- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- eI-173-621/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ atstovei direktorei Z. K. ir atstovui advokatui R. D.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui P. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą; trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Antroji reklamos ateljė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Antroji reklamos ateljė“) per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) skundu prašė panaikinti 2016 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. S-2992 „Dėl prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose reklamos vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatvėje“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą; įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti naują sprendimą – išduoti leidimą įrengti išorinę 72 kv. m ploto reklamą (po 36 kv. m iš kiekvienos pusės) ant viaduko, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo prašo panaikinti 2016 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. S-2992, tačiau iš skundžiamo akto matyti, jog jo priėmimo data yra 2016 m. spalio 7 d., o ne 2016 m. spalio 8 d., atsižvelgiant į tai laikytina, jog pareiškėjas prašo panaikinti 2016 m. spalio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. S-2992.
Šalies argumentai
Pareiškėjo UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovė Z. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti.
Pareiškėjo UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovas advokatas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjas parengė projektą, pateikė prašymą išduoti leidimą, tačiau atsakymo per 20 darbo dienų negavo. Mano, jog pagal galiojančius teisės aktus leidimas išduotas. Tik spalio mėnesį gavo raštą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą. Atsakovas praleido terminą pateikti atsakymą pareiškėjui. Pažymėjo, jog atsakovo atsakymas yra nemotyvuotas. Prašo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas, vadovaudamasis Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu, užpildė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą bei kartu su kitais būtinais leidimui gauti dokumentais pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą, jog „paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą su dokumentais yra gauta. Per 20 darbo dienų (nuo visų dokumentų gavimo dienos) bus išnagrinėta paraiška, išduotas leidimas arba pateiktas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti. Jeigu bus pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas bus skaičiuojamas nuo papildomų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą leidimas neišduodamas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas (išskyrus atvejus, kai dėl rinkliavos mokėtojo kaltės nesumokama rinkliavos rinkėjo nustatyta rinkliava, o leidimas panaikinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir nenumatytas aplinkybes, kai jos atsirado ne dėl Savivaldybės administracijos kaltės). Pareiškėjas (leidimo turėtojas) turi teisę apskųsti Savivaldybės administracijos sprendimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jei mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti“. 2016 m. spalio 8 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-2992 „Dėl prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose reklamos vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini)“. Rašte nurodoma, kad įvertinus 2016 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, pastebima, jog tokio pobūdžio reklamos įrengimas neleistinas pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, o taip pat nėra numatytas Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane. Rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto teritorijoje yra nuosekliai laikomasi nuostatų, kad reklamos įrenginiai ant tiltų ir viadukų sudaro neleistiną vizualinę taršą, uždengia grakščias inžinerinių statinių konstrukcijas ir darko miesto vaizdą, todėl leidimai tokio pobūdžio reklamos sklaidai neišduodami. Pažymėjo, jog pareiškėjas iki 2016 m. rugsėjo 5 d. negavęs atsakymo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisako išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, laikė, jog leidimas išduotas ir kreipėsi į ūkio subjektus dėl reklaminių stendų (įrenginių) gamybos pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teiktą stendų projektą. Dėl nesuprantamų priežasčių Šiaulių miesto savivaldybės administracijai praleidus prašymo nagrinėjimo terminus daugiau nei mėnesį laiko, pastaroji tik 2016 m. spalio 8 d. raštu pranešė pareiškėjui, jog leidimas įrengti išorinę reklamą yra neišduodamas. Taigi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai laiku nepranešus, jog pareiškėjui leidimas išorinei reklamai nėra išduodamas, vadovaujantis 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-54 patvirtintais Teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje nuostatais, leidimas turėjo būti panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tai nebuvo padaryta. Atsakovo atsakyme privalėjo būti išdėstyta, kas tiksliai buvo pažeista ir dėl kokių priežasčių nėra išduodamas leidimas įrengti išorinę reklamą, kokie įstatymo saugomi interesai pažeidžiami. Pažymėjo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, matė ir žinojo, jog leidimo išdavimas liečia ir Lietuvos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ interesus, todėl individualiame administraciniame akte turėjo būti nurodyti motyvai, dėl kokių priežasčių AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbtas konkursas laikytinas neteisėtu ir kokias nuostatas ar taisykles pažeidė akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbdami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų viešą nuomos konkursą dėl reklaminių plotų. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakyme nėra pažymėta, ar Lietuvos įmonė turėjo suderinti konkurso sąlygas su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, dėl kokių priežasčių ir nuostatų akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ negali nuomoti jai priklausančių statinių reklamos plotams. Kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymo, su šiuo administraciniu aktu nėra supažindinta akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 8 d. atsakyme nėra nurodomas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies punktas, kuriuo yra atsisakoma išduoti leidimą išorinei reklamai, be to, pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakyme yra atkreiptas dėmesys, bet nenurodomas konkretus įstatymo nuostatų draudimas išduoti leidimą išorinei reklamai. Nežinant, kokiu įstatyto pagrindu buvo atsisakyta išduoti leidimą išorinei reklamai, negalima pateikti motyvuotų argumentų. Taip pat pažymėjo, jog atsakyme nėra nurodoma, kokio nuostatų punkto reikalavimų neatitinka pateiktas prašymas, kas yra neleistina vizualinė tarša, kur ji numatyta. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymas blanketinis, nesiremta teisės aktų nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą buvo pateikta pareiškėjo paraiška, tačiau atsakymas buvo pateiktas pažeidžiant terminus dėl darbuotojų darbo krūvio, pareiškėjas laiku nebuvo informuotas. Pažymėjo, jog tai nereiškia, kad leidimas buvo išduotas. Pareiškėjas atsakymą pageidavo gauti tiesiogiai kanceliarijoje, bet nesiėmė jokių veiksmų tą padaryti. Informacija apie išduotus leidimus skelbiama internete, pareiškėjas turėjo galimybę pažiūrėti. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis 1 punktas neleidžia įrengti reklamos virš kelių. Mano, jog formaliai leidimas nebuvo išduotas, todėl nesiėmė veiksmų leidimui panaikinti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjo skundą, mano, kad leidimas buvo išduotas ir teisiškai nebuvo panaikintas. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. S-2992 „Dėl prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatvėje“ buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. paraišką.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-1222 (toliau – ir Aprašas). Taisyklės nustato išorinės reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas) išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, savivaldybių, kurių teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomųjų institucijų (toliau – leidimus išduodanti institucija) įgaliojimus ir reklaminės veiklos subjektų, turinčių leidimus (toliau – leidimų turėtojai), teises ir pareigas. Aprašas detalizuoja leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką.
Pareiškėjas ginčijamo rašto neteisėtumą iš esmės grindžia, tuo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija praleido paraiškos nagrinėjimo terminus, be to, atsakovo atsakymas yra be motyvų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 8 d. įteikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą (reklama – (duomenys neskelbtini) ant viaduko, privatus Nr. 2, Nr. 4, 18 kv. m).
2016 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas atsakymas, kuriame nurodyta, kad „paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą su dokumentais yra gauta. Per 20 darbo dienų (nuo visų dokumentų gavimo dienos) bus išnagrinėta paraiška, išduotas leidimas arba pateiktas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti. Jeigu bus pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas bus skaičiuojamas nuo papildomų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą leidimas neišduodamas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas (išskyrus atvejus, kai dėl rinkliavos mokėtojo kaltės nesumokama rinkliavos rinkėjo nustatyta rinkliava, o leidimas panaikinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir nenumatytas aplinkybes, kai jos atsirado ne dėl Savivaldybės administracijos kaltės). Pareiškėjas (leidimo turėtojas) turi teisę apskųsti Savivaldybės administracijos sprendimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jei mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti“.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d. atsakovas raštu Nr. S-2992 „Dėl prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatvėje“ informavo pareiškėją, jog įvertinę jo 2016 m. rugpjūčio 8 d. prašymą turi pastebėti, jog tokio pobūdžio reklamos įrengimas neleistinas pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, o taip pat nėra numatytas Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto teritorijoje yra nuosekliai laikomasi nuostatų, kad reklamos įrenginiai ant tiltų ir viadukų sudaro neleistiną vizualinę taršą, uždengia grakščias inžinerinių statinių konstrukcijas ir darko miesto vaizdą, todėl leidimai tokio pobūdžio reklamos sklaidai neišduodami.
Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Leidimas išduodamas paraiškoje nurodytu būdu. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog jeigu per Taisyklių 17 punkte nurodytą terminą leidimus išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Taisyklių 37 punkte nurodyta, kad leidimo galiojimas panaikinamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytais atvejais.
Be to, Aprašo 24 punkte nurodyta, kad jeigu per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo leidimas neišduodamas ir nepateikiamas leidimo rengėjo ar rinkliavos atsakymas pareiškėjui, laikoma, kad leidimas išduotas (išskyrus atvejus, kai dėl rinkliavos mokėtojo kaltės nesumokama rinkliavos rinkėjo nustatyta rinkliava, o leidimas panaikinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir nenumatytas aplinkybes, kai jos atsirado ne dėl Savivaldybės administracijos kaltės).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje 2016 m. rugpjūčio 8 d. gauta pareiškėjo paraiška, o atsakymas į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. paraišką pateiktas tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. praleidus 20 darbo dienų terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pažeidė Taisyklių 17 punktą ir Aprašo 24 punktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Taisyklių 17 punktą šiuo atveju leidimas buvo išduotas ir nepanaikintas.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 10 d. rašte Nr. S-2992 „Dėl prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatvėje“ nurodyti du paraiškos netenkinimo pagrindai:
1) įvertinę jo 2016 m. rugpjūčio 8 d. prašymą turi pastebėti, jog tokio pobūdžio reklamos įrengimas neleistinas pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, o taip pat nėra numatytas Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane;
2) atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto teritorijoje yra nuosekliai laikomasi nuostatų, kad reklamos įrenginiai ant tiltų ir viadukų sudaro neleistiną vizualinę taršą, uždengia grakščias inžinerinių statinių konstrukcijas ir darko miesto vaizdą, todėl leidimai tokio pobūdžio reklamos sklaidai neišduodami.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmasis pagrindas netenkinti pareiškėjo paraiškos nėra pakankamai motyvuotas, nes Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis susideda iš penkių punktų, tačiau kurio konkrečiai punkto pareiškėjas neatitinka, atsakovas nenurodo. Darant prielaidą, kad pažeisti visi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies punktai, lieka neaišku, kuo tie pažeidimai pasireiškė, kadangi skundžiamame rašte nėra jokių faktų bei įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai nelaikytina tinkamu sprendimo pagrindu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme.
Sutiktina su pareiškėjo pozicija dėl antrojo atsisakymo tenkinti paraišką pagrindo, kuriuo yra tik atkreipiamas dėmesys, tačiau nėra nurodomas konkretaus įstatymo nuostatų draudimas išduoti leidimą išorinei reklamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisiškai toks pagrindimas yra niekinis, todėl atmestinas.
Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą raštą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-2992, kuriuo atsisakoma UAB „Antroji reklamos atleljė“ išduoti leidimą įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose reklamos vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Taip pat pareiškėjas prašo – įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti naują sprendimą – išduoti leidimą įrengti išorinę 72 kv. m ploto reklamą (po 36 kv. m iš kiekvienos pusės) ant viaduko, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Taisyklių 19 punktą pareiškėjams išduodami popierinės arba, atsižvelgiant į įdiegtas technines priemones, elektroninės formos leidimai. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad leidimas gali būti išduodamas tiesiogiai leidimą išduodančioje institucijoje, siunčiamas registruotu laišku arba, atsižvelgiant į įdiegtas technines priemones, elektroninėmis priemonėmis. Šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog leidimas išduotas, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina tinkamai įforminti išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą ant geležinkelio viaduko, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Byloje pateikta 2016 m. lapkričio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 47/2016, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – susipažinimas su dokumentais, konsultacija, skundo rengimas – 800 Eur (16 val.). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 866051. Į bylą pateikti įrodymai ir byloje esantis išrašas iš 2016 m. spalio 24 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 50/2016 patvirtina, jog pareiškėjas, bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme, patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.
Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė išlaidas už skundo rengimą. Skundas teismui buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. ketvirtas 2016 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2016 m. antras ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 713,9 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą galėtų būti iki 1784,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 713,9 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2016 m. antrą ketvirtį).
Taip pat pareiškėjas nurodo, jog patyrė išlaidas, kurias sudaro išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir konsultaciją. Teismo manymu, susipažinimas su dokumentais priskirtina skundo parengimo kategorijai (Rekomendacijų 8.2 punktui), todėl atskirai už išlaidas, patirtas už šią paslaugą, nepriteistina.
Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą ir už pasirengimo teismo posėdžiui valandą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nenurodo, kada buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Už teisines konsultacijas galėtų būti priteista: iki 71,39 Eur už 1 val. prieš rengiant 2016 m. lapkričio 4 d. skundą, iki 79,33 Eur už 1 val. prieš 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdį. Išlaidų suma, gavus šio pobūdžio teisines paslaugas (teisines konsultacijas), galėtų būti priteista iki 150,72 Eur. Taigi, pareiškėjo prašoma 800 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.
Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu iš esmės patenkinti visi pareiškėjo reikalavimai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį, bei aukščiau nurodytus skaičiavimus, pareiškėjui UAB „Antroji reklamos ateljė“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistina 800 Eur teismo išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ skundą tenkinti.
Panaikinti 2016 m. spalio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. S-2992 „Dėl prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomose reklamos vietose ant geležinkelio viaduko (duomenys neskelbtini) gatvėje“ ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją tinkamai įforminti išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą ant viaduko, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste teisės aktų nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Antroji reklamos ateljė“ 800 Eur (aštuoni šimtai Eur) teismo išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.