- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-114-866/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „HC irR-IV projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Namų priežiūros centras“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 21 188,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bankroto administratoriui patikrinus ieškovo sandorius buvo nustatyta, kad su atsakove 2012 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. HCRJVP_NCP_2012/03/01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo laikotarpiu, iki kol daugiabučiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkai pasirašys individualaus vartojimo sutartis su šalto vandens tiekėjais, pagal butuose ir kitose patalpose įrengtus nurodytų išteklių naudojimo apskaitos prietaisus apskaičiuoti, pateikti sąskaitas bei surinkti įmokas iš butų ir kitų patalpų savininkų (išskyrus ieškovui priklausančių butų) pagal tuo metu galiojančius išteklių tarifus gyventojams (sutarties 4.1.1 p.). Visas minėtiems namams tiekiamas šaltas vanduo buvo apskaitomas pagal įvadinius namų skaitiklius ir paskirstomas patalpų savininkams. Minėtu laikotarpiu sąskaita už sunaudotą šaltą vandenį buvo išrašoma ieškovei, t. y. pastatų statytojui, o sąskaitoje nurodytą skolą už tiektą vandenį paskirstydavo atsakovė. Sutarties 4.1.2 p., atsakovė įsipareigojo surinktas lėšas kartą per mėnesį pervesti į ieškovės sutartyje nurodytą sąskaitą. Šias lėšas įsipareigojo pervesti per 45 dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo. Pažymėjo, kad atsakovė iki šiol nėra tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimų sumokėti pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2751, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2765, 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. Nr. 2771, 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2785, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2794, 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2801. Likusi neapmokėta išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 21 188,50 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Namų priežiūros centras“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tais atvejais, kai ieškovė atsakovės pervestų lėšų nepervesdavo UAB „Vilnius vandenys“, atsakovė surinktas lėšas už pateiktą skolos laikotarpį pervedė tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“ kaip tikrajam daugiabučių namų savininkams teikiamų paslaugų tiekėjui, o ne tarpininkei – ieškovei. Taigi, ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, o už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta su UAB „Vilniaus vandenys“.
Šalies argumentai
4. 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė tenkinti ieškinį. Ieškovės atstovas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius A. V. paaiškino, kad „Prašymas pateikti auditui reikalingą informaciją“ nėra ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas. Minėtu informaciniu raštu buvo pateikta informacija apie tai, kad 2017 m. gruodžio 31-ai dienai UAB „HC ir R-IV projektai“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Namų priežiūros centras“ finansinis reikalavimas bendrai 19 456,32 Eur sumai, taip pat per 2017 metus buvo susidariusi einamoji skola – 802,19 Eur, kuri buvo apmokėta. Būtent per 2017 metus UAB „Namų priežiūros centras“ skolos UAB „HC ir R-IV projektai” nebuvo. UAB „HC ir R-IV projektai” jokių paslaugų 2017 m. UAB „Namų priežiūros centrui“ neteikė. Todėl už 2017 metus minėtame informaciniame rašte nebuvo ką įrašyti. UAB „Namų priežiūros centras“ žinojo, kad bankroto iškėlimo dienai UAB „Namų priežiūros centras“ bankrutuojančiai įmonei buvo skolingas ieškinyje reikalaujamą pinigų sumą už 2015 metus. Šią sumą po bankroto bylos iškėlimo administratorius raštu reikalavo grąžinti. UAB „Namų priežiūros centras“ raštu patvirtino, kad tokia skola yra, tik nesutiko jos grąžinti, motyvuodami tuo, kad UAB „HC ir R-IV projektai” jiems yra skolingi.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinio dydį pripažįsta, tiesioginių įrodymų apie skolos apmokėjimą pateikti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškovės BUAB „HC ir R-IV projektai“ naudai 21 188,50 Eur skolos.
7. Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 1 d. atsakovė UAB „Namų priežiūros centras“ ir ieškovė UAB „HC ir R-IV projektai“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. HCRJVP_NCP_2012/03/01 (toliau – paslaugų sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo laikotarpiu, iki kol daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkai pasirašys individualaus vartojimo sutartis su šalto vandens tiekėjais, pagal butuose ir kitose patalpose įrengtus nurodytų išteklių naudojimo apskaitos prietaisus apskaičiuoti, pateikti sąskaitas bei surinkti įmokas iš butų ir kitų patalpų savininkų (išskyrus ieškovui priklausančių butų) pagal tuo metu galiojančius išteklių tarifus gyventojams (sutarties 4.1.1 p.). Pagal paslaugų sutarties 4.1.2 p. atsakovė įsipareigojo surinktas lėšas kartą per mėnesį pervesti į ieškovės sutartyje nurodytą sąskaitą. Šias lėšas įsipareigojo pervesti per 45 dienas nuo ieškovės atsakovei pateiktos PVM sąskaitos - faktūros. Ieškovė pateikė atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2751, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2765, 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. Nr. 2771, 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2785, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2794 ir 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2801. 2016 m. kovo 31 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą iki 2016 m. balandžio 11 d. sumokėti 21 188,50 Eur skolą.
8. Atsakydama į ieškovės raginimą, atsakovė 2016 m. balandžio 21 d. rašte patvirtino minėto dydžio įsiskolinimą ieškovei, taip pat nurodė, kad ieškovė atsakovei yra skolingas už objektų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo administravimo paslaugas 29 332,95 Eur, todėl atsakovė atsisako mokėti įsiskolinimą. Ieškovė į bylą taip pat pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras 2015 m. liepos 31 d. – 2015 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu ir ieškovės banko sąskaitos išrašą šiuo laikotarpiu, pavirtinantį, kad ieškovė pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras mokėjo lėšas UAB „Vilniaus vandenys“. Į bylą pateikta UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovei 2017 m. balandžio 28 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija VAS Nr. 00877451 už 2017 m. balandžio mėn. suteiktas vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas sąskaitoje nurodytiems objektams, paslaugų suteikimo bendra suma 39 922,74 Eur.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas, savo argumentams, jog nėra ieškovei skolingas, nes iš gyventojų (duomenys neskelbtini) surinktas lėšas pervedė tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“, į bylą pateikė du 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymus Nr. 7, 20 702,99 Eur sumai ir Nr. 17, 20 000 Eur sumai; 2018 m. gegužės 11 d. ieškovės administratoriaus direktoriaus A. V. pasirašytą raštą dėl ieškovės gautinų iš atsakovės/mokėtinų ieškovės atsakovei sumų likučio 2017 m. gruodžio 31 d.; pajamavimo aktą 2017 m. spalio 1 d., pirkėja UAB „Namų priežiūros centras“, pardavėja UAB „Vilniaus vandenys“ 39 922,74 Eur sumai, ieškovės 2017 m. spalio 3 d. raštą, adresuotą UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įvadinių skaitiklių rodmenų 2017 m. rugsėjo 25 d. namams (duomenys neskelbtini)
10. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė sumokėjusi ieškiniu reikalaujamą sumą atsakovei. Teismas pasisakydamas dėl atsakovės pateiktų įrodymų, kurių pagrindu atsakovė teigė tiesiogiai sumokėjusi dviem 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimų nurodymais UAB „Vilniaus vandenys“, kaip tiesioginiam paslaugos teikėjui. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo pateiktuose mokėjimų nurodymuose visiškai nėra nurodyta, kad mokėjimai buvo atlikti už ieškovą, padengiant 2015 m. skolas už paslaugas, suteiktas (duomenys neskelbtini), savininkams. Mokėjimo paskirtyje tik nurodyta, kad mokama už paslaugas ir delspinigius. Taigi, iš pateiktų mokėjimų nurodymų visiškai nėra aišku už kokiems atsakovo administruojamiems objektams suteiktas paslaugas ir už kokį laikotarpį buvo atlikti pavedimai. Išreikalavus iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. balandžio 28 d. atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros kopiją nustatyta, jog ši sąskaita išrašyta už 2017 m. balandžio mėn. joje nurodytiems namams suteiktas paslaugas bendrai 39 922,74 Eur sumai. Tai paneigia atsakovo teiginį, jog atsakovas 2017 m. mokėjimo pavedimais tiesiogiai sumokėjo UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. įsiskolinimą už paslaugas, kurį pagal šalių paslaugų sutartį privalėjo sumokėti ieškovui.
11. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovės administratoriaus direktoriaus A. V. 2018 m. gegužės 11 d. pasirašytas raštas apie ieškovės skolą atsakovei ir atsakovės skolą ieškovei 2017 m. gruodžio 31 d. yra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog atsakovė ieškovei yra sumokėjusi įsiskolinimą pagal minėtas 2015 m. PVM sąskaitas-faktūras. Pažymėta, jog teismo posėdžio metu A. V. paaiškino šio rašto pasirašymo aplinkybes, nurodė, jog rašte nėra jokios informacijos apie 2015 m. atsakovo įsiskolinimą ieškovei, o rašte nurodytas kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ finansinis reikalavimas 19 456,32 Eur sumai yra patvirtintas ieškovės bankroto byloje. Be to, iš atsakovės 2016 m. balandžio 21 d. atsakymo ieškovei akivaizdžiai matyti, jog pati atsakovė yra pripažinusi 21 188,50 Eur skolą ieškovei, tik atsisakė ją mokėti, nes ieškovė taip pat yra skolinga už paslaugas 29 332,95 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Namų priežiūros centras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1317-541/2019 ir atmesti ieškovės BUAB „HC ir R-IV projektai“ ieškinį atsakovei UAB „Namų priežiūros centras“ arba nesant pakankamo pagrindo panaikinti teismo sprendimą grąžinti pirmosios instancijos teismui dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo ir įrodymų ištyrimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d., atsakovė pateikė atsakymą Nr. 03-7770 į ieškovės raginimą dėl skolos apmokėjimo, nurodant, kad pagrindo vykdyti raginime keliamus reikalavimus, nėra. 2018 m. gegužės 11 d. atsakovė gavo ieškovės administratoriaus direktoriaus A. V. pasirašyta raštą apie ieškovės skolą atsakovei ir atsakovės skolą ieškovei 2017 m. gruodžio 31 dienai, kuriame nurodyta, kad atsakovė ieškovė atžvilgiu jokių įsiskolinimų 2017 m gruodžio 31 d. neturėjo.
14. Atsakovės vertinimu, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, labai fragmentiškai atliko formalų rašytinių įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, vienais įrodymais rėmėsi ir juos pripažino, o kitus atmetė, nenurodydamas aiškių ir pagrįstų atmetimo motyvų. Dėl šių priežasčių, priėmė neteisingą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju, apie prievolės tinkamą įvykdymą, ieškovė informavo pranešimu, kad laikotarpyje iki 2017 m. gruodžio 31 d., jokiu prievolių ieškovui atsakovas neturi.
15. Šis pranešimas atitinka pakvitavimui keliamus būtinus reikalavimus, t. y. pranešimas yra rašytinis, antra, pranešime išskiriamas konkretus ir apibrėžtas laikotarpis, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o ieškovės argumentai, kad pranešime nėra jokios informacijos apie 2015 m. įsiskolinimą ir tai, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, nepaneigia aplinkybių, kad prievolė yra įvykdyta tinkamai. Pažymi, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovė nėra sumokėjusi reikalaujamos sumos.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu BUAB „HC ir R-IV projektai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1317-541/2019 palikti nepakeistą.
17. Nurodo, kad apeliantė du kartus pripažino skolos egzistavimą, t. y. pirmą kartą 2016 m. balandžio 21 d. atsakymu į raginimą dėl skolos sumokėjimo Nr. NPCV-RG-16-0393, o antrą kartą - laiku nepateikdamas prieštaravimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. teismo įsakymo. Tik teismo įsakymui įsiteisėjus bei administratoriui jį pateikus antstolei vykdymui, apeliantė nusprendė pasirinkti gynybinę poziciją, kad jis skolą jau yra sumokėjęs, padarydamas pavedimą tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“. Teismui priėmus prieštaravimus, bylos nagrinėjimo metu versija apie neva apelianto sumokėtą skolą tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovo surinktų įrodymų pagrindu buvo paneigta. Paneigus šią apelianto versiją, buvo iškelta nauja versija - skolų suderinimo aktas.
18. Pažymi, kad vien tik šalių skolų suderinimo aktas negali būti laikomas skolos buvimo ar nebuvimo pagrindu. Šalių tarpusavio skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, surašomas kitų pirminių duomenų pagrindu. Ūkine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų (nors teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas ir pasiūlė pateikti pirminius buhalterinius dokumentus, įrodančius skolos apmokėjimą), kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, apeliantas prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius.
19. Mano, kad teismas kaip tik ir vadovavosi teismų praktikoje nustatytu įrodymų pakankamumo principu, nes ieškovas tinkamai įrodė skolos susidarymo aplinkybes ir pirmos instancijos teismui buvo sudarytos visos galimybės spręsti klausimą dėl ieškovo reikalavimų apeliantui pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Ieškovė reikalavimą 21 188,50 Eur skolos priteisimo grindė tarp šalių sudaryta 2012 m. kovo 1 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. HCRJVP_NCP_2012/03/01, ir PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2751, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2765, 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. Nr. 2771, 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2785, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2794 ir 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2801.
22. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių susijusių su skolos susidarymu, tačiau atsakovas nors ir nurodęs, kad neturi tiesioginių įrodymų pagrindžiančių skolos sumokėjimą, šiuo apsektu neginčijamos ir teismo išvados, tačiau anot atsakovo skolos sumokėjimo faktą patvirtina ieškovės 2018 m. gegužės 11 d. pranešime ( I t., b. l. 122) nurodyti duomenys, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 31 d. neturėjo skolos ieškovei. Be to, anot apeliantės teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. ne atsakovė, o ieškovė turėjo įrodyti, kad skola yra nesumokėta.
23. Ginčo paslaugų sutarties 3.1. nustatyta, kad administratorius (UAB „Namų priežiūros centras“ naujas pavadinimas UAB „Mano būstas NPC“) įsipareigoja teikti name įmokų už savininkų suvartotą šaltą vandenį surinkimo paslaugas. Už paslaugų teikimą administratoriui nustatytas atlyginimas (sutarties 5.1) punktas.
24. Atsakovė skolos sumokėjimo faktą grindė 2018 m. gegužės 11 d. ieškovės administratoriaus direktoriaus A. V. pranešimu atsakovės auditoriui dėl ieškovės gautinų iš atsakovės/mokėtinų ieškovės atsakovei sumų likučio 2017 m. gruodžio 31 d., kuriuo iš esmės grindžiamas apeliacinis skundas, t. y nurodoma, kad minėtas raštas patvirtino ieškovės įsiskolinimą atsakovei, todėl atsakovė nėra skolinga ieškiniu reikalaujamos sumos.
25. Apeliantės vertinimu, aptariamas pranešimas turėjo būti vertinamas kaip pakvitavimas (CK 6.65 straipsnio 1 dalis), patvirtinantis skolos sumokėjimo faktą. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai negali būti laikomai pagrįstais jau vien dėl to, kad aptariame 2018 m. gegužės 11 d. ieškovės administratoriaus rašte, apskritai nėra patvirtinama apie kokios nors skolos sumokėjimą. Nurodyto rašto turinys patvirtina tik tai, kad bankroto administratorius atsakovės auditorės prašymu teikė duomenis reikalingus 2017 metų finansiniam auditui atlikti. Tai, kad šiame pranešime nebuvo nurodyta atsakovės skola susidariusi 2015 metais, objektyviai negali patvirtinti ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos sumokėjimo fakto. Šioje dalyje, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms.
26. Nėra pagrindo sutiki ir su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, apeliuojant į CK 6.123 straipsnio 2 dalies nuostatas. CK 6.123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Taigi, pagal apeliantės nurodytą teisės normą visų pirma turėtų būti nustatyta, kad kreditorius priėmė prievolės įvykdymą, o šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nei įrodinėjamos, nei nustatytos.
27. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo ne dėl ieškovės (ne)tinkamo prievolės vykdymo, o dėl atsakovės tinkamo prievolės įvykdymo, t. y. ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo, taigi būtent atsakovei ir kilo pareiga įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą, ko ji šiuo atveju neįrodė.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytoms išvadoms, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą ir neturi pagrindo išvadai, kad įrodymai byloje įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.