Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1744-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
e2A-1744-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26201-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
R. Č.
Atsakovas
O. Č.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1744-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26201-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.2.4.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Č. ir atsakovės O. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. Č. ieškinį atsakovei O. Č. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikams pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-295-859/2015 nustatytą vaikų gyvenamąją vietą bei išlaikymo vaikams priteisimą ir nepilnamečių vaikų G. Č. ir G. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu R. Č.; priteisti iš atsakovės O. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Č. ir G. Č. po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaikų pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys vaikų tėvas R. Č.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė O. Č. su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsiliepimu prašė vaikų gyvenamosios vietos klausimą išspręsti atsižvelgiant į vaikų norus, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu (sprendime įsivėlusi techninė klaida nurodant sprendimo priėmimo metus – 2016 m. vasario 27 d.) ieškinį patenkinto iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų G. Č. ir G. Č. gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. Č. pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Priteisė iš atsakovės O. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Č., ir G. Č. po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas R. Č., pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš ieškovo R. Č. atsakovės O. Č. naudai 46,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės O. Č. į valstybės biudžetą 65 Eur žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio šalių nepilnamečiai vaikai iš motinos persikraustė gyventi pas tėvą. Atsakovė neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Įvertinęs ieškovo reikalavimą bei šalių išsakytus argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgdamas į vaikų išsakytą norą gyventi su tėvu, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir nepilnamečių vaikų G. Č. ir G. Č. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu R. Č..Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei tai, kad ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovės 190 EUR išlaikymą kiekvienam vaikui, nepateikė teismui įrodymų, kaip nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. pakito vaikų poreikiai, taip pat atsižvelgdamas į vaikų amžių ir jų realius poreikius, šalių turimą turtą ir gaunamas pajamas, tai, jog ieškovas augina dar vieną nepilnametį vaiką ir tai, kad išlaikymo nepilnamečiams G. Č. ir G. Č. pareiga negali būti perkeliama tik vienam tėvui R. Č., teismas iš atsakovės O. Č. proporcingai šalių turtinei padėčiai priteisė nepilnamečiams vaikams G. Č. ir G. Č. išlaikyti po 120 Eur.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. Č. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l355-897/2017 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. C. ir G. C., dydį po 150 EUR, įpareigojant atsakovę O. Č., mokėti po 150 EUR vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko tėvas R. C. bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį. Spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį bei galimybę teikti didesnį išlaikymą, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad tiek 2015 m. sprendimo priėmimo metu, tiek ir šiuo metu šalys gavo panašius darbo užmokesčius, tačiau nepagrįstai sumažino vaikams teiktino išlaikymo dydį, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, nuo 150 EUR kiekvienam vaikui iki 120 EUR. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad po 2015-08-19 d. sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Konstatuodamas, kad ieškovas šiuo metu gauna didesnes pajamas, teismas visiškai neatsižvelgė į teismui pateiktus rašytinius įrodymus apie ieškovo patiriamas išlaidas (dengiamą būsto kreditą, nors ½ dalis turto priklauso ir atsakovei, kuri taip pat yra solidariai atsakinga kreditoriui), patiriamas išlaidas 1025 EUR didesnio būsto nuomai (šiuo metu ieškovo šeimą sudaro 6 asmenys, iš kurių yra 4 nepilnamečiai vaikai). Erdvesnio būsto reikėjo, nes šalių nepilnamečiai vaikai nusprendė gyveni su ieškovu, todėl nepagrįsti teismo sprendime nurodyti argumentai, jog ieškovas savo rizika priėmė sprendimą gyventi erdvesniame, tačiau didesnių būsto išlaidų reikalaujančiame name. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog jis bylos nagrinėjimo metu nuo 190 EUR iki 150 EUR sumažino savo reikalavimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo, taigi iš esmės neprašė padidinti vaikams teikiamo išlaikymo, o prašė jį palikti tokį pat, kaip buvo nustatyta 2015-08-19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, tik pakeičiant išlaikymo teikėją. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ne tik kad nenustatė aplinkybių susijusių su esminiu šalių turtinės padėties ir vaikų poreikių pasikeitimu, bet ir nenurodė jokių argumentų, kodėl yra mažinamas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams. Apeliantas taip pat nurodė, jog nagrinėjant bylą išsamiai paaiškino ir nurodė vaikų išlaikymui reikalingas ir būtinas sumas. Be to, pati atsakovė patvirtino, kad vaikams gyvenant kartu su ja, per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui išleisdavo daugiau nei po 300 EUR. Teismas taip pat nevertino atsakovės galimybių gauti didesnes pajamas, nors ji yra jauna, turi profesinį išsilavinimą (siuvėjos).Atsiliepimu į ieškovo R. Č. apeliacinį skundą atsakovė O. Č. prašė jį atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo prašomu būdu. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas sumažino reikalavimą dėl išlaikymo iki 150 EUR. Nors apeliantas teigia, kad vienas dengia būsto paskolą, tačiau tokį įsipareigojimą jis yra prisiėmęs santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas savo rizika priėmė sprendimą gyventi šiuo metu nuomojamame būste, kadangi byloje pateikti duomenis, jog yra galimybė erdvų būstą išsinuomoti ir už žymiai mažesnę kainą. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog nutraukiant šalių santuoką vaikams mokamų išmokų dydis nustatytas ieškovui, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, tokio dydžio išmokų atsakovė niekada nemokėjo ir neturėjo galimybių mokėti. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išlaikymo sumažinimą grindė ribota atsakovės galimybe dirbti ir adekvatumu atsakovės gaunamoms pajamoms, tačiau netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė neadekvatų dydį. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog ieškovo nurodomų išlaikytinių skaičius vis didėja, taip pat nėra suprantama, kodėl prie išlaikytinių yra priskiriama ieškovo sugyventinės dukra, kuris nėra jos tėvas.Apeliaciniu skundu atsakovė O. Č. prašė priimti teikiamus papildomus įrodymus byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistas po 120 EUR išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymi, jog skiriant vaikų išlaikymui teismo priteistą sumą apeliantė atsidurs žemiau skurdo ribos ir negalės išgyventi. Nepilnamečių vaikų išlaikymui negali būti skiriama didesnė suma, negu pragyvenimui lieka išlaikymą teikiančiai vaikų mamai, tuo labiau, kai vaikų gyvenimo sąlygos yra žymiai geresnės, o net šešis kartus daugiau uždirbantis ieškovas patenkina ne tik būtinus, bet visus vaikų poreikius ir užgaidas, be to, vienas disponuoja ir nuomos pajamomis, kurias gauna iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šalių turto. Apeliantės įsitikinimu, priteisdamas kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 120 Eur pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį. Neįvertino kokias pajamas atsakovė kas mėnesį gauna. Pažymėtina, kad vidurkis išvestas kartu su atostoginiais, metine ir ketvirtine premijomis, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės pajamos nėra pastovaus dydžio. Iš likusios maistui, higienos ir buitinėms priemonėms, kurui, rūbams, poilsiui sumos atsakovė turėtų skirti vaikų išlaikymui 240 Eur per mėnesį ir pati praktiškai liktų be lėšų pragyvenimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo susiradusi papildomą darbą savaitgaliais, kad turėtų daugiau pajamų, tačiau dėl savo prastos sveikatos būklės sugebėjo padirbti vos mėnesį, nes per savaitę likdavo tik viena poilsio diena. Proceso metu paūmėjo atsakovės liga, todėl gydymas mėnesiui kainuoja apie 30 Eur. Šių atsiradusių papildomų išlaidų taip pat nėra galimybės atsisakyti. Atsakovė neprašė teismo atleisti nuo vaikų išlaikymo prievolės vykdymo. Atsakovė įrodinėjo byloje ieškovo disponuojamų nuomos pajamų dydį už šalims dar vis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomą ir prašė nustatyti šių pajamų teisėtą savininką, pripažįstant ieškovo vienašališkai disponuojamas nuomos pajamas atsakovės vykdomos išlaikymo prievolės dalimi. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priskaičiavo prie ieškovo gaunamų pajamų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomos pajamas, nes šios pajamos priklauso atsakovei, o kadangi šiomis pajamomis ieškovas disponuoja vienas, buvo pagrindas pripažinti, kad atsakovė vaikų išlaikymo prievolę vykdo ir įstatyme nustatytų pagrindų priteisti išlaikymą dar ir periodinėmis išmokomis nebuvo. Ta aplinkybė, kad ieškovas moka kredito įmokas šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi nutraukiant santuoką atsakovei nebuvo išmokėta jokia kompensacija už butą, o sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktu šalys susitarė, kad turtinius įsipareigojimus kreditoriui vykdys ieškovas. Nustatydamas ieškovo gaunamų nuomos pajamų dydį 200 EUR, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuomos sutartis pasirašyta su ieškovo draugo sūnumi. Atsakovės žiniomis, minėtas asmuo tame bute negyvena. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nustatė ieškovo iš verslo liudijimo gaunamų pajamų dydį, kadangi byloje esantys įrodymai apie ieškovo gyvenimo būdą, patvirtina, jog jis negali būti mažesnis nei 3000 EUR. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo neįvertintos aplinkybės apie ieškovo skiriamas išlaidas atostogoms, vos pusmečio bėgyje sumokėto 3075 EUR depozito už kotedžo nuomą, ir už 4500 EUR sumą įsigytų transporto priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeitus šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iš atsakovės priteistas išlaikymas sumažintas iki 120 EUR kiekvienam vaikui.Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės šalių nepilnamečiams priteistas 120 EUR dydžio išlaikymas. Ieškovo nuomone, vaikams priteisto išlaikymo dydis priteistinas iš atsakovės sumažintas nepagrįstai konstatavus, jog ieškovo finansinė padėtis lyginant su 2015 m. pagerėjo, atsakovė ginčija priteisto išlaikymo dydį, kadangi jis neproporcingai didelis lyginant su jos gaunamomis pajamomis.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus susijusius su ieškovo turtine padėtimi, nepagrįstai konstatavo pagerėjusią ieškovo turtinę padėtį, nukrypo nuo teismų praktikoje nurodomo orientacinio išlaikymo dydžio kriterijaus ir nenurodydamas jokių motyvų sumažino vaikams priteistino išlaikymo dydį. Ieškovo nuomone, vaikams iš atsakovės priteistina po 150 EUR išlaikymo kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu patvirtinta R. Č. ir O. Č. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų G. Č. ir G. Č. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su vaikų motina O. Č., minėta sutartimi šalys atsižvelgdamos į kiekvienos jų gaunamas pajamas, taip pat susitarė, kad vaiko tėvas R. Č., privalo mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieno vaiko išlaikymui nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąja vietą su juo, motyvuodamas tuo, kad nuo 2016 m. birželio mėn. vaikai gyvena su juo ir prašė priteisti šalių nepilnamečiams vaikams po 190 išlaikymą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsižvelgdamas į tai, kad vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu ir tai iš esmės neprieštarauja vaikų interesams nustatė jų gyvenamąją vietą su tėvu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė iš esmės pasikeitusių šalių nepilnamečių vaikų poreikių, dėl ko būtų pagrindas didinti vaikams priteistą išlaikymą iki 190 EUR. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas šios pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neginčija, priešingai, apeliantas šiai išvadai pritaria, jo nuomone vaikams iš atsakovės priteistinas tokio paties dydžio išlaikymas kaip ir nutraukiant šalių santuoką, t.y. 150 EUR.Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant ne tik į gaunamas pajamas, bet ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutinės ieškovo pajamos per mėnesį siekia 2490 Eur, ieškovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo (transporto priemonių) turto, t.y. jo pajamos yra beveik 5 kartus didesnės už atsakovės. Taigi, skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovės proporcingai mažesnę išlaikymo dalį buvo sąlygotas būtent byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovo finansinę padėtį. Sutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog atsakovas turi 3 išlaikytinius, kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovo išlaidas nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turi finansines galimybes prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas visas savo dabartinės 6 asmenų šeimos išlaidas priskiria sau vienam, neatsižvelgdamas į tai, kad su dabartine sugyventine yra susilaukęs vieno vaiko, bei tai, kad atsakovo sugyventinė taip pat turi pareigą prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kolegijos vertinimu, faktas, kad ieškovas nuomojasi būstą už kurį moka 1025 Eur neskaitant komunalinių mokesčių, taip pat negali būti pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės didesnį išlaikymą nei nustatytas skundžiamu sprendimu, kadangi kaip ekonomiškai paskirstyti savo gaunamas pajamas, kad jų užtektų tiek jo paties, tiek jo šeimos poreikių tenkinimui sprendžia pats ieškovas. Kolegija taip pat atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui apelianto argumentus susijusius su tuo, kad jis vienas dengia būsto esančio Perkūnkiemio g. 33, Vilniuje, kreditą, kurio ½ dalis priklauso atsakovei, kadangi tokį įsipareigojimą ieškovas prisiėmė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, be to kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. panaikinus O. Č. laidavimą kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialas, dalis buto ir žemės sklypo pereis R. Č. nuosavybėn.Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį ir priteisė didesnį išlaikymą vaikams nei leidžia jos turtinė padėtis.Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Minėta, jog vertinant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Skirtingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio įvertino prastesnę nei ieškovo, atsakovės turtinę padėtį ir atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog atsakovei turi tekti proporcingai mažesnė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės dalis. Nors apeliantė teigia, kad neišgali mokėti priteisto išlaikymo, atsižvelgiant į jos turimas išlaidas, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turi nuolatines pajamas, kurios siekia 505,10 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario 21,50 kv.m. butas, esantis Žirmūnų g. 57-41, Vilniuje, atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, atsakovė turi nuosavą būstą, kuriame gyvena, daugiau išlaikytinių neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nenurodo, jokio išlaikymo dydžio, kuris jos nuomone turėtų būti priteistas iš jos siekiant užtikrinti būtinų šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, tačiau tokia apeliantės pozicija prieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams bei įstatymui. Kolegija sutinka, jog atsakovei diagnozuotos sveikatos problemos galimai apsunkina geriau apmokamo darbo paieškas, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų nustatytą atitinkamas nedarbingumo lygis, kuris trukdytų atsakovei dirbti. Taigi, darytina išvada, jog atsakovei neužtenkant gaunamų pajamų patenkinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikius, ji gali dėti pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Tačiau apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai su gaunamu darbo užmokesčiu nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo išlaikymo pareigos.Kolegija taip pat kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atmeta apeliantės argumentus, susijusius su buto esančio Perkūnkiemio g. 33, Vilniuje nuoma ir iš jos gaunamomis pajamomis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog šios aplinkybės nėra šios bylos dalykas ir negali būti siejamos su vaikams teikiamo išlaikymo dydžiu, kadangi jos išimtinai susiję su turtiniais šalių tarpusavio santykiais. Taigi, apeliantės argumentai, jog ieškovo iš nuomos gautos pajamos turėtų būti užskaitomos kaip teikiamas išlaikymas, neatitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesų ir neužtikrintų, jog atsakovės pareigos teikti vaikams reikiamą išlaikymą vykdymo.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, todėl iš atsakovės priteisė proporcingą jos turtinei padėčiai išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, kurio keisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėNeringa ŠvedienėVytautas Zelianka