Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajai J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), teista 5 kartus:

1) 2012 m. spalio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – bauda 11 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio, t. y. 1 430 Lt;

2) 2014 m. liepos 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bauda 11 MGL dydžio, t. y. 1 430 Lt;

3) 2016 m. vasario 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bauda 11 MGL dydžio, t. y. 414,16 Eur;

4) 2017 m. spalio 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

5) 2019 m. kovo 15 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2019 m. spalio 11 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinama pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 11 val. 30 min. viešoje vietoje, parduotuvėje „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, trenkė vieną kartą rankos kumščiu R. J. į žandikaulį, kas nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

J. B., apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, jog spontaniškai, pati to nesuprasdama, rankos kumščiu vieną kartą sudavė parduotuvėje „A.“ buvusiai moteriai į žandikaulį. Paaiškino, jog taip pasielgė dėl to, kad po konflikto su pardavėja ėjo link parduotuvės išėjimo ir dėl itin siauro praėjimo susistumdžiusi su ten buvusia moterimi, nugara atsitrenkė į vitriną ir dėl staigaus skausmo nugaroje atsisukusi sudavė kumščiu už jos buvusiai moteriai į veidą, pataikydama į žandikaulį. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgusi.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

J. B. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be jos pačios visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu ROIK Nr. 0120000430953, kuriame užfiksuota bendrajam pagalbos centrui pranešėjos – R. B., nurodyta informacija apie tai, kad dvi klientės lauke prie durų susimušė. GMP atsisakė. Yra liudininkė. Pranešė pardavėja. Moterys laukia policijos prie įėjimo į PC „A.“ (t. 1., b. l. 9–10);

2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusios R. J. parodymai, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 11 val. 30 min. atvyko į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), apsipirkti, užėjus į parduotuvės koridorių ji darė duris, kad įeitų į parduotuvę. Pradarius duris (kurios atsidaro į lauko pusę) pamatė, kaip nukrito jai nepažįstama moteris ir atsitrenkė į durų staktą. Atsikėlusi nepažįstama moteris pradėjo šaukti ir jai priekaištauti, kad ji jai sužalojo akį, tada užsimojo ir sudavė vieną smūgį kumščiu į žandikaulį, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to kai sudavė jai į žandikaulį ji ir toliau ėjo į jos pusę agresyviai nusiteikusi, tačiau tarp jos ir nepažįstamos moters į tarpą įėjo kita kartu į parduotuvę ėjusi klientė ir jos įėjo į parduotuvės vidų. Tada jai nepažįstama moteris įėjo į parduotuvę ir toliau įžeidinėjo. Tada atėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris išsivedė jai sudavusią nepažįstamą moterį iš parduotuvės. Prašo asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 13–16);

2020 m. rugpjūčio 18 d. liudytojo papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. J. laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau apklausos metu. Jai išaiškinta, kad byloje gali pateikti civilinį ieškinį, civilinį ieškinį pateiks iki 2020 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 21);

2020 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G. 1144/2020(04), kurioje nurodyta, kad R. J. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2020 m. rugpjūčio 11 d. nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia skausmine simptomatika. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad smakras palpuojant nežymiai skausmingas, judesiai per žandikaulio sąnarius galimi pilna amplitude, neroboti (t. 1, b. l. 35);

liudytojos J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 11 val. 30 min. atvažiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Prieš ją ėjo moteris, ji ėjo už šios moters. Koridoriuje prieš ją ėjusi moteris atidarė duris (durys atsidaro iš vidaus į lauką), tada staiga iš parduotuvės išeinanti moteris atsitrenkė į durų staktą ir pradėjo priekaištauti, kad jai sužalojo akį su durimis. Iš parduotuvės einanti moteris užėjo į koridorių, toliau priekaištavo, tada užsimojo ir kumščiu trenkė vieną kartą į žandikaulį priešais ėjusiai moteriai. Moteris einanti iš vidaus toliau agresyviai ėjo artyn moters, kuri ėjo prieš ją. Tada ji įlindo į tarpą ir su moterimi kuri ėjo prieš ją, įėjo į parduotuvę. Yra pasipiktinusi dėl tokių moters veiksmų (t. 1, b. l. 48–49);

2020 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra nurodant, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, dešinėje kelio pusėje, yra medinis namas su prieangiu. Ant pastato uždėta iškaba „A.“, namas pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjus į prieangį (prieangio durys laikomos atidarytos) yra uždarytos medinės durys vedančios į namo vidų, t. y. į parduotuvę. Minėtos durys atsidaro į lauko pusę. Namas aptvertas vieline tvora, tik ties įėjimu tvoros nėra (t. 1, b. l. 50-52);

2020 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo priedu – foto lentele, kurioje užfiksuoti įvykio vietos – parduotuvės „A.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdai (t. 1, b. l. 53–55).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-84-458/2020).

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad J. B. 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 11 val. 30 min. viešoje vietoje, parduotuvėje „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, trenkė vieną kartą rankos kumščiu R. J. į žandikaulį, kas nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Tokie J. B. veiksmai neabejotinai vertintini kaip įžūlus ir netoleruotinas elgesys, kuriuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. B. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl ji baustina už šios veikos padarymą.

J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas J. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigtas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teista, bausta administracine tvarka.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – J. B. anksčiau teista už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 66–75, 77–80), daug kartų bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 81–103), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106), nuo 2004 m. lankosi pas gydytojus psichiatrus (t.1, b. l. 109), sprendžia jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės termino vidurkiui (BK 48 straipsnis), įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios J. B. priteisti 43,54 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 37–38, 39).

Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji R. J. dėl kaltinamosios J. B. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 43,54 Eur (t. 1, b. l. 39), todėl kaltinamąją J. B. pripažinus kalta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamosios priteistina 43,54 Eur už nukentėjusiajai R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui – Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui – Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Patenkinti visiškai Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš J. B. priteisti 43,54 Eur (keturiasdešimt tris eurus 54 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išaiškinti J. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Išaiškinti J. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtą įpareigojimą kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.