Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-35243-986/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
e2-35243-986/2025
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-03956-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Ieškovas
J. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-35243-986/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-03956-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.6.5; 3.4.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei,dalyvaujant: ieškovei J. J.,

institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. J. prašo nustatyti, kad atsakovas S. J. nėra nepilnamečio vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo S. J. dukra; panaikinti (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tai, kad atsakovas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; 3) palikti nepilnamečio vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę „J.“. Nurodė, kad ji su atsakovu S. J. gyveno santuokoje, kuri 2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Jai (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. J. Vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra atsakovas S. J. Įrašas padarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo. Tačiau atsakovas nėra biologinis nepilnamečio vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, šią aplinkybę patvirtina atliktas DNR tyrimas. Taip pat atsakovas S. J. su vaiku jokių socialinių ryšių nepalaiko, t. y. socialinės tėvystės išsaugojimu nesuinteresuotas, jo ir vaiko nesieja ir jokie emociniai ar socialiniai ryšiai, su vaiku jis visiškai nebendrauja.

Ieškovė 2025 m. lapkričio 5 d. prašymu taip pat prašo atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad šalims nuo pat L. J. gimimo buvo žinoma, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas. Vaikui reikėjo gimimo įrašo, kadangi dėl turimų mergaitės sveikatos problemų reikėjo dažnai lankytis pas gydytojus, o be gimimo įrašo to padaryti paprasčiausiai nebuvo galima. Vėliau sveikatos problemų turėjo ir pats atsakovas, ko pasekoje ieškovė negalėjo su juo susitikti, o atsakovas negalėjo vykti atlikti DNR tyrimo. Pažymi, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir dukros santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovo, kaip tėvo, L. J. neidentifikuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. nurodė, kad buvo atliktas DNR testas tėvystei nustatyti, kuris patvirtina, kad atsakovas nėra jos vaiko L. J. tėvas. Testo mėginių paėmimui S. J. buvo atvykęs pas ją. Ji vadovaudamasi pridėta testo atlikimo instrukcija paėmė mėginius iš S. J. ir L. J., sudėjo juos į tam skirtus vokus ir išsiuntė į laboratoriją, bei po kurio laiko gavo atsakymą. Ji su S. J. jokių artimų ryšių nepalaiko nuo 2022 m. balandžio mėn. S. J. su L. J. visiškai nebendrauja, jos nelanko, išlaikymo jai neteikia. Teikti išlaikymo vaikui ji niekada S. J. neprašė. L. J. S. J. nepažysta. Nurodė, kad ji 2023 m. rugsėjo mėn. turėjo artimų santykių asmeniu, vardu R., gyvenusiu (duomenys neskelbtini). Kitų jį identifikuojančių duomenų ji nežino.

Atsiliepimas

Atsakovas S. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad jis nėra biologinis L. J. tėvas, tai patvirtina atlikto DNR išvada. Jis su L. J. jokių socialinių ryšių nepalaiko, jo ir vaiko jokie emociniai ryšiai nesieja ir su juo jis nebendrauja. Atsakovas būdamas informuotas apie teismo posėdį, į jį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė K. K. palaikė raštu pateiktą išvadą. Paaiškino, kad atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja, emocinio, psichologinio ryšio nekuria, vaiku nesirūpina ir nesidomi. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo nepažeistų vaiko L. J. teisių ir geriausių interesų tuo atveju, jeigu nuginčijus atsakovo tėvystę ieškovė imtųsi aktyvių veiksmų tikrajai vaiko kilmei nustatyti, nes kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus.

Liudytoja apklausta ieškovės motina E. J. parodė, kad iš dukros ji žinanti, kad L. J. nėra S. J. biologinė dukra. Jos dukros ir atsakovo šeima iširo 2022 m. Ieškovė su atsakovu šeiminio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. balandžio mėn., ieškovė su atsakovu bendrauja tik dėl kito jų bendro vaiko (sūnaus). Jai dukra apie tai, kad atsakovas nėra L. J. tėvas, pasakė jos nėštumo pabaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė J. J., tėvu – atsakovas S. J. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad šių duomenų įrašymo pagrindas – 2020 m. liepos 18 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas santuokos nutraukimo įrašas, kuriame įrašyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi L. J. gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo šalių santuokos nutraukimo, jos tėvu buvo įrašytas buvęs vaiko motinos (ieškovės) sutuoktinis, atsakovas šioje byloje S. J. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko kilmė yra patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią jei vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Be to, tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Į bylą ieškovė pateikė 2025 m. rugsėjo 5 d. atliktą DNR Tėvystės tyrimo išvadą, kurioje nurodoma, kad S. J. yra atmestas kaip biologinis L. J. tėvas. Atmetimas grindžiamas tuo, kad keliose DNR sistemose jis neturi genetinių žymenų, kurie privalo būti randami biologinio L. J. tėvo profilyje. Nurodoma, kad atsižvelgus į tai galima teigti, kad S. J. nėra biologinis L. J. tėvas. Kadangi šis tyrimas nėra eksperto išvada (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 216 straipsnis), jo tiriamųjų medžiagų paėmime specialių žinių turintys asmenys nedalyvavo (ieškovė paaiškino, kad tyrimo mėginius iš atsakovo ir dukros paėmė ji pati), dėl ko pastarais negali būti vertinamas kaip patikimai patvirtinantis arba paneigiantis biologinės tėvystės faktą bei vertintinas kartu su kitais faktiniais duomenimis.

Atsakovas nurodo, kad jis nėra biologinis L. J. tėvas. Ieškovė taip pat nurodo kad atsakovas nėra jos vaiko L. J. biologinis tėvas, su juo artimų (intymių) santykių ji visiškai nepalaikė nuo 2022 m. balandžio mėn. Aplinkybes apie tai, kad ieškovė ir atsakovas S. J. nuo 2022 m. kartu negyvena, patvirtina ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kuriais nustatyta, kad šalys 2023 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo rūmus su prašymu nutraukti jų santuoką, nurodydami, kad daugiau kaip vienerius metus jie neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Šios aplinkybės nurodytos 2023 m. gruodžio 21 d. teismo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja apklausta ieškovės motina E. J. teisme posėdžio metu parodė, kad J. J. prieš nėštumo pabaigą jai pasakė, kad S. J. nėra gimsiančio vaiko biologinis tėvas. Taigi visų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas nėra biologinis L. J. tėvas., jokių tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad jis su L. J. jokių socialinių ryšių nepalaiko, jo jokie emociniai ryšiai su vaiku nesieja ir su juo nebendrauja. Šias aplinkybes tai pat patvirtina ir ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymai, institucijos išvada. Taigi atsakovas S. J. nelaikytinas ir socialiniu L. J. tėvu.

Ieškovė prašo atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. CK 3.152 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali būti teismo atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama (CK 1.131 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką yra atkreipęs dėmesį, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į šalių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Plėtodamas termino praleidimo svarbos priežasčių koncepciją, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2013), t. y. būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė nuginčijama siekiant nustatyti tikrąjį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje e3K-3-92-706/2016). Be to tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė apie tai, jog atsakovas nėra jos vaiko L. J. biologinis tėvas, žinojo dar iki vaiko gimimo, nes su atsakovu ji nebegyveno ir intymių santykių nepalaikė ne vėliau kaip 2022 m. balandžio mėn. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės teisinį neišprusimą, į tai, kad nei atsakovas ieškiniui neprieštarauja, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, t. y. kad atsakovas S. J. jokių socialinių ryšių su vaiku nepalaiko, t. y. nei teisinės, nei socialinės tėvystės išsaugojimu jis nesuinteresuotas, jo ir vaiko jokie emociniai ar socialiniai ryšiai nesieja (jis su vaiku visiškai nebendrauja), tai, kad grėsmė vaikui netekti materialinio išlaikymo iš atsakovo nekyla, nes toks neteikiamas, sprendžia kad tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų. Kadangi tėvystės nuginčijimu ir siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintinas (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovės teisės ginčyti tėvystę, nes tai iš esmės ne apsaugotų, o pažeistų vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą.

Atsižvelgus į išdėtą yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas S. J. nėra vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, bei (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje nurodyti duomenys, kad L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. J., yra neteisingi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsakovei išaiškina kad ji turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad L. J. neliktų be tėvo, tai yra turi pareigą nustatyti tikrąją vaiko kilmę tam, kad vaikas žinotų, kas yra jo tėvas, o tikrasis vaiko tėvas turėtų ir galimybę, ir pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, įkaitant ir materialinio išlaikymo jam teikimą.

Ieškovė prašo L. J. palikti pavardę „J.“. Tačiau šiuo sprendimu nenustatoma, kas yra L. J. tėvas, todėl keisti (palikti) esamos vaiko pavardės, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Atsakovė bylinėjimo išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo, todėl dėl jų priteisimo byloje nespręstina.

Pašto išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nėra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas