Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, nes praėjo metai nuo įvykio. Prisimena, kad 2016 m. kovo 22 d. vyko pratybos, jis su V. G. bei N. R. vyko į užduotį. Jo tiesioginės pareigos yra padalinio vadovas, o per pratybas jis buvo atsakingas už pamainą. Apie 21 ar 22 val., jau buvo prietema, jie išvažiavo iš Karo policijos štabo(duomenys neskelbtini), pasuko į Jonavos gatvę ir tik pavažiavus po dešine pastebėjo prie berželio stovintį asmenį, kuris jam pasirodė įtartinas, muistėsi. Iš pradžių jie pravažiavo, bet paskui jis liepė kolegai sustoti, nes asmuo buvo įtartinas, jis taip pat pamatė metalo konstrukcijas šalia to asmens. Kadangi jie dirba šalia, tai jis buvo matęs statybas ir kad ten yra poliams sutvirtinti naudojamos suvirintos ovalios formos konstrukcijos. Grįžus prie to asmens, jis išlipo, prisistatė, paklausė, ką šis veikia. Asmuo atsakė, kad renka šiukšles. Jis pasakė, kad tai ne šiukšlės, o asmuo – kad tai ne jo reikalas. Jis paaiškino, kad yra karo policijos pareigūnas ir turi pilną teisę klausti bei sulaikyti įtardamas, kad jis daro nusikalstamą veiką, taip pat perduoti jį policijai. Asmuo atsakė, kad kas jis per pareigūnas, šūdas, kad neaiškintų. Kiti pareigūnai tuo metu buvo automobilyje. Jis pamatė, kad asmuo konfliktiškas, nutarė kviesti policijos pareigūnus, todėl nusprendė paklausti asmens vardo ir pavardės. Asmuo atsakė, kad jis čia dirba. Jis pasiūlė nueiti pas budėtoją, kuris patvirtintų, kad jis čia dirba, tuo pačiu išsiaiškinti tapatybę, kad galėtų pranešti numeriu 112. Asmuo toliau minėjo žodį „šūdas“. Nuėjus į universitetą, budėtojo nerado, asmuo darėsi vis agresyvesnis, todėl jis paskambino policijai, pranešė apie įvykį ir paprašė atsiųsti policijos ekipažą. Grįžtant į įvykio vietą, asmuo paklausė, ar jis sulaikytas. Jis atsakė teigiamai. Asmuo jį „pasiuntė“ ir pradėjo eiti, jis pasakė, kad asmuo niekur eiti negali ir paėmė jį už rankos, kad jis niekur nenueitų. Tada šis pradėjo daužytis, trenkė jam į akį ir tada jis, siekdamas jį sukontroliuoti, parvertė jį ant žemės. Kadangi kaltinamasis nedavė rankos, teko iš po jo ranką ištraukti per prievartą, jis ištraukė vieną ranką, atbėgo kolegos ištraukė jo kitą ranką, uždėjo antrankius ir pastatė. Atvažiavus policijai asmenį perdavė.

Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis patikslino, kad jiems išėjus iš universiteto, jis pasakė asmeniui, kad šis sulaikytas, asmuo pradėjo jį siuntinėti necenzūriniais žodžiais, jis paėmė jį už rankos, tačiau šis ėmė kita ranka muistytis, jis ėmė jį spausti arčiau tvoros, o asmuo ėmė mosikuoti rankom ir trenkė jam į veidą, tada buvo iš karto parverstas ant žemės. Nuo suduoto smūgio jam buvo lengvai raudona, policijos pareigūnas jo klausė, ar kreipsis į medikus, tačiau jis atsisakė. Ant skruosto mėlynės nebuvo, nes jis spėjo sureaguoti, bandė atsitraukti, todėl smūgis nebuvo stiprus, tačiau jam skaudėjo. Kai jis parvertė kaltinamąjį, šis griuvo ant pilvo, jis ištraukė dešinę ranką. Tuo metu, pamatę kas vyksta, pribėgo jo kolegos. Kadangi kaltinamasis muistėsi, niekaip nedavė kitos rankos, vienas pareigūnas ištraukė kitą ranką, o kitas laikė už kojų. Kai uždėjo antrankius, asmuo apsiramino. Jis turėjo teisę sulaikyti asmenį ir perduoti jį policijos pareigūnams pagal Karo policijos įstatymą, nes įtarė asmenį darant nusikalstamą veiką. Tai asmeniui buvo paaiškinta, jie tiesiog būtų sulaukę policijos pareigūnų, kurie būtų išsiaiškinę, tačiau asmuo aiškiai vengė sulaikymo. Reiškia civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinė žalos. Neturtinę žalą sudaro įžeidimas, kaip pareigūno, kaip asmens, patirtas lengvas sumušimas. Dar vėliau atsirado straipsnis, kad jis neva buvo neblaivus, tuo pažeistas jo orumas. Jis atliko savo pareigą, atstovavo valstybei, todėl taip asmenys negali elgtis. Dėl patirto smūgio jis jautė skausmą iki 6-7 valandų ryto. Kaltinamasis suprato, jos jis yra pareigūnas, jis buvo su kariškio uniforma, su diržu, ant uniformos buvo užrašytas laipsnis, kolegos buvo su šviečiančiomis liemenėmis, be to, kaltinamasis pats sakė, kad jie- kariškiai nieko neveikia.

