Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotiems atstovams Daivai Čerbauskienei ir Aleksandr Jermak,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mariaus Zamulskio, skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Dovilės Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24260593306) (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vertinant visas aplinkybes, Institucija nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, netirdama esminių bylos aplinkybių ir bylos medžiagos, o tyrimą atliko formaliai. Akivaizdu, kad nėra pašalintos jokios abejonės dėl V. D. galimo atlikto ANK 73 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo, nenustatyta jokia objektyvi tiesa, neanalizuoti kaltinimai, jas pagrindžiančios aplinkybės ir bylos medžiaga, tyrimas atliktas neobjektyviai ir šališkai (b. l. 14-22).

Pažymi, kad administracinę teiseną iniciavo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Paprastai įvertinę vaiko situaciją, nustato ar nenustato galimus vaiko teisių pažeidimus, tam yra situacijos vertinimo anketa. Vertino vaikų situaciją, kadangi buvo gavę būtent tėčio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Per civilinį procesą buvo pastebėti galimi vaiko teisių pažeidimai. Galimus pažeidimus pastebėjo jų teisininkas, kuris atstovavo šioje byloje ir tas jau pas juos fiksuojama, kad pradėti galimą vaiko teisių pažeidimo vertinimą ir vaiko situacijos vertinimą. Vaiko situacijos vertinimas, baigiasi sprendimu skirti pagalbą. Šiuo atveju jie skyrė pagalbą – atvejo vadybą. Skyrė pagalbą dėl abiejų vaikų, nusprendė skirti atvejo vadybą tėčiui ir mamai, kad padėtų susitarti, pastebėti iš šono, pamedijuoti. Dėl to visada šeimai skiria pagalbą, kad įsivertinti, ar reikalinga administracinė teisena. Šiuo atveju, darbuotoja, gavusi dėl P. K. D. iš mokyklos informaciją, dėl bendravimo tvarkos, buvo nutartus, kad reikia pradėti administracinę teiseną. Ekspertizė apėmė du momentus, t. y. gauti duomenys iš mokyklos ir dėl bendravimo tvarkos. Taip pat dėl sveikatos ėjo į bendravimo tvarką, taip pat mokykloje mama netinkamai elgėsi. Netinkamai elgiasi mokykloje, nes buvo gauta 2024 m. rugsėjo 16 d, iš Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. D. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas, mama linkusi ieškoti trūkumų. Taip pat buvo informacija, apie J. K. D., kad šiam yra sudarytas individualus ugdymo planas, mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats savarankiškai. Tuo metu nagrinėjęs specialistas įžvelgė, kad dėl P. K. D. ugdymo mama linkusi ieškoti trūkumų, visada kaltina aplinką, nors pati nedalyvauja tėvų klasės susirinkime, ignoruoja specialistų teikiamas rekomendacijas. Pagrindinis sakinys buvo mokyklos pranešime, kad mama ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos. Antras dalykas, dėl kurio buvo inicijuota teisena, būtent dėl bendravimo. Bendravimo tvarkoje buvo, kad mama turėjo pristatyti vaikus į psichologo kabinetą bendravimui su tėvais. Mama atveždavo vaikus iki psichologo kabineto, bet vaikai nenueidavo. Tada specialistė konstatavo, kad mama neskatina vaikų eiti pas psichologą, bendrauti su tėvu, čia pagrindiniai tie aspektai, kurie buvo ir nutarime pripažinti nukentėjusiuoju įvardinti. Gavę visą tą medžiagą, gavę iš teismų pastebėjimus, įvertinę trūkumus visus, įvertino iš naujo viską. Po teismo sprendimo, papildomai apklausė jau pilnametį P. K. D., šio paaiškinimas yra byloje, pateikė elektroniniu paštu šį prašymą, kadangi buvo svarbu išgirsti ar trukdė mama, ar netrukdė bendrauti su tėvu. Pats pareiškėjas nebuvo apklaustas kai buvo pildomas tyrimas. Šioje teisenoje pareiškėjas buvo apklaustas, taip pat pareiškėjas davė parodymus teismuose. Tėtis išreiškė, kad jam nepatinka psichologas, nes kažkokią išvadą kažkada davęs, nors tarnyba ir užtikrintų, kad tas psichologas sėdėtų ramiai galbūt ir nesikištų iš šono žiūrint, kadangi tai yra jų tarnybos patalpose, dalyvaujant jų specialistui. Pasiūlė netgi, atsižvelgdami į tėčio užimtumo grafiką, šeštadienį organizuoti susitikimą. Tiesiog mato, įsivertinę, kad tėtis siekia institucijos ir teismų pagalba neatstatyti ryšį su vaikais ir bendrauti, bet tiesiog išspręsti ginčą dėl materialinių dalykų, dėl kažkokių asmeninių ambicijų ar dalykų. Pažymi, kad Tarnyba nėra neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo komisija, tikrai sveikatos duomenų negali vertinti. Tuos duomenis, kuriuos turi gydytojų, tai juos turi ir žino, kad vaikams yra oficialiai nustatyta diagnozė, kuri yra patvirtinta komisijos ir neapskųsta teismui. Šioje dalyje negali pervertinti vaiko neįgalumo lygio. Visą medžiagą, ką turi dėl švietimo įstaigų, tai dėl švietimų įstaigų, kadangi jie yra vaiko teisių apsaugos tarnyba ir registruose mato vaiko lankomumą mokykloje, tai nutarimo priėmimo momentui yra įsivertinę, kad vaikas dalyvavo ugdymo procese. Prie skundo pridėta medžiaga patvirtina, kad viskas gerai su tuo vaiko ugdymu.

J. D. buvo apklaustas 2024 m. lapkričio mėnesį. Tai ta pati teisena, kadangi buvo grąžinta tarnybai iš naujo vertinti. Dėl tų pačių aplinkybių apklausti J. D. antrą kartą nebuvo tikslo, kadangi tikrai tarnybai užteko pateiktos medžiagos, kuria pats J. D. pateikė. V. D. buvo apklausta antrą kartą dėl pasikeitusių aplinkybių, nes antrasis sūnus tapo pilnametis. Matyti, kad V. D. tinkamai naudoja tėvų valdžią iš tarnybos turimos medžiagos. Pažymi, kad vertinimo klausimu, labai susiję yra su tinkamu tėvų valdžios panaudojimu, tai yra vienas iš teisinių, psichologinių aspektų. Bendravimas su tėvu, t. y. civilio proceso dalis, šiuo atveju kai tokia tvarka nustatyta, tai į procesą įsijungia ir antstoliai ir kitos įvairios institucijos. Visų antra, tinkamas tėvo ir vaiko bendravimas negali institucijos priversti nei vaiko bendrauti su tėvu, nei tėvo su vaiku, tam turi būti ir tėvo indėlis, siekimas, noras bendrauti. Dėl motinos nuteikinėjimo prieš tėvą, gali paaiškinti, kad žiūrint kas tas yra nuteikinėjimas, tėvo atstūmimo sindromas yra daugiau psichologinis, P. K. D. pasisakė apie tai, kas jam trukdė. Jie vertino ne tik V. D. veiksmus, bet ir J. D. veiksmus, pastangas, siekį. Vertino ir civilinės bylos medžiagą, kadangi susijusi administracinė teisena būtent per tėčio ekspertizę. Iš turimos medžiagos, P. K. D. savo nuomonę pareiškė. Atvejo vadyboje, tėvas bendradarbiavo, tačiau vien tokių veiksmų neužtenka, tai reikia turėti atitinkamą rezultatą, šiai dienai šioje situacijoje, rezultato nėra. Vienintelis rezultatas matyti, kad V. D. pradėjo bendradarbiauti su tarnyba, o iš tėčio pusės niekas nėra pasikeitę. V. D. bendradarbiauja tiek su atvejo vadyba, tiek su socialiniais darbuotojais, teik su tarnyba. Pažymi, kad neturi tokių duomenų, kad mokyklą kreipėsi į vaikų teises dėl to, kad motina neužtikrino vaiko teisės į mokslą (b. l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nutarime nurodyta, kad V. D. būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi ketvirtus metus, yra aštuntokas. Mokinys yra ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. D. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. D. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos 3 C klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. D. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas. Mama linkusi labiau ieškoti trūkumų, beveik visada kaltina aplinką dėl P. ugdymo. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“. V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į psichologo kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris nevyksta, tėvo teigimu, jau 7 metus, vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tėvas vaikų visai nematė, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam psichologui R. P. arba E. M., psichologo nurodytu biuro adresu, psichologo suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į psichologo kabinetą, kur vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus psichologui ir nedelsiant pasišalinti iš psichologo biuro; išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, dėl ko P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu (4 t., b. l. 5-7).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas J. D. nesutinka su Institucijos nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos V. D. atžvilgiu iš esmės nurodant, kad tyrimas, ar yra, ar nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių atliktas skubotai ir nepilnai. Minėjo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tuo papildant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, buvo iškviesta apklausai V. D., taip pat jau pilnamečiu tapęs P. K. D.. Tačiau šiame procese papildomai nebuvo apklausas pats pareiškėjas (4 t., b. l. 14-22).

