Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-26 · Administracinė byla Nr. eI-2559-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
eI-2559-394/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
(S)

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ atstovei direktorei Zitai Kazlauskienei,

nedalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių reklama“ (toliau – ir UAB „Šiaulių reklama“, pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. SVA-576 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, įforminti išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad 2018 m. liepos 26 d. pateikė atsakovei paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini) ir iki šios dienos negavo jokio atsakymo, todėl laiko, kad leidimas yra išduotas. Pakartotinai 2018 m. spalio 29 d. atsakovei pateikė paraišką pagal naujai patvirtintas taisykles. Gavo iš atsakovės raštą Nr. SVA-576, kuriame nurodyta, jog paraiškos negali nagrinėti, nes vyksta teisminiai procesai. Pažymėjo, kad teisminiai ginčai kilo ne dėl reklaminio stendo, o dėl paskirtos baudos ir jos dydžio.

Pareiškėja skunde nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 4-371, Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 (toliau – ir Aprašas). 2018 m. liepos 26 d. pareiškėja, vadovaudamasi taisyklėmis bei galiojusiu (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-1222) Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu, užpildė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą bei kartu su kitais būtinais leidimui gauti dokumentais pateikė atsakovei. Pareiškėja iki šios dienos nėra gavusi atsakymo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisako išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, todėl laiko, jog leidimas yra išduotas. Šiuo atveju leidimas įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio esančio (duomenys neskelbtini), yra išduotas ir jis yra galiojantis, tačiau atsakovė nėra apskaičiavusi ir pareiškėjai pateikusi sąskaitos su mokėtinu rinkliavos mokesčiu už leidimo išdavimą, dėl ko pareiškėja, pasikeitus įkainiams pakartotinai kreipėsi dėl leidimo išdavimo. Pažymėjo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. SVA-576 laikytinas nemotyvuotu bei yra kitų esminių turinio trūkumų, kurie sudaro teisinį pagrindą priimtą raštą panaikinti. Atsakovės atsakyme (rašte) privalėjo būti išdėstyta, kokios konkrečios aplinkybės trukdo nagrinėti pateiktą paraišką, kokie konkretūs vykstantys teisminiai procesai trukdo išduoti ar atsisakyti išduoti leidimą pagal pateiktą paraišką, kam ir kokios pasekmės gali kilti dėl nagrinėjamo teisme ginčo, susijusio su leidimu išorinei reklamai išdavimu, dėl kokių aplinkybių vyksta teisminis procesas, kokios aplinkybės yra ginčijamos, kokios Reklamos įstatymo, Taisyklų ar Aprašo nuostatos trukdo nagrinėti paraišką ir / ar išduoti / atsisakyti išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Ginčo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakyme nėra nurodoma jokio subjekto, kuriam (iems) galima pateikti skundą dėl kokių nors pareiškėjos pažeistų teisių, nenurodomas terminas, per kurį galima teikti skundą. Mano, kad skundžiamas raštas yra nemotyvuotas bei neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų turinio reikalavimų. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, matė ir žinojo, jog išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisija 2018 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą Nr. IRSA-1 skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą dėl nepanaikinto reklaminio įrenginio. Šiaulių miesto savivaldybės administracija žinojo, jog nutarimas, kuriuo buvo skirta bauda, yra apskųstas ir skundžiamas tik baudos dydis, pripažįstant konstatuotą pažeidimą, todėl kyla abejonės, dėl kokių priežasčių yra atsisakoma nagrinėti paraišką.

