Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei ir Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053589931,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. D. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutarimą, panaikinti jo atžvilgiu paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, į jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus turėjo pažiūrėti ne paviršutiniškai ir formaliai (kai tokie jo veiksmai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti atitinkantys ATPK 124² straipsnio 1 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius), o privalėjo įsitikinti ar yra šių aplinkybių visetas: 1) yra nustatyti neabejotinai bent du KET pažeidimai; 2) toks vairavimas kelia grėsmę eismo saugumui ar sukėlė pavojingą situaciją. Paaiškino, kad įvykio dieną, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz Vito 110, esant leidžiamam Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ženklinimui, rengėsi lenkti priešais važiuojantį C klasės krovininį automobilį. Prieš šį automobilį, per saugų ir pakankamą atstumą važiavo kitas C klasės krovininis automobilis. Tuo metu buvo šviesus paros metas, matomumas ir eismo sąlygos buvo geros, eismas nebuvo intensyvus, o priekyje atvažiuojančių automobilių nesimatė, aplinkiniai aiškiai galėjo matyti jo atliktinus manevrus. Įvertinęs visas eismo sąlygas ir susiklosčiusią situaciją bei įsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, nebus kliudoma priešpriešinio eismo juosta atvažiuojantiems automobiliams ir lenkti yra saugu, parodė kairės pusės posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą. Atkreipė dėmesį, jog dėl nežinomų priežasčių lenkiamas C klasės krovininis automobilis pradėjo lėtinti važiavimo greitį ir dešinę automobilio dalimi įvažiavo į kelio kelkraštį. Tokį vairuotojo elgesį suprato kaip ketinimą stoti kelkraštyje. Užbaigiant lenkimo manevrą pastebėjo iš priekio artėjantį automobilį tamsios spalvos automobilį, todėl, siekiant išvengti bet kokios galimos grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos, šiek tiek padidino vairuojamo automobilio važiavimo greitį, parodęs dešinės pusės posūkio signalą saugiai užbaigė lenkimo manevrą. Užbaigus lenkimo manevrą, iš priekio atvažiuojantis automobilis nuspaudė garso signalą, tačiau jis nesuprato dėl kokios priežasties, nes lenkimo manevrą jau buvo praktiškai pabaigęs. Šioje atkarpoje eismo juostos yra pakankamai plačios, kad automobilio vairuotojas, esant poreikiui, galėtų šiek tiek pakeisti važiavimo kryptį, tačiau tokie jo atlikti veiksmai nesukėlė absoliučiai jokios grėsmės ar pavojingos situacijos. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog padarydamas KET jis galėjo sukelti grėsmę eismo saugumui ar pavojingą situaciją, dėl kurios būtų privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (1-4 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu V. D. skundą palaikė, teismui parodė, kad kaltės dėl chuliganiško vairavimo ir pavojingos situacijos jis nepripažįsta, teismui paaiškino, jog įvykio dieną su žmonos autobusiuku Mercedes Benz Vito vežė savo ir kaimynų vaikus iš mokyklos. Jau važiavo namo, kai priekyje jo važiavęs sunkvežimis VW Crafter pradėjo rikiuotis į kelkraštį, norėdamas sustoti. Jis važiavo paskui minėtą sunkvežimį, ir norėdamas nelėtinti greičio, apvažiavo jį kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Ištisinės ženklinimo linijos kirtimą pripažįsta, taip pat pripažįsta, jog neparodė posūkio signalo, kadangi buvo perdegusi lemputė. Iš priekio atvažiavęs automobilis neturėjo dėl jo veiksmų staigiai stabdyti, jis nesukėlė pavojingos situacijos, todėl jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti kaip pavojingas vairavimas ir jam skirta per griežta administracinė nuobauda (12-13 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad įvykio dieną važiavo ir per galinį veidrodėlį pamatė, jog jį per ištisinę liniją lenkia raudona mašina. Įvertino atstumus ir traukėsi į kelkraštį. Jis tikrai nesiparkavo, važiavo 70-80 km/h greičiu (34 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad įvykio dieną su šeima važiavo iš Ežerėlio ir matė kaip raudonas automobilis išvažiavo per ištisinę liniją į priešpriešinę eismo juostą ir jam dėl to reikėjo trauktis. Jis pristabdė ir pasuko į dešinę, nes būtų susidūręs su raudonu automobiliu (34-35 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053589931 esančios medžiagos nustatyta, kad V. D. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d., 14 val. 08 min., vairavo transporto priemonę Mercedes Benz Vito 110, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, ties Kačerginės k., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas KET, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, lenkė kelyje (kai lenkti draudžiama), lenkdamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai iš priekio atvažiavo automobilis, kai iš priekio atvažiavo automobilis, tokiu būdu sudarydamas priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui kliūtį bei priversdamas staigiai stabdyti. Sugrįždamas iš priešpriešinės eismo juostos į savo važiavimo krypties eismo juostą, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo bei privertė lenkiamo automobilio vairuotoją sukti vairuojamą automobilį į kelkraštį. Šiais savo veiksmais automobilio Mercedes Benz Vito 110 vairuotojas padarė KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų automobilių vairuotojų gyvybėms ir sveikatai. 2016 m. sausio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas L. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo V. D. buvo pripažintas pažeidęs KET 4, 8, 3 priedo 1.1., 9, 82.2. punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15053589931 - 1 b.l.).