Teismo posėdžio metu apklaustas Pareiškėjas paaiškino, kad <...> Patvirtina, kad buvo pradėta administracinė teisena prieš jo sutuoktinę. Nagrinėjamas nusižengimas, kad pažeistos vaiko teisės. Vaiko teisių pažeidimas pasireiškė smurtiniu motinos elgesiu prieš vaikus. Smurtas tiek psichologinis, tiek emocinis. Ekspertizėje buvo parašyta, kad motinos elgesys atitinka psichologinio ir emocinio smurto apibrėžimą. Motinos elgesys buvo toks kaip neleidimas susitikti su tėvu, nuteikinėjimas prieš tėvą. Vaiko teisių pažeidimas yra toks, kad motina sargdina vaikus. Ekspertizė nustatė, kad vaikams nėra (duomenys neskelbtini) diagnozės, motina vėl paduoda invalidumo tarnybai ir vaikai vėl pripažinti sunkiais invalidais. Tai reiškia, kad vaikams yra namų mokymas, spec. pamokos, spec. pagalbininkai, tačiau prieš tai buvo nustatyta, kad vaikai labai aukšto intelektinio lygio ir mokytojais nestebi jokių kitų sutrikimų. Vaikai gali viską pasidaryti, tačiau spekuliuoja savo diagnozėmis, liepia mokytojams nešioti jų krepšius, piktybiškai nedaro pamokų, pasako, kad „aš blogai jaučiuosi“, išeina iš pamokų, iš mokyklos. <...> Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nors prašė, kad būtų nustatyta su juo gyvenamoji vieta. Vaikų bendravimo tvarka yra tokia, kad jam neapribotos teisės, jis su vaikais gali matytis kada nori. Jis nueina, vaikai bėga nuo jo, mokykloje bėga, į žinutes, skambučius neatsako, neša dovanų per gimtadienį, neįsileidžia, į koridorių neišeina, pasako, kad visas dovanas reikia išmesti, nieko jiems nereikia, tačiau pinigų reikalauja, kad mokėti alimentus. Emocinis, psichologinis smurtas prieš vaikus pasireiškia neleidimu bendrauti su tėvu, nuteikinėjimu prieš tėvą, vaikams tėvo atstūmimas išvystytas. Papildomai nieko nereikia tirti, jau viskas ištirta ir buvo parašytos visos grėsmės vaikams, staiga viskas anuliavosi, pasikeitė ir viskas dingo. Tarp jo ir buvusios sutuoktinės yra byla dėl išlaikymo vaikams, kuri tęsiasi 8 metus (b. l. 68-69). Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus bei paaiškino, kad <...> jo klientas J. D. apklaustas, nebuvo apklaustas jis ir antrą kartą sprendžiant dėl šito klausimo. Pareiškėjas yra ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovas. Tai dabar vien iš to, ką apklausė mamą, padaromos tokios išvados, kad jokių pažeidimų nėra ir tame nutarime visiškai nėra jokių analizių, jokių motyvų dėl kurių jie patys iškėlė šituos pažeidimus. Čia yra visa esmė, nėra jokių atsakymų. Yra duomenų, kad yra suteikiančių pagrindą kelti klausimą, kad yra V. D. veiksmuose veiksmų, priešingų vaiko interesams. Ta pati tarnyba tuos klausimus kėlė ir pati pirmame nutarime, kur buvo pripažinta, kad skirta nuobauda ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad jie yra ir vadovavosi visiškai kita medžiaga. O dabar, visiškai jokia medžiaga nesivadovaujant, pasako, kad nėra jokių pažeidimų. Pažymi, kad grąžinus bylą institucijai, tai institucija turėtų ne tik vienašališkai apklausti vieną pusę, o turėtų apklausti ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovą – tėvą. Turėtų spręsti dėl bylos medžiagos duomenų, dėl kurių iškėlė šį klausimą pažeidimo, t. y. ar ekspertizės aktas patvirtina kokį pažeidimą, ar nepatvirtina, ar surinkta iš mokyklų informacija patvirtina tokį pažeidimą, ar nepatvirtina. Prašo skundą tenkinti pilna apimtimi (b. l. 69-70; 91-92).

