- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-24-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60279-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
- 1.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiojo D. Š. turtą – 3500 Eur, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d. 12.20 val. internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) įdėjo melagingą skelbimą (ID (duomenys neskelbtini)) apie parduodamus kriptovaliutos „Litcoin“ kasėjus „Antminer Lr3+“, nors šios prekės neturėjo ir jos parduoti neketino; nukentėjusiajam D. Š. patikėjus ir siekiant gauti minėtą prekę, 2017 m. lapkričio 13 d. iš savo banko sąskaitos pervedus 3500 Eur į I. S. banko sąskaitą, R. B. nurodė I. S. pinigus išgryninti; I. S. 2017 m. lapkričio 13 d. 18.05 val. bankomate išgrynino 1400 Eur ir juos tą pačią dieną perdavė I. S., 2017 m. lapričio 14 d. 10.13 val. bankomate išgrynino 1400 Eur, po to tą pačią dieną AB „Swedbank“ banko skyriuje išgrynino 500 Eur ir šiuos pinigus tą pačią dieną apie 11.23 val. perdavė I. S.; I. S. pinigus paskirstė jai nurodytu būdu; R. B. prekės nukentėjusiajam D. Š. neišsiuntė ir pervestų pinigų – 3500 Eur negrąžino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jį iš šios veikos išteisinti, arba, pripažinus jį kaltu, sušvelninti jam paskirtą bausmę bei ją subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo:
2.1. Pareikštame kaltinime nurodytos veikos jis nepadarė, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis socialinio tinklo „Facebook“ paskyromis nesinaudojo, nei mobiliojo ryšio telefono, nei kriptovaliutų pataisos namuose jis neturėjo.
2.2. Šioje byloje nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė. Teismo posėdžių salėje jis davė parodymus, kalbėjo, tačiau nukentėjusysis nenurodė, kad jo balsas toks pat ar bent panašus į to asmens, su kuriuo jis bendravo dėl sandorio. Nukentėjusysis jo nėra matęs. Dėl to nėra aišku, kokiais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė jis. Jei liudytoja I. S. pasisavino pinigus, ar kaip teigia, perdavė kitiems asmenims, tai jis su tuo nesusijęs ir nepripažįsta gavęs finansinės naudos ir sukčiavęs. Pinigų įkalinimo įstaigoje jis negalėtų turėti, o skolų fiziniams asmenims, kurias turėtų kažkam atiduoti, nėra. Todėl neturi ir motyvo daryti tokią nusikalstamą veiką, nes nėra susidūręs su kriptovaliutomis, nežino jų pirkimo – pardavimo mechanizmo.
2.3. Jis jokio skelbimo į internetinį tinklalapį nepatalpino, nes buvo įkalinimo įstaigoje ir tam neturėjo galimybės. Nors konstatuota, kad asmuo, kuriam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) (pardavėjas), buvo zonoje, kurią apima celės – (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos celės apima ne tik (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, bet ir visą vietovę, kaimą. SIM kortelė, kuriai priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) (pardavėjas), veikė telefono aparatuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), taigi ją naudojo įvairūs ir net keli asmenys keliuose telefonuose. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nė vienas iš minėtų telefono aparatų patikrinimų metų (duomenys neskelbtini) nerastas. Nurodyta, kad skelbimas buvo įdėtas, redaguotas ir pašalintas asmens, atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), bet tai nereiškia, kad tai padarė jis. Tai, kad jis yra teistas pagal BK 182 straipsnį neįrodo, kad yra susijęs ir su šia nusikalstama veika, be to, jis yra teistas dėl kitokio pobūdžio sukčiavimų, kurių padaręs nepripažįsta.
2.4. Nesutinka su tuo, kad teismas vadovavosi liudytojos I. S. parodymais. Mano, kad tik teisme duoti parodymai gali būti vertinami kaip įrodymai, o ne perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes liudytoja juos galėjo duoti, būdama suinteresuota bylos baigtimi ir bijodama pati būti patraukta atsakomybėn.
