Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-27-1096/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
II-27-1096/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01581-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
V. D.
Advokatai
Marius Zamulskis, Marius Zamulskis Vilnius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-27-1096/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01581-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui J. D., jo atstovui advokatui Mariui Zamulskiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotiems atstovams Daivai Čerbauskienei ir Aleksandr Jermak,

suinteresuotam asmeniui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mariaus Zamulskio, skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Dovilės Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24260593306) (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyriausioji specialistės D. Švabauskienė 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu (ROIK: 24260593306) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nes nustatyta, kad V. D. būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi ketvirtus metus, yra aštuntokas. Mokinys yra ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. D. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. D. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos 3 C klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. D. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas. Mama linkusi labiau ieškoti trūkumų, beveik visada kaltina aplinką dėl P. ugdymo. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“. V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į psichologo kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris nevyksta, tėvo teigimu, jau 7 metus, vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tėvas vaikų visai nematė, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam psichologui R. P. arba E. M., psichologo nurodytu biuro adresu, psichologo suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į psichologo kabinetą, kur vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus psichologui ir nedelsiant pasišalinti iš psichologo biuro; išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, ko pasėkoje P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu (b. l. 5-7).

Šalies argumentai

J. D. atstovas advokatas Marius Zamulskis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo teiseną.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad Nutarimas šioje byloje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d., kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas, administracinio nusižengimo bylą grąžinta Institucijai, kad pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo teiseną. Šioje byloje J. D. pripažintas suinteresuotu asmeniu, taip pat buvo pripažintas J. K. D. atstovu, todėl turi teisę paduoti skundą dėl priimto Nutarimo.

Po priimto Nutarimo, po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarimo priėmimo Institucija papildomai apklausė V. D. ir P. K. D. ir daugiau nesurinko jokios papildomos medžiagos, tačiau Nutarimo administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nurodant, kad „kaip matyti iš turimos medžiagos J. K. D. ir P. K. D. motina V. D. tinkamai naudoja tėvų valdžią, tinkamai vaikais rūpinasi, aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime. Motina tinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, užtikrino ir užtikrina visapusišką vaikų fizinių ir emocinių psichologinių poreikių tenkinimą, rūpinasi vaikų mokymu, ugdymu, sveikatos priežiūra, yra sudarius geras buitines sąlygas vaikams augti ir ugdytis, tarp motinos ir nepilnamečio J. K. D. ir dabar jau pilnamečio P. K. D. yra reikšmingi, tvirti ir saugūs ryšiai“.

Institucija priėmė Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną savo išvadų ne tik, kad visiškai nepagrįsdama jokia medžiaga, surašydama deklaratyvius, abstrakčius teiginius, neanalizuodama inkriminuojamų kaltinimų ir jas pagrindžiančių aplinkybių, bet ir nurodydama motyvus, kurie prieštarauja teisės normoms. Priimtas Nutarimas kardinaliai prieštarauja Institucijos pozicijai administracinio nusižengimo byloje, t. y. akivaizdžiai prieštarauja jos pozicijai, kurią formavo panaikintame 2024 m. lapkričio 26 d. nutarime. Taip pat Nutarimas prieštarauja ir administracinio nusižengimo byloje Institucijos teiktam apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad jokių naujų papildomų įrodymų, kurie keistų Institucijos poziciją, byloje surinkta nebuvo. Šiuo atveju jokie reikšmingi įrodymai, paneigiantys V. D. kaltę nei buvo surinkti, nei pašalintos abejonės dėl V. D. kaltės. Nutarime nenurodytas nei vienas tai pagrindžiantis įrodymais, nenurodoma jokia tai pagrindžianti medžiaga.

Skunde pažymi, kad papildomas tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir neatskleista aplinkybių esmė – tyrime papildomai buvo apklausti tik V. D. ir vienas iš nukentėjusiųjų jau pilnamečiu tapęs P. K. D., tačiau J. D., kuris yra suinteresuotas asmuo, bei J. K. D. atstovas, buvo ignoruotas, apklaustas nebuvo. Šie parodymai yra subjektyvūs, todėl vien iš tokių paaiškinimų daryti tokias išvadas, jog nėra ANK 73 straipsnio 1 dalies požymių, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat pradėta ir dėl surinktos medžiagos iš nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktų Nr. 103MS-242/2023 ir Nr. 103MS-243/2023, tačiau Institucija dėl šių ekspertizės aktų nieko nepasisako. Tačiau kaip matyti, pagal ugdymo įstaigų pateiktą informaciją, situacija dėl V. D. elgesio, sistemingai neigiamai veikiančio nepilnamečių vaikų ugdymosi procesą, nesikeičia. Ekspertizės aktuose konstatuota, kad nepilnamečiams vaikams nenustatytas autizmo spektro ((duomenys neskelbtini) sindromas) sutrikimas. Nustatytas mamos poveikis formuojantis P. K. D. negatyvias nuostatas į tėvą. Be užsitęsusio aukšto konfliktiškumo tėvų skyrybų proceso, vaikų psichikos sveikatai, asmenybės vystymuisi, socialinei adaptacijai, pažintiniams gebėjimas reikšmingą neigiamą poveikį turi jo mamos elgesys. P. K. D. atveju stebimi besiformuojančio tėvo atstūmimo požymiai. J. K. D. atžvilgiu mama darė/daro poveikį sūnui, kurio fone susiformavo tėvo atstūmimas. Duomenų, kad tėvas galėtų daryti teigiamą ar neigiamą poveikį negauta. Nepilnamečiai vaikai yra visiškai priklausomi nuo mamos, jos nuomonių ir vertinimų. Psichologiniu požiūriu, mamos elgsena nepilnamečių vaikų atžvilgiu atitinka emocinio smurto vaikams – aktyvus sargdinimas, veikimas prieš specialistų rekomendacijas, izoliavimas, teisės į nuoseklų, pastovų mokslą ribojimas ir kt. atžvilgiu apibrėžtumą. Pažymėtina, kad motinos sistemingas veikimas prieš nuoseklų, pastovų nepilnamečių vaikų ugdymo proceso užtikrinimą pasireiškia jau ilgą laiką, todėl tokios ekspertizės išvados padarytos išanalizavus eilę surinktų duomenų apie motinos veiksmus, neigiamai veikiančius nepilnamečių vaikų ugdymosi procesą.

2020 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus Petro Vileišio progimnazija taip pat pateikė informaciją, jog „mama nuolat kelia reikalavimus, prašo daugybės išaiškinimų, paaiškinimų, pagrindimų, mokykla jaučiasi mamos spaudžiama įvardyti ar pagrįsti dalykus, kurių mokyklos darbuotojai dirbdami su mokiniu nestebi“. Mokykla stebi mamos polinkį visą atsakomybę deleguoti mokyklai ir mokytojams, nuvertinant paties mokinio pastangų, tinkamo pasiruošimo pamokoms ir sistemingo lankomumo reikšmę. 2023 m. rugsėjo 20 d. progimnazija pateikė informaciją, kad mama kėlė daug ne visada pagrįstų reikalavimų mokyklai, išsakydama priekaištus dėl švietimo pagalbos, specialistų, mokytojų darbo, mokiniui skirtos ugdymosi vietos individualioms pamokoms. 2023 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus Užupio gimnazija pateikė informaciją, kad P. K. D. savarankiškai sprendimų priimti negali, visus jam teikiamus klausimus prašo pateikti ir mamai. Mama klasės susirinkimuose nedalyvauja, į klasės auklėtojos skambučius neatsako, prašo, kad visa informacija būtų teikiama tik raštu. Pažymėtina, kad iš ugdymosi įstaigų gauta informacija, t. y. 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 16 d. raštai, aiškiai patvirtina, kad situacija nesikeičia, t. y. nepilnametis vaikas J. K. D. ir toliau yra priklausomas nuo motinos, bet neatlieka dalykų, kuriuos galėtų padaryti pats, t. y. motinos yra nugalinimas dėl daromo jos neigiamo poveikio, kuris konstatuotas ekspertizės aktais; tuo metu pilnametis vaikas P. K. D. toliau motinos yra vertinamas kaip autizmą turintis vaikas, nors ekspertizės aktais šios diagnozės buvo paneigtos. Šios aplinkybės, dėl kurių pati Institucija pateikė kaltinimus V. D., visiškai nebuvo tirtos ir analizuotos skundžiamame Nutarime ir dėl jų visiškai nepasisakyta. Akivaizdu, kad Institucija visiškai nesiėmė jokių priemonių nustatyti objektyvią tiesą, ir nepašalino jokių abejonių dėl V. D. kaltės, todėl negalėjo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos. Darytina išvada, kad V. D. ir toliau pažeidinėja sūnaus teisės į nuoseklų ir pastovų ugdymąsi bei sūnui sukelia žalą.

Nesutiktina su Nutarimo išvadomis, kad vaikų motina tinkamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra. Atliktose ir surašytose ekspertizės aktuose konstatuota, jog nepilnamečiams vaikams nenustatytas autizmo spektro ((duomenys neskelbtini) sindromas) sutrikimas. Nurodoma, kad psichologiniu požiūriu, mamos elgsena nepilnamečių vaikų atžvilgiu atitinka emocinio smurto vaikams – aktyvus sargdinimas, veikimas prieš specialistų rekomendacijas, izoliavimas, teisės į nuoseklų, pastovų mokslą ribojimas ir t. t. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į VšĮ Centro poliklinika su prašymu dėl vaikų neįgalumo pervertinimo. VšĮ Centro poliklinika 2025 m. sausio 2 d. pateikė atsakymą, jog atsižvelgiant į pateiktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, gali būti indikuoti ištirti pacientus tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje diagnozių patikslinimui. Svarbu pažymėti, kad vaiko motina niekada nesiėmė pateikti ekspertizės aktus gydytojams, jo pagrindu peržiūrėti vaikų diagnozę. Priešingai, vaiko motina toliau palaiko poziciją, jog vaikas neva turi (duomenys neskelbtini) sindromą, pateikia tokias anamnezes gydytojams, ir siekia vaikui neįgalumo, nesiima jo pervertinimo. V. D. pažeidimą patvirtina ir jos atliekami veiksmai teikiant gydytojams klaidinančią informaciją apie vaiką, pavyzdžiui, minėtoje 2025 m. rugpjūčio 31 d. konsultacijoje J. K. D. buvo atvestas mamos vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai skubiai pagalbai, nes kyla nerimas dėl mokyklos. 2025 m. birželio 17 d. Vilniaus Petro Vileišio progimnaziją pateikė raštą, kuriame nurodomos visiškai priešingos aplinkybės mamos teiginiams, t. y. ugdymo įstaiga nurodo, jog sūnus yra linksmesnis ir kalbesnis, drąsiai kalba, nebijo klausti; bendravimo gebėjimai yra geri, turi socialinių žinių, bendrauja su klasės vaikinais, turi draugų, dalyvauja su klase edukacijos išvykose, komunikavimo įgūdžiai puikūs. Šie ugdymo įstaigos vertinimai akivaizdžiai prieštarauja motinos pateiktiems nusiskundimams gydytojams. Todėl, Nutarimo teiginiai, kad V. D. tinkamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, yra nieko nepagrįsti, o nurodytos aplinkybės yra neišnagrinėtos. Priešingai, matyti, kad motina vaiką sargdina ir daro pastangas, kad vaikui būtų nustatytas neįgalumas ir sutrikimai, nors tokių sūnus neturi.

Institucija Nutarime nurodo, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas nepatenka į ANK reguliavimo taikymo ribas. Tačiau pažymėtina, kad Institucija turėjo tirti ne teismo sprendimo (nutarties) vykdymą ar nevykdymą, o vaiko motinos tėvo valdžios įgyvendinimą dėl vaiko bendravimo su tėvu; vaiko teisės bendrauti su tėvu galimą pažeidimą. Tai akivaizdžiai patenka į ANK 73 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį. Institucija turėjo vertinti, ar vaikų motina tinkamai įgyvendina savo valdžią ir pareigą nekliudyti vaikų tėvui bendrauti su sūnumi, ar nepažeidžia nurodytų teisės normų, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir CK įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su savo tėvais. Visos šios aplinkybės patenka į ANK reguliavimo taikymo ribas, be to, nepaisant to, kad V. D. bausta tiek civilinio proceso tvarka, ar gali būti baudžiamąją tvarka dėl teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo, ji gali būti bausta ir dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo ANK 73 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl vaiko teisės į bendravimą su tėvu pažeidimo, kas patenka į šio straipsnio reguliavimo sritį.

Nutarime visiškai netirtas kaltinimas dėl tėvo atstūmimo suformavimo vaikams, neigiamų nuostatų formavimo tėvo atžvilgiu, kas neabejotinai yra psichologinis smurtas vaikų atžvilgiu, sveikos ir saugios aplinkos pažeidimas, vaiko teisių bendrauti su tėvu pažeidimas. Nutarime nebuvo vertintina, kad ekspertizės aktais aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuotas mamos poveikis formuojantis P. K. D. negatyvias nuostatas į tėvą. Be užsitęsusio konfliktiškumo tėvų skyrybų proceso, vaikų psichikos sveikatai, asmenybės vystymuisi, socialinei adaptacijai, pažintiniams gebėjimams reikšmingą neigiamą poveikį turi jo mamos elgesys. P. K. D. atveju stebimi besiformuojančio tėvo atstūmimo požymiai. J. K. D. atžvilgiu mama darė/daro poveikį sūnui, kurio fone susiformavo tėvo atstūmimas. Todėl, ekspertizės aktais aiškiai konstatuota vaikų motinos kaltė dėl tėvo atstūmimo suformavimo. Specialistai išvadas pateikė apibendrindami didžiulį kiekį duomenų, tačiau nepagrįstai Nutarime ignoruotos ekspertizės aktų išvados dėl tėvo atstūmimo susiformavimo priežasčių.

Vertinant visas aplinkybes, Institucija nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, netirdama esminių bylos aplinkybių ir bylos medžiagos, o tyrimą atliko formaliai. Akivaizdu, kad nėra pašalintos jokios abejonės dėl V. D. galimo atlikto ANK 73 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo, nenustatyta jokia objektyvi tiesa, neanalizuoti kaltinimai, jas pagrindžiančios aplinkybės ir bylos medžiaga, tyrimas atliktas neobjektyviai ir šališkai (b. l. 14-22).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.

Institucija atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad V. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Įvertinus skyriuje turimą medžiagą V. D. paaiškinimus, P. K. D. paaiškinimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kitą rašytinę medžiagą matyti, kad vaiko motina V. D. tinkamai naudoja tėvų valdžią, tinkamai rūpinasi, aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime. Motina tinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, užtikrino ir užtikrina visapusišką vaikų fizinių bei emocinių psichologinių poreikių tenkinimą, rūpinasi vaikų mokymu, ugdymu, sveikatos priežiūra, yra sudariusi geras buitines sąlygas vaikams augti ir ugdytis, tarp motinos ir nepilnamečio J. K. D. ir dabar jau pilnamečio P. K. D. yra reikšmingi, tvirti ir saugūs ryšiai. Pažymėtina, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, keitimas, ar jos nevykdymo sprendimas yra civilinių teisinių santykių sritis, todėl taikytinos CK nuostatos. Ši sritis nepatenka į ANK reguliavimo taikymo ribas, kadangi bendravimo tvarkos pažeidimas nėra administracinis nusižengimas, o teismo sprendimo nevykdymas sprendžiamas civilinio proceso tvarka arba baudžiamojo proceso tvarka, jei tai piktybinis nevykdymas. Įvertinus skyriuje turimą medžiagą, negalima konstatuoti, kad šis V. D. elgesys yra pasiekęs tokį pavojingumo lygį, jog už šios teisės pažeidimą galėtų būti skiriama administracinė nuobauda. Pareiškėjas nurodo, kad skyrius netyrė naujų aplinkybių pagrindžiančių V. D. kaltę dėl J. K. D. teisės į ugdymą pažeidimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo nuo 2025 m. gegužės 25 d. nurodomos paaiškėjusios naujos aplinkybės, yra nenagrinėtinos, kadangi nesusijusios su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. priimtos nutarties esme (b. l. 57-58).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vaikų teisėtas atstovas, vaikai dar buvo nepilnamečiai ir ekspertizėje yra nustatyta, kad motinos elgesys atitinka emocinį, psichologinį smurtą, motina aktyviai sargdina vaikus. Vaikų teisės priėmė sprendimą iškelti motinai administracinę bylą. Šiuo skundu skundžia nutarimą, kad buvo nutraukta ši teisena. Mano, kad neteisėtai yra nutraukta teisena, nes mano, kad ekspertizės išvados yra teisėtos ir teisingos. Patvirtina, kad buvo pradėta administracinė teisena prieš jo sutuoktinę. Nagrinėjamas nusižengimas, kad pažeistos vaiko teisės. Vaiko teisių pažeidimas pasireiškė smurtiniu motinos elgesiu prieš vaikus. Smurtas tiek psichologinis, tiek emocinis. Ekspertizėje buvo parašyta, kad motinos elgesys atitinka psichologinio ir emocinio smurto apibrėžimą. Motinos elgesys buvo toks kaip neleidimas susitikti su tėvu, nuteikinėjimas prieš tėvą. Vaiko teisių pažeidimas yra toks, kad motina sargdina vaikus. Ekspertizė nustatė, kad vaikams nėra (duomenys neskelbtini) diagnozės, motina vėl paduoda invalidumo tarnybai ir vaikai vėl pripažinti sunkiais invalidais. Tai reiškia, kad vaikams yra namų mokymas, spec. pamokos, spec. pagalbininkai, tačiau prieš tai buvo nustatyta, kad vaikai labai aukšto intelektinio lygio ir mokytojais nestebi jokių kitų sutrikimų. Vaikai gali viską pasidaryti, tačiau spekuliuoja savo diagnozėmis, liepia mokytojams nešioti jų krepšius, piktybiškai nedaro pamokų, pasako, kad „aš blogai jaučiuosi“, išeina iš pamokų, iš mokyklos. Praleistų pamokų kiekis yra nepateisintas nei gydytojo, nei mokytojos. Mokytojas pasakė, kad vaikai pabaigs mokyklą, bet nieku neįstos, pabaigs tik tam, kad nepalikti jų antriems metams, kad nereikėtų bendrauti su motina, nes motina kelia perteklinius reikalavimus mokyklai, kabinetams, triukšmui, apšvietimui, šildymui, dulkėms, mokytojų kompetencijai, psichologų kompetencijai, niekas neturi kompetencijų, išskyrus motiną ir ši sprendžia kaip, kas turi būti. Vaikai piktybiškai nesimoko ir jų laukia liūdna ateitis. Su vaikų motina yra išsiskyrę. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nors prašė, kad būtų nustatyta su juo gyvenamoji vieta. Vaikų bendravimo tvarka yra tokia, kad jam neapribotos teisės, jis su vaikais gali matytis kada nori. Jis nueina, vaikai bėga nuo jo, mokykloje bėga, į žinutes, skambučius neatsako, neša dovanų per gimtadienį, neįsileidžia, į koridorių neišeina, pasako, kad visas dovanas reikia išmesti, nieko jiems nereikia, tačiau pinigų reikalauja, kad mokėti alimentus. Emocinis, psichologinis smurtas prieš vaikus pasireiškia neleidimu bendrauti su tėvu, nuteikinėjimu prieš tėvą, vaikams tėvo atstūmimas išvystytas. Papildomai nieko nereikia tirti, jau viskas ištirta ir buvo parašytos visos grėsmės vaikams, staiga viskas anuliavosi, pasikeitė ir viskas dingo. Tarp jo ir buvusios sutuoktinės yra byla dėl išlaikymo vaikams, kuri tęsiasi 8 metus. Su buvusia sutuoktine nėra jokių santykių, jie susitinka su teisme. Visiškai nebendrauja. Kai kažko sutuoktinės paklausia kas liečia vaikus, vienintelis atsakymas – kreipkis į jos advokatą.

