- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-166-860/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00993-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant E. Jasmontaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. K., jos atstovei adv. J. Urbaitytei, suinteresuotiems asmenims A. U., jo atstovei adv. G. Gudaitei, S. U., jo atstovei adv. Z. Malovai, vertėjai A. Stančinskai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suintersuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurui, bei suinteresuotiems asmenims su savarankiškais reikalavimais S. U. ir A. U. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1 t., b.l. 2-4).
Pareiškime nurodė, kad ji yra L. U.. Mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. U., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Be jos tėvai turėjo dar tris vaikus: S. U., A. U. ir V. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini). S. ir A. yra suinteresuoti asmenys byloje. Iki motinos mirties ji gyveno tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), slaugė tėvus ir jais rūpinosi. Po motinos mirties patyrė didelį stresą, apie 3 mėnesius gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Grįžusi iš ligoninės toliau gyveno tėvų namuose, rūpinosi tėvu. Po motinos mirties jokio registruotino nekilnojamojo turto neliko, tad niekas iš įpėdinių į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirus tėvui, liko paveldimas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Visas tėvo paliktas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokoje su L. U., todėl laikytinas bendru abiejų sutuoktinių turtu. Tėvas buvo sudaręs testamentą, todėl po jo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi brolis A. U.. Paveldėjimo teisės liudijimas į A. U. tenkančią turto dalį nėra išduotas. Po tėvų mirties brolis A. išvarė ją iš namų, nesikalba, neleidžia naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Mano, kad likdama gyventi tėvų namuose po motinos mirties, taip pat rūpindamasi namais ir sergančiu tėvu, ji priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - S. U., pateiktame atsiliepime su K. K. pareiškimu sutinka (1 t., b.l. 28-29, 112).
Suinteresuotas asmuo - A. U., pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti (1 t., b.l. 91 - 94).
A. U. atsiliepime nurodė, kad po L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai visą jos turtą valdė sutuoktinis S. U. ir kartu gyvenantis sūnus A. U., t.y. jis; į notarų biurą niekas nesikreipė. Tėvui buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, todėl jis visą laiką tėvu rūpinosi, prižiūrėjo ir slaugė jį, o ne pareiškėja, kuri turi savo namus tame pačiame kaime. Gyventi tėvų namuose pareiškėja negalėjo, nes ten gyvena jo šeima, kurią sudaro 5 asmenys, taip pat broliai S. U. ir V. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teiginys, kad po motinos mirties ji 3 mėnesius sirgo ir gydėsi paneigia objektyvią galimybę priimti palikimą atliekant aktyvius veiksmus per 3 mėnesius, kaip numatyta įstatyme. Pareiškėjos patvirtinimas, kad po motinos L. U. mirties jokio registruotino nekilnojamojo turto neliko, tad ji nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, prieštarauja jos reikalavimui pripažinti, jog ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti; kaip pareiškėja galėjo pradėti valdyti, jeigu laikė, kad po motinos mirties turto neliko ? Pabrėžė, kad visas prievoles, susijusias su nekilnojamųjų daiktų priežiūra ir valdymu, po motinos L. U. mirties vykdė jos sutuoktinis S. U. ir jis. K. K. po motinos mirties turto nevaldė kaip savo, mokesčių nemokėjo, turto neišlaikė, tokių įrodymų byloje nėra, todėl nesutinka, jog faktiniu valdymu ji priėmė L. U. palikimą.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į K. K. pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo - A. U., pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis S. U. ir sūnus A. U., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (1 t., b.l. 41 - 44).
Atsiliepimas
Pareiškime iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kaip ir atsiliepime į K. K. pareiškimą. Papildomai nurodė, kad faktą, jog pergyvenęs sutuoktinis S. U. išreiškė norą priimti palikimą patvirtina išduotas įgaliojimas, suteikiantis teisę A. U. vesti paveldėjimo bylą po L. U. mirties. Mirus L. U. likęs turtas buvo valdomas ir prižiūrimas išimtinai sutuoktinio S. U. ir jo (A. U.) lėšomis, su turtu, likusiu po L. U. mirties buvo elgiamasi kaip su savu visa apimtimi. Tėvas S. U., atsižvelgdamas į susiklosčiusią padėtį, t.y. gyvendamas jo priežiūroje, taip pat į faktą, kad visas sutuoktinių turtas yra prižiūrimas ir valdomas sūnaus A. U. pagalba ir lėšomis, surašė jam testamentą. Jis mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, kitus mokesčius, registravo motinos mirties faktą, rūpinosi laidojimu ir kt. Brolis V. U. mirė (duomenys neskelbtini), jis vaikų neturėjo.
Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktame atsiliepime į A. U. pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (1 t., b.l. 106).
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į A. U. pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo – S. U., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pergyvenęs sutuoktinis S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir sūnus S. U., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (1 t., b.l. 153-154).
Pareiškime nurodė, kad jis yra S. U. ir L. U. sūnus. Po tėvų mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendru abiejų sutuoktinių turtu. Mirus mamai, tėvas liko gyventi gyvenamajame name, kuriame gyveno su sutuoktine iki jos mirties. Tėvas naudojosi visais gyvenamojo namo priklausiniais, žemės sklypu, rūpinosi šiais daiktais. Kartu su tėvu namuose taip pat liko gyventi ir jis su seserimi K.. Dėl sunkios sveikatos būklės tėvui tuo metu reikėjo pagalbos, todėl su seserimi rūpinosi sergančiu tėvu, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, žemę, taigi aktyviais veiksmais aiškiai išreiškė norą įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į S. U. pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo reikalavimams, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, L. U. palikimo nėra priėmusi (2 t., b.l. 2).
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į S. U. pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo - Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notaras T.P. V., pateikė bendrai prašymą nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra (1 t., b.l. 105, 119).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja K. K. savo pareiškimą palaikė; taip pat palaikė brolio S. reikalavimus, tuo tarpu su kito brolio, t.y. A., reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad į ligoninę atsigulė praėjus maždaug 3 dienoms, gal savaitei, po mamos mirties; ligoninėje gydėsi apie vieną mėnesį. Po ligoninės tėvų namuose gyveno apie savaitę, vėliau turėjo išeiti, nes nepatiko brolio A. žmonai I.; tada ji apsigyveno pas dukrą. Po mamos mirties padėdavo broliui S. tvarkyti žemę, sodinti daržus; ateidavo iš dukters namų ir dirbdavo žemę. Ji prižiūrėjo tėvą kol buvo gyva mama; skalbė, gamino maistą ir kt. Tėvas prieš brolį A. ir jo žmoną jos neužstojo, nes buvo per silpnas.
Suinteresuotas asmuo S. U. savo pareiškimą palaikė; sutinka, kad palikimą po motinos mirties priėmė ir K. K.; su A. U. palikimo priėmimu – nesutiko. Paaiškino, kad mirus mamai, jis turėjo 3 arklius, žemę apsėjo javais, šienavo. Pradėjo tvarkyti viską po mėnesio. Padėdavo sesuo, sesers dukra. Sesuo irgi dirbo, draugiškai viską darė. Po mamos mirties tvarkė mamos turtą. Sesuo padėjo virtuvę paremontuoti, tvarkė kambarį. Tuose namuose jis gyveno su tėvais, broliais ir seserimi nuo gimimo. Turtas buvo šeimos, visi draugiškai gyveno ir dirbo, o kai tėvai mirė, prasidėjo konfliktai. Mokesčių nemokėjo, nes I. U. atėmė iš jo pinigus. Dalį uždarbio atiduoda bankui, nes ėmė kreditą malkoms. A. moka už elektrą, nes viską iš jo atėmė – arklius, pinigus. Po mamos mirties K. grįžusi iš ligoninės prižiūrėjo tėvą, gamino maistą, skalbė, grindis plovė, tvarkė namą. Jis su seserimi sodino daržus, prižiūrėjo gyvulius, pirko pašarus. A. karvę pardavė, bet pinigų jam nedavė. Motinai mirus už telefonus mokėjo tėvas. K. tėvų namuose gyveno iki motinos mirties. Santykiai su mama buvo geri, mama ją mylėjo. Iš tėvų namų sesuo išsikraustė, kai brolis pasiėmė globoti tėvą. A. išvarė seserį iš namų, nes norėjo visą turtą pasiimti sau. Savo nuosavo turto jis neturi. Po mamos mirties jis dirbo žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. U. savo reikalavimus palaikė; su kitų reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad sesuo tik ateidavo, namuose negyveno. Jis ir jo žmona I. viskam namuose vadovavo, rūpinosi ūkiu, tėvą prižiūrėjo. Sesuo gyvulių nešėrė, ateidavo tik broliui padėti. Iš namų nevarė nei sesers, nei brolio; sesuo pati išėjo gyventi kitur. Miręs brolis V. vaikų neturėjo. Mamos mirties dieną namuose gyveno tėvas, brolis S. ir jis su šeima, o K. tik ateidavo; ji turtu nesirūpino. B. S. sodino daržoves žemės sklype (0,21 ha), kuris priklausė tėvui; turtas buvo įgytas santuokos su mama metu. B. S. po mamos mirties 3 mėnesių laikotarpyje sodino daržus, K. broliui nepadėjo. S. iki šiol gyvena tėvų name. Kol mama buvo gyva, brolis ten nesodino, nes viskam vadovavo tėvas ir tėvas nurodydavo ką ir kur sodinti. Iki mamos mirties visą žemę dirbo jis, tėvas ir brolis V.. Po mamos mirties žemę dirbo jis ir S.. Už elektros energiją, telