duomenys neskelbtini) ir Šermukšnių gatvėje, dėl kurių netinkamo veikimo buvo užlieta ieškovų namų valda, nebuvo perduoti eksploatuoti. Tuo vadovaujantis sutiktina su apelianto SĮ „Simno komunalininkas“ skundo argumentu, jog įmonė nevaldo lietaus nuotekų tinklų ir nėra įpareigota lietaus nuotekas tvarkyti, tačiau atmestinas apelianto Alytaus raj. savivaldybės argumentas, jog paviršinio vandens ir fekalinės kanalizacijos tinklų netinkamas veikimas nėra abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, neperdavusi komunalines vandentvarkos paslaugas teikiančiai įmonei visų nuotekų tinklų, tinklų tvarkymu nepasirūpinusi kitais būdais, o procedūrą teisme dėl jų perėmimo kaip bešeimininkio turto pradėjusi tik 2010 m. rugpjūčio mėnesį, savivaldybė nevykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje numatytų funkcijų. Jei paviršinių nuotekų tinklai ir dėl objektyvių savivaldybės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių (nusidėvėjimo, pajėgumo trūkumo) veikia netinkamai, šis atsakovas, 13 metų delsęs vykdyti 1997 m. spalio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 1167 nustatytą pareigą perimti šeimininko neturintį vandentvarkos objektą, savo neveikimu netinkamo veikimo priežastis toleravo (pvz., lietaus padarinių tyrimo akte konstatuota, jog lietaus šuliniuose rasta suvestos gyventojų drenažo, buitinių nuotekų atšakos, tačiau dėl to jokia savivaldybės institucija veiksmų nesiėmė). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad teisės aktai neišskiria paviršinių nuotekų sąvokos nuo bendros nuotekų sąvokos, todėl dėl visų nurodytų priežasčių Alytaus raj. savivaldybė laikytina netinkamai įgyvendinusi Vietos savivaldos įstatymu priskirtas paviršinių nuotekų šalinimo funkcijas. Šiuo aspektu ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek byloje nustatytomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Alytaus raj. savivaldybės civilinė atsakomybė sietina su įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymu ( CK 6.246 str. 1 d.). Savivaldybės atstovas pagrįstai teigia, kad aktų, kuriuos savivaldybė yra priėmusi lietaus nuotekų tvarkymo klausimu, neteisėtumas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka konstatuotas, tie aktai nepanaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas jos atsakomybę nepagrįstai kildino iš CK 6.271 str. 1 dalyje reglamentuotos pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie įrodytas civilinės atsakomybės sąlygas nėra neteisėta. CK 6.271 str. 4 dalis nustato, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal statymus šios institucijos ir jų darbuotojai privalėjo veikti. Nesirūpinant lietaus nuotekų tinklų sutvarkymu aukščiau nurodyta LR Vyriausybės nustatyta tvarka, tarp savivaldybės darbuotojų neveikimo ir ieškinyje nurodytų ieškovų nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Sutiktina su abiejų apeliantų argumentais, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad nuostoliai ieškovams buvo padaryti dėl netinkamo atsakovui SĮ „Simno komunalininkas“ perduotų fekalinių nuotekų tinklų ir perpumpavimo stoties eksploatavimo. Kaip minėta, ieškovų namų valdos užtvindymo priežastis abiem atvejais (iki atsijungimo ir po) buvo blogai veikiantis lietaus vandens nuotakynas, apsprendęs ir fekalinės kanalizacijos perpumpavimo stotyje esančių siurblių išsijungimą. Konstatuodamas, kad siurblinę eksploatuojančios įmonės civilinė atsakomybė atsirado iš jo pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitiems asmenims žalos (CK 6.263str. 1d.), o taip pat iš pareigos nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti teisėtais pagrindais valdomą nuotekų sistemą nevykdymo (CK 6.246str. 1d.), pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kuo gi pasireiškia neteisėti SĮ „Simno komunalininko“ veiksmai, neveikimas, siurblinės eksploatavimo ar priežiūros trūkumai. Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą – liudytojų J. K., bendruomenės pirmininkės D. T. parodymai ir šalių bei jų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad, išsijungus siurbliams, siurblinę eksploatuojanti įmonė operatyviai iškviesdavo priešgaisrinės apsaugos mašinas vandens pertekliaus pašalinimui, į galingesnį buvo pakeistas siurblinės variklis, o Statybininkų ir Dainavos gatvėse įrengti trys nauji lietaus nuotekų surinkimo šuliniai (po to apsėmimų nebuvo). Sąskaitos t. 3 b.l. 58-72 patvirtina, kad po ieškovų atsijungimo nuo bendrų komunalinių nuotekų tinklų mokestis už nuotekų šalinimą jiems nebeskaičiuojamas. Nėra pagrindo spręsti, kad žala ieškovas buvo padaryta, SĮ „Simno komunalininkas“ nevykdant kokių nors sutartinių įsipareigojimų ir jo civilinę atsakomybę sieti su CK 6.245 str. 3 dalies nuostatomis. Kaip minėta, lietaus nuotekų tinklai šiam atsakovui eksploatuoti nebuvo perduoti. Sutiktina, kad ši įmonė atliko visus nuo jos priklausančius fekalinių nuotekų tinklų eksploatavimo veiksmus, todėl negali būti laikoma kalta pagal CK 6.248 str. 3 dalį dėl ieškovų valdos užtvindymo.

