Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime teigiama, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su medicinos punkto patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis šių pagalbinių pastatų: viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, pareiškėja įgijo 2019 m. sausio 11 d., Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, 1/3 dalį gyvenamojo namo su medicinos punkto patalpomis ir pagalbinių pastatų įgijo 2009 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. paveldėjusi po tėvo A. J. mirties. Kitas 2/3 dalis gyvenamojo namo, kur anksčiau buvo medicinos punkto patalpos, pareiškėja įgijo 2019 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjai priklauso visas žemės sklypas ir visas gyvenamasis namas su anksčiau buvusiomis medicinos punkto patalpomis bei 1/3 dalis pagalbinių pastatų. Kitos 2/3 dalys pagalbinių pastatų iki šiol nėra registruotos. Ankščiau minėta dalis pagalbinių pastatų priklausė (duomenys neskelbtini), dokumentų apie daiktines teises į šiuos pastatus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija neturi. Kauno regioninis valstybės archyvas, taip pat pateikė 2022 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad suteikti žinių apie tai, kad 2/3 dalys statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo perduoti pagal pajus negali, nes pajininkų sąrašai archyvui pateikti nebuvo. VĮ „Registrų centras“ pateikė 1996 m. liepos 25 d. perdavimo priėmimo aktą, kuriuo (duomenys neskelbtini) med. punktas buvo perduotas (duomenys neskelbtini). Šio akto pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybė patalpas įregistravo ir perdavė pareiškėjai. Kartu su statiniu jo priklausiniai – ūkiniai pastatai, nebuvo perduoti. Tai, kad 2/3 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priklausė (duomenys neskelbtini), patvirtina 2022 m. kovo 25 d. Kauno regioninio archyvo pažyma dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ūkiniai pastatai nebuvo perduoti, darytina išvada, kad kolūkio likvidavimo metu minėtos 2/3 dalys pagalbinių pastatų buvo nurašytos, nes jų būklė buvo itin prasta. Visais pagalbiniais pastatais, nuo pat įgijimo dienos naudojasi, juos atvirai tvarko, prižiūri ir laiko juos, kaip savus ir niekas kitas nuo 2009 m. balandžio 16 d. šių pastatų nėra valdęs bei pretenzijų į šią dalį nereiškęs. Atkreiptinas dėmesys, kad statiniai yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

5. Kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1996 m. liepos 25 d. perdavimo priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) med. punktas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Iš 2022 m. kovo 25 d. pažymos dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje, įrašytas J. A., J. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: 1/3 gyvenamojo namo (1980 m.) (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro (naudingo) ploto, tarp jų (duomenys neskelbtini) kv. m. gyvenamojo ploto, tvartas (1980 m.), viralinė (1982 m.). Knygoje įrašyta, kad tvartas ir viralinė „priklauso (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „J. A., J. priklauso 1/3 gyvenamojo namo dalis ir 1/3 dalis ūkinių pastatų. 2/3 dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priklauso (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22). Iš 2022 m. balandžio 8 d. Kauno regioninio valstybės archyvo rašto „Dėl informacijos pateikimo“, matyti, kad archyvas negali suteikti žinių apie tai, kad 2/3 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo perduoti pagal pajus, nes pajininkų sąrašai Kauno regioniniam valstybės archyvui neperduoti (e. b. l. 25). Iš VĮ „Registrų centro“ 2022 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų, matyti, kad pareiškėjai E. S. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis šių pagalbinių pastatų: viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Išraše nenurodoma, kam priklauso likusios 2/3 dalys pagalbinių pastatų, t. y. viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

6. Šie duomenys, patvirtina, kad nuosavybės teisės į 2/3 dalis minėtų pagalbinių pastatų registre neįregistruotos.

7. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui rašytinę informaciją, kad dokumentų apie turto inventorizaciją, perdavimo aktų, komisijos sprendimų dėl turto perdavimo privatizacijos metu, perdavimo pagal pajus ir kitų dokumentų apie 2/3 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimu – (duomenys neskelbtini), kurie ankščiau priklausė (duomenys neskelbtini), dokumentų apie daiktines teises į kitus šiame ūkyje esančius pastatus, neturi (e. b. l. 37).

8. Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėja įrodė, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Pareiškėja nėra 2/3 dalių pagalbinių pastatų savininkė. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinius neįregistruota. Jie nėra įregistruoti nei valstybės, nei savivaldybės vardu, nėra įrašyti į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nėra vykdoma. Informacinėse sistemose nėra duomenų, kad būtų pripažinta Statinių savavališka statyba. Statiniams kaip nekilnojamiesiems daiktams yra parengta kadastrinių matavimų byla.

9. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji valdo statinius daugiau nei 10 metų. Pareiškėja visus pagalbinius statinius valdo atvirai, nepertraukiamai. Rūpinasi statinių fizine ir technine būkle. Pareiškėja yra atlikusi šiuos darbus: tvarkė stogus, keitė supuvusias lentas, dažė, įdėjo naujas duris, ten laiko savo daiktus. Pareiškėja yra nupirkusi sklypą po pagalbiniais pastatais, moka žemės mokestį, pilnai prižiūri aplinką.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad statinių dalis pradėta valdyti teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdoma daugiau nei 10 metų. Visą valdymo laiką pareiškėja statinius valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jų savininkė, naudojasi jais, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jas. Nėra pagrindo vertinti, jog statinių dalis yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Per nustatytą terminą paaiškėjo, nesant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą. Byloje suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

11. Pareiškėja nagrinėjamu teisiniu pagrindu gali būti pripažinta sąžininga niekam nuosavybės teise nepriklausančio daikto dalies valdytoja ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jai nuosavybės teisę į jos valdomo pastato dalis, kadangi jos reikalavimas atitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytas sąlygas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkintinas.

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 2/3 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.