Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-617-1201/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
II-617-1201/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00587-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Advokatai
Brigita Jankauskienė
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-617-1201/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00587-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K., jos atstovei advokato padėjėjai Brigitai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. atstovės advokato padėjėjos Brigitos Jankauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. vasario 27 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 23219580950) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2024 m. vasario 27 d. nutarimu (ROIK: 23219580950) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greičiu jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, nulaužė medį ir gyvatvorę, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Skundžiamo nutarimo esmė: vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ROIK: 23219580950 dėl eismo įvykio, adresu Rinktinės g. 51, Vilnius, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužtas medis ir krūmai. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. K., kuri paaiškino, kad automobilio raktelius turėjo jos draugas G. (G.) T., kuris apie įvykį jai nieko nepasakojo, su juo nebendrauja, apie eismo įvykį sužinojo iš draugų ir žiniasklaidos. 2023 m. rugsėjo 11 d. telefonu buvo susisiekta su G. T., kuris paaiškino, kad automobilio nevairavo, sutartu laiku šis asmuo į apklausą neatvyko, daugiau telefonu su juo susisiekti nepavyko, į šaukimus nereagavo. 2023 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu G. T., kaip transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui, buvo išsiųstas reikalavimas pateikti informaciją, kas naudojosi šiuo automobiliu eismo įvykio metu. Nepateikus atsakymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalimi, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Nustatyta, kad dėl turimos informacijos neinformatyvumo, nustatyti asmenį, vairavusį automobilį, ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės.

Šalies argumentai

2. V. K. atstovė advokato padėjėja Brigita Jankauskienė skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nustatyti kaltą asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn.

3. Skunde nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas nelaikytinas motyvuotu, išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės, atlikta paviršutiniška analizė. Nėra aišku, kuo konkrečiai vadovaujantis buvo padarytos tokios išvados, neatliktas joks tyrimo veiksmas. Pareiškėja pati neprivalo atlikti tyrimo veiksmų, rinkti medžiagą, nurodyti pareigūnui, ką jis turėtų daryti. Tyrimo nuspręsta netęsti vadovaujantis vien tuo, kad G. T. nepateikė informacijos, jo neatsakinėjimas tik parodo, kad jis slapstosi ir vengia pareigūnų. Negali būti formuojama tokia praktika, kad tyrimas nutraukiamas tik dėl to, kad asmuo nebendradarbiauja su jį atliekančiais pareigūnais.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja B. Jankauskienė skunde teigia, kad, priešingai nei nurodoma Skundžiamame nutarime, administracinė teisena turi būti pradėta, nes padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo požymius. Pastaroji, vadovaudamasi teismų praktika bei teisės aktų nuostatomis, nurodo, kad esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo padarymo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja elgėsi sąžiningai ir nurodė konkretų asmenį, tuo metu vairavusį jos automobilį, kreipėsi į pareigūnus su pareiškimu, nes jai buvo padaryta turtinė žala. Visgi pareigūnai neatliko nei vieno veiksmo, kuris leistų išnagrinėti įvykio aplinkybes ir paneigti pareiškėjos nurodytus argumentus. Vien tik kalto asmens vengimas bendrauti su pareigūnais nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad jis yra nekaltas. Turi būti imamasi aktyvių veiksmų išnagrinėti įvykio aplinkybes.

Atsiliepimas

5. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. atstovės skundo netenkinti.

6. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu V. K. informavo, kad jai priklausantį automobilį vairavo jos draugas G. T.. 2023 m. rugsėjo 27 d. G. T., kaip transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus, buvo išsiųstas reikalavimas pateikti informaciją, kas 2023 m. rugsėjo 2 d. naudojosi automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. T. neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, dėl ko pastarajam pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda. Asmens, nusižengimo padarymo metu valdžiusio transporto priemonę, duomenų nepateikimas negali būti laikomas tiesioginiu G. T. kaltės įrodymu. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. K. nurodė, kad tuo metu G. T. buvo jos vaikinas, gyveno kartu, tačiau daug pykosi, buvo sunki emocinė būklė, ji laukėsi kūdikio. Jis vienintelis turėjo prieigą prie jos asmeninių daiktų, automobilio raktai buvo pas jį, jis juos neteisėtai paėmė. Raktų paėmimo fakto ji nematė, tačiau jis buvo vienintelis, kuris tuo metu galėjo juos paimti. Kiek žino, G. T. neturi teisės vairuoti. Automobilis priklauso jai, tuo metu juo dar negalima buvo važinėti, nes nebuvo pilnai sutvarkyti dokumentai. Apie įvykį sužinojo tik kitą dieną. Iš G. T. gavo balso žinutę, dėl prastos garso kokybės nebuvo aišku, apie ką tiksliai kalbama, bet suprato, kad atsitiko bėda. Paskui pradėjo skambinti draugai, siuntė straipsnius, tokiu būdu sužinojo apie padarytą eismo įvykį. G. T. tada buvo dingęs, neatsiliepė į skambučius ir žinutes. Automobilio turėjo ieškoti pati, iš policijos niekas nieko nepranešė. Su G. T. bandė bendrauti, nes automobilį ji pirko išsimokėtinai ir yra likusi skola. Nesąžininga, kad šis asmuo liko nenubaustas ir niekas nieko nesiaiškino, nors ji turi reikšmingų duomenų.