Atsakydamas į kaltinamojo klausimą, nukentėjusysis parodė, kad nematė, kaip kaltinamasis nešė metalo konstrukcijas ir nesakė, kad vogė, tik įtarė. Neatsimena, ar ėjo iki statybvietės patikrinti. Kaltinamasis buvo neigiamai nusiteikęs jo atžvilgiu, vadino necenzūriniu žodžiu „šūdas“, sakė, kad jie nieko neveikia. Kaltinamasis apie savo sveikatą paaiškino tik po to, kai jam buvo uždėti antrankiai. Mano, kad kaltinamasis jam į veidą sudavė tyčia, nes taikė tiesiai į veidą, o ne muistydamasis sudavė. Jis jokių kitų kontrolinių veiksmų neatliko, tik vertė kaltinamąjį ant šono, kaltinamasis griuvo ant pilvo.

L. V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam žinomas iš įvykio, o nukentėjusysis A. V. yra jo kolega. Jis dirba Kauno įgulos karo policijos vyresniuoju karo policininku, yra A. V. pavaldinys. Tiksliai datos neatsimena, tačiau tą dieną jiems vyko pratybos, apie 21 ar 21.30 val. jie – jis, A. V. ir N. R. vyko į užduotį. Išvažiavę iš tarnybos vietos, prie universiteto pamatė stovintį kaltinamąjį. A. V. liepė sustoti, kad pasižiūrėti, ką kaltinamasis ten daro, nes šalia vyko statybos ir galimai vagiamas metalas. Matė, kad šalia stovinčio kaltinamojo buvo apvalios metalinės armatūros, neatsimena – trys ar keturios. Sustojus, A. V. išlipo, kažką kalbėjosi su kaltinamuoju, ėjo į universitetą. Jie tuo metu įvažiavo į universiteto aikštelę. Matė, kaip A. V. su kaltinamuoju nuėjo iki universiteto, grįžo, matė, kad A. V. rankoje laiko telefoną, todėl nusprendė, kad bus kviečiama policija. A. V. su kaltinamuoju grįžus pastebėjo, kad kaltinamasis A. V. kirto, prasidėjo grumtynės. Į kurią vietą kaltinamasis pataikė, jis tiksliai nematė, atrodo, kad į kairę veido pusę. Prieš smūgį jie tiesiog stovėjo. Prasidėjus grumtynėms, jis su N. R. iššoko iš automobilio, pribėgus kaltinamasis jau gulėjo ant žemės. A. V. laikė vieną kaltinamojo ranką, kiek atsimena – dešinę, jie ištraukė kitą kaltinamojo ranką, nes ranka buvo po kaltinamuoju, ir kaltinamasis jos nedavė, užlenkė ranką už nugaros ir uždėjo antrankius, po 3-5 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė kaltinamąjį. Kaltinamasis keikė juos necenzūriniais žodžiais, klausė kokią jie turi teisę, liepė žiūrėti savo kareivių. Antrankius dėjo kaltinamajam, nes jis pasipriešino, smūgis ir pasipriešinimas buvo netikėtas. Jis matė sužalojimą A. V. – buvo raudonas skruostas nuo smūgio. A. V. sakė, kad skauda, galvojo važiuoti pas ekspertus. A. V. liko vietoje, o jie su N. R. išvyko į užduotį. Ant kaltinamojo sužalojimų nematė, neatsimena, ar šis kuo nors skundėsi. Antrankius naudojo arba savo, arba kolegos N. R., tiksliai neatsimena, bet ne nukentėjusiojo.

Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad automobilį vairavo N. R.. Įvažiavus į kiemą, automobilio priekis buvo į važiuojamąją dalį, atstumas iki ten buvo 20-30 metrų. Jis sėdėjo automobilio gale, greičiausiai už vairuotojo. Universiteto kiemas aptvertas tvora, tačiau metaline, permatoma, todėl viskas matėsi. Kaip tiksliai prie tvoros stovėjo A. V. ir V. Š., neatsimena, bet mano, kad V. Š. trenkė be reikalo. Kai jie ėjo, V. Š. niekas nevedė, A. V. ir V. Š. ėjo greta, kai sustojo stovėjo šalia vienas kito.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48), kuriuos liudytojas patvirtino, kaip teisingus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai sakė, kad V. Š. bandė eiti į šoną, o A. V. jam neleido, tačiau kaip neleido, dabar jau negali patikslinti, nes praėjus daug laiko neatsimena – gal laikė už rankos, o gal bandė užstoti kelią.

Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, liudytojas parodė, kad kaltinamasis, gulėdamas ant žemės keikė juos necenzūriniais žodžiais, A. V. liepė kaltinamajam duoti ranką, tačiau šis nedavė, todėl jie turėjo ranką ištraukti.

L. N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį atsimena iš įvykio, nukentėjusysis pažįstamas, santykiai darbiniai, draugiški, jis tarnyboje yra pavaldus nukentėjusiajam. Nurodė, kad tiksliai datos neatsimena, pavasarį, tamsiu paros metu Kauno mieste vyko karinės pratybos, jis, A. V. ir V. G. vyko į užduotį. Automobilį vairavo jis. Išvažiavus iš įgulos, prie tvoros prie medžio pamatė žmogų. A. V. pasakė sustoti. Kadangi jis vairavo, todėl nelabai pastebėjo dėl ko, tačiau paprastai per pratybas reaguodavo į kiekvieną žmogų. Sustojus pamatė prie žmogaus gulinčias metalo konstrukcijas, A. V. išlipo pasikalbėti. Jis pokalbio negirdėjo. Kad netrukdyti eismui, jis įvažiavo į universiteto teritoriją, o A. V. su kaltinamuoju nuėjo į universiteto vidų. Jiems išėjus į lauką, matė, kad A. V. kalba telefonu, kaip vėliau paaiškėjo, skambino policijai dėl metalo vagystės. Po to A. V. ir kaltinamasis atsistojo priešais tvorą, kalbėjosi, o jie su V. G. juos stebėjo. Matė, kad kaltinamasis bandė kažkur eiti, A. V., kaip suprato iš veiksmų, neleido pasišalinti, tiesdamas ranką bandė jį sulaikyti, buvo artimas kontaktas, tada kaltinamasis vieną kartą sudavė A. V. į veidą. Prasidėjo grumtynės, o jie iššoko iš automobilio į pagalbą. Jiems pribėgus, A. V. laikė kaltinamąjį, kaltinamasis jau buvo paguldytas ant žemės, buvo keliu įrėmus gal į nugarą prispaustas prie žemės, jam buvo užfiksuota dešinė ranka. A. V. davė nurodymą uždėti antrankius, tačiau kaltinamasis nedavė kitos rankos, laikė ją po savimi, priešinosi, naudojo daug necenzūrinių žodžių, kurie daugumoje buvo adresuoti A. V.. Jie kitą ranką ištraukė ir uždėjo V. G. turėtus antrankius.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51), kuriuos liudytojas patvirtino, kaip teisingus. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad vėliau išsiaiškino, kad buvo įtariama metalo vagystė. Dėl metalo konstrukcijų, kaltinamasis iš tiesų paaiškino, kad tai šiukšlės. Jis įvykio vietos neapžiūrėjo. Atsimena, kad matė paraudimą A. V., tačiau kurioje vietoje, tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko nuo įvykio. A. V. skausmą jautė, bet smūgis nebuvo toks, kad nokautuotų žmogų. Paskui jie vyko į įgulą ir nutraukė užduotį, o A. V. dar liko įvykio vietoje. Sužalojimų pas kaltinamąjį nematė, šis skundėsi rankos skausmu. Patikslino, kad kaltinamojo agresyvumas pasireiškė necenzūriniais žodžiais.

Į kaltinamojo klausimus liudytojas N. R. parodė, kad iš kaltinamojo elgesio nekilo įtarimų, kad kaltinamasis būtų neveiksnus. Gulėdamas kaltinamasis nesipriešino, nes jau buvo prispaustas prie žemės, o prieš tai elgėsi agresyviai. Negali pasakyti, ar kuris nors iš jų laikė kaltinamojo koją.

