Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo su 10 MGL bauda bausmės ir paskirta P. K. galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, su 10 MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., P. K. visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį.

Visiškai tenkintas UAB „duomenys neskelbtini“ pareikštas civilinis ieškinys ir UAB „duomenys neskelbtini“ naudai iš kaltinamųjų E. Š. bei P. K. solidariai priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) žalos atlyginimo.

Visiškai tenkintas AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys ir AB „Lietuvos draudimas“ iš kaltinamųjų E. Š. bei P. K. solidariai priteista 3899,19 Lt (tris tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt devynis litai 19 ct) žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. Š., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas už tai, kad su E. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

P. K. ir E. Š., 2012-01-15, apie 23.50 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, Pergalės gatvės ir Gerovės gatvės sankryžoje, Vilniuje, elgėsi įžūliai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, t.y. keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, kur sustabdė apsaugos darbuotojo M. N. vairuojamą automobilį Škodą Yetti, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „duomenys neskelbtini“, E. Š. pribėgęs prie automobilio kairės pusės galinio sparno kojomis pradėjo spardyti, spyrė ne mažiau 5 kartus, o P. K. spardė minėtą automobilį, su rankoje turėtu stikliniu buteliu įskėlė minėto automobilio priekinį stiklą, tokiu būdu, jie sutrikdė viešąją tvarką, nes buvo sugadintas svetimas turtas bei sutrikdytas UAB „duomenys neskelbtini“ darbas.

Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnios l dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendį pakeisti skiriant galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo, taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Apelianto manymu teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 str. Pasak apelianto, teismas neindividualizavo P. K. veiksmų. Nurodoma, jog byloje nenustatyta, kad P. K. būtų ypač aktyvus ar iniciatyvus atliekant nusikalstamus veiksmus, o priešingai, remiantis policijos pareigūno R. M. parodymais, P. K. iš įvykio vietoje buvusių asmenų visus ramino, atsiprašė atvykusių pareigūnų. Pažymima, kad nenustatyta, jog P. K. nusikalstamą veiką būtų padaręs apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio be to, atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra pažyma, patvirtinanti, jog apelianto sugyventinė yra nėščia. Apelianto manymu, šios aplinkybės prieštarautų proporcingos bausmės skyrimo principui. Taip pat skunde nurodoma, jog BK 75 str. taikymui yra visos formalios įstatymo sąlygos, o P. K. veiksmai yra gana mažareikšmiai. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstama veika nesukėlė jokių žymių pasekmių, jokios neigiamos pasekmės įmonės „duomenys neskelbtini“ veiklai nekilo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau kolegija šį prašymą vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ši įstatymo nuostata apelianto atžvilgiu netaikytina. Skiriant nuteistajam M.K. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertintina tai, kad buvo padarytas nors ir nesunkus nusikaltimas, tačiau šį nusikaltimą P. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis P. K. anksčiau teistas 5 kartus, ne kartą teistas iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Be to, 2013-06-21 Vilniaus apylinkės teisme P. K. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam P. K. net kelis kartus buvo suteikta proga įrodyti, kad jis pasiryžęs nebenusikalsti, jam buvo taikytos BK 75 str. nuostatos, bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus. Visa tai rodo, kad P. K. bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos yra žinomos, tačiau nepaisant to, jis nepateisino lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis ir toliau darė analogiškus nusikaltimus. Be to, apylinkės teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė ir į tai, kad P. K. niekur nedirba, baustas administracine tvarka, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kas pripažintina, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. K. dėl ko jam galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, apeliuoja į tai, kad P. K. veiksmai buvo mažareikšmiai, kad byloje nenustatyta, kad jis būtų ypač aktyvus ar iniciatyvus, kad įvykio vietoje buvusius asmenis ramino, pareigūnų atsiprašė, kad nenustatyta, jog P. K. nusikalstamą veiką būtų padaręs apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio. Visos šios aplinkybės yra svarbios skiriant bausmę ir teismas į tai atsižvelgia. Tačiau nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti faktai rodo, kad byloje yra pakankamai nepalankių nuteistajam P. K. aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. Teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, jog P. K. sugyventinė laukiasi, tačiau kartu pažymi, kad ši aplinkybė nuteistojo nesustabdė ir neužkirto kelio vėl nusikalsti. Vis tik nei aplinkybė, jog P. K. sugyventinė laukiasi, nei anksčiau taikytos BK 75 str. nuostatos jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, neskatino keisti gyvenimo būdo, dėl ko kolegijos nuomone skirtina laisvės atėmimo bausmė ne tik, kad padės sulaikyti P. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau kartu leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nusikalstama veika nesukėlė jokių žymių pasekmių, jokios neigiamos pasekmės įmonės „duomenys neskelbtini“ veiklai nekilo, tačiau BK 284 str. 1 d. ginamas objektas yra visuomeninio pobūdžio santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką, todėl P. K. savo agresyviu elgesių pažeidė ne tik nukentėjusiojo interesus, bet pirmiausia viešąjį interesą užtikrinti visos visuomenės saugumą, ramią ir patikimą aplinką, todėl nuteistasis savo nusikalstamu elgesiu padarė žalą ne tik nukentėjusiajam ar įmonei „duomenys neskelbtini“, bet ir visai visuomenei.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. K. pagal BK 25 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo su 10 MGL bauda, kurios vykdymas buvo atidėtas, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo su 10 MGL bauda. Kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam P. K. paskyrė teisingą bausmę, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.