8. Teismo posėdžio metu V. K. atstovė advokato padėjėja B. Jankauskienė prieštaravo pareigūnams, kurie mano, kad nėra galimybės nustatyti pažeidimą padariusio asmens, nes iš pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad tokia galimybė yra. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose yra susirašinėjimas su G. T., jame matomas jo prisipažinimas, žadėjimas atlyginti padarytą žalą, tačiau iki šios dienos jis nieko nėra atlyginęs. Dėl vaizdo įrašų – vienas iš būdų nustatyti automobilį vairavusį asmenį buvo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Taip pat buvo galimybė apklausti liudytojus, kurie yra pareiškėjos ir G. T. bendri pažįstami. Pareigūnai neatliko jokių veiksmų. Nors yra teigiama, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vis tik buvo konstatuotas eismo įvykis, iš kurio vietos asmuo pasišalino. Taigi šiuo atveju padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymius, teliko nustatyti, koks asmuo vairavo automobilį. Ne V. K., o pareigūnai privalo surinkti papildomą medžiagą, taip pat paklausti, ar V. K. turi reikšmingų duomenų. Tai padaryta nebuvo.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pateikė teismui 2024 m. gegužės 17 d. papildomus paaiškinimus, taip pat pareiškėjos susirašinėjimą su draugu, kuris, kaip nurodoma šiuose paaiškinimuose, rodo, jog pastarasis žino apie nagrinėjamą situaciją ir tyrimo metu galėjo būti apklaustas, siekiant surinkti svarbią informaciją apie įvykį. Pateikiami ir pareiškėjos susirašinėjimai su G. T., kurie netiesiogiai patvirtina, jog jis prisiima kaltę ir prisipažįsta padaręs nusižengimą. Tai, kad G. T. įvykio dieną buvo prie vairo, kaip nurodo pareiškėjos atstovė, gali pagrįsti ir vaizdo kamerų, esančių Kovo 11-osios g. 75, Grigiškėse, Gedimino pr. (prie GO9 į „McDonald‘s“ pusę), sankryžoje iš T. Vrublevskio g. per Karaliaus Mindaugo tiltą link Rinktinės g., įrašai, kurių medžiagos pareigūnai nereikalavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

10. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

11. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

12. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis 2023 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. gavo iškvietimą dėl to, kad adresu Rinktinės g. 31 automobilis atsitrenkė į medį. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į medį. Vairuotojo automobilyje ar šalia jo nebuvo, liudytojų taip pat nebuvo, eismo įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Byloje yra 2023 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykio vietos schema, užfiksuoti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Nustačius, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. ((duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), ji 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė paaiškinimą, kad gyveno su draugu G. T., 2023 m. rugsėjo 1 d. jai priklausančio automobilio raktai buvo pas jį, jis teisės vairuoti neturi. Bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 11 d. telefonu buvo susisiekta su G. T., kuris paaiškino, kad automobilio nevairavo, tačiau liudytojo apklausai neatvyko, į šaukimus nereagavo, telefonu su juo susisiekti nebepavyko. Jam kaip transporto priemonės valdytojui nesuteikus informacijos apie 2023 m. rugsėjo 2 d. automobilį vairavusį asmenį, G. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o Skundžiamu nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nenustačius asmens, įvykio metu vairavusio automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, patikrinęs Skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog Skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, iš esmės neatlikus jokių tyrimo veiksmų.

14. ANK 596 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, gavę šaukimus atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, be pateisinamos priežasties neatvykę nurodytu adresu ir laiku, gali būti atvesdinami, jeigu jiems neatvykus neįmanoma ištirti ar išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos ir jiems buvo tinkamai pranešta šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. G. T. elektroniniu paštu buvo išsiųstas šaukimas 2023 m. rugsėjo 22 d. 10.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą liudytojo apklausai. Nurodytą dieną pastarasis neatvyko. Nors Skundžiamame nutarime nurodoma, kad G. T. nereagavo į šaukimus, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad jam būtų siųstas daugiau nei vienas šaukimas. Taigi, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėjo galimybę ne tik pakartotinai šaukti G. T., bet ir neatvykusį šaukiamą asmenį atvesdinti ir atlikti jo apklausą, taip išsiaiškinant šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė. Iš teismo posėdžio metu pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų ir jų priedu esančių ekranvaizdžių, kuriuose matomas pareiškėjos susirašinėjimas su asmeniu „G.“ (pareiškėjos teigimu, G. T.), matyti, jog „G.“, kaltinamas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu nagrinėjamo įvykio metu, to neneigia. Nors pastarasis tiesiogiai nenurodo vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau susirašinėjimo turinys leidžia suprasti, kad jis teiraujasi dėl esamos situacijos, svarstomas padarytos žalos atlyginimo klausimas. Esant tokiems duomenis, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turi pareigą juos patikrinti, dėl šių susirašinėjimų turinio ir jų reikšmės apklausiant G. T.. Iš pareiškėjos atstovės pateiktų papildomų duomenų taip pat matyti, jog yra asmuo („(duomenys neskelbtini)“), įvykio dieną galimai buvęs su G. T., ir galintis duoti parodymus, ar šis asmuo įvykio metu vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar ne. Taip pat neatmestina galimybė, kad šis asmuo žino, kokie dar asmenys administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo su G. T. ir galimai gali turėti reikšmingos bylai informacijos, patvirtinančios arba paneigiančios G. T. kaltę. Visgi jokių liudytojų apklausa administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo atlikta, tokie asmenys net nebuvo nustatinėjami. Be to, net nebuvo apklausta pati V. K., kuri yra susijusi su tiriamu įvykiu (jai priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta) ir galinti turėti tyrimui reikšmingų duomenų. Iš pareiškėjos atstovės pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad V. K. pati nustatė, kur tą vakarą/naktį galėjo būti jai priklausanti transporto priemonė ir nurodė tokias vietas galimai fiksavusias vaizdo stebėjimo kameras, o būtent: degalinė „Viada“, adresu Kovo 11-osios g. 75, Grigiškės (2023 m. rugsėjo 1 d. 19.00–00.00 val.), Gedimino pr. 9, prie prekybos centro „GO9“ link restorano „McDonald‘s“ (2023 m. rugsėjo 1 d. 21.00–3.00 val.), sankryža iš T. Vrublevskio g. per Karaliaus Mindaugo tiltą link Rinktinės g. (2023 m. rugsėjo 2 d. 3.00–5.00 val.). Tyrimą atlikę pareigūnai tokių aplinkybių nenustatinėjo, šios medžiagos nereikalavo ir nesiaiškino, ar vaizdo įrašuose užfiksuotas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo. Taigi akivaizdu, kad byloje iš esmės nebuvo atlikti jokie būtini veiksmai, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir nustatyti pažeidėją, apsiribota tik telefoniniu pokalbiu su G. T.. Teismo vertinimu, toks siauras atliktų veiksmų spektras sukliudė Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėją ir jos atstovę, gavęs jos papildomus rašytinius paaiškinimus, pripažįsta, kad bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, nesiėmė visų būtinų priemonių administracinio nusižengimo faktinėms aplinkybėms objektyviai nustatyti. Pirmiausia, kaip jau minėta, nebuvo imtasi visų reikalingų priemonių galimai administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui apklausti, nebuvo apklausta ir pareiškėja (ne tik apie įvykio aplinkybes, bet ir apie galimai patirtą žalą), nebuvo nustatinėjami ir apklausiami galimi liudytojai, nebuvo renkama ir tiriama vaizdo medžiaga. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų visumos matyti, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas KET pažeidimas, tiesiog nenustatytas jį padaręs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, teismas panaikina Skundžiamą nutarimą ir bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. K. atstovės advokato padėjėjos Brigitos Jankauskienės skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2024 m. vasario 27 d. nutarimą (ROIK: 23219580950) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Božena Mozūraitienė