L. S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį atsimena iš įvykio. Tiksliai datos neatsimena, buvo gautas iškvietimas, kad netoli Karo prievolės centro Jonavos gatvėje yra karo policijos pareigūnų sulaikytas asmuo, kuris galimai bandė kažką pavogti iš statybvietės. Jis į įvykio vietą vyko kartu su pareigūnu A. M.. Nuvykę rado sulaikytą asmenį su antrankiais ir kelis karo policijos pareigūnus, kurie paaiškino, kad sulaikė pilietį, kuris sulaikymo metu priešinosi ir kažkuriam iš pareigūnų trenkė. Kiek atsimena, kaltinamasis aiškino, kad įvyko klaida, kad jis nieko nedarė. Dėl galimos vagystės aplinkybių, jie apžiūrėjo įvykio vietą, ten buvo metalo konstrukcijos, kurios buvo galimai vogtos, apžiūrėjo statybvietę, iš kurios jos galimai buvo apimtos ir tolimesniam įvykio aiškinimuisi asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Apžiūrint įvykio vietą, buvo apžiūrėta tvora, jokių tvoroje pažeidimų nebuvo. Kaltinamasis aiškino, kad metalo konstrukcijos mėtėsi, o jis norėjo jas paimti ir parsinešti, sakė, kad rado konstrukcijas prie medžio ir pagalvojo, kad jos nereikalingos. Kaltinamasis skundėsi sveikata, todėl buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Jiems atvykus, ar kaltinamasis skundėsi sveikata, neatsimena, lyg ir sakė, kad skauda ranką. Kaltinamasis tik aiškino, kad sulaikytas nepagrįstai, kad niekur jo nereikia vežti. Jie, kaip policijos pareigūnai jokių veiksmų automobilyje prieš V. Š. nenaudojo.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad detaliai įvykio aplinkybių neatsimena, nes tai buvo seniai. Žino, kad pavasarį, tamsiu paros metu buvo iškvietimas ir jis su pareigūnu S. R. atvyko į įvykio vietą, kur karo policija buvo sulaikiusi žmogų, kuris įtariamai savinosi svetimą turtą. Jiems atvykus, kaltinamasis buvo su antrankiais, karo policijos pareigūnai paaiškino, kad asmuo galimai ima svetimą turtą, kad, kiek atsimena, sudavė į veidą. Asmuo buvo patalpintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į areštinę. Vežant į areštinę elgėsi ramiai, jokių veiksmų jo atžvilgiu naudota nebuvo. Vežamas skundėsi skausmais ir buvo nuvežtas į ligoninę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56), kuriuos liudytojas patvirtino, kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2016-03-22 apie 20.45 val. dirbant kartu su patrulių rinktinės vyr. patruliu S. R., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Karo policijos pareigūnas pamatė vyriškį, nešantį iš netoliese vykstančių statybų metalines konstrukcijas, be įtaria, kad vykdoma vagystė. Nuvykus adresu pamatė Karo policijos pareigūnus, kurių vienas prisistatė A. V.. Šalia VDU tvoros stovėjo vyriškis, kaip nustatyta V. Š., kuriam buvo uždėti antrankiai. A. V. paaiškino, kad kartu su kolegomis vykdami į užduotį, pamatė vyriškį, kuris nešė metalines konstrukcijas iš netoliese esančių statybų, todėl, įtardamas, jog vykdoma vagystė, pastarąjį sulaikė ir apie tai pranešė policijai. A. V. taip pat nurodė, kad sulaikymo metu V. Š. priešinosi, t. y. smogė jam į veido sritį, todėl sulaikomo asmens atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir spec. priemonė – antrankiai. V. Š. elgėsi ramiai, aiškino, kad metalo konstrukcijos yra išmestos, jis tvarkos šiukšles bei, kad dirba VDU. Tolimesniam išsiaiškinimui buvo pristatytas į skyrių, kur ėmė skųstis dešinės rankos skausmais, buvo iškviesta greitoji pagalba, V. Š. išvežtas į gydymo įstaigą ir stacionarizuotas.

L. R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pavasarį jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai datos neatsimena, gali būti 2016 m. kovo 22 d. nakties metu iš aptvertos statybų teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogti metaliniai polių karkasai. Jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Kiek karkasų buvo, jis nežino, nes tai buvo likučiai, atliekos, bendrovė pretenzijų dėl jų neturėjo. Liudytojas patvirtino, kad nuotraukose, esančiose t. 1, b. l. 60, yra tie patys karkasai, kurie buvo pavogti iš statybų teritorijos. Karkasai buvo laikomi kažkur statybų teritorijoje, kuri užfiksuota bylos t. 1, b. l. 28, kur tiksliai negali pasakyti. Statybų teritorija buvo aptverta tvora, teritorija buvo rakinama, apsaugos nebuvo. Liudytojas nurodė, kad statybvietėje būdavo kiekvieną dieną iki 17 valandos. Taip, kad karkasai būtų už statybų teritorijos, nebūna, todėl jie negalėjo atsirasti toje vietoje už tvoros, kurioje buvo rasti. Statybų teritorijos tvoros segmentai buvo sukabinti ir užveržti varžtais, raktu juos gali atsukti kiekvienas, o ar gali atsukti ranka, nežino. Kaip buvo patekta į statybų teritoriją, nežino. Segmentų išimta nebuvo, tvora sugadinta nebuvo. Dėl karkasų pretenzijų bendrovė neturi, nes tai buvo šiukšlės, likučiai, kuriuos reikėjo priduoti įmonei utilizuoti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus. Patikslino, kad apie polių dingimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Sekančią darbo dieną jis polių dingimo nepastebėjo, nes darbai vyko etapais, nežino, ar 2016 m. kovo 23 d. buvo objekte, nes turėjo ne vieną objektą ir nebūdavo objekte kiekvieną valandą ir kiekvieną dieną. Polius statybų teritorijoje paskutinį kartą matė 2016 m. kovo 22 dieną kai baigė darbą. Liudytojas, parodžius jam nuotrauką, esančią 1 t., b. l. 23, patvirtino, kad nuotraukoje užfiksuota ta pati segmentinė tvora, apie kurią jis davė parodymus, paaiškino, kad segmentai išsiima, apačioje nesifiksuoja.

Atsakydamas į nukentėjusiojo A. V. klausimą liudytojas parodė, kad segmentinę tvorą pakelti ir pralysti yra galimybė. Į universiteto tvorą segmentas nebuvo gręžtas ir jis nėra tikras, kad tvoros galas buvo užrakintas, jei neužrakintas, tai jį galima pakelti ir įeiti.

L. R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju V. Š. kelis mėnesius buvo bendradarbiai – jis dirba VDU budėtoju, o V. Š. buvo pagalbiniu darbininku, juos siejo darbiniai santykiai. Apie įvykį jis sužinojo sekančią dieną po įvykio atėjęs į darbą. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo užklaustas dėl VDU vaizdo kamerų įrašų, gavo nurodymą pateikti įrašus, sulaukė tyrėjų, peržiūrėjo vaizdo įrašus ir juos pateikė. Vaizdo įrašai serveryje saugomi vieną savaitę laiko, po to išsitrina. VDU pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vaizdas lauke fiksuojamas apie dešimčia kamerų. Ikiteisminiam tyrimui pateikė keturis atskirus įrašus, kuriuose aiškiausiai buvo matoma – vieną vidaus kameros, kitus – lauko. Vaizdo įraše matė konfliktą, bendravimą abiejų pusių. Į statybvietės pusę buvo kamera, tačiau ji fiksavo dideliu atstumu teritoriją, pilnai statybų neapėmė, tik kraštą. Šis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas, siekiant pamatyti, kas įvyko, tačiau atsižvelgiant į metų laiką, oro sąlygas valandas, matomumas buvo prastas, veiksmas gal ir vyko, bet visiškoje tamsoje, beveik neapšviestoje teritorijoje, ekrano kampe viskas mirguliavo, buvo mašinų šviesos iš Jonavos gatvės, vaizdas susiliejęs, nieko aiškaus nebuvo galima įžiūrėti. Gal atskirais epizodais galima matyti, kad kažkas vaikšto, šešėliai, bet konkrečių detalių nepavyko pamatyti. Dėl šios priežasties vaizdo įrašo jis neteikė ir liko šis neišsaugotas. Tokių aplinkybių, kad įraše matytųsi, kad kažkas neštų daiktus, eitų per tvorą iš statybvietės, nebuvo, be to, vaizdą užstojo pati teritorijos tvora. V. Š. buvo pas jį užėjęs, matė taip pat tuos vaizdo įrašus. Pareigūnai taip pat matė šį vaizdo įrašą, pasakė, kad nieko aiškaus jame nesimato, sakė, kad neverta jį išsaugoti ir nutarė jo neimti.

2016-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta adresu Jonavos g. 66, Kaune. Apžiūros metu išimta: 4 vnt., metalinių konstrukcijų. (1t., b. l. 17-23)

2016-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad pastatas – Vytauto Didžiojo universitetas aptvertas metaline tvora, šalia tvoros prie medžių ant žemės matomos gulinčios metalinių konstrukcijų dalis. Tai pat nurodyta, kad einant palei tvorą apie 40 metrų, matoma aptverta aukšta metaline tvora statybų aikštelė, atlikus įvykio vietos apžiūrą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17-23).

