- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-11501-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06045-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“
- Atsakovas
- A. Y.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieškinį atsakovui A. Y. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „TRANSTIRA“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3) ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 134–137) A. Y. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 4 568,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. balandžio 14 d. atsakovas buvo priimtas į darbą įmonėje pagal terminuotą darbo sutartį vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms, 2016 m. balandžio mėnesį įmonės nurodymu atsakovas išvyko į komandiruotę (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su įmonės transporto priemonėmis MAN TGX 18.4004X2 BLS, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas) ir puspriekabe Koegel, v/n EA 571 (toliau – puspriekabė) bei su kroviniu (medinės paletės, kurių vertė 3 500 Eur), šį krovinį darbuotojas turėjo pristatyti į Italiją. Teigė, kad 2016 m. gegužės 18 d. įmonės dispečeriai užfiksavo, kad atsakovas dingo iš radarų, t. y. buvo atjungtas vilkike esantis GPS įrenginys bei papildomos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos vilkiko salone bei išorėje, pabandžius susisiekti su atsakovu mobiliojo ryšio telefonu, jo telefonas buvo atjungtas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė darbuotojo buvimo su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniu vieta buvo Italijoje, apie tai buvo pranešta Italijos pareigūnams, atitinkamai Italijos pareigūnai nurodė, jog imsis veiksmų tik gavę prašymą iš Lietuvos teisėsaugos institucijų, dėl ko įmonė kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. atsakovas paskambino įmonės Transporto skyriaus vadovui G. A. ir pareikalavo 2 000 Eur išpirkos už įmonės vilkiką su puspriekabe, kurią reikalavo pervesti į jo banko kortelę Danske banke, nes, kitu atveju, įmonė transporto priemonių daugiau nepamatys, kadangi jis minėtą vilkiką išardys ir parduos dalimis. Teigė, kad 2016 m. gegužės 25 d. atsakovas vėl paskambino tam pačiam įmonės darbuotojui, nesutiko grąžinti transporto priemonių su kroviniu, motyvuodamas tuo, kad įmonė jam nesumokėjo pinigų ir nurodė 1 300 Eur skolą. Pažymėjo, kad atsakovui patikėtame įmonės vilkike buvo sumontuotas kelių naudotojo aparatas, pagal kurį buvo nustatyta, jog paskutinis signalas buvo užfiksuotas Lenkijoje, Piotrkow-Trubunalski, todėl buvo išsiųsti įmonės darbuotojai, kurie rado minėtoje vietoje vilkiką su puspriekabe bei kroviniu, jie buvo atgauti, tačiau paimant vilkiką buvo pastebėta, kad atsakovas pasisavino įrangą, transporto priemonių dalis, vilkikas apgadintas, geros padangos savavališkai pakeistos susidėvėjusiomis, be to, nėra šių prie vilkiko priklausančių buvusių daiktų, įrangos: akinių, batų, liemenės, šalmo, avarinio ženklo, manometro, ratų raktų, ratų rakto strypo, 3 vienetų ratų atsparos, domkrato, salono apipūtėjo, 2 vnt. gesintuvų, 30 vnt. plastikinių kampų, 14 vnt. diržų kroviniui tvirtinti, guminių kilimėlių komplekto, 2 vnt. aliuminių lentų kroviniui tvirtinti, šaldytuvo, 4 vnt. padangų „Bridgeston“, 2 vnt. padangų „Dunlop“, 2 vnt. padangų „Radial“, puspriekabės atramos „JOST“, atsarginio rato. Nurodė, kad dėl atsakovo pasisavintos įmonei priklausančios minėto vilkiko įrangos ir daiktų bei vilkiko apgadinimo įmonei buvo padaryta 4 568,03 Eur (be PVM) dydžio žala. Pažymėjo, kad darbuotojas pagal darbo sutarties nuostatas pilnai atsakė už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją bei techninį stovį, pagal 2016 m. balandžio 14 d. sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, jis įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis visų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, todėl, ieškovės įsitikinimu, įvertinant tai, kad įvykis įvyko 2016 m., darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, be to, tokie aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai (įmonei priklausančio turto, įrangos pasisavinimas, apgadinimas) laikytini ir tyčiniais, kas taip pat yra visiškos žalos, padarytos darbdavei, atlyginimo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. R. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad priėmimo–perdavimo aktas patvirtina vilkiko su puspriekabe perdavimą atsakovui ir jų būklę, atsakovas buvo atsakingas už jų išsaugojimą ir priežiūrą, ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai patvirtino įmonės ieškinyje nurodytas aplinkybes, nors baudžiamosios teisės požiūriu atsakovo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, tačiau darbo teisės požiūriu atsakovo veiksmai yra neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorė advokatė D. G.–Kuzminskienė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 190–194), kuriame paaiškino, kad tikroji atsakovo valia, nuomonė dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir nurodytų aplinkybių bei reikalavimų jai nėra žinoma, tačiau, kuratorės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog būtent atsakovas padarė nusikalstamą veiką ir pasisavino ieškovės nurodytą įrangą, padarė kitus apgadinimus transporto priemonei. Jos vertinimu, ieškovė nepagrindė žalos dydžio, duomenų apie tai, kad žalos suma būtų derinta su atsakovu arba jis būtų dalyvavęs/supažindintas su defektavimu bei sąmata, dingusių daiktų verte, nėra. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat, jos vertinimu, nėra kitų įrodymų, kad atsakovas padarė teisės pažeidimą, o asmens, 2016 m. gegužės 25 d. skambinusio įmonės transporto skyriaus vadovui G. A. ir prisistačiusio atsakovu, tikroji tapatybė nenustatyta, todėl mano, kad atsakovo kaltė dėl kilusios žalos ir kitos atsakomybės sąlygos nėra tinkamai įrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 14 d. ieškovė ir atsakovas sudarė terminuotą iki 2017 m. kovo 20 d. imtinai darbo sutartį Nr. 3001, pagal kurią nuo 2016 m. balandžio 15 d. atsakovas pradėjo įmonėje dirbti vairuotoju ekspeditoriumi, bei pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (el. b. t. I, b. l. 14–19, 24–27), įmonės direktorius 2016 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 24269, kuriuo komandiravo atsakovą gabenti krovinius (el. b. t. I, b. l. 31–32).
Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalą numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, atsakovas šias sutartis pasirašė tą pačią dieną (el. b. t. I, b. l. 14–19, 24–27), vadinasi, šalys pasiekė bendrą susitarimą, atsakovas pasirašydamas darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį su jų sąlygomis jų pasirašymo dieną sutiko, jų neginčijo. Kadangi į atsakovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo ieškovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės transporto priemone, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš aiškaus visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties turinio (el. b. t. I, b. l. 14–19, 24–27), akivaizdu, kad atsakovas suprato, už ką jis yra materialiai atsakingas.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 15 d. atsakovas pas ieškovę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, šalys 2016 m. balandžio 14 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 3001 susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), jis pilnai atsako už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo metu, už transporto priemonės techninį stovį (10.2–10.3 punktai) (el. b. t. I, b. l. 14–19); 2016 m. balandžio 14 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prie darbo sutarties Nr. 3001 (el. b. t. I, b. l. 24–27) darbuotojas įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis visų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti (2.2 punktas), savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumą (2.3 punktas), taip pat įsipareigojo visiškai atlyginti įmonės padarytą žalą pagal įmonės pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus (2.5 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 24269 atsakovas išvyko į komandiruotę po Europos sąjungos ir NVS šalis (el. b. t. I, b. l. 31–32), darbo pareigų vykdymui jam buvo perduotas vilkikas ir puspriekabė kartu su priėmimo–perdavimo akte nurodyta įranga ir daiktais (el. b. t. I, b. l. 34–38); 2016 m. gegužės 18 d., įmonės dispečeriams užfiksavus, kad atsakovas dingo iš radarų, t. y. buvo atjungtas vilkike esantis GPS įrenginys bei papildomos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos vilkiko salone bei išorėje, ir nepavykus su juo susisiekti mobiliojo ryšio telefonu, įmonė kreipėsi į Italijos pareigūnus pagal paskutinę jai žinomą darbuotojo buvimo su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniu vietą, Italijos pareigūnams atsisakius imtis veiksmų, įmonė 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 20160519-01 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsakovo bei jam patikėto įmonės turto paieškos (el. b. t. I, b. l. 46); ieškovė 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20160526-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai pateikė papildomą informaciją, nurodydama, kad 2016 m. gegužės 25 d. atsakovas du kartus skambino telefonu reikalaudamas iš įmonės išpirkos už įmonei priklausančias ir jam darbinėms funkcijoms atlikti perduotas transporto priemones (el. b. t. I, b. l. 47); įmonė, nustačiusi atsakovui patikėto vilkiko ir puspriekabės buvimo vietą ir 2016 m. gegužės 30 d. susigrąžinusi jas, nustatė vilkiko ir puspriekabės apgadinimus, komplektacijos pakeitimus, atsakovui perduotų daiktų, įrangos trūkumus (el. b. t. I, b. l. 39–40, 54); dėl nustatytų apgadinimų, daiktų, įrangos trūkumų 2016 m. birželio 9 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transtiros sunkvežimių servisas“ buvo atliktas vilkiko ir puspriekabės remontas su įrangos sukomplektavimu, kurio vertė – 4 568,03 Eur (el. b. t. I, b. l. 57–60).
Teismas taip pat nustatė, kad po 2016 m. balandžio–birželio mėn. aukščiau nurodytų įvykių atsakovas buvo grįžęs į namus Baltarusijoje, iš namų išvyksta į ilgalaikes komandiruotes uždarbiauti (el. b. t. I, b. l. 99, 178, 180)
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgęs į tai, kad įmonės kaltės dėl patirtos žalos nenustatyta, ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, kad atsakovo veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių (el. b. t. II, b. l. 9–14), teismas konstatuoja, kad darbuotojas, turėjęs pareigą vykdyti jam pavestas funkcijas – vežti krovinį į paskirties tašką, šios pareigos tinkamai neįvykdė, būdamas atsakingas už jam patikėtas transporto priemones, už pilną jų komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo metu, už transporto priemonių techninį stovį ir įsipareigojęs tausoti jam darbdavės patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis visų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumą, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerūpestingai, neatsakingai, veikdamas tyčia neužtikrino jam patikėtų transporto priemonių, jų pilnos komplektacijos saugumo ir jų atitikimo pradinei būklei, nes apgadintos ir nepilnos komplektacijos įmonei priklausiusios transporto priemonės su vežamu kroviniu buvo įmonės surastos Lenkijoje, o atsakovas apie jam patikėtų transporto priemonių su kroviniu buvimo vietą įmonės neinformavo, apie negalėjimą užtikrinti transporto priemonių ir krovinio saugumą dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių įmonės taip pat neinformavo, pats pasišalino nežinoma kryptimi, į įmonę nebesikreipė, grįžo į Baltarusiją, dirba kitose šalyse, dėl ko ieškovė patyrė žalą – įmonei savarankiškai susigrąžinus jai priklausančias transporto priemones, jos buvo apgadintos, su pakeista komplektacija, be dalies darbuotojui kartu su transporto priemonėmis patikėtų daiktų ir įrangos, todėl apgadinimams pašalinti ir trūkstamoms dalims papildyti ieškovė atliko šių transporto priemonių remontą, kurio vertė – 4 568,03 Eur. Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis elementarių DK 35 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnyje, 228 straipsnyje įtvirtintų darbuotojo pareigų dirbti dorai ir sąžiningai, paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti, šiuo atveju šias DK nuostatose nustatytas darbuotojo pareigas atsakovas, veikdamas tyčia, akivaizdžiai ignoravo, teisėtų darbdavės interesų ir lūkesčių nepaisė. Taigi, byloje nustatytos visos sąlygos, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti visą darbdavės patirtą žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų geranoriškai atlyginęs įmonės patirtą žalą ar bent jos dalį, priešingai, teismas aukščiau nustatė, kad atsakovas apie jam patikėtų transporto priemonių su kroviniu buvimo vietą įmonės neinformavo, apie negalėjimą užtikrinti transporto priemonių ir krovinio saugumą dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių įmonės taip pat neinformavo, pats pasišalino nežinoma kryptimi ir nors buvo grįžęs į namus Baltarusijoje, toliau uždarbiauja vykdamas į ilgalaikes komandiruotes, su ieškove nesusisiekė, į darbą daugiau neatvyko. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Taigi, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 4 568,03 Eur žalos atlyginimą.
Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 568,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 568,03 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 568,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 1 524,76 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 1–2), kurias sudaro 300 Eur sumokėti ją atstovavusiai advokatei G. R. (el. b. t. I, b. l. 123, t. II, b. l. 3–4), 700 Eur sumokėti ją atstovavusiam advokatui Z. B. (el. b. t. I, b. l. 10–11, 139), 271,76 Eur vertimo išlaidos, kurias ji sumokėjo mažajai bendrijai „Randesta“ (el. b. t. I, b. l. 66, 138), 103 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b. t. I, b. l. 9, 142–143) ir 150 Eur sumokėti advokatei D. G.–Kuzminskienei dėl kuratoriaus paskyrimo (el. b. t. I, b. l. 131, t. II, b. l. 5–6). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 524,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) iš atsakovo A. Y. (gim. 1976 m. kovo 14 d.) 4 568,03 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir trijų euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 568,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 524,76 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt keturių eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.