- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-591-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01604-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ pareiškimas dėl peržiūrėjimo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-317-292/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo - akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kauno centro būstas“, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės 1 131,80 Eur turtinės žalos atlyginimą, 38,14 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017-07-12 buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos lubos, pažeistas vamzdyno uždengimas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nuostolio dydis buvo nustatytas 1135,71 Eur . Jį ieškovė kompensavo, kaip per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos (duomenys neskelbtini), užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jo remontą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ 2018 m. birželio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“ 1 131,80 Eur turtinę žalą, 38,14 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 26 Eur žyminį mokestį, 57,92 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, viso – 1 253,86 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 169,94 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. birželio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas sprendime už akių nurodė, kad atlikus formalų ieškinyje išdėstytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikinta, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovei 1 131,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 38,14 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CK) 6.53 str., 2 d., 6.260 str., 6.261 str., 6.263 str., 6.288 str. 1 d.).
6. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos išlaidos: 26,00 Eur žyminis mokestis ir 57,92 Eur išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai už ieškinio surašymą apmokėti. Teismas pripažino, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau nelaikytinos išlaidomis advokato pagalbai apmokėti advokato kontoros, kaip PVM mokėtojo mokamas PVM mokestis, nes šios išlaidos yra advokatų kontoros išlaidos, todėl jos negali būti priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, vadovaujantis CPK 98 straipsniu. Be to teismas netenkino prašymo priteisti iš atsakovės kelionės išlaidas, patirtas vykstant atstovauti ieškovės interesus iš Kauno į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus į du teismo posėdžius ir grįžtant atgal, kurios sudaro 33,37 Eur. Teismas nurodė, kad Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), šių išlaidų atlyginimas nenumatytas.
III. Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4602-292/2018, kuriame prašė teismo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Nurodė, kad teismas priėmė sprendimą už akių todėl, kad atsakovės atstovė nedalyvavo paskirtame teismo posėdyje, o ieškovė buvo pateikusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei atsakovės atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus, tačiau atsakovė prieš vyksiantį teismo posėdį buvo pateikusi prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Laikė, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismas netinkamai pasinaudojo savo teise priimti sprendimą už akių, kadangi įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą teisę jis turi nepažeisti neatvykusios į teismo posėdį šalies teisių ir teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Kauno centro būstas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
10. Teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nenurodė, jog byla bus vedama per advokatą, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pasirengimą bylą nagrinėti nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl nelaikė informacijos apie advokato dalyvavimą byloje nepateikimą atsiliepimo į ieškinį trūkumu, tikėdamasis, kad ši informacija bus pateikta kitame procesiniame atsakovės dokumente – triplike. Tačiau gavęs ieškovės dubliką ir nustatęs atsakovei terminą triplikui pateikti, o atsakovei procesinio dokumento – tripliko – nustatytu terminu nepateikus, teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi skyrė byloje teismo posėdį, atsižvelgdamas tik į ieškovės nurodytų atstovų užimtumą kitose bylose. Į 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko ir nepranešė apie neatvykimo priežastis, tačiau ieškovės prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2018 m. spalio 29 d., prašant trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovės civilinės atsakomybės draudiką ADB „Gjensidige“. Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog įvykio metu tarp atsakovės ir draudiko nebuvo sudaryta jokių bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, todėl draudimo apsauga negalioja. Atsakovės prašymas atidėti 2018 m. spalio 29 d. teismo posėdį dėl atstovės užimtumo kitoje byloje teisme gautas teismo posėdžio dieną, t. y. 2018 m. spalio 29 d., buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, atvykus ieškovės atstovei, kuri prašė prašymo netenkinti, priimti sprendimą už akių. Teismas laikė, jog atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikytina svarbia, kadangi atstovavimo sutartis su ja sudaryta dar 2018 m. sausio 9 d., t. y. buvo galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad informacijos apie atsakovę atstovaujantį advokatą pasirengimo bylai stadijoje nepateikimas, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo teismo posėdžio dieną pateikimas bei kiti atsakovės veiksmai (neveikimas) byloje (procesinio dokumento – tripliko nepateikimas, neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį nenurodant priežasčių, nesidomėjimas bylos eiga (dėl trečiojo asmens), rodo ne tik ieškovės pasyvumą, bet ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą, neįrodo sąžiningo procesinio elgesio bei nepaneigia pareigos domėtis bylos eiga, todėl laikė, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taip pat pripažino, kad nėra CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų dėl kurių teismas galėjo netenkinti ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių.
12. Spręsdamas dėl įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nurodė, kad procesinio dokumento nepateikimo svarumas negali būti vertinamas labiau už argumentus ir įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau, peržiūrėjęs atsakovės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškimu nebuvo paneigtos sprendimu už akių nustatytos aplinkybės, jog ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vandentiekio stovo (atsakovės pateiktuose įrodymuose taip pat nurodyta priežastis – galimai trūkęs šalto vandens stovas tarp 1- o ir 2- o aukšto), o atsakovė, būdama pastato, kuriame įvyko avarija, administratorė, privalėjo prižiūrėti viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploatavimą ir atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
IV. Apeliacinio skundo ir atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių pateikė ieškovė. Ji nurodė, kad skundžia šio sprendimo dalį, kuria nepriteistos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018-11-05 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4602-292/2018 dalį, kuria ieškovei nepriteista 45,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai iš atsakovės papildomai 45,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti dokumentai, kad ieškovė už teisines paslaugas sumokėjo kainą, į kurią buvo įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Tai reiškia, kad ieškovė faktiškai šias išlaidas patyrė ir ieškovei šios išlaidos turi būti atlyginamos visiškai. Ieškovė neturi teisės atvirkštinio PVM ir šias išlaidas susigrąžinti iš biudžeto. V. P. vertės mokesčio įstatymo 27 straipsniu, nėra apmokestinamos PVM visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Tokiomis išlaidomi yra ir atstovo kelionė į kitoje vietovėje esantį teismą.
14. Atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties padavė atsakovė UAB „Kauno centro būstas“, kuri prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir bei atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog teismo sprendimo atsakyti tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą įtakojo būtent atsakovės pasyvumas bei pareiškimo nepagrįstumas. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovė nuo proceso pradžios norėjo įsivertinti galimybes sudaryti taikos sutartį, todėl atstovės, kuri atsakovės interesus atstovauja iš esmės visose teisiniuose santykiuose, nenurodė atsiliepime. Tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje teismas tenkinto ieškovės atstovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nors šiam atidėjimui nebuvo svarbių priežasčių. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovės interesus byloje galėjo atstovauti jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog atstovavimas tokio pobūdžio bylose reikalauja specialių žinių, kurių minėti asmenys neturi, juos turi tik advokatė.
Atsiliepimas
2.2. Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai įvertino atsakovės poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad ji savo veiksmais nesiekė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei galimai vilkinti procesą. Taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė laiku pateikė pareiškimą su savo išdėstyta pozicija. Atsakovės nuomone, vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo tenkinimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės į ginčo nagrinėjimą iš esmės – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
2.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė akivaizdžiai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą už akių, todėl jo nepanaikinus ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, įsiteisėtų akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad atsakovės pareiškime pateiktos įvykio faktinės aplinkybės bei duomenys nepaneigia fakto, jog sprendimas už akių gali būti nepagrįstas, visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamai vykdytas pareigas – atliktus vamzdynų remontus. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus akivaizdu, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą paaiškėtų, jog vandens ir nuotekų pratekėjimai greičiausiai įvyko daugiabučio bendrasavininko patalpose, į kurių patekimą be tinkamo bendraturčio bendradarbiavimo atsakovė turi ribotą galimybę pateikti bei vykdyti nuolatinę techninę priežiūrą.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Ginčas galimai galėjo būti išspręstas netinkamai priteisiant ieškovei galimai nepagrįstą žalos dydį, kadangi tik formaliai vertinęs į bylą pateiktus ieškovės įrodymus, teismas priteisė nepagrįsto dydžio sumą, nebuvo išsiaiškinta kaip ir kodėl nustatytas būtent toks reikalaujamos atlyginti žalos dydis.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, išimtinai rėmėsi tarp draudiko ir draudėjo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartimi, gyvenamojo namo administravimo faktu ir išmokos sumokėjimo faktu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi atlyginti žalą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, buvo būtina nustatyti, kokias teisės aktais pavestas funkcijas šiuo konkrečiu atveju turėjo atlikti administratorius, įvertinti ir išsiaiškinti, ar administratorius jam teisės aktais pavestas funkcijas atliko tinkamai, ar užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, nustatyti administratoriaus civilinės atsakomybės ribas.
2.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus ir atsakovės teisę būti išklausytai.
15. Atsiliepimų į apeliacinį ir atskirąjį skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr.e2S-592-260/2019 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ pareiškimas dėl 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-317-292/2019, prijungti prie civilinės bylos Nr. e2A-591-260/2019 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių, kartu nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka nurodytus ir atsakovės atskirąjį skundą, ir ieškovės apeliacinį skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4602-292/2018 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą už akių. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovės atstovui 2018 m. spalio 29 d. neatvykus į teismo posėdį, teismui nustačius, jog atsakovei apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir sudėti yra pranešta tinkamai, o iki teismo posėdžio pradžios gautas jos prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nelaikytinas pateisinančiu jos atstovo neatvykimą, ieškovės atstovei prašant byloje priimti sprendimą už akių.
19. Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, kuris numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
20. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių; toks teismo įsitikinimas CPK yra vadinamas „formaliu pateiktų įrodymų vertinimu“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
21. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų CPK 287 straipsnio 2 dalyje, turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju neatvykimo į teismo posėdį svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, ir kt.).Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismo posėdį, svarbos.
23. Nustatyta, kad atsakovė byloje 2018 m. birželio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, atsakovės atstovė dalyvavo 2018 m. rugsėjo 25 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakovei apie teismo posėdį, kuris vyko 2018 m. spalio 29 d. buvo tinkamai ir asmeniškai pranešta, ji apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį teismui pranešė 2018 m. spalio 29 d., pateikdama prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi bylos nagrinėjime dėl užimtumo kitoje byloje negali dalyvauti. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad į 2018 m. spalio 29 d. teismo posėdį neatvyko dėl atstovės užimtumo, kadangi pati savo interesų tokio pobūdžio byloje negali atstovauti, todėl laikė, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, nesudarė galimybės atsakovei ginti savo pažeistų teisių.
24. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
25. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai. CPK 285 straipsnio 2 dalis nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių. Vertinti, kad atsakovė byloje buvo visiškai pasyvi šalis, negalima. Byloje atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir teigė, kad vandens ir nuotekų pratekėjimai greičiausiai įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl to, kad daugiabučio bendrasavininko patalpose, į kurių patekimą be tinkamo bendraturčio bendradarbiavimo atsakovė turėjo ribotą galimybę pateikti bei vykdyti nuolatinę techninę priežiūrą. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų apie tai, kad vandens ir nuotekų pratekėjimai greičiausiai įvyko ne dėl jos kaltės, teismas nevertino.
26. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Sutiktina su atskirajame skunde ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais argumentais, jog byloje trūksta įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės sąlygas bei reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali patvirtinti sprendimo už akių neteisingumą.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikintinas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas už akių ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinus Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, apeliacinis procesas pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo, šį sprendimą panaikinus, t. y. nelikus apeliacijos objekto, nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.