Nesant atsakovo SĮ „Simno komunalininko“ civilinės atsakomybės sąlygų viseto, nebuvo pagrindo priteisti iš jo pinigines sumas ieškovams padarytai turtinei žalai, įskaitant savavališko buitinių nuotekų išvado atjungimo išlaidas, ir neturtinei žalai atlyginti. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija, sutikdama su SĮ „Simno komunalininkas“ argumentu dėl įstatyminių pagrindų nebuvimo priteisti iš šios įmonės neturtinę žalą (CK 6.250 str. 2 d.), nepasisako pastarojo atsakovo apeliaciniame skunde nurodomais turtinės ir neturtinės žalos buvimo bei dydžio klausimais.

Atsakovo Alytaus raj. savivaldybės apeliacinio skundo argumentai dėl atlygintinos turtinės žalos susiję su savavališku tvenkinio įrengimu, įrodymų apie tvenkinio gyvūnijos sunaikinimą nebuvimu, leidimo tunelio statybai nebuvimu bei nukrypimais nuo patvirtinto projekto, statant kiemo rūsį.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas nepagrindė savo pozicijos dėl privalomojo vandens teisinio registravimo šio daikto sukūrimo momentu, todėl ieškovų turtinės teisės dėl tvenkiniui padarytos žalos gintinos pagal toponuotrauka įrodytą jo buvimo faktą.

Tvenkinys yra hidrotechnikos įrenginys (LR vandens įstatymo 3 str. 10,29 dalys). Pagal pastarojo įstatymo 5 straipsnį vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, Vandens įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tvenkinio kaip daikto pagal CK 1.109 straipsnį sukūrimo datą. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog, gindami turtines teises dėl tvenkinio vandens užteršimu padarytos žalos, tvenkinį jie laiko žemės sklypo priklausiniu, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodomas tvenkinys yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį kaip teisėtai sukurtas žemės sklypo priklausinys. Pagal šiuo metu galiojančių Aplinkos ministro 2004-10-18 įsakymu nr. D1-538 patvirtinto STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai, Pagrindinės nuostatos“, 2005-03-09 įsakymu nr. D1-141 patvirtinto STR 2.05.14:2005 „Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimas“ 7.1 – 7.3 punktus tvenkinio sukūrimui ir įregistravimui žemės sklypo priklausiniu yra reikalingas projektas ir Statybos įstatyme numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Apeliantas Alytaus raj. savivaldybė teisingai nurodo, kad, nesant duomenų apie teisėtą tvenkinio suprojektavimą ir ieškovų nuosavybės teisę į jį, šis atsakovas nepagrįstai įpareigotas atlyginti ieškovams savavališkai sukurtam hidrotechnikos įrenginiui padarytą žalą. Savavališkai sukurto įrenginio statusas neleidžia daryti ir išvados apie priežastinį ryšį tarp ieškovų namų valdos užliejimo ir tvenkinio vandens sugedimo – tai galėjo atsitikti ir dėl kitų su tvenkinio suprojektavimu ir įrengimu susijusių priežasčių. Ieškovai nepateikė jokių šiuos atsakovo Alytaus raj. savivaldybės atsikirtimus paneigiančių įrodymų.

Statinys, kurį ieškovai įvardija kaip tunelį, yra nekilnojamojo turto registre ieškovų nuosavybės teise įregistruotas kiemo rūsys (t. 4 b.l. 2), todėl su šiam statiniui užliejimu padaryta turtine žala susiję apelianto Alytaus raj. savivaldybės argumentai (projekto pažeidimas, netinkamumas naudoti) atmestini kaip nepagrįsti.

Kitų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagrindų ir dydžio šis atsakovas neginčija.

Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra

Sutiktina su atsakovo SĮ „Simno komunalininkas“ argumentu dėl jam nepagrįstai nustatyto įpareigojimo kartu su Alytaus raj. savivaldybe (pastarajai pavesta paviršinių nuotekų trasos sutvarkymo pareiga) sutvarkyti buitinių nuotekų trasą Pergalės – Margirio – Šermukšnių gatvių sankryžoje taip, kad abi šios trasos tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas ieškovų gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus.

Visų pirma, byloje nustatytu atveju fekalinės kanalizacijos atšaka, nutiesta iki ieškovų namų valdos, tinkamai nefunkcionavo dėl blogos paviršinių nuotekų tinklų būklės. Už pastarąją SĮ „Simno komunalininkas“ nėra atsakingas, todėl nėra įstatymu, kitokiu aktu ar sandoriu pagrįstos pareigos pavesti šiai įmonei kartu su už nuotekų tvarkytoja savivaldybe jas sutvarkyti taip, kad būtų pašalintas ieškovų valdos užtvindymo pavojus. Antra vertus, užpylimo grėsmę iš komunalinių fekalinės kanalizacijos tinklų ieškovai pašalino, nuo šių tinklų atsijungę. Šiuo metu prie jiems priklausančio gyvenamojo namo yra tik vienas neveikiantis fekalinės kanalizacijos tinklas Šermukšnių gatvėje, atjungtas pačių ieškovų valia. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie jo keliamą pavojų ieškovų turtui. Nuspręsdama, jog įvykdyti pareigą natūra šiam atsakovui pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai, teisėjų kolegija daro ir kitokią išvadą dėl atsakovui Alytaus raj. savivaldybei pavesto analogiško įpareigojimo.

Kasacinio teismo suformuotoje teisės taikymo praktikoje, sprendžiant dėl savivaldybių įpareigojimo atlikti įstatymais joms numatytas funkcijas, pabrėžiama, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30 ir 32 punktuose nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos nesuponuoja savivaldybei pareigos ieškovų interesus ginti prioritetiškai (nagrinėjamos bylos atveju - lietaus nuotekų trasą sutvarkant tik jiems aktualioje teritorijos dalyje), nepaisant kitų savivaldybės gyventojų, kurių gynimo prioritetus, įgyvendinimo etapus, apimtis pagal turimas savivaldybės finansines galimybes ir kitus išteklius formuoja savivaldybės gyventojų išrinkta taryba ir netiesiogiai išrinktas meras, interesų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB ,,Giraitės vandenys“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo inicijuoti ieškovui priklausančių žemės sklypų, juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimą ir išpirkimą visuomenės poreikiams bei sudaryti žemės nuomos sutartį konstatavo, jog tam, „...kad būtų įgyvendintos savivaldos funkcijos, remiamasi ekonominės veiklos pagrindais, įtvirtintais Konstitucijos 121 straipsnyje, Vietos savivaldos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Vietos rinkliavų, Biudžetinės sandaros įstatymuose ir kt. Savivaldybė savarankiškai sudaro ir tvirtina savo biudžetą, paskirsto lėšas funkcijoms įgyvendinti pagal numatytus prioritetus, kurių pasirinkimas ir finansavimo jiems skyrimas priklauso nuo gyventojų išrinktų atstovų (savivaldybės tarybos, mero) politinės valios įgyvendinimo“, „...vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės gyventojų bendrų interesų ir įstatymuose joms priskirtų funkcijų.“

Tuo vadovaujantis sutiktina su atsakovo Alytaus raj. savivaldybės argumentu, kad, tik perėmus įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn paviršinio vandens nuotekų tinklus kaip bešeimininkį turtą, bus galima spręsti, ar šiuos tinklus įmanoma renovuoti ir modernizuoti įtraukiant į vandentvarkos ūkio plėtojimo programą, ar jų tolesnis eksploatavimas nėra galimas. Iš apeliacinio proceso metu atsakovo pateiktos Alytaus rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo procedūrinės dokumentacijos matyti, kad savivaldybės taryba 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, parengtą UAB „Statybos strategija“, ir jo sprendinius (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis 41 punktas). Tarp šio planavimo tikslų yra ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, užtikrinanti gyventojų aprūpinimą kokybiškomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Pagal sprendinių apimtis jie turi būti finansuojami kaip investiciniai projektai, finansavimo lėšas numatant savivaldybės biudžete, kurį sudaro ir tvirtina Alytaus rajono savivaldybės taryba. Taigi, ieškovų reikalavimas sutvarkyti ieškinyje nurodytą lietaus nuotekų tinklų atkarpą yra saistomas savivaldybės tarybos tvirtinamų infrastruktūros plėtros specialiųjų planų, kuriuose nustatoma infrastruktūros plėtros eiliškumo tvarka ir sąlygos. Pagal 2009 m. birželio 30 d. Alytaus raj. savivaldybės tarybos sprendimu nr. K-242patvirtintą specialųjį planą Miklusėnų gyvenvietės inžineriniai tinklai bus plečiami penktajame sprendinių įgyvendinimo etape 2014–2016 metais. Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybės taryba nei viename patvirtintame savivaldybės biudžete nėra paskyrusi lėšų Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos objektų modernizavimui ar rekonstravimui, todėl Alytaus rajono savivaldybės administracija, administruodama Tarybos nustatytą biudžetą, neturėtų nei materialinių, nei techninių galimybių atlikti paviršinių nuotekų tinklų atkarpos remontą ar kitaip juos sutvarkyti teismo sprendime nurodytam tikslui pasiekti. Toks teismo sprendimas būtų neįvykdomas.

Nurodyti motyvai pagrindžia, kad nėra įstatyminio pagrindo prioritetiškai ginti ieškovų interesus. Iš 2011-09-21 Miklusėnų bendruomenės pirmininkės rašto Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai matyti, kad nuotekų tinklai gyvenvietėje yra tiesiami ir šiuo metu, tačiau tai yra kanalizacijos tinklai jų neturinčiose gatvėse. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad po trijų papildomų lietaus nuotekų surinkimo šulinių įrengimo ieškovų turtas nebebuvo semiamas. Tai paliudijo Miklusėnų bendruomenės pirmininkė D. T., pripažino ieškovė, todėl atsakovai pagrįstai teigia, jog šiuo metu realios ieškovų turto užtvindymo grėsmės nėra.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atmestini SĮ „Simno komunalininkui“ pareikštieji ieškinio reikalavimai, reikalavimas Alytaus raj. savivaldybės administracijai sutvarkyti nuotekų trasos atkarpą ir priteisti iš jos 13331,08 Lt tvenkinio vertės atstatymui. Keistinos sprendimo išvados dėl jo rezoliucinėje dalyje nurodytų prievolių solidarumo.

Atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

2011 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovei iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, paduodant ieškinį. Už atstovavimą ji sumokėjo 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų t. 4 b.l. 18). Atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ sumokėjo 3327,50 Lt ir 4235,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 4 b.l. 19-21, 22-24). Duomenis apie bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir prašymą jas priteisti atsakovas Alytaus raj. savivaldybė pateikė apeliacinės instancijos teismui, t.y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 4 b.l. 122-135), todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios CPK redakcijos 98 str. 1 d.). Ieškovai buvo pareiškę 101940 Lt dydžio turtinius reikalavimus ( 41940+60000) ir du neturtinius reikalavimus; pastarieji pagal pateikimo datą turėjo būti apmokėti 2011 m. balandžio mėn. 135 Lt, 2010 m. gruodžio mėn. – 133 Lt žyminiu mokesčiu. Patenkinti ieškovų reikalavimai už padarytą turtinę žalą sudaro 24484,92 Lt (37816-13331,08), už neturtinę – 51000 Lt, iš viso – 75484,92 Lt. Darytina išvada, kad turtiniai ieškovų reikalavimai patenkinti 74 procentais. Abu neturtiniai reikalavimai atmesti, todėl nustatytina pusės patenkintų ieškovų reikalavimų dalies proporcija, tačiau, netenkinus visų ieškovų reikalavimų įmonei „Simno komunalininkas“, jie privalo sumokėti visas šio atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas ( CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal šių rekomendacijų 8.18 p. 10 valandų atstovavimas teismo posėdžiuose gali būti įvertintas ne 3000 Lt, o 1200 Lt ( 10x120). Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18 punktus maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį, kitų dokumentų parengimą, dviejų valandų atstovavimą teisme yra 2000, 96 ir 240 Lt, iš viso – 2336 Lt už t. 4 b.l. 19-21 nurodytas paslaugas. Atitinkamai už t. 4 b.l. 22-24 nurodytas paslaugas priteistina 1887,50 Lt (Rekomendacijų 8.16, 8.2 punktai). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei savivaldybės yra atleistos (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), o iš ieškovų valstybei priteistinas 794 Lt žyminis mokestis už netenkintą turtinių reikalavimų dalį (pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. - 3 procentai nuo nepatenkintos 26455, 08 Lt dydžio turtinių reikalavimų dalies), 268 Lt už neturtinius reikalavimus ( CPK 80 str. 1 d. 5 p.) ir pusę procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 3 d., 84,64/2).

Priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinio proceso metu. Ieškovė yra sumokėjusi 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 5 b.l. 1000), atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ – 3 Lt už kopijavimą, 2803,58 Lt už apeliacinį skundą, 2420,00 Lt, 2420,00 Lt ir 605,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 4 b.l. 82, 144, 160, t. 5 b.l. 55). Vadovaujantis suteiktų paslaugų aprašymais ir Rekomendacijų 8.10, 8.11, 8.18 punktais, nustatytinos maksimalios advokato pagalbos išlaidos atitinkamai yra 1600 Lt, 370 Lt ir 605 Lt, iš viso SĮ „Simno komunalininkas“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 5381,58 Lt. Jo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti, todėl šios išlaidos iš ieškovų priteistinos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažintinos pagrįstomis. Už patenkintą 13 331,08 Lt dydžio atsakovo Alytaus raj. savivaldybės turtinį reikalavimą apeliacinio proceso metu ieškovai turi sumokėti valstybei 400 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ieškovams iš šio atsakovo priteistinos 500 Lt advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Vadovaujantis pastaruoju principu, iš ieškovų priteistina pusė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 3 d.; viso šių išlaidų yra už 28,05 Lt ).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą.

Ieškovams iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos priteistą sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 24484,92 ( dvidešimt keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių Lt 92 ct) Lt.

Atmesti ieškovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai ir dėl įpareigojimo iki 2012m. sausio 1d. paviršinių (lietaus) nuotekų trasą ir buitinių (fekalinę) nuotekų trasą Pergalės g. –Margirio g. – Šermukšnių g. sankryžoje, Miklusėnų gyvenvietėje, Alytaus rajone sutvarkyti taip, kad abi šios trasos tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus.

Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir atmestas ieškovų reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010-08-18 apskaitos akto Nr.14.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suformuluoti taip:

„Priteisti solidariai iš ieškovų B. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1104,32 (vieną tūkstantį šimtą keturis Lt 32 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 4223,50 (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt tris Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į.k. 153720195).

Priteisti ieškovams B. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos (į.k. 188718528) po 300 (tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti solidariai iš ieškovų B. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 5381,58 (penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt 58 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į.k. 153720195) ir 414 ( keturis šimtus keturiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija GudynienėJolita CirulienėGintautas Koriaginas