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“

KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 82.2. punktas numato, kad prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

KET 3 priedo 1.1. punktas numato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Teismo posėdžio metu apklaustas V. D. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, nepripažino, paaiškino, kad jo padaryti KET neturėtų būti traktuojami kaip chuliganiškas ir pavojingas vairavimas (35 b.l.), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. V. D. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas (16 b.l.). Iš vaizdo įrašo matyti, kaip raudonos spalvos automobilis Mercedes Benz kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją (00:23 vaizdo įrašo laiku), lenkė kelio atkarpoje, kurioje tai daryti draudžiama, ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo kita transporto priemonė, priešais atvažiuojanti transporto priemonė turėjo sukti į dešinę, grįždamas į savo eismo juostą nerodė įspėjamojo posūkio signalo, dėl to jo lenkiamas automobilis turėjo sukti link kelkraščio. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojais M. R. (34 b.l.) ir A. V. (34-35 b.l.) patvirtino, kad dėl Mercedes Benz vairuotojo veiksmų turėjo trauktis į kelkraštį ir pristabdyti, nes kitaip būtų susidūrę su raudonos spalvos Mercedes Benz automobiliu.

V. D. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053589931 esantys rašytiniai įrodymai: nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (1 b.l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (2 b.l.), A. D. paaiškinimas (4 b.l.), fotonuotrauka (7 b.l.), A. V. paaiškinimas (11 b.l.), M. R. paaiškinimas (14 b.l.), pranešimu policijai (15 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (16 b.l.).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad savo veiksmais avarinės ar pavojingos situacijos lenkimo manevru jis nesukėlė, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent dėl skundą padavusio asmens veiksmų –ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo, lenkimo kelio atkarpoje, kurioje tai daryti draudžiama, ir išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo kita transporto priemonė, įspėjamojo posūkio signalo nerodymo – kilo pavojinga situacija, privertusi kitus eismo dalyvius, t. y. lenkiamą automobilį ir savo eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai pakeisti eismo kryptį. Taigi, būtent V. D. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis, ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytomis, pasekmėmis. Asmuo, naudojantis padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, privalo laikytis nustatytų KET, kurių bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“ (KET 4 p.), taigi, V. D. vairuodamas automobilį ir norėdamas lenkti, privalėjo tai daryti leistinoje kelio atkarpoje, įsitikinęs, kad daryti šį manevrą jam nėra jokių kliūčių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti (2015 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-667-719/2015). Tai, kad, kaip nurodė pats skundą padavęs asmuo, jo manymu, automobilis su vaizdo registratoriumi staigiai nestabdė, nepanaikina jo atsakomybės ir neduoda pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kitaip nei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nes iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad automobilis, užfiksavęs eismo įvykį, keičia važiavimo kryptį, taip pat lin k kelkračio priverstas sukti V. D. lenkiamas automobilis.

Nors skundą padavęs asmuo, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, tačiau kaip jau minėta, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia administracinę atsakomybę. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų ir surinktų įrodymų, todėl skundo padavusio asmens veiksmai negali būti perkvalifikuojami.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia V. D. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas L. V., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė pažeidėjo V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustatė jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą ir minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog V. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. sausio 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053589931 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o V. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053589931 nepakeistą ir V. D. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 15053589931, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.