Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Civilinio proceso teisė yra materialinę teisę aptarnaujanti teisė, todėl kilus šių teisės normų konkurencijai (priešpriešai), dominuojantis vaidmuo tenka materialinės teisės normoms.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. Š. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011, kurioje Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu, remdamasis 2005 m. balandžio 11 d. paskolos sutartimi, Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui V. K. 909 937,76 Lt skolą, 103 909,20 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 510 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 14 000 Lt žyminį mokestį ir 32,88 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pažymėtina, kad teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnis, CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas A. Š. į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 21 d., pareiškimą grįsdamas CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 numatytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjas naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su 2017 m. sausio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. M. nutarimu A. Š. ir jo atstovui leisti susipažinti su 2016 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucine dalimi, neleidžiant daryti šio dokumento kopijos ar išrašo. Pareiškėjui A. Š. 2017 m. vasario 2 d. susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (toje apimtyje, kurioje buvo leista su ja susipažinti), tapo žinomos naujos esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pareiškėjas A. Š. su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga susipažino 2017 m. vasario 2 d., o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 teismui pateiktas 2017 m. balandžio 21 d., konstatuotina, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino ir 5 metų naikinamojo termino nuo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyto šio straipsnio 2 dalyje.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Pareiškėjo A. Š. nuomone, teismui sprendžiant ieškovo A. K. ieškinio pagrįstumo klausimą ir aiškinantis, ar buvo atsakovui perduota ginčo sutartyje nurodyta pinigų suma, reikšmingomis pripažintinos aplinkybės, susijusios su ieškovo A. K. finansine padėtimi paskolos sutarties sudarymo metu. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota aplinkybė, kad ieškovas A. K. paskolos sutartyje nurodytos piniginių lėšų sumos 2004-2005 metais neturėjo, taigi ir neturėjo galimybės jos paskolinti A. Š., paneigia byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas A. Š. minėtą klausimą dėl ieškovo turtinės padėties paskolos sutarties sudarymo metu ir jo (ne)galėjimo suteikti atsakovui paskolą pareiškėjui kėlė dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kitaip tariant, pareiškėjo įtarimai, kad ieškovas neturėjo pakankamai pinigų paskolai suteikti, buvo deklaruojami ir įrodinėjami bylą nagrinėjant iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl šios aplinkybės pareiškėjui ne tik buvo žinomos, bet jos buvo vienas iš atsakovo įrodinėjamų teiginių, kuriuo remiantis atsakovas prašė ieškinį atmesti. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo iš esmės metu turėjo galimybę pateikti ieškovo A. K. turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat teismo prašyti išreikalauti atitinkamus dokumentus ar reikšti kito pobūdžio prašymus, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia ir esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą procesui byloje atnaujinti, kadangi ji galėjo būti žinoma ir įrodyta dar 2011 metais, civilinės bylos Nr. 2-958-555/2011 nagrinėjimo metu.

Susipažinus su ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta 2016 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje konstatuotomis aplinkybėmis, kurios, anot pareiškėjo, sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos specialisto išvada nėra paneigtos, kadangi specialisto išvadoje nėra konstatuotas faktas, jog ieškovas paskolos sutartyje nurodytos piniginių lėšų sumos 2004-2005 metais neturėjo. Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad A. K. 2004 ir 2005 metais neužteko gautų pajamų nustatytoms išlaidoms padengti, t. y. išlaidos viršijo pajamas. Tačiau, pažymėtina, kad mokesčių administratorius neturėjo išsamios informacijos apie A. K. gautas pajamas grynais pinigais, patirtas išlaidas grynais pinigais, suteiktas/gautas paskolas, suteiktas/gautas dovanas, pinigines operacijas sąskaitose, atidarytose užsienio bankuose ir kt. informacijos, išvados pateiktu klausimu padarytos tik pagal FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pateiktą informaciją ir Kauno AVMI turimus duomenis, kas reiškia, jog išvados gali neatspindėti realios ieškovo A. K. finansinės padėties.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. vasario 20 d. sprendime konstatavus, kad byloje yra įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų (paskolos dalyko (pinigų) perdavimo ir įsipareigojimo paskolintus pinigus grąžinti) egzistavimo faktas, duomenys, pagrindžiantys paskolos sutarties dalyko kilmę ar ieškovo turtinę padėtį, laikytini neturinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2016 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, ir nepaneigia įsiteisėjusiu teismu sprendimu padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas A. Š., kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taip pat nurodo ir 2015 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2005 m. balandžio 11 d. sutarties originalo neatitikimą sutarties kopijai, pateiktai į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-958-555/2011, ginčo sutarties originalo ir skirtingų jo kopijų neatitikimą, ginčo sutartyje įspausdintos pastraipos „Balansas“ prispausdinimą atskirai, jau įformintoje ir pasirašytoje sutartyje, liudytojų A. Š., E. P. ir A. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paneigiančius paskolinių santykių tarp A. K. ir pareiškėjo egzistavimą.

Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 buvo pateikta ne tik ginčo sutarties kopija, bet ir originalas (teismas 2011 m. vasario 9 d. protokoline nutartimi prijungė minėtos sutarties originalą prie bylos), o iš 2010 m. gruodžio 8 d. ir 2011 m. vasario 9 d. teismo posėdžių protokolų turinio matyti, jog pareiškėjas A. Š. jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu kėlė klausimą dėl kitoje sutarties pusėje esančių rankraštinių įrašų bei vos matomų ranka atliktų įrašų perbraukimo štrichų, t. y. rankraštiniai įrašai ir perbraukimo štrichai jau buvo pateiktame sutarties originale ir šie duomenys tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo nagrinėti ir įvertinti. Taigi minėta aplinkybė pareiškėjui jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir nėra naujai paaiškėjusi, t. y. neatitinka naujumo kriterijaus. Be to, pareiškėjas A. Š. niekaip nepagrindė minėtos aplinkybės esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. kuo minėtos aplinkybės yra susiję su byloje jo laikytasi pozicija, jog tarp jo ir ieškovo A. K. jokių paskolinių santykių nebuvo.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. pateiktame 2014 m. spalio 20 d. pareiškime su priedu nurodytos aplinkybės, kad sutartyje nurodomos pinigų sumos yra ne A. Š., bet UAB „Autoramiksas“ įsiskolinimas, taip pat kad sutartyje atliktas įrašas „+20.000 Eurų į bendrą kasą“ atspindi A. Š. ir A. Š. susitarimą, jog A. Š. į UAB „Autoramiksas“ veiklą įneš 20 000 Eurų, ir jog atitinkamą pinigų sumą A. Š. perdavė A. Š. taip pat nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kaip ir liudytojų E. P., A. Š., A. K. apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai, jog apie paskolinius santykius tarp A. Š. ir A. K. jiems nebuvo žinoma, nors dalyvavo ieškovo bei atsakovo susitikimuose, kuriuose buvo aptarinėjami UAB „Autoramiksas“ ir A. K. tarpusavio įsiskolinimai/prievolės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š., kaip liudytojas, buvo apklaustas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjas A. Š. turėjo galimybę užduoti klausimus apie visas liudytojui žinomas aplinkybes, susijusias su ieškovo A. K. ir pareiškėjo A. Š. prievoliniais santykiais, juolab, kad A. Š. ir A. Š. buvo UAB „Autoramiksas“ akcininkai, gerai pažinojo vienas kitą, vykdė bendrą verslą, o pareiškėjas A. Š., nesutikdamas su liudytojo A. Š. duotais parodymais, galėjo skųsti teismo priimtą teismo sprendimą kasacine tvarka, kaip argumentą nurodydamas neteisingus (melagingus) liudytojo parodymus, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Pareiškėjas A. Š., gindamasis nuo pareikšto ieškinio, taip pat turėjo teisę prašyti teismo liudytojais iškviesti ir E. P. bei A. K., kurie taipogi yra susiję su UAB „Autoramiksas“ vykdyta veikla (A. K. – darbuotojas, E. P. – direktorius, akcininkas) ir yra pareiškėjui gerai žinomi asmenys, dalyvavę įmonės veikloje, tačiau pareiškėjas, atstovaujamas kvalifikuoto teisininko advokato, įrodinėjimo procese nepakankamai rūpinosi procesu ir nebuvo pakankamai aktyvus.

Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog liudytojų E. P., A. K. ir A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šios aplinkybės pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinomos dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, byloje esant rašytinei paskolos sutarčiai, kuri yra pasirašyta tiek ieškovo A. K., tiek atsakovo A. Š. ir nėra nuginčyta (ikiteisminio tyrimo metu atliktoje 2015 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje neginčijamai ir kategoriškai konstatuota, jog sutartyje pasirašė pats A. Š.), liudytojų nurodytos aplinkybės neturi reikšmės paskolos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių santykių kvalifikacijai bei sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip esminė, keičianti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadas.

Pareiškėjas A. Š., kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo eigoje atlikus sutarties originalo ir skirtingų jo kopijų vertinimą buvo konstatuota, jog sutarties kopijų, kuriose nematyti rankraštinių įrašų, darymo metu sutarties originale aptariamų įrašų galimai nebuvo, be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikus sutarties analizę buvo patvirtinta, jog sutartyje kitokiu šriftu įspausdinta pastraipa „Balansas“ galėtų būti prispausdinta atskirai, jau įformintoje ir pasirašytoje sutartyje. Su šiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Visų pirma, pažymėtina, jog specialisto išvadoje tokios aplinkybės nėra kategoriškai ir vienareikšmiškai (neginčijamai) nustatytos (patvirtintos), t. y. jos yra tik hipotetinės. Iš byloje esančios 2015 m. sausio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 4 ir 5 punktų matyti, kad tyrimui pateiktos dvi 2005 m. balandžio 11 d. dokumento „Sutartis 1 – nutraukiama – sudarant naują sutartį“ kopijos yra padarytos ne tiesiogiai nuo 2005 m. balandžio 11 d. dokumento „Sutartis 1 – nutraukiama – sudarant naują sutartį“ originalo, o nuo šio dokumento kitų, 2010 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. patvirtintų kopijų. Tirti pateiktos 2005 m. balandžio 11 d. dokumento „Sutartis 1 – nutraukiama – sudarant nauja sutartį“ dvi kopijos nėra padarytos montažo būdu. Tuo tarpu specialisto išvados tiriamojoje dalyje pažymėta, jog sutarties kopijoje „Sutarties kopija 2“ teksto viršutinėje dalyje ties punktyrine linija nėra atsikopijavusio rankraštinio įrašo, kuris yra originale. Tokia neatitiktis originalui gali būti paaiškinama dvejopai – kopijos darymo (ar fakso siuntimo metu) minėtoje dokumento vietoje dar nebuvo rankraščio įrašų, tačiau neatmetama, kad dėl rankraščio įrašų rašto medžiagos savybių arba kopijavimo ar fakso aparato techninių ypatumų šis įrašas nebuvo nuskaitytas ir atkurtas spausdinant kopiją (ar faksogramą). Tuo tarpu specialisto išvados 1 ir 2 punktuose konstatuota, jog nustatyti, ar visas 2005 m. balandžio 11 d. dokumento „Sutartis 1 – nutraukiama – sudarant nauja sutartį“ tekstas buvo išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu, ar dalis jo prispausdinta su išankstiniu tam pasiruošimu, negalima, kadangi teksto dalys išspausdintos skirtingo dydžio ir ženklų storio šriftu, skiriasi šių dalių (neparyškinto, paryškinto ir eilučių su parašais) tekstų ženklų tonerio paviršiaus morfologija, blizgesys ir šių skirtumų vienareikšmiškai paaiškinti negalima.

Antra, ikiteisminio tyrimo metu netgi ir nustačius, jog ginčo sutarties kopijų, kuriose nematyti rankraštinių įrašų, darymo metu sutarties originale aptariamų įrašų (A. Š. asmens kodo bei gyvenamosios vietos adreso) nebuvo, ši aplinkybė nepaneigia teismo sprendimu nustatytų esminių paskolos sutarties sąlygų (paskolos dalyko (pinigų) perdavimo ir įsipareigojimo paskolintus pinigus grąžinti) egzistavimo fakto. Juolab, kad minėtoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog du parašai A. Š. vardu ir parašas A. K. vardu, esantys tirti pateiktame 2005 m. balandžio 11 d. dokumente „Sutartis 1 – nutraukiama – sudarant nauja sutartį“, yra techniškai nepadirbti.

Trečia, civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 buvo pateiktas sutarties originalas, kuriame buvo kitokiu šriftu įspausdinta pastraipa „Balansas“, todėl pareiškėjas A. Š. turėjo teisę ginčyti šioje pastraipoje nurodytus įrašus ar prašyti skirti ekspertizę tam, kad nustatyti, ar minėta pastraipa nebuvo prispausdinta atskirai, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, priešingai, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovu A. K. pasirašydami sutartį, patvirtino balansą, kuriame nurodyta, jog palūkanos nuo 16 000 JAV dolerių nurašomos į sąnaudas, kad palūkanos bus 4 procentai, taip pat susitarė, kad 295 032 JAV dolerių sumai 2005 m. spalio mėnesį bus sudaryta paskolos sutartis.

Pareiškėjo A. Š. vertinimu, ikiteisminiame tyrime 2017 m. kovo 3 d. parengtame pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės, jog A. K., žinodamas, jog 2004-04-11 sutartyje 1, 2004-08-01 sutartyje 2 bei 2005-04-11 sutartyje nurodytų sumų A. Š. nedavė, o A. Š. iš jo minėtų sumų negavo, patvirtino minėtuosius dokumentus savo parašais ir siekiant savo naudai apgaule gauti teismo sprendimą, suteikiantį A. K. turtinę teisę į didelės vertės A. Š. turtą, pateikė šiuos dokumentus Kauno apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. Z. 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Prokurorė nutarime pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių bei neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad A. K. suklastojo 2004-02-11, 2004-08-01, 2005-02-20, 2005-04-11 sutartis. Nenustačius, jog minėtos sutartys yra suklastotos, nenustatytas ir apgaulės panaudojimas, t. y. esminis sukčiavimo požymis. Specialisto išvadoje kategoriškai nustatyta, jog 2005-04-11 sutartyje įrašus atliko ir pasirašė kiekvienas už save tiek A. K., tiek A. Š.. Vertinant A. Š. skirtingus nuo A. K. parodymus dėl šios sutarties pasirašymo aplinkybių, prokurorė pažymėjo, jog esant susitarimų laisvanoriškumui ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo A. Š. nurodytas proceso atnaujinimo teisinis pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir prašyme dėstomos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, dėl ko pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 pripažintinas nepagrįstu (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Nors ieškovas A. K. kartu su atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė teismo priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos iš pareiškėjo (atsakovo) nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.