Byloje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK 24260593306) buvo pripažinta, kad V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Šiame nutarime buvo konstatuota, jog V. D., būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi ketvirtus metus, yra aštuntokas. Mokinys yra ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos 3 C klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas. Mama linkusi labiau ieškoti trūkumų, beveik visada kaltina aplinką dėl P. ugdymo. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“. V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į psichologo kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris nevyksta, tėvo teigimu, jau 7 metus, vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tėvas vaikų visai nematė, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam psichologui R. P. arba E. M., psichologo nurodytu biuro adresu, psichologo suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į psichologo kabinetą, kur vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus psichologui ir nedelsiant pasišalinti iš psichologo biuro; išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, ko pasėkoje P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu. Tokiais veiksmais V. D. netinkamai vykdė savo, kaip motinos pareigą, negalėjo užtikrinti savo vaikų teisės į sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte numatytą vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, 12 straipsnio 2 dalyje numatytą vaiko teisę bendrauti su savo tėvais, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą dėl tėvų pareigų netinkamo vykdymo, vaiko teisę sveikai vystytis bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (Tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams) (1 t., b. l. 22).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu pareiškėjos V. D. skundą tenkino. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK 24260593306) panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. atžvilgiu nutraukė (1 t., b. l. 132-148). Teismas šiame nutarime yra konstatavęs, kad susipažinus su V. D. atžvilgiu priimto nutarimo turiniu matyti, kad minėtų teisės normų pažeidimai inkriminuojami iš esmės remiantis trimis kaltinimo punktais, kad ji: 1) pažeidė savo vaikų teisę į sistemingą ugdymo procesą, 2) vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais bei 3) sveiką ir saugią aplinką. Teismas pažymi, kad, nepaisant daugybės nuorodų į pažeistus teisės aktus, šie teiginiai tėra abstrakčios ir formalios frazės, kurios turi būti paremtos konkrečiomis ir aiškiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių minėti teiginiai yra kildinami. <...> Teismo vertinimu, nusižengimo esmė protokole nėra atskleista ir pagrįsta, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. <...>

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir suinteresuoto asmens J. D. įgalioto atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. VV TAIT-ANR_N-1784-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24260593306) panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (3 t., b. l. 2-11, 4 t., b. l. 9-13).

Vilniaus apygardos teismas nutarime pažymėjo, kad <...> sutiktina su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad V. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė Institucijos nutarime (past. – skundžiamame teismo nutarime klaidingai nurodoma „protokole“) nėra atskleista ir pagrįsta, suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Institucijos nutarime nėra nurodytas tikslus pažeidimo laikotarpis, nėra aiškūs konkretūs V. D. veiksmai ar neveikimas, taip pat trūksta kiekybinių duomenų, leidžiančių suprasti pažeidimo turinį ir mastą. Toks kaltinimo formuluotės pobūdis neleidžia pilnai suprasti kaltinimo esmės ir apsunkina teisės į gynybą realizavimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks V. D. inkriminuotas ydingas kaltinimas neleido pirmosios instancijos teismui visapusiškai patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip tai numatyta ANK 641 straipsnyje. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Institucijos nutarimo trūkumų, vis dėl to nesutiktina su priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti. <...> Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo (ne)padarymo, pirmiausia būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti kaltinimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, ką, beje, pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvausi Institucijos atstovė <...>.

Grąžinus administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, buvo apklausta papildomai V. D., kuri paaiškino, jog deda maksimalias pastangas, kad vaikai būtų maksimaliai socializuoti, bendrautų su bendraamžiais, mokytojais, kitais asmenimis, bendrauja su institucijomis, pristato vaikus kur gali, siekia, kad vaikų ryšys su tėvu būtų atstatytas. Yra faktinės aplinkybės, kad tėvas buvo skatinamas su vaikais bendrauti, tačiau jis nerodė jokio noro ir nedėjo pastangų, kad galėtų su vaikais palaikyti ryšį. Taip pat papildant administracinio nusižengimo bylą buvo apklaustas P. K. D., kuris paaiškino, kad nėra nukentėjęs nuo mamos V. D. gyvenant kartu. Mama juo rūpinasi, gerbia jo nuomonę, jis mamai svarbus. Dėl bendravimo su tėvu – tai nėra paprasta. Jam su tėvu bendravimas nemalonus, nemalonu kai verčia kažką daryti, meluoja. Mama jam niekada netrukdė bendrauti su tėvu, visada pasiūlydavo su tėvu pasikalbėti. Mama leido jam jaustis saugiai, rinktis kada ir kaip nori bendrauti, tai jam labai svarbu. Analogiškas aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. Čerbauskienė (b. l. 70-74).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, proceso dalyvių paaiškinimų, Institucija nesuformulavo V. D. atžvilgiu naujo kaltinimo, nenurodė konkrečių V. D. veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, sudėtį ir įvertinę visą situaciją, turimus ir naujai surinktus duomenis iš naujo, atsižvelgdami į priimtus teismų sprendimus, nusprendė teiseną nutraukti.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju priimant nutarimą buvo laikytasi.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo, atstovų paaiškinimų matyti, jog sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos motyvuojamas tuo, jog nėra objektyvių duomenų apie galimą administracinį nusižengimą.

Institucijos atstovė D. Čerbauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. K. D. tapo pilnamečiu asmeniu, gali pats save atstovauti, pareikšti savo nuomonę. Pilnametis asmuo turi visas procesines teises atstovauti save, dalyvauti apklausoje, todėl ir buvo apklaustas. Savo paaiškinimuose teigė, kad jis nenukentėjo, gyvenant su mama V. D. nebuvo jokių pažeidimų dėl jo ugdymo, sveikos aplinkos. Dėl bendravimo su tėvu, pasisakė, kad jam nemalonus bendravimas su juo, jis jaučia nerimą, įtampą, kad tėtis bendrauja nemandagiai, išsisukinėja. Pradžioje institucija nagrinėjo dėl trukdymo, kad mama trukdė tėčiui bendrauti su vaiku, tai jau tapęs pilnamečiu P. K. D. davė parodymus, kad mama niekad netrukdė su tėvu bendrauti, visada pasisiūlydavo pakalbėti su juo, leido rinktis kada ir kaip bendrauti ir tai jam buvo svarbu, čia yra iš P. K. D. paaiškinimo. Kitas dalykas, buvo nagrinėta ne tik dėl vaikų bendravimo, tačiau ir dėl vaikų ugdymo įstaigų lankomumo. Apie P. K. D., kadangi jis jau pilnametis, nors ir tebelanko ugdymo įstaigą, tai galėjo jo paklausti, jokių neigiamų signalų institucija neturi. Kas liečia J. K. D., tai čia situacija yra tokia, kad institucija dėkinga advokatui, kuris prie skundo pateikė diplomus J. K. D. ir ugdymo visus pasiekimus. Tiesiog matydami, kad vaikas, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, bei įvertinę turimą medžiagą, negali teigti, kad mama kažkaip prieštarauja tam ugdymui. Kas liečia skunde paminėtą periodą nuo rugsėjo 1 d., kad mama nesudarė sutarties ir pan., kiek institucija yra gavusi iš Užupio gimnazijos žinių, tai vaikas ugdymo procese dalyvavo. Tai, kad mama reikalavo sudaryti tą ugdymo planą, pritaikytą vaikui, institucija negali traktuoti, kad mama veikė priešingai vaiko interesams. Dėl vaikui nustatyto neįgalumo sindromo, deja, tačiau institucija nėra gydytojai, jeigu gydytojų komisija ir neįgalumo nustatymo tarnyba nustatė tokią diagnozę, ji nebuvo apskųsta teismui, tai jie kaip institucija irgi negali traktuoti, kad būtent J. K. D. neteisingai nustatyta ta diagnozė ir jam nereikia kažkokių specialiųjų ugdymosi ar mokymo poreikių. Taip pat institucija įsivertino abiejų teismų pastebėjimus, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo, kad ta ekspertizė, kurią vis mini tėtis, ji buvo padaryta civilinėje byloje, ir yra vertinama civilinėje byloje, kur ginčas tęsiasi jau 8 metai, ir tai neįėjo į administracinio tyrimo medžiagą. Institucija vertino mamos veiksmus konkrečiai šiuo periodu, kas liečia J. K. D.. Ir kiti išsamūs paaiškinimai, nurodyti sprendimo aprašomojoje dalyje (b. l. 70-74).

Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Pati Institucija priima sprendimą, kada priimti galutinį procesinį sprendimą atlikus administracinio nusižengimo tyrimą. Tai, kad nebuvo apklaustas pareiškėjas tai nereiškia, kad Institucija papildomų tyrimo veiksmų neatliko, ir tai nesudaro pagrindo tenkinti J. D. skundą. Nors skundžiamame nutarime detaliai nepasisakoma dėl visų byloje surinktų įrodymų, tačiau, atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, tai savaime nesudaro pagrindo naikinti tokį procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Institucijos vyriausiosios specialistės D. Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24260593306) J. D. atstovo advokato Mariaus Zamulskio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje skundo nagrinėjimo byloje yra apskųstas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės Dovilės Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24260593306) palikti nepakeistą ir J. D. atstovo advokato Mariaus Zamulskio skundo netenkinti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teisme priteisimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.