2.5. Jis niekada nesinaudojo „Facebook“ paskyromis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį, kad vaikinas vardu R. yra ne tik jo lokaliniame sektoriuje, bet yra keli R. visuose (duomenys neskelbtini). Be to, jei planuotų daryti sukčiavimus, tai nesumanytų rašyti savo inicialų „(duomenys neskelbtini)“, nes tai būtų visiškai nelogiška ir pakankamai paprasta nustatyti asmenį. Jis neturėjo nei interneto, nei kompiuterio, kuriame naudotų elektroninį paštą ir juo susirašinėtų, duodamas kokius nors nurodymus. I. S. parodė, kad su asmeniu ji susirašinėjo elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), ji pati su minėtu asmeniu niekada nėra susitikusi, nežino kaip jis atrodo, taip pat telefonu su juo nebendravo, tik rašėsi SMS žinutėmis. Jis taip pat nepažįsta I. S.. Mano, kad ji bijo galimos atsakomybės, tad ir negrįžta iš D. B. Akivaizdu, kad jos su I. S. turėjo piniginį pelną ir tai patvirtino pačios.
2.6. Neneigia, kad susipažino su I. S. būdamas įkalinimo įstaigoje. Ji yra aplankiusi jį, tačiau santykiai nutrūko jo iniciatyva. Daug kas žinojo, kad jis bendrauja su I. S., todėl galėjo bet kas jo vardu prisistatyti ir duoti kokius nurodymus. Teismas nepagrįstai aptariamą nusikaltimą siejo su lošimais. Jam yra žinoma, kad 2018 m. I. S. disponavo didesnėmis nei įprasta pinigų sumomis, internetu pirko prekes, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad ji ir dabar verčiasi tuo pačiu, t. y. bendrauja su kažkokiais asmenimis, kurie jai duoda nurodymus ir už tai gauna kokį tai atlygį. Mano, kad I. S. apkalba jį, už tai kad ją atstūmė ir bijo galimos baudžiamosios atsakomybės kaip bendrininkės dėl sukčiavimų.
2.7. Teismas nepagrįstai kaltinime nurodytus veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose aprašyti sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymiai, bei nurodo, kad šis nusikaltimas jam inkriminuotas nepagrįstai, jis nenaudojo jokios apgaulės, kas yra sukčiavimo nusikaltimo esmė; taip pat nurodo, kad sukčiavimas yra padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, o jis to nedarė ir nesiekė.
2.8. Nuosprendyje jis apibūdinamas kaip neigiamas ir piktybiškas asmuo. Su tuo nesutinka, nes dar Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje, kuria buvo atmestas antstolio teikimas jam paskirtą baudą pakeisti į arešto bausmę, yra nustatytos ir kitokios aplinkybės, t. y. kad įkalinimo laikotarpiu jis studijavo ir dirbo, kas pasak apelianto, įrodo, kad jis negyveno iš nusikalstamų veikų.
2.9. Dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir jis išteisintas. Teismo nuosprendis nėra įtikinamas, jame nurodytos išvados nepagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais. Teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus dėl pareikšto kaltinimo vertino jo nenaudai. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nurodytos aplinkybės sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Civilio ieškinio nepripažįsta, nes nepadarė jam inkriminuojamos veikos. Be to, civilinis ieškinys pareikštas ne tik turtinei žalai, bet ir neturtinei žalai, kuri visiškai nepagrįsta jokiais dokumentais.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistasis skunde ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo nurodydamas, kad jis nedalyvavo darant šį nusikaltimą, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Taip pat nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti bei paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visetą, nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis R. B. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo D. Š. turtą – 3500 Eur, todėl pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kt. nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, kurią vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir R. B. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio baudą.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė pagrįstą bei teisingą išvadą dėl R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikėsi bausmės skyrimo taisyklių ir principų bei nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Nuteistasis neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo, nurodydamas, kad jis joje nedalyvavo ir niekaip su ja nėra susijęs. Jis teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją grindė liudytojos I. S. parodymais, kuri yra suinteresuota ir jį apkalba, taip pat teismas neturėjo vadovautis liudytojos I. S. parodymais, nes ši nebuvo apklausta teisme. Šiuos nuteistojo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl R. B. kaltės, vadovavosi byloje išsamiai ištirtų ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles įvertintų įrodymų visuma – liudytojų I. S., I. S., E. K., J. B., J. G. parodymais, byloje esančius rašytiniais įrodymais – bankų sąskaitų išrašais, SMS žinučių, telefonų numerių išrašais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolais, tarnybiniais pranešimais, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos pateiktais duomenimis, UAB „D.“ raštu ir kt. Priešingai nei nurodo nuteistasis, šioje byloje nėra jokio pagrindo nesivadovauti liudytojų I. S., I. S. parodymais, o juos sugretinus tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais jų visuma sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą patvirtinantį, kad R. B. padarė jam inkriminuotą sukčiavimą.
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. 12.20 val. internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas skelbimas (ID (duomenys neskelbtini)) apie parduodamus kriptovaliutos „Litcoin“ kasėjus „Antminer Lr3+“. Šiame skelbime buvo nurodytas pardavėjo elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Naudojantis minėtu numeriu skelbimas buvo įdėtas, redaguotas ir pašalintas. Nustatyta, kad asmuo, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiuoju D. Š., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir su liudytoja I. S., kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini); bendravimo su minėtais asmenimis metu asmuo, kuriam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo zonoje, kurią apima celės – (duomenys neskelbtini), apimančios (duomenys neskelbtini) teritoriją (2 t., b. l. 6–38).
9. Iš nukentėjusiojo D. Š. parodymų matyti, kad jam paskambinus minėtame skelbime nurodytu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini) – atsiliepė vaikinas, su kuriuo jis susitarė dėl kriptovaliutos pirkimo; pastarasis nurodė, kad reikia pervesti avansą – 3500 Eur į jo draugės I. S. sąskaitą, nes jis pats yra užsienyje. Kaip nustatyta bylos duomenimis, tokią pinigų sumą nukentėjusysis D. Š. pervedė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso liudytojai I. S.. Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad praėjus kelioms dienoms po pinigų pervedimo, negavęs žadėtos prekės, jis internete susirado I. S. telefono numerį, skambino ir kalbėjo su ja, pastaroji jam nurodė, kad apie jokį sandorį nieko nežino, o iš vėlesnio jų bendravimo jis suprato, kad buvo apgautas (4 t., b. l. 94-95).
10. Iš liudytojos I. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji pripažino atlikusi visus veiksmus, susijusius su nukentėjusiojo D. Š. pinigų disponavimu, t. y. pinigų nuo savo banko sąskaitos nuėmimu, perdavimu kitam asmeniui ir kt. Ši liudytoja parodė, kad ji vykdė jai nepažįstamo asmens, su kuriuo ji bendravo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (skelbime dėl kriptovaliutų pardavimo nurodytas numeris) bei socialiniame tinkle „Facebook“, nurodymus. Parodė, kad šis asmuo naudojosi paskyra „(duomenys neskelbtini).“, vėliau su juo susitarė, kad bendraus per paskyrą „(duomenys neskelbtini).“, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Parodė, kad į jos banko sąskaitą pervestus nukentėjusiojo D. Š. pinigus minėto asmens nurodymu ji per kelis kartus nuėmė ir perdavė liudytojai I. S. (1 t., b. l. 64-67). Neteisus apeliantas skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis liudytojos I. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-461/2011, 2K-276-976/2015. Šioje byloje liudytoja I. S. teisme apklausta nebuvo (jos atvesdinti į teismo posėdį nepavyko; byloje yra jos prašymas leisti jai nedalyvauti teismo posėdyje ir remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais, nes ji išvyksta į užsienį dirbti ir mokytis; nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. ji deklaravusi savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas nežinomas) (4 t., b. l. 27, 116). Todėl pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklausta tyrėja Renata Žemaitė, vykdžiusi liudytojos I. S. apklausą, kuri patvirtino, kad liudytojos I. S. apklausa buvo įprastinė, liudytoja pati laisvai papasakojo įvykio aplinkybes, atsakė į klausimus, perskaitė liudytojo apklausos protokolą ir jį pasirašė (4 t., b. l. 169-170, 1 t., b. l. 64-67). Atsižvelgus į tai, šioje byloje liudytojos I. S. parodymai yra vertinami kitų bylos įrodymų kontekste.
