- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-354-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- R. P., A. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Erama“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Restitas“
- Advokatai
- Olegas Drobitkas, Monika Motiejauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovo atstovui advokatui Olegui Drobitkai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ atstovams Vytautui Valančiui, advokatei Monikai Motiejauskienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atstovei Skaidrei Stasiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo R. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-122/2008 pagal ieškovų A. P. ir R. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Erama“, uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Restitas“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovų solidariai 22 780 Lt patirtų nuostolių atlyginimą – sugadinto asmeninio turto trūkumų šalinimo išlaidas, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 416,70 Lt žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-09-29 su atsakove UAB „Erama“ sudarė teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų perleidimo sutartį, pagal kurią įgijo teisę prisijungti prie individualių gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinių tinklų ir naudotis bendrojo naudojimo žeme. Ieškovai nurodė, jog pagal šios sutarties pagrindu nustatytą tvarką ir taisykles prisijungė prie inžinerinių tinklų, tačiau dėl neapdairių atsakovės veiksmų patyrė nuostolių. Ieškovai teigė, kad po 2007-05-15 buvusio stiprios liūties kelio skaldos ir asfalto atliekomis buvo užkimštas lietaus centrinis šulinys, priklausantis atsakovei UAB „Erama“, dėl to buvo užlietas jų rūsys ir sugadintas asmeninis turtas. Padarytiems nuostoliams atlyginti ieškovai prašė solidariai iš atsakovų priteisti 22 780 Lt. Taip pat ieškovai prašė priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi patirta žala jiems sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų 11 390 Lt nuostolių atlyginimo, po 1 878,85 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Iš ieškovų priteisė po 1 587,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Erama“. Nurodė, kad pagal Gyvenamojo namo statybos reglamentą atsakovė UAB „Erama“ privalėjo kontroliuoti savininko ar jo rangovo vykdomų statybos darbų atlikimo kokybę bei terminus, o nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas ar kitokio pobūdžio poveikio priemones, taip pat atsakovė privalėjo kontroliuoti ir reikalauti, kad ieškovai pašalintų namo statybos projekto trūkumus. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog statybos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Erama“ kontroliavo ir reikalavo, kad būtų pašalinti namo statybos projekto trūkumai. Ieškovai neinformavo raštu UAB „Erama“, kad buvo nukrypta nuo susitarto statinio projekto, o atsakovė neįspėjo dėl galimų pasekmių, todėl teismas konstatavo, kad už pasekmes privalo atsakyti ir patys ieškovai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukrypimas nuo projekto tik iš dalies buvo avarijos atsiradimo priežastis, žalos atlyginimą sumažino 50 procentų. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovai nepagrindė būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nustatyta, jog prie nuostolių atsiradimo prisidėjo ir patys ieškovai, todėl teismas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-22 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovams 22 780 Lt nuostolių atlyginimo, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai savo veiksmais nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir įpareigojimų, o atsakovė UAB „Erama“ turėjo ne teisę, o pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, taip pat atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti savo turtą ir užtikrinti, kad jos pasamdyti darbuotojai elgsis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovas nesutinka, jog nukrypimas nuo projekto įvyko paties ieškovo pageidavimu ir tai iš dalies buvo avarijos atsiradimo priežastimi, kadangi rūsys buvo įrengtas teisėtai ir pats rūsio įrengimo faktas neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo ar žalos dydžio, todėl priteistinas žalos atlyginimas vadovaujantis šiais teismo argumentais negalėjo būti sumažintas. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jie nepadarė jokių teisės pažeidimų, todėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimas įgauna neteisėtos sankcijos pobūdį, o tai pažeidžia įstatymų, įpareigojančių kaltus asmenis visiškai atlyginti padarytą žalą, nuostatas ir bendruosius teisės principus. Taip pat apeliantas nurodo, kad žala atsirado dėl atsakovų netinkamų veiksmų, atsakovai pašalino dalį dėl jų kaltės atsiradusių padarinių, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais pripažino savo kaltę dėl žalos atsiradimo, tačiau nepagrįstai atsisakydavo atlyginti padarytą žalą, todėl jiems buvo sukelta dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, jie jautėsi pažeminti ir buvo priversti žymiau daugiau nerimauti dėl kilusios konfliktinės situacijos galutinio išsprendimo. Todėl ieškovas nurodo, kad turi būti priteista 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Erama“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-22 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovus ir atsakovę UAB „Erama“ siejo rangos teisiniai santykiai. Atsakovė nurodo, kad 2004-09-29 buvo sudaryta 0,0975 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Erama“ pardavė, o ieškovai nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą UAB „Erama“ parengtame ir tuo metu kuriamame 12,5 ha ploto Tauralaukio individualių namų kvartale. Apeliantė teigia, kad vertinant pirkimo–pardavimo sutartį bei Teisės prisijungti prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų perleidimo sutartį, akivaizdu, kad UAB „Erama“ nebuvo įsipareigojusi sukurti (pastatyti) ieškovams kokį nors objektą, ar / ir atlikti objekto remontą, pagerinimą, todėl ir jokio darbų rezultato neperdavė ir nėra perdavusi. Todėl nėra pagrindo juos siejusius santykius kvalifikuoti kaip rangos, atsakovė nurodo, kad teismo padarytos išvados, kad UAB „Erama“, kaip rangovas, nekontroliavo savininko ar jo rangovo vykdomų statybos darbų atlikimo kokybės, neįspėjo ieškovų dėl galimų pasekmių ieškovams nukrypus nuo statinio projekto, dėl to privalo atlyginti ieškovams nuostolius, yra nepagrįstos. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę bei procesinės teisės normas, dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą, kad žalą ieškovams privalo atlyginti UAB „Erama“. Teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo klausimą atsakovams dėl 2007-05-15 ieškovų namo rūsio užliejimo, bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nenagrinėjo, dėl kokių priežasčių užsikimšo centrinis šulinys K94. Apeliantė pažymi, kad centrinis šulinys buvo užkimštas kelio skaldos ir asfalto gabalais, kurie į šulinį pateko UAB „Šilutės automobilių keliai“ vykdant bendro kelio dangos tiesimo darbus, rūsys buvo užlietas ne dėl UAB „Erama“ neteisėtų veiksmų, o dėl UAB „Šilutės automobilių keliai“ atliktų tiesimo darbų, todėl ieškinį atsakovei UAB „Erama“ prašo visiškai atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šilutės automobilių keliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovų teiginiai, jog atsakovė UAB „Erama“ turėjo ne teisę, o pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, taip pat kad atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti savo turtą ir užtikrinti, kad jo pasamdyti darbuotojai elgsis apdairiai ir rūpestingai, yra nepagrįsti, kadangi ieškovų su atsakovais nesiejo sutartiniai statybos rangos santykiai, ieškovai statė ūkio būdu, todėl teismas nepagrįstai taikė rangos teisinių santykių nuostatas. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovų teiginys, jog rūsys buvo įrengtas visiškai teisėtai, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovai, įrengdami rūsį, nukrypo nuo projekto, rūsys, drenažinė rūsio sistema buvo įrengta neteisėtai, nesilaikant galiojusių teisės normų. Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nenagrinėjo, kokios buvo tikrosios rūsio užliejimo priežastys ir ar turėjo tam įtakos į šulinį prikritusios statybinės atliekos. Atsakovė pažymi, kad tebevykstant gerbūvio tvarkymo darbams, statybos atliekų buvo prikritę ir į kitus šulinius, tačiau nė vienas kvartalo gyventojas dėl to nepatyrė jokios žalos. Todėl nesant įrodymų teigti, kad praėjus liūčiai, pagrindine ieškovų rūsio užliejimo priežastimi buvo į centrinį šulinį K94 prikritusios statybinės medžiagos, nėra jokio pagrindo. Taip pat atsakovė nurodo, kad nors jos darbuotojai iškart išpumpavo vandenį ir išvalė šulinius, pašalino iš jų žvyro-skaldos ir asfalto liekanas, tačiau jei ieškovų drenažinė sistema būtų buvusi įrengta tinkamai, rūsys dėl lietaus kanalizacijos šulinio užkimšimo nebūtų užlietas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ir kt.
Ieškovai atsiliepimu į atsakovės UAB „Erama“ apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad UAB „Erama“ yra inžinerinių tinklų savininkė ir lietaus kanalizacijos centrinis šulinys, dėl kurio užsikimšimo atsirado žala, priklauso jai, todėl UAB „Erama“ kaltė preziumuojama. Ieškovai nurodo, kad kanalizacijos šulinys užsikimšo UAB „Šilutės automobilių keliai“ atliekant darbus, todėl jei UAB „Šilutės automobilių keliai“ būtų su UAB „Erama“ turtu elgusis rūpestingai ir laiku po savo atliktų darbų išvaliusi lietaus kanalizacijos centrinį šulinį, ieškovai nebūtų patyrę žalos. UAB „Erama“ kaltė pasireiškė tuo, kad ji tinkamai neprižiūrėjo savo turto, neužtikrino, kad jos pasamdyti rangovai elgtųsi apdairiai ir rūpestingai, o UAB „Šilutės automobilių keliai“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos darbuotojai vykdydami statybos darbus užkimšo šulinį. Taip pat ieškovai pažymi, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį, nurodydamas, kad dėl avarijos iš dalies kalti ir ieškovai, nes nukrypo nuo projekto, kadangi rūsį jie įrengė visiškai teisėtai, ir pats rūsio įrengimo faktas neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo ir šios žalos dydžio.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-22 sprendimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovai namą statė ūkio būdu, nė viena iš šalių su ieškovais nebuvo sudariusi statybos rangos sutarties, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6. 644 str., 6.650 str., 6.651 str., 6.695 str., o ieškovų teiginys, jog juos su atsakovais siejo sutartiniai statybos rangos santykiai, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra visiškai nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė ir nenagrinėjo, kokios buvo tikrosios rūsio užliejimo priežastys ar turėjo tam įtakos į šulinį prikritusios statybinės atliekos, ar centrinio šulinio K94 užsikimšimas turėjo įtakos ir buvo tiesioginė ieškovų rūsio užliejimo priežastis. Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovų teiginys, jog rūsys buvo įrengtas visiškai teisėtai, neatitinka tikrovės, kadangi įrengiant rūsį buvo nukrypta nuo projekto, o drenažinė rūsio sistema taip pat buvo įrengta neteisėtai, t. y. nesilaikant galiojančių teisės normų. Prijungiant statybos sklypo inžinerinius tinklus prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų yra reikalingas šių tinklų savininkės – UAB „Erama“ raštiškas sutikimas, nustatantis prisijungimo sąlygas, o ieškovai tokio sutikimo nepateikė. Taip pat būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina ir kuriam pritaria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, ieškovai tokio dokumento nepateikė. Inžinerinių tinklų montavimą gali atlikti tik turintys tam teisę kvalifikuoti specialistai, šių tinklų įvedimas privalo būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas patvirtino, kad drenažinę sistemą įvedė pats, nors ir nėra šios srities specialistas. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovai tiek įvesdami drenažinę sistemą, tiek įrengdami rūsį buvo nepakankamai rūpestingi, nesilaikė būtiniausių normų reikalavimų, o tai leidžia daryti išvadą, kad netinkamas lietaus nuotekų kanalizacijos įrengimas ir prijungimas ieškovų sklype bei neteisėtas rūsio įrengimas galėjo lemti 2007-05-15 nakties metu susidariusių vandens spūdžių padarytų nuostolių atsiradimą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo trečiasis asmuo nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dėl žalos turtui padarymo įstatymas nenustato, ieškovų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas pagrįstai.
Atsakovė UAB „Erama“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp jos ir ieškovų nebuvo susiklostę rangos santykiai. Kadangi pagal pirkimo–pardavimo sutartį ji pardavė, o ieškovai nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą, tai darytina išvada, jog ieškovus ir UAB „Erama“ siejo pirkimo–pardavimo santykiai. Atsakovė nurodo, kad kadangi jų nesiejo rangos santykiai, tai ieškovų teiginys, kad UAB „Erama“, kaip rangovas, turėjo ne teisę, o pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, yra nepagrįstas. Ieškovai pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi nesilaikė šios sutarties sąlygų, kad namą projektuotų UAB „Restitas“, neinformavo UAB „Erama“ apie pasirinktus rangovus, negavo raštiško sutikimo, nustatant prisijungimo sąlygas, todėl teismas, nustatęs teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų esminius pažeidimus, pagrįstai priteistinos žalos atlyginimo dydį sumažino. Atsakovė pažymi, kad UAB „Erama“ jokiais konkliudentiniais veiksmais nepripažino savo kaltės dėl žalos ieškovams atsiradimo, ieškovų minimus veiksmus atliko UAB „Šilutės automobilių keliai“ darbuotojai, kurie ir užkimšo centrinį šulinį K94, dėl to iš dalies įvyko ieškovų rūsio užliejimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovė nurodo, kad įstatymai neturtinės žalos atlyginimo dėl žalos turtui padarymo ar atsisakymo atlyginti padarytą žalą nenustato, todėl teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovės UAB „Erama“ apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-09-29 UAB „Erama“ ir ieškovai sudarė prikimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja UAB „Erama“ pardavė, o pirkėjai ieškovai nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties priedu Teisės prisijungti prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų perleidimo sutartimi pirkėjams suteikta teisė prisijungti prie individualių gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinių tinklų bei naudotis bendrojo naudojimo žeme (keliais ir pėsčiųjų takais). Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti patirtų nuostolių atlyginimą dėl neatsakingų ir neapdairių atsakovių UAB „Erama“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ veiksmų, kai po 2007-05-15 nakties liūčių užsikimšus lietaus kanalizacijos centriniam šuliniui, buvo užpiltos jų namo rūsio patalpos, išlaužtas rūsio betono pagrindas, sugadintos apdailos plytelės ir rūsyje buvusios statybinės medžiagos. Teismas nustatė, kad tarp šalių prievoliniai teisiniai santykiai atsirado rangos sutarties pagrindu, ir konstatavo, jog atsakovai nepakankamai rūpestingai prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę, taip pat kad atsakovė UAB „Erama“ privalėjo reikalauti, kad ieškovai pašalintų namo statybos projekto trūkumus. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima. Pagal CK 6.644 str. rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies, t. y. užsakovo, užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bendroji rangos sutarties nuostata yra ta, kad užsakovo pareiga priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareigą jį perduoti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai su UAB „Erama“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, prie šios sutarties pasirašė priedą Nr. 1 „Tauralaukio individualių gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos vidaus taisyklės“, priedą Nr. 3 „Susitarimas dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo ir bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų dalies (arba tik bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų dalies) panaudos sutarties sudarymo“, priedą Nr. 4 „Statybos reglamentas“ (t. 1, b. l. 119–128). Iš pirkimo–pardavimo sutarties bei jos priedų matyti, jog UAB „Erama“ nebuvo įsipareigojusi atlikti ieškovams rangos darbų, todėl pirmosios instancijos išvados, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, yra nepagrįstos.
Po 2007-05-15 nakties liūčių buvo užpiltas ieškovų namo rūsys, ieškovai dėl to patyrė nuostolių, todėl kreipėsi į teismą dėl šių nuostolių priteisimo. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei kaltė. Ieškovai 22 780 Lt patirtų nuostolių atlyginimą prašė solidariai priteisti iš UAB „Erama“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. Tokį savo prašymą ieškovai grindė tuo, jog UAB „Erama“, būdama inžinerinių tinklų ir lietaus kanalizacijos centrinio šulinio savininkė, netinkamai prižiūrėjo savo turtą ir neužtikrino, kad jos pasamdyti rangovai elgtųsi ir dirbtų apdairiai bei rūpestingai. Prašymą priteisti nuostolių atlyginimą iš UAB „Šilutės automobilių keliai“ grindė tuo, jog ši atsakovė vykdydama kelio darbus prikritusiomis statybinėmis atliekamos užkimšo šulinį, todėl vanduo pateko į namo rūsį, dėl to ieškovai patyrė nuostolių.
Iš 2007-05-15 surašyto defektinio akto nustatyta, jog lietaus kanalizacijos centrinis šulinys ties (duomenys neskelbtini) sklypu buvo pripildytas vandens, kuris turėtų vamzdžiais nutekėti į tolimesnę trasą. Kadangi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas po namu turi įsirengęs rūsį, vanduo iš centrinio šulinio pro išvadus pateko iš namo į rūsį ir sugadino grindų bei betono pagrindą. Akte užfiksuota, kad tai įvyko dėl kelio rengimo darbų, nes šulinys buvo užpiltas kelio skalda ir asfalto gabalais (t. 1, b. l. 7). Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Šilutės automobilių keliai“ Tauralaukio individualių namų kvartale vykdė gerbūvio tvarkymo, gatvių asfaltavimo darbus. Atsakovė neneigia, kad atliekant darbus į lietaus kanalizacijos šulinius galėjo pribyrėti statybinių atliekų, kad į šulinius pateko statybinių atliekų, patvirtina ir defektų aktas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė vykdydama darbus elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, t. y. nepasirūpino, jog baigus darbus būtų pašalintos statybinės atliekos, kad jos nepatektų į lietaus kanalizacijos šulinius. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ neigdami savo kaltę nurodė, jog ieškovai namo rūsį įsirengė neteisėtai, todėl dėl užlieto rūsio yra patys kalti. Su tokiais teiginiais negalima sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ieškovams Klaipėdos miesto savivaldybės statybos leidimas individualaus namo statybai išduotas pagal UAB „Vakarų fasadas“ parengtą projektą Nr. 05-68 (t. 1, b. l. 137), kuriame nurodyta, jog statinys – vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas su rūsiu (t. 1, b. l. 87–105). Tai, kad techninius projektus atliko ne UAB „Erama“ nurodytas projektuotojas UAB „Restitas“, ir pats rūsio įrengimo faktas neturi jokios reikšmės dėl ieškovams padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Nors ieškovai prašo solidariai priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovių UAB „Erama“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, kolegija daro išvadą, jog atsakovė UAB „Šilutės automobilių keliai“ elgėsi nepakankamai atidžiai bei rūpestingai ir dėl to ieškovai patyrė nuostolių – jiems buvo padaryta žala. Taigi tarp atsakovės pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo ir ieškovams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovai namo rūsį įsirengė neteisėtai, nukrypdami nuo projekto, bylos duomenimis nenustatyta, jog dėl patirtų nuostolių kalti ir patys ieškovai (CPK 178 str. 185 str.), todėl nėra pagrindo ieškovams priteistiną žalos atlyginimą mažinti.
Ieškovai, be prašymo priteisti patirtus nuostolius, prašė priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dėl žalos turtui padarymo įstatymas nenustato. Ieškovai nepagrindė savo prašymo priteisti neturinės žalos atlyginimą, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovų prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), priteisiant ieškovams iš atsakovės UAB „Šilutės automobilių keliai“ 22 780 Lt patirtų nuostolių atlyginimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą proporcingai patenkintiems reikalavimams paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovės UAB „Šilutės automobilių keliai“ ieškovui R. P. priteistina 416,70 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 341,70 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ((16 390 Lt – 5 000 Lt) x 3%), 3 416 Lt advokatų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 2 380 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Erama“, iš ieškovų priteistina po 3 175 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei po 171 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovių UAB „Erama“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ 11 390 Lt nuostolių atlyginimo, bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį sprendimą išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovės UAB „Šilutės automobilių keliai“ ieškovams A. P. ir R. P. 22 780 Lt nuostolių atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šilutės automobilių keliai“ ieškovui R. P. 416,70 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 341,70 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 3 416 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 2 380 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų A. P. ir R. P. atsakovei UAB „Erama“ po 3 175 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei po 171 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.