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. pareiškėja, vadovaudamasi galiojusiu Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu, siekdama įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį numatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), užpildė bei pateikė atsakovei paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo informuota apie tokios paraiškos egzistavimą iki pat 2018 m. gruodžio 11 d. Aiškinantis aplinkybę, susijusią su aukščiau nurodyto dokumento atsiradimu, buvo nustatyta, kad minėta paraiška atsakovės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenimis niekada nebuvo gauta ir registruota. Atsakovė iš esmės neneigia aplinkybės, kad ant pareiškėjos pateiktos 2018 m. liepos 26 d. paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą yra uždėtas atsakovės darbuotojos antspaudas, tačiau negali teismui paaiškinti kokiomis aplinkybėmis ir kokiu pagrindu minėtas antspaudas buvo uždėtas ant pareiškėjos neva pateiktos paraiškos, nes minėta paraiška nebuvo registruota. 2018 m. spalio 30 d., buvo gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį adresu (duomenys neskelbtini) bei išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą 1 metams pateikiant kitus leidimui gauti būtinus dokumentus. Atsakovė, 2018 m. lapkričio 22 d. išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, pateikė atsakymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. SVA-576, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, kad 2018 m. spalio 30 d. gauta paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, pažymėtoje vietoje Nr. 737 (5) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos yra nenagrinėjama, kadangi dėl šios reklamos vietos vyksta teisminiai procesai. Raštu pareiškėjai taip pat buvo priminta, kad išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisija (toliau – ir komisija) 2018 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą Nr. IRSA-1 skirti pareiškėjai Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą. Minėtu nutarimu komisija įpareigojo pareiškėją pašalinti ir reklaminį inžinerinį įrenginį. Aprašo 29 punktas nustato, kad leidimas išduodamas arba pareiškėjui pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal Savivaldybės administracijos patvirtintą tipinį projektą – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus savivaldybės administracija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Toks leidimo išdavimas neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės per 3 darbo dienas, šį terminą skaičiuojant nuo Savivaldybės administracijos pranešimo apie pareiškėjo prievolę sumokėti Savivaldybės administracijos nurodyto dydžio rinkliavą išsiuntimo iš Savivaldybės administracijos dienos, sumokėti rinkliavą. Pažymėjo, kad atsakovė, teikdama atsakymą pareiškėjai pagal 2018 m. spalio 30 d. gautą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini), dar nebuvo informuota apie tai, jog pareiškėja jau buvo pateikusi 2018 m. liepos 26 d. analogišką paraišką išduoti leidimą įrengti išorine reklamą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė, atsižvelgdama į tuo metu turimą informaciją ir į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-335-289/2019 (buvusi Nr. el-6966-289/2018) pagal pareiškėjos pateiktus reikalavimus, kuriais prašoma pakeisti išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisijos nutarimą Nr. IRSA-1 skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą pareiškėjai bei taikant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas skirti mažesnę baudą nei numatyta įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, taip pat panaikinti nutarime nurodytą įpareigojimą pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, pateikė tik bendro pobūdžio tarpinį informacinį atsakymą, kad prašymas bus nenagrinėjamas iki kol tarp šalių nebus išspręstas ginčas dėl reklaminio įrenginio nukėlimo. Pažymėjo, kad galimai pareiškėja, teikdama paraiškas atsakovei, iš esmės siekė išvengti situacijos, kuomet teismui administracinėje byloje Nr. eI-335-289/2019 priėmus atsakovui palankų sprendimą, ji vis dėlto butų priversta, nusikelti jai priklausantį reklaminį inžinerinį įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip įvykdytų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimą, kurį ji, kaip reklamos subjektas pagal nustatytą ir tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, privalėjo įvykdyti, kuomet 2018 m. sausio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-91 buvo panaikintas reklamos leidimas Nr. LRL 2622, išduotas reklaminiam įrenginiui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kurio taip ir neįvykdė iki pat šiol. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovei patenkinus 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjos pateiktą paraišką susiklostytų neaiški teisinė situacija, kuomet atsakovė pagal pateiktą paraišką būtų priversta išduoti leidimą reklamai ir tuo pačiu turėtų teisę reikalauti pareiškėjos, jog ji įvykdytų 2018 m. liepos 20 d. išorinės reklamos įrenginio Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisijos nutarimo Nr. IRSA-1 reikalavimą pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė vertindama kilusio ginčo pasekmes bei iš esmės atsižvelgdama į viešą interesą, pareiškėjai pateikė tik informacinio pobūdžio pranešimą apie tai, kada bus svarstoma pareiškėjos pateikta paraiška.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 30 d. paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, įforminti išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 26 d. pateikė atsakovei paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 30 d. pareiškėja pakartotinai pateikė atsakovei paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą toje pačioje reklamos vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. SVA-576 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ informavo pareiškėją, kad 2018 m. spalio 30 d. gauta paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), nenagrinėjama, kadangi dėl šios reklamos vietos vyksta teisminiai ginčai, priminė, jog Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą Nr. IRSA-1 skirti pareiškėjai Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą ir įpareigojo reklaminį įrenginį pašalinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. spalio 27 d.), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-1785 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. spalio 26 d.)

Taisyklės nustato išorinės reklamos įrengimo bendruosius reikalavimus, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms iškaboms keliamus reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas) išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, savivaldybių, kurių teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomųjų institucijų (toliau – leidimus išduodanti institucija) įgaliojimus. Aprašas nustato leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – Leidimas) išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą Leidimų galiojimo panaikinimą ir Leidimų galiojimo panaikinimo tvarką Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.

Pareiškėja ginčijamo rašto neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad 2018 m. liepos 26 d. užpildė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą bei kartu su kitais būtinais leidimui gauti dokumentais pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tačiau iki šios dienos nėra gavusi nei leidimo, nei atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, todėl laiko, jog leidimas išduotas ir yra galiojantis. Kadangi atsakovė nebuvo apskaičiavusi ir pareiškėjai pateikusi sąskaitos su mokėtinu rinkliavos mokesčiu už leidimo išdavimą, pareiškėja, pasikeitus įkainiams, pakartotinai 2018 m. spalio 29 d. (atsakovės reg. 2018 m. spalio 30 d. Nr. GVA-1968) kreipėsi į atsakovę dėl leidimo išdavimo. Be to, skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Ginčui aktualus Aprašo 24 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi 2018 m. liepos 26 d. paraiškos pateikimo metu) nustatė, kad leidimą išduodanti institucija, gavusi pareiškėjo paraišką išduoti leidimą ir kitus Taisyklių 21 ir 22 punktuose nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo paraiškoje nurodytu būdu išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška gauta. Patvirtinime nurodoma: paraiškos registravimo numeris; terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška; informacija apie tai, kad jeigu per nurodytą terminą leidimas neišduodamas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas; galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės, kuriomis jis galėtų pasinaudoti, jeigu kiltų jo ir leidimą išduodančios institucijos ginčų (24.1. papunktis). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovė, 2018 m. liepos 26 d. paraiška atsakovės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenimis niekada nebuvo gauta ir registruota, patvirtinimo, kad ši paraiška gauta, pareiškėja iš atsakovės negavo, todėl neturėjo pagrindo laikyti, kad leidimas išorinei reklamai yra išduotas. Be to, jeigu pareiškėja vertino, kad pagal jos 2018 m. liepos 26 d. paraišką leidimas yra išduotas, ji turėjo sumokėti vietinę rinkliavą už išorinę reklamą, o ne teikti naują analogišką 2018 m. spalio 29 d. paraišką išduoti leidimą tai pačiai reklamos vietai. Pateikdama naują paraišką pareiškėja tuo pačiu patvirtino, kad leidimo įrengti išorinę reklamą reklamos vietai, esančiai (duomenys neskelbtini), ji neturi. Pareiškėja skunde remiasi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-173-621/2017, tačiau šios administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pagal 2018 m. liepos 26 d. paraišką leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjai nebuvo išduotas.

Taisyklių 21 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi 2018 m. spalio 29 d. paraiškos pateikimo metu) nustatė, kad pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai tiesiogiai, per atstumą arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) turi pateikti paraišką gauti leidimą (21.1. papunktis). Šių Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad leidimas pareiškėjui turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais. Aprašo 28 punkte nurodyta, kad leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti Apraše nurodyti dokumentai leidimui išduoti, dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo Savivaldybės administracijos reikalavimo per 5 darbo dienas pašalinti šiuos trūkumus (28.1. papunktis). Aprašo 29 punkte nurodyta, kad leidimas išduodamas arba pareiškėjui pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal Savivaldybės administracijos patvirtintą tipinį projektą – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus Savivaldybės administracija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

Apibendrinusi paminėtas Taisyklių ir Aprašo nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjos 2018 m. spalio 30 d. paraišką išduoti leidimą išorinei reklamai ((duomenys neskelbtini)), neturėjo teisės paraiškos nenagrinėti, o pagal teisės aktus turėjo išduoti leidimą išorinei reklamai arba motyvuotai atsisakyti jį išduoti.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą ir įvertinusi atsakovės rašto į pareiškėjos 2018 m. spalio 30 d. paraišką turinį, konstatuoja, kad rašte atsakovė nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo rėmėsi priimdama administracinį aktą, nurodyti paraiškos nenagrinėjimo motyvai nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, rašte nenurodyta rašto apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė ginčijamą raštą priėmė pažeisdama pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (rašto) pagrįstumą, sprendimas (raštas) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu.

Pareiškėja skundo išvestiniu reikalavimu teismo prašo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, įforminti išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pažymėtina, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, įforminti išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), tenkintinas iš dalies ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 30 d. paraišką, kuria buvo prašoma išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškėja skundu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje pateikta 2018 m. gruodžio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 48/2018, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – susipažinimas su dokumentais, konsultacija, skundo rengimas (8 val.) – 400 Eur. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1014414. Į bylą pateikti įrodymai ir 2016 m. spalio 24 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 49/2016 patvirtina, kad pareiškėja, bylą nagrinėjant Regionų apygardos administraciniame teisme, patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja patyrė išlaidas už skundo rengimą. Skundas teismui per Elektroninių paslaugų portalą įteiktas 2018 m. gruodžio 16 d., t. y. ketvirtas 2018 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra antras 2018 m. ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 926,7 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą galėtų būti iki 2316,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 926,7 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. antrą ketvirtį).

Taip pat pareiškėja nurodo, jog patyrė išlaidas, kurias sudaro išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir konsultaciją. Teismo manymu, susipažinimas su dokumentais priskirtina skundo parengimo kategorijai (Rekomendacijų 8.2 punktui), todėl atskirai už išlaidas, patirtas už šią paslaugą, nepriteistina.

Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą. Pastebėtina, kad pareiškėja nedetalizuoja, kada buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Teismo vertinimu, už teisines konsultacijas galėtų būti priteista iki 92,67 Eur už 1 val. prieš rengiant 2018 m. gruodžio 16 d. skundą. Išlaidų suma, gavus šio pobūdžio teisines paslaugas (teisines konsultacijas) galėtų būti priteista iki 92,67 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovas advokatas R. D. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. posėdyje nedalyvavo, todėl už atstovavimą 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje nepriteistina.

Taigi, pareiškėjos prašoma 400 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (75 procentai reikalavimų), t. y. pirmas skundo reikalavimas patenkintas visiškai, antras skundo reikalavimas iš dalies, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį bei aukščiau nurodytus skaičiavimus, pareiškėjai UAB „Šiaulių reklama“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistina 300 Eur (400x75 procentai) Eur teismo išlaidų suma.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja, teikdama skundą teismui, sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų skaičių (75 procentai) pareiškėjai priteistina 17,25 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. SVA-576 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ 2018 m. spalio 30 d. paraišką.

Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių reklama“ 317,25 Eur (trys šimtai septyniolika Eur 25 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėArvydas Martinavičius