11. Iš byloje esančių telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojos I. S.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojos I. S.) išklotinių nustatyta, kad liudytoja I. S. 2017 m. lapkričio 10-15 dienomis bendravo su liudytoja I. S. (2 t., b. l. 59-65). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų nustatyta, kad liudytoja I. S. atpažino liudytoją I. S. kaip asmenį, kuriam ji perdavė nukentėjusiojo D. Š. pervestus pinigus (1 t., b. l. 69-102).
12. Iš liudytojos I. S. parodymų matyti, kad ji parodė, jog iš liudytojos I. S. per kelis kartus paėmė pinigus ir jais disponavo, visa tai darė pagal nuteistojo R. B. jai duodamus nurodymus; ji vykdė ir kitus R. B. nurodymus, susijusius su pinigų paėmimu, perdavimu, siuntinių paėmimu iš paštomatų, jų perdavimu kitiems asmenims ir kt. Ji nurodė, kad pažinojo R. B., jie draugavo kaip pora, susirašinėjo per programą „Messenger“, buvo pas jį ilgalaikiuose pasimatymuose; R. B. naudojosi socialinio tinklo „Facebook“ paskyromis – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) ir kitomis (1 t., b. l. 160-163, 4 t., b. l. 95-96).
13. Priešingai nei nurodo nuteistasis, šioje byloje nėra jokio pagrindo netikėti liudytojos I. S. parodymais ir laikyti jų nepatikimais, kadangi be to, kad viso proceso metu esminėse įvykio aplinkybėse buvo nuoseklūs, jie sutampa su kitais byloje esančiais bei pirmiau aptartais duomenimis, kurių visumos vertinimas leidžia tvirtinti, jog R. B. padarė jam inkriminuotą sukčiavimo nusikaltimą, o būtent: liudytojos I. S. parodymai dalyje dėl nukentėjusiojo D. Š. pinigų perdavimo, paėmimo aplinkybių sutampa su liudytojos I. S. parodymais; šių liudytojų tarpusavio parodymai siejasi toje dalyje, kurioje liudytoja I. S. parodė, jog asmuo, kurio nurodymus ji vykdė, naudojosi socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini).“, kai liudytoja I. S. savo parodymuose nurodė, jog paskyra „(duomenys neskelbtini).“ naudojosi R. B.; I. S. patvirtino, kad per šią paskyrą ji susirašinėjo su R. B. ir tikrai žino, jog jis naudojosi šia paskyra; liudytojos I. S. parodymai sutampa ir su liudytojų E. K., J. B., J. G. parodymais tiek dėl tarpusavio bendravimo vykdant nuteistojo R. B. nurodymus, tiek dėl asmens, kurio nurodymus vykdė paminėti liudytojai naudojamų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų – „(duomenys neskelbtini).“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurias, kaip minėta, liudytoja I. S. įvardino kaip naudojamas R. B.; liudytojos I. S. parodymus dėl bendravimo su nuteistuoju R. B. pagrindžia ir objektyvūs bylos duomenys – (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad I. S. buvo pasimatymuose pataisos namuose su R. B. (1 t., b. l. 154-157). Juolab, kad tarpusavio bendravimo neginčijo ir pats nuteistasis. Be to, objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad melagingas skelbimas dėl kriptovaliutų pardavimo buvo patalpintas, redaguotas ir pašalintas naudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris veikė zonoje, apimančioje Pravieniškių pataisos namų teritoriją, kuriuose bausmę atlieka R. B., kas vėl gi tik pagrindžia liudytojos I. S. parodymus dėl R. B..
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų aukščiau aptartų duomenų visuma ir jais nustatyti faktai tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiška grandine leidžiančia daryti išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotą sukčiavimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tas, kad R. B. patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus kriptovaliutos „Litcoin“ kasėjus „Antminer Lr3+“, nors šios prekės neturėjo ir jos parduoti neketino; nukentėjusiajam D. Š. patikėjus ir siekiant gauti minėtą prekę, pastarasis iš savo banko sąskaitos pervedė 3500 Eur į I. S. banko sąskaitą, kuri R. B. nurodymu pinigus išgrynino ir perdavė I. S., o pastaroji jais disponavo pagal R. B. nurodymus, tuo tarpu R. B. prekės nukentėjusiajam D. Š. neišsiuntė ir pervestų pinigų – 3500 Eur negrąžino, tokiu būdu R. B. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam D. Š. priklausantį turtą – 3500 Eur. Tokie R. B. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde dėstomi nuteistojo argumentai paminėtų išvadų nekeičia.
15. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimus išsprendė, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu bei atsižvelgiant į bylos įrodymus, tinkamai motyvuojant priteistos žalos dydžius, o apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų niekaip nepaneigia.
Dėl bausmės
1. Apeliantas skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis studijavo ir dirbo, kas, pasak apelianto, įrodo, jog jis negyveno iš nusikalstamų veikų. Taip pat nuteistasis prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nurodydamas, kad jam suėmimas kitoje byloje buvo paskirtas pilnai neatlikus minėtu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.
2. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir R. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio baudą.
3. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, taip pat nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme pagal BK 64 straipsnyje nustatytas taisykles.
4. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, t. y. kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, į nuteistojo asmenybę – jis recidyvistas, šešis kartus teistas už analogiškus sukčiavimo nusikaltimus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir to paties teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais jis buvo pripažintas kaltu bendrai už daugiau nei septyniasdešimt sukčiavimo nusikaltimų, baustas administracine tvarka už tokio paties pobūdžio administracinius nusižengimus (pažeidimus) – svetimo turto užvaldymą sukčiavimo būdu, pataisos namų administracijos charakterizuojamas kaip mandagus, pripažįstantis nuteistųjų subkultūros nuostatus, tačiau netinkamai atliekantis bausmę (baustas 12 kartų, skatintas 1 kartą). Teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatydamas didesnį nei šios bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams savo rūšimi bei dydžiu, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į R. B. asmenybę (jis recidyvistas, sistemingai teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu jokių išvadų nedaro ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas, be to ir šioje byloje savo veiksmų nevertina kritiškai) tikrai nėra per griežta. Tokios išvados niekaip nekeičia apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad bausmės atlikimo laikotarpiu įkalinimo įstaigoje jis studijavo ir dirbo, nes nors šios aplinkybės ir teigiamai vertintinos, tačiau visų pirmiau paminėtų aplinkybių kontekste nėra esmingai gerinančios jo padėtį ir pakankamos bausmės švelninimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. B. paskirta bausmė nekeistina.
5. Nuteistasis skunde prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir R. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio baudą. Nors byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d., o kitoje baudžiamojoje byloje jam suėmimas buvo paskirtas 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki paminėtos bausmės atlikimo pabaigos likus 7 dienoms, tačiau R. B. iš bausmės atlikimo vietos paleistas nebuvo ir toliau atlikinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pridėjo tik neatliktą bausmę – baudą, kadangi 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą – jis visiškai atliko.
6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu R. B. paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir, kaip matyti, pridėjo visą minėtu nuosprendžiu paskirtą ir neatlikta bausmę – 59 MGL dydžio (2221,94 Eur) baudą, t. y. taikė visiško bausmių sudėjimo taisykles, tačiau, kaip matyti, suklydo nurodydamas bausmių bendrinimo straipsnio dalį – vietoje BK 64 straipsnio 2 dalies, kuri būtent ir nustato visiško bausmių sudėjimo taisykles, neteisingai nurodė BK 64 straipsnio 3 dalį, kuri nustato dalinio bausmių sudėjimo taisykles. Šį netikslumą teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu, kuris neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl ši nuosprendžio dalis tikslintina.
7. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – vietoje BK 64 straipsnio 3 dalies nurodyti BK 64 straipsnio 2 dalį.