2016-08-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad šiuo adresu matoma pilkos spalvos metaline tvora aptverta statybų aikštelė, atlikus vietos apžiūrą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 24-32).

Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės, 2016-03-22 20 val. 43 min. įregistruotas pranešimas A. V., kad karo policijos pareigūnas gatvėje sutiko vyrą nešantį metalą iš dirbtuvių, kur vyksta statybos, įtaria, kad galimai vagia, vyras pradėjo rėkauti, konfliktuoti su pranešėju. Užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą 2016-03-22 20 val. 54 min. (b. l. 33).

2016-08-23 nutarime dėl daiktų saugojimo nurodyta, kad 2016-03-22 įvykio vietos apžiūros metu paimtos metalinės konstrukcijos perduotos saugoti į Kauno miesto Centro PK daiktų saugyklą. (1 t., b. l. 34-35).

2016-04-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte reg. Nr. 38 nurodyta, kad metaliniai karkasai, kurie buvo rasti prie sulaikytojo V. Š., yra iš statybų aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Karkasai yra mažaverčiai, nominali vertė apie 30 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nereikš, karkasų atsiimti nepageidauja (1 t., b. l. 64).

2016-03-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad VDU budėtojas R. M. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 65).

2016-03-31 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius pirmą failą ekrano centre matyti VDU kiemas, aptvertas tvora. Už šios teritorijos matyti Jonavos gatvės važiuojamoji kelio dalis. Ekrano dešinėje, važiuojamoje kelio dalyje, prie įvažiavimo į VDU teritoriją matyti stovintis tarnybinis policijos automobilis, šalia ant šaligatvio – du policijos pareigūnus ir asmuo, apsirengęs tamsiais drabužiais. Jie kalbasi, po to pareigūnai sėda į tarnybinį automobilį ir nuvažiuoja, asmuo, apsirengęs tamsiais drabužiais lieka. Atidarius antrą failą, kurio ekrano centre matyti VDU kiemas, aptvertas tvora. Už šios teritorijos matyti Jonavos gatvės važiuojamoji kelio dalis. Už VDU teritorijos tvoros, ekrano dešinėje, prie medžių matyti stovintis asmuo, apsirengęs tamsiais drabužiais. Ekrane laikui rodant 00:05 val. matyti Jonavos gatve nuo kairės pusės atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis, kuris pravažiavęs pro prie medžių stovintį vyriškį sustoja, po to, važiuoja atbulinė eiga. Tuo metu nuo minėto automobilio link prie medžių stovinčio vyriškio matyti einantis tamsiais drabužiais apsirengęs asmuo. Automobilis, iš kurio pastarasis išlipo, pavažiavęs atbuline eiga, sustoja važiuojamoje kelio dalyje, įvažiavimo į VDU teritoriją, vartų dešinėje. Asmuo prieina prie medžių stovinčio asmens, jie kurį laiką stovi, prie medžių stovintis vyriškis, ranka parodo į dešinę pusę, po to, jie abu eina šaligatviu į kairę pusę. Prie įvažiavimo į VDU teritoriją vartų jie sustoja, atsisuka, rodo rankomis į dešinę pusę, po to, apsisuka, eina toliau. Ekrano kairėje jie pasuka, eina grindiniu, matyti jie kalbasi, po to, pasuka į kairę ir dingsta iš ekrano. Tuo metu automobilis, iš kurio išlipo vyriškis, pavažiuoja į priekį, po to, atgal, įvažiuoja į VDU teritoriją, apsisuka ir sustoja vartų dešinėje, iš jo išlipa vairuotojas. Kaip matyti jis su uniforma ir šviesą atspindinčia liemene. Jis nueina iki tos vietos, kur buvo pastebėtas prie medžių stovintis vyriškis, apžiūri minėtą vietą, po to, grįžta atgal ir sėda į automobilį. Laikui rodant 06:31 val., iš kairės pusės šaligatviu matyti ateinantys tie patys du vyriškiai, jie eina šaligatviu, kaip matyti iš tamsios spalvos automobilio išlipęs vyriškis kalba mobiliuoju telefonu. Jie abu šaligatviu prieina beveik iki tos vietos, kur pirmasis vyriškis ir buvo pastebėtas. Sustoję jie kalbasi, po to, apsisuka, lėtai eina atgal. Laikui rodant 08:20 val. nuo kairės pusės matyti važiuojantis automobilis su skiriamaisiais ženklais ir švyturėliais. Tuo metu matyti kaip iš automobilio išlipęs vyriškis, stumia link VDU tvoros pirmąjį vyriškį, kuris rankomis bando atsistumti ir smogia jį laikančiam vyriškiui į veido sritį, kuris po smūgio verčia jį ant žemės, o iš tamsios spalvos automobilio, stovėjusio VDU teritorijoje, įvažiavimo vartų dešinėje, išlipa vairuotojas ir keleivis, kurie skuba prie paminėtų vyriškių. Vienas, pribėgęs padeda laikyti ant žemės parverstą vyriškį, kitas kažką traukiasi iš kišenės, po to, pasilenkia. Po kiek laiko, jie pakelia ant žemės parverstą vyriškį. Laikui rodant 09:24 val. matyti, kad sulaikytas stovi atsirėmęs į VDU tvorą, jo rankos už nugaros, šalia jo ant šaligatvio stovi trys, jį sulaikė asmenys. Laikui rodant 11:53 val., matyti iš dešinės pusės privažiuojantis policijos tarnybinis automobilis, iš kurio išlipa du pareigūnai, prieina ir kalbasi su jų belaukiančiais asmenimis. 16:02 val. pareigūnai sulaikytą asmenį nuveda prie tarnybinio policijos automobilio galinių durų. 16:42 val., įsodinę sulaikytą asmenį, uždaro automobilio duris, toliau kalbasi su vyriškį sulaikiusiais asmenimis. Atidarius trečią failą, ekrane matyti grindinio takeliais išklotą VDU teritoriją. Ekrano dešinėje, tolumoje matyti ateinantys du vyriškiai. Jiems priėjus arčiau, matyti, kad iš kairės eina įtariamasis V. Š., jam iš dešinės nukentėjusysis A. V.. 00:40 val. jie sustoja, kalbasi. 00:50 val. pasuka į dešinę ir įeina į pastatą. 02:07val. pirmas įeina A. V., jis kalba mobiliuoju telefonu, jam iš paskos išeina V. Š.. Išėję iš pastato, jie lėtai kartu eina tiesiai, išėję iš teritorijos, pasuka į dešinę ir lėtai eina tolyn. Atidarius 4 failą, ekrane matyti pastato patalpos. 00:02 val. matyti kaip pro įėjimo duris įeina V. Š. ir A. V.. Jie eina tiesiai, kur matyti langas, prieina, po to, A. V. pradeda kalbėti mobiliuoju telefonu. V. Š. ir A. V., kalbėdamas mobiliuoju telefonu, vaikšto ir 01:04 val. abu išeina iš pastato (1 t., b. l. 66-67).

2016-03-22 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 262 nurodyta, kad V. Š. tikrinimo metu buvo blaivus (1 t., b. l. 69).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. Š. pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją 2016 m. kovo 22 d. nepasitvirtino.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir naudojimu, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Siekiant apkaltinti asmenį padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, būtina įrodyti, kad buvo pagrobtas svetimas turtas ir kad jis pagrobtas įsibraunant į saugomą teritoriją (objektyvieji požymiai). Įsibrovimas į saugomą teritoriją yra vagystę kvalifikuojantis požymis, todėl veika kvalifikuojama pagal 178 straipsnio 2 dalį net ir nustačius, kad pagrobtas turtas yra mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).

Valstybinis kaltintojas šioje baudžiamojoje byloje V. Š. kaltę dėl pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą vagystę grindė nukentėjusiojo, liudytojų V. G., N. R., S. R., R. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus byloje, sprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinas išvadas, jog būtent V. Š. įsibrovė saugomą statybų teritoriją ir pasikėsino pagrobti iš ten metalo konstrukcijas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad į statybų teritoriją nesibrovė, metalo konstrukcijas pastebėjo šalia tako, kuriuo ėjo, radęs bandė patraukti į šoną. Jokių jo nurodytą versiją paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusysis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad važiuodamas link Jonavos gatvės pamatė stovintį kaltinamąjį, o šalia jo buvo metalo konstrukcijos, viena iš vieno pusės, kita – iš kitos. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad nematė, jog kaltinamasis neštų metalines konstrukcijas. Šias kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų V. G. bei N. R. parodymai bei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys iš kurių matyti, kad kariškių automobilis sustojo tuomet, kai kaltinamasis V. Š. stovėjo po medžiais netoli universiteto tvoros. Jokių objektyvių duomenų byloje apie tai, kada, kokiu būdu buvo įsibrauta į netoliese (įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad statybų teritorijos tvora yra apie 40 metrų nuo kaltinamojo sulaikymo vietos) esančią statybų teritoriją, ar į ją įsibrovė būtent kaltinamasis V. Š., taip pat nėra. Byloje apklaustas liudytoju R. M., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš tiesų patvirtino įvykio vietos apžiūros metu nustatytas ir protokole užfiksuotas aplinkybes, kad šalia vietos, kurioje buvo sulaikytas kaltinamasis V. Š., 2016 m. kovo 22 d. buvo statybų teritorija, kuri buvo aptverta aukšta, segmentine, rakinama tvora. Taip pat liudytojas R. M. parodė, kad paskutinį kartą metalo konstrukcijas matė statybų teritorijoje 2016 m. kovo 22 d. darbo dienos metu, patvirtino, kad jos tikrai negalėjo būti už statybų teritorijos ribų bei nurodė, kad apie jų vagystę sužinojo 2016 m. kovo 24 dieną iš policijos pareigūnų. Tačiau pats faktas, kad šalia vietos, kurioje buvo sulaikytas kaltinamasis, yra statybų teritorija, niekaip nepatvirtina kaltinamojo įsibrovimo į šią statybų teritoriją fakto. Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad einant palei Vytauto Didžiojo universiteto tvorą apie 40 metrų, matoma aptverta aukšta metaline tvora statybų aikštelė, tačiau atlikus įvykio vietos apžiūrą jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17-23). Liudytojas pareigūnas S. R. parodė, kad apžiūrint įvykio vietą, buvo apžiūrėta tvora, jokių pažeidimų tvoroje nebuvo. Liudytojas R. M. taip pat patvirtino, kad tvoros segmentai buvo surakinti varžtais, kuriuos atsukti yra reikalingas raktas, segmentų išimta nebuvo, tvora sugadinta nebuvo. Taip pat nors liudytojas negalėjo nurodyti, ar paskutinis tvoros segmentas buvo pritvirtintas ir užrakintas, tačiau tai vėl gi niekaip nepatvirtina kaltinamojo įsibrovimo į statybų teritoriją fakto.

Kaltinamasis V. Š., jo sulaikymo metu tiek nukentėjusiam, tiek liudytojams – karo policijos bei policijos pareigūnams bei teisme aiškino, kad renka šiukšles. Nukentėjusysis bei liudytojai V. G., N. R., S. R., patvirtino, kad kaltinamasis būtent taip aiškino aplinkybes. Nors liudytojas pareigūnas S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis sulaikymo metu paaiškino, kad metalo konstrukcijos mėtėsi, o jis norėjo jas paimti ir parsinešti, tačiau jis taip patvirtino, kad kaltinamasis sakė, kad rado konstrukcijas prie medžio ir pagalvojo, kad jos nereikalingos, be to liudytojas ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis paaiškino, kad konstrukcijos yra išmestos, jis jas tvarko (t. 1, b. l. 54), todėl vadovaujantis šio liudytojo parodymais konstatuoti, kad kaltinamasis iš statybų teritorijos pagrobė svetimą turtą ir ketino į pasisavinti, nėra jokio pagrindo.

Taigi, iš nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymų nėra galimybės daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis padarė inkriminuotą nusikaltimą, nukentėjusysis bei liudytojai apie tai, kad V. Š. galimai kėsinosi pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į statybų teritoriją, darė tik prielaidą, vertindami įvykių aplinkybes. Byloje objektyvių duomenų, tokių kaip vaizdo įrašai, iš kurių būtų galima nustatyti, kada kaltinamasis atėjo į įvykio vietą, kiek laiko ten vaikščiojo, ar jo buvimo įvykio vietoje metu buvo matyti kažkokių įsibrovimo į statybų teritoriją požymių, kurie galbūt paneigtų kaltinamojo išsakytą įvykių versiją, nėra išlikę. Kaip matyti iš liudytojo R. M. parodymų, tokie vaizdo įrašai buvo, kadangi universiteto teritorija yra stebima visą parą, taip pat vaizdo kameros fiksavo ir dalį statybų teritorijos, tačiau vaizdo įrašai liko neišsaugoti. Statybų aikštelė, kaip galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta, apžiūrėta tik 2016-08-18, t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo įvykių.

BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ne kiekvieną atskirai, o jų visumą, teismui nėra pagrindo teigti kad V. Š. pasikėsino padaryti inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Todėl, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. Š. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo V. Š. naudai.