Pažymi, kad su pilnamečiu sūnumi P. K. D. bendrauja tik teisme. Jis nori su nepilnamečiu J. K. D. susitikti, tačiau siūlė be psichologo, kadangi psichologas parinktas motinos, kuris net jo nematęs, nebuvo susitikęs, nekalbėjęs, jau teismui pateikė išvadą koks jis yra smurtautojas, prievartautojas ir viską rašo priešingai nei yra nustatyta ekspertizėje. Su tarnyba yra bendravęs ir ne kartą susidūręs. Jis visada bendradarbiauja su tarnyba, visada būna susitikimuose, vykdo jų nurodymus. Vykdo visus įpareigojimus, laikosi nustatytų rekomendacijų (b. l. 68-69).

Pareiškėjo J. D. atstovas advokatas M. Zamulskis teismo posėdžio paaiškino, kad

šiuo atveju, turi antrą raundą šios bylos ir jis pabrėš, kad apeliaciniame teisme, kai buvo nagrinėta, jau buvo pasisakyta, kad yra tam tikrų duomenų, kad yra tie pažeidimai V. D. veiksmuose. Kai antrą kartą tarnyba nagrinėjo tą medžiagą, jie surašė abstraktų, visiškai neatsakantį į tuos inkriminuotus pažeidimus, pagal tą medžiagą, dėl kurios jie iškėlė šitą administracinio nusižengimo bylą, t. y. jie surinko medžiagą iš ugdymo įstaigų, iš ekspertizės. Be to, nebuvo jo klientas J. D. apklaustas, nebuvo apklaustas jis ir antrą kartą sprendžiant dėl šito klausimo. Pareiškėjas yra ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovas. Tai dabar vien iš to, ką apklausė mamą, padaromos tokios išvados, kad jokių pažeidimų nėra ir tame nutarime visiškai nėra jokių analizių, jokių motyvų dėl kurių jie patys iškėlė šituos pažeidimus. Čia yra visa esmė, nėra jokių atsakymų. Yra duomenų, kad yra suteikiančių pagrindą kelti klausimą, kad yra V. D. veiksmuose veiksmų, priešingų vaiko interesams. Ta pati tarnyba tuos klausimus kėlė ir pati pirmame nutarime, kur buvo pripažinta, kad skirta nuobauda ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad jie yra ir vadovavosi visiškai kita medžiaga. O dabar, visiškai jokia medžiaga nesivadovaujant, pasako, kad nėra jokių pažeidimų.

Pažymi, kad grąžinus bylą institucijai, tai institucija turėtų ne tik vienašališkai apklausti vieną pusę, o turėtų apklausti ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovą – tėvą. Turėtų spręsti dėl bylos medžiagos duomenų, dėl kurių iškėlė šį klausimą pažeidimo, t. y. ar ekspertizės aktas patvirtina kokį pažeidimą, ar nepatvirtina, ar surinkta iš mokyklų informacija patvirtina tokį pažeidimą, ar nepatvirtina. Vaikų teisių tarnyba sako, kad bendravimas su tėvu nėra vaiko teisių pažeidimas, tai nepatenka į šito straipsnio turinį, su tuo nesutinkama. Nebuvo padaryti papildomi veiksmai, ekspertizės aktų ištyrimas, surinktos medžiagos iš ugdymo įstaigų, iš sveikatos įstaigų, taip pat visos medžiagos ištyrimas (b. l. 69-70).

Institucijos atstovė D. Čerbauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. K. D. tapo pilnamečiu asmeniu, gali pats save atstovauti, pareikšti savo nuomonę, kadangi prieš tai pati institucija buvo pripažinus tėtį, J. D. atstovu. Pilnametis asmuo turi visas procesines teises atstovauti save, dalyvauti apklausoje, todėl ir buvo apklaustas. Savo paaiškinimuose teigė, kad jis nenukentėjo, gyvenant su mama V. D. nebuvo jokių pažeidimų dėl jo ugdymo, sveikos aplinkos. Dėl bendravimo su tėvu, pasisakė, kad jam nemalonus bendravimas su juo, jis jaučia nerimą, įtampą, kad tėtis bendrauja nemandagiai, išsisukinėja. Pradžioje institucija nagrinėjo dėl trukdymo, kad mama trukdė tėčiui bendrauti su vaiku, tai jau tapęs pilnamečiu P. K. D. davė parodymus, kad mama niekad netrukdė su tėvu bendrauti, visada pasisiūlydavo pakalbėti su juo, leido rinktis kada ir kaip bendrauti ir tai jam buvo svarbu, čia yra iš P. K. D. paaiškinimo. Kitas dalykas, buvo nagrinėta ne tik dėl vaikų bendravimo, tačiau ir dėl vaikų ugdymo įstaigų lankomumo. Apie P. K. D., kadangi jis jau pilnametis, nors ir tebelanko ugdymo įstaigą, tai irgi galėjo jo paklausti, jokių neigiamų signalų institucija neturi. Kas liečia J. K. D., tai čia situacija yra tokia, kad institucija dėkinga advokatui, kuris prie skundo pateikė diplomus J. K. D. ir ugdymo visus pasiekimus. Tiesiog matydami, kad vaikas, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, bei įvertinę turimą medžiagą, negali teigti, kad mama kažkaip prieštarauja tam ugdymui. Kas liečia skunde paminėtą periodą nuo rugsėjo 1 d., kad mama nesudarė sutarties ir pan., kiek institucija yra gavusi iš Užupio gimnazijos žinių, tai vaikas ugdymo procese dalyvavo. Tai, kad mama reikalavo sudaryti tą ugdymo planą, pritaikytą vaikui, institucija negali traktuoti, kad mama veikė priešingai vaiko interesams. Dėl vaikui nustatyto neįgalumo sindromo, deja, tačiau institucija nėra gydytojai, jeigu gydytojų komisija ir neįgalumo nustatymo tarnyba nustatė tokią diagnozę, ji nebuvo apskųsta teismui, tai jie kaip institucija irgi negali traktuoti, kad būtent J. K. D. neteisingai nustatyta ta diagnozė ir jam nereikia kažkokių specialiųjų ugdymosi ar mokymo poreikių. Taip pat institucija įsivertino abiejų teismų pastebėjimus, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo, kad ta ekspertizė, kurią vis mini tėtis, ji buvo padaryta civilinėje byloje, ir yra vertinama civilinėje byloje, kur ginčas tęsiasi jau 8 metai, ir tai neįėjo į administracinio tyrimo medžiagą. Institucija vertino mamos veiksmus konkrečiai šiuo periodu, kas liečia J. K. D..

Pažymi, kad administracinę teiseną iniciavo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Paprastai įvertinę vaiko situaciją, nustato ar nenustato galimus vaiko teisių pažeidimus, tam yra situacijos vertinimo anketa. Vertino vaikų situaciją, kadangi buvo gavę būtent tėčio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Per civilinį procesą buvo pastebėti galimi vaiko teisių pažeidimai. Galimus pažeidimus pastebėjo jų teisininkas, kuris atstovavo šioje byloje ir tas jau pas juos fiksuojama, kad pradėti galimą vaiko teisių pažeidimo vertinimą ir vaiko situacijos vertinimą. Vaiko situacijos vertinimas, baigiasi sprendimu skirti pagalbą. Šiuo atveju jie skyrė pagalbą – atvejo vadybą. Skyrė pagalbą dėl abiejų vaikų, nusprendė skirti atvejo vadybą tėčiui ir mamai, kad padėtų susitarti, pastebėti iš šono, pamedijuoti. Dėl to visada šeimai skiria pagalbą, kad įsivertinti, ar reikalinga administracinė teisena. Šiuo atveju, darbuotoja, gavusi dėl P. K. D. iš mokyklos informaciją, dėl bendravimo tvarkos, buvo nutartus, kad reikia pradėti administracinę teiseną. Ekspertizė apėmė du momentus, t. y. gauti duomenys iš mokyklos ir dėl bendravimo tvarkos. Taip pat dėl sveikatos ėjo į bendravimo tvarką, taip pat mokykloje mama netinkamai elgėsi. Netinkamai elgiasi mokykloje, nes buvo gauta 2024 m. rugsėjo 16 d, iš Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. D. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas, mama linkusi ieškoti trūkumų. Taip pat buvo informacija, apie J. K. D., kad šiam yra sudarytas individualus ugdymo planas, mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats savarankiškai. Tuo metu nagrinėjęs specialistas įžvelgė, kad dėl P. K. D. ugdymo mama linkusi ieškoti trūkumų, visada kaltina aplinką, nors pati nedalyvauja tėvų klasės susirinkime, ignoruoja specialistų teikiamas rekomendacijas. Pagrindinis sakinys buvo mokyklos pranešime, kad mama ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos. Antras dalykas, dėl kurio buvo inicijuota teisena, būtent dėl bendravimo. Bendravimo tvarkoje buvo, kad mama turėjo pristatyti vaikus į psichologo kabinetą bendravimui su tėvais. Mama atveždavo vaikus iki psichologo kabineto, bet vaikai nenueidavo. Tada specialistė konstatavo, kad mama neskatina vaikų eiti pas psichologą, bendrauti su tėvu, čia pagrindiniai tie aspektai, kurie buvo ir nutarime pripažinti nukentėjusiuoju įvardinti. Gavę visą tą medžiagą, gavę iš teismų pastebėjimus, įvertinę trūkumus visus, įvertino iš naujo viską. Po teismo sprendimo, papildomai apklausė jau pilnametį P. K. D., šio paaiškinimas yra byloje, pateikė elektroniniu paštu šį prašymą, kadangi buvo svarbu išgirsti ar trukdė mama, ar netrukdė bendrauti su tėvu. Pats pareiškėjas nebuvo apklaustas kai buvo pildomas tyrimas. Šioje teisenoje pareiškėjas buvo apklaustas, taip pat pareiškėjas davė parodymus teismuose. Tėtis išreiškė, kad jam nepatinka psichologas, nes kažkokią išvadą kažkada davęs, nors tarnyba ir užtikrintų, kad tas psichologas sėdėtų ramiai galbūt ir nesikištų iš šono žiūrint, kadangi tai yra jų tarnybos patalpose, dalyvaujant jų specialistui. Pasiūlė netgi, atsižvelgdami į tėčio užimtumo grafiką, šeštadienį organizuoti susitikimą. Tiesiog mato, įsivertinę, kad tėtis siekia institucijos ir teismų pagalba neatstatyti ryšį su vaikais ir bendrauti, bet tiesiog išspręsti ginčą dėl materialinių dalykų, dėl kažkokių asmeninių ambicijų ar dalykų. Pažymi, kad Tarnyba nėra neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo komisija, tikrai sveikatos duomenų negali vertinti. Tuos duomenis, kuriuos turi gydytojų, tai juos turi ir žino, kad vaikams yra oficialiai nustatyta diagnozė, kuri yra patvirtinta komisijos ir neapskųsta teismui. Šioje dalyje negali pervertinti vaiko neįgalumo lygio. Visą medžiagą, ką turi dėl švietimo įstaigų, tai dėl švietimų įstaigų, kadangi jie yra vaiko teisių apsaugos tarnyba ir registruose mato vaiko lankomumą mokykloje, tai nutarimo priėmimo momentui yra įsivertinę, kad vaikas dalyvavo ugdymo procese. Prie skundo pridėta medžiaga patvirtina, kad viskas gerai su tuo vaiko ugdymu.

J. D. buvo apklaustas 2024 m. lapkričio mėnesį. Tai ta pati teisena, kadangi buvo grąžinta tarnybai iš naujo vertinti. Dėl tų pačių aplinkybių apklausti J. D. antrą kartą nebuvo tikslo, kadangi tikrai tarnybai užteko pateiktos medžiagos, kuria pats J. D. pateikė. V. D. buvo apklausta antrą kartą dėl pasikeitusių aplinkybių, nes antrasis sūnus tapo pilnametis. Matyti, kad V. D. tinkamai naudoja tėvų valdžią iš tarnybos turimos medžiagos. Pažymi, kad vertinimo klausimu, labai susiję yra su tinkamu tėvų valdžios panaudojimu, tai yra vienas iš teisinių, psichologinių aspektų. Bendravimas su tėvu, t. y. civilio proceso dalis, šiuo atveju kai tokia tvarka nustatyta, tai į procesą įsijungia ir antstoliai ir kitos įvairios institucijos. Visų antra, tinkamas tėvo ir vaiko bendravimas negali institucijos priversti nei vaiko bendrauti su tėvu, nei tėvo su vaiku, tam turi būti ir tėvo indėlis, siekimas, noras bendrauti. Dėl motinos nuteikinėjimo prieš tėvą, gali paaiškinti, kad žiūrint kas tas yra nuteikinėjimas, tėvo atstūmimo sindromas yra daugiau psichologinis, P. K. D. pasisakė apie tai, kas jam trukdė. Jie vertino ne tik V. D. veiksmus, bet ir J. D. veiksmus, pastangas, siekį. Vertino ir civilinės bylos medžiagą, kadangi susijusi administracinė teisena būtent per tėčio ekspertizę. Iš turimos medžiagos, P. K. D. savo nuomonę pareiškė. Atvejo vadyboje, tėvas bendradarbiavo, tačiau vien tokių veiksmų neužtenka, tai reikia turėti atitinkamą rezultatą, šiai dienai šioje situacijoje, rezultato nėra. Vienintelis rezultatas matyti, kad V. D. pradėjo bendradarbiauti su tarnyba, o iš tėčio pusės niekas nėra pasikeitę. V. D. bendradarbiauja tiek su atvejo vadyba, tiek su socialiniais darbuotojais, teik su tarnyba. Pažymi, kad neturi tokių duomenų, kad mokyklą kreipėsi į vaikų teises dėl to, kad motina neužtikrino vaiko teisės į mokslą (b. l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nutarime nurodyta, kad V. D. būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi ketvirtus metus, yra aštuntokas. Mokinys yra ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. D. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. D. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos 3 C klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. D. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas. Mama linkusi labiau ieškoti trūkumų, beveik visada kaltina aplinką dėl P. ugdymo. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“. V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į psichologo kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris nevyksta, tėvo teigimu, jau 7 metus, vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tėvas vaikų visai nematė, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam psichologui R. P. arba E. M., psichologo nurodytu biuro adresu, psichologo suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į psichologo kabinetą, kur vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus psichologui ir nedelsiant pasišalinti iš psichologo biuro; išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, dėl ko P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu (4 t., b. l. 5-7).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas J. D. nesutinka su Institucijos nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos V. D. atžvilgiu iš esmės nurodant, kad tyrimas, ar yra, ar nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių atliktas skubotai ir nepilnai. Minėjo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tuo papildant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, buvo iškviesta apklausai V. D., taip pat jau pilnamečiu tapęs P. K. D.. Tačiau šiame procese papildomai nebuvo apklausas pats pareiškėjas (4 t., b. l. 14-22).

Teismo posėdžio metu apklaustas Pareiškėjas paaiškino, kad <...> Patvirtina, kad buvo pradėta administracinė teisena prieš jo sutuoktinę. Nagrinėjamas nusižengimas, kad pažeistos vaiko teisės. Vaiko teisių pažeidimas pasireiškė smurtiniu motinos elgesiu prieš vaikus. Smurtas tiek psichologinis, tiek emocinis. Ekspertizėje buvo parašyta, kad motinos elgesys atitinka psichologinio ir emocinio smurto apibrėžimą. Motinos elgesys buvo toks kaip neleidimas susitikti su tėvu, nuteikinėjimas prieš tėvą. Vaiko teisių pažeidimas yra toks, kad motina sargdina vaikus. Ekspertizė nustatė, kad vaikams nėra (duomenys neskelbtini) diagnozės, motina vėl paduoda invalidumo tarnybai ir vaikai vėl pripažinti sunkiais invalidais. Tai reiškia, kad vaikams yra namų mokymas, spec. pamokos, spec. pagalbininkai, tačiau prieš tai buvo nustatyta, kad vaikai labai aukšto intelektinio lygio ir mokytojais nestebi jokių kitų sutrikimų. Vaikai gali viską pasidaryti, tačiau spekuliuoja savo diagnozėmis, liepia mokytojams nešioti jų krepšius, piktybiškai nedaro pamokų, pasako, kad „aš blogai jaučiuosi“, išeina iš pamokų, iš mokyklos. <...> Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nors prašė, kad būtų nustatyta su juo gyvenamoji vieta. Vaikų bendravimo tvarka yra tokia, kad jam neapribotos teisės, jis su vaikais gali matytis kada nori. Jis nueina, vaikai bėga nuo jo, mokykloje bėga, į žinutes, skambučius neatsako, neša dovanų per gimtadienį, neįsileidžia, į koridorių neišeina, pasako, kad visas dovanas reikia išmesti, nieko jiems nereikia, tačiau pinigų reikalauja, kad mokėti alimentus. Emocinis, psichologinis smurtas prieš vaikus pasireiškia neleidimu bendrauti su tėvu, nuteikinėjimu prieš tėvą, vaikams tėvo atstūmimas išvystytas. Papildomai nieko nereikia tirti, jau viskas ištirta ir buvo parašytos visos grėsmės vaikams, staiga viskas anuliavosi, pasikeitė ir viskas dingo. Tarp jo ir buvusios sutuoktinės yra byla dėl išlaikymo vaikams, kuri tęsiasi 8 metus (b. l. 68-69). Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus bei paaiškino, kad <...> jo klientas J. D. apklaustas, nebuvo apklaustas jis ir antrą kartą sprendžiant dėl šito klausimo. Pareiškėjas yra ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovas. Tai dabar vien iš to, ką apklausė mamą, padaromos tokios išvados, kad jokių pažeidimų nėra ir tame nutarime visiškai nėra jokių analizių, jokių motyvų dėl kurių jie patys iškėlė šituos pažeidimus. Čia yra visa esmė, nėra jokių atsakymų. Yra duomenų, kad yra suteikiančių pagrindą kelti klausimą, kad yra V. D. veiksmuose veiksmų, priešingų vaiko interesams. Ta pati tarnyba tuos klausimus kėlė ir pati pirmame nutarime, kur buvo pripažinta, kad skirta nuobauda ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad jie yra ir vadovavosi visiškai kita medžiaga. O dabar, visiškai jokia medžiaga nesivadovaujant, pasako, kad nėra jokių pažeidimų. Pažymi, kad grąžinus bylą institucijai, tai institucija turėtų ne tik vienašališkai apklausti vieną pusę, o turėtų apklausti ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovą – tėvą. Turėtų spręsti dėl bylos medžiagos duomenų, dėl kurių iškėlė šį klausimą pažeidimo, t. y. ar ekspertizės aktas patvirtina kokį pažeidimą, ar nepatvirtina, ar surinkta iš mokyklų informacija patvirtina tokį pažeidimą, ar nepatvirtina. Prašo skundą tenkinti pilna apimtimi (b. l. 69-70; 91-92).

Byloje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK 24260593306) buvo pripažinta, kad V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Šiame nutarime buvo konstatuota, jog V. D., būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi ketvirtus metus, yra aštuntokas. Mokinys yra ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus Užupio gimnazijos informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos 3 C klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. yra sunkios formos autizmą turintis vaikas. Mama linkusi labiau ieškoti trūkumų, beveik visada kaltina aplinką dėl P. ugdymo. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“. V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į psichologo kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris nevyksta, tėvo teigimu, jau 7 metus, vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tėvas vaikų visai nematė, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam psichologui R. P. arba E. M., psichologo nurodytu biuro adresu, psichologo suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į psichologo kabinetą, kur vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus psichologui ir nedelsiant pasišalinti iš psichologo biuro; išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, ko pasėkoje P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu. Tokiais veiksmais V. D. netinkamai vykdė savo, kaip motinos pareigą, negalėjo užtikrinti savo vaikų teisės į sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte numatytą vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, 12 straipsnio 2 dalyje numatytą vaiko teisę bendrauti su savo tėvais, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą dėl tėvų pareigų netinkamo vykdymo, vaiko teisę sveikai vystytis bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (Tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams) (1 t., b. l. 22).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu pareiškėjos V. D. skundą tenkino. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK 24260593306) panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. atžvilgiu nutraukė (1 t., b. l. 132-148). Teismas šiame nutarime yra konstatavęs, kad susipažinus su V. D. atžvilgiu priimto nutarimo turiniu matyti, kad minėtų teisės normų pažeidimai inkriminuojami iš esmės remiantis trimis kaltinimo punktais, kad ji: 1) pažeidė savo vaikų teisę į sistemingą ugdymo procesą, 2) vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais bei 3) sveiką ir saugią aplinką. Teismas pažymi, kad, nepaisant daugybės nuorodų į pažeistus teisės aktus, šie teiginiai tėra abstrakčios ir formalios frazės, kurios turi būti paremtos konkrečiomis ir aiškiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių minėti teiginiai yra kildinami. <...> Teismo vertinimu, nusižengimo esmė protokole nėra atskleista ir pagrįsta, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. <...>

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir suinteresuoto asmens J. D. įgalioto atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. VV TAIT-ANR_N-1784-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24260593306) panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (3 t., b. l. 2-11, 4 t., b. l. 9-13).

Vilniaus apygardos teismas nutarime pažymėjo, kad <...> sutiktina su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad V. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė Institucijos nutarime (past. – skundžiamame teismo nutarime klaidingai nurodoma „protokole“) nėra atskleista ir pagrįsta, suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Institucijos nutarime nėra nurodytas tikslus pažeidimo laikotarpis, nėra aiškūs konkretūs V. D. veiksmai ar neveikimas, taip pat trūksta kiekybinių duomenų, leidžiančių suprasti pažeidimo turinį ir mastą. Toks kaltinimo formuluotės pobūdis neleidžia pilnai suprasti kaltinimo esmės ir apsunkina teisės į gynybą realizavimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks V. D. inkriminuotas ydingas kaltinimas neleido pirmosios instancijos teismui visapusiškai patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip tai numatyta ANK 641 straipsnyje. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Institucijos nutarimo trūkumų, vis dėl to nesutiktina su priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti. <...> Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo (ne)padarymo, pirmiausia būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti kaltinimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, ką, beje, pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvausi Institucijos atstovė <...>.

Grąžinus administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, buvo apklausta papildomai V. D., kuri paaiškino, jog deda maksimalias pastangas, kad vaikai būtų maksimaliai socializuoti, bendrautų su bendraamžiais, mokytojais, kitais asmenimis, bendrauja su institucijomis, pristato vaikus kur gali, siekia, kad vaikų ryšys su tėvu būtų atstatytas. Yra faktinės aplinkybės, kad tėvas buvo skatinamas su vaikais bendrauti, tačiau jis nerodė jokio noro ir nedėjo pastangų, kad galėtų su vaikais palaikyti ryšį. Taip pat papildant administracinio nusižengimo bylą buvo apklaustas P. K. D., kuris paaiškino, kad nėra nukentėjęs nuo mamos V. D. gyvenant kartu. Mama juo rūpinasi, gerbia jo nuomonę, jis mamai svarbus. Dėl bendravimo su tėvu – tai nėra paprasta. Jam su tėvu bendravimas nemalonus, nemalonu kai verčia kažką daryti, meluoja. Mama jam niekada netrukdė bendrauti su tėvu, visada pasiūlydavo su tėvu pasikalbėti. Mama leido jam jaustis saugiai, rinktis kada ir kaip nori bendrauti, tai jam labai svarbu. Analogiškas aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. Čerbauskienė (b. l. 70-74).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, proceso dalyvių paaiškinimų, Institucija nesuformulavo V. D. atžvilgiu naujo kaltinimo, nenurodė konkrečių V. D. veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, sudėtį ir įvertinę visą situaciją, turimus ir naujai surinktus duomenis iš naujo, atsižvelgdami į priimtus teismų sprendimus, nusprendė teiseną nutraukti.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju priimant nutarimą buvo laikytasi.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo, atstovų paaiškinimų matyti, jog sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos motyvuojamas tuo, jog nėra objektyvių duomenų apie galimą administracinį nusižengimą.

Institucijos atstovė D. Čerbauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. K. D. tapo pilnamečiu asmeniu, gali pats save atstovauti, pareikšti savo nuomonę. Pilnametis asmuo turi visas procesines teises atstovauti save, dalyvauti apklausoje, todėl ir buvo apklaustas. Savo paaiškinimuose teigė, kad jis nenukentėjo, gyvenant su mama V. D. nebuvo jokių pažeidimų dėl jo ugdymo, sveikos aplinkos. Dėl bendravimo su tėvu, pasisakė, kad jam nemalonus bendravimas su juo, jis jaučia nerimą, įtampą, kad tėtis bendrauja nemandagiai, išsisukinėja. Pradžioje institucija nagrinėjo dėl trukdymo, kad mama trukdė tėčiui bendrauti su vaiku, tai jau tapęs pilnamečiu P. K. D. davė parodymus, kad mama niekad netrukdė su tėvu bendrauti, visada pasisiūlydavo pakalbėti su juo, leido rinktis kada ir kaip bendrauti ir tai jam buvo svarbu, čia yra iš P. K. D. paaiškinimo. Kitas dalykas, buvo nagrinėta ne tik dėl vaikų bendravimo, tačiau ir dėl vaikų ugdymo įstaigų lankomumo. Apie P. K. D., kadangi jis jau pilnametis, nors ir tebelanko ugdymo įstaigą, tai galėjo jo paklausti, jokių neigiamų signalų institucija neturi. Kas liečia J. K. D., tai čia situacija yra tokia, kad institucija dėkinga advokatui, kuris prie skundo pateikė diplomus J. K. D. ir ugdymo visus pasiekimus. Tiesiog matydami, kad vaikas, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, bei įvertinę turimą medžiagą, negali teigti, kad mama kažkaip prieštarauja tam ugdymui. Kas liečia skunde paminėtą periodą nuo rugsėjo 1 d., kad mama nesudarė sutarties ir pan., kiek institucija yra gavusi iš Užupio gimnazijos žinių, tai vaikas ugdymo procese dalyvavo. Tai, kad mama reikalavo sudaryti tą ugdymo planą, pritaikytą vaikui, institucija negali traktuoti, kad mama veikė priešingai vaiko interesams. Dėl vaikui nustatyto neįgalumo sindromo, deja, tačiau institucija nėra gydytojai, jeigu gydytojų komisija ir neįgalumo nustatymo tarnyba nustatė tokią diagnozę, ji nebuvo apskųsta teismui, tai jie kaip institucija irgi negali traktuoti, kad būtent J. K. D. neteisingai nustatyta ta diagnozė ir jam nereikia kažkokių specialiųjų ugdymosi ar mokymo poreikių. Taip pat institucija įsivertino abiejų teismų pastebėjimus, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo, kad ta ekspertizė, kurią vis mini tėtis, ji buvo padaryta civilinėje byloje, ir yra vertinama civilinėje byloje, kur ginčas tęsiasi jau 8 metai, ir tai neįėjo į administracinio tyrimo medžiagą. Institucija vertino mamos veiksmus konkrečiai šiuo periodu, kas liečia J. K. D.. Ir kiti išsamūs paaiškinimai, nurodyti sprendimo aprašomojoje dalyje (b. l. 70-74).

Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Pati Institucija priima sprendimą, kada priimti galutinį procesinį sprendimą atlikus administracinio nusižengimo tyrimą. Tai, kad nebuvo apklaustas pareiškėjas tai nereiškia, kad Institucija papildomų tyrimo veiksmų neatliko, ir tai nesudaro pagrindo tenkinti J. D. skundą. Nors skundžiamame nutarime detaliai nepasisakoma dėl visų byloje surinktų įrodymų, tačiau, atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, tai savaime nesudaro pagrindo naikinti tokį procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Institucijos vyriausiosios specialistės D. Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24260593306) J. D. atstovo advokato Mariaus Zamulskio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje skundo nagrinėjimo byloje yra apskųstas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės Dovilės Švabauskienės 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24260593306) palikti nepakeistą ir J. D. atstovo advokato Mariaus Zamulskio skundo netenkinti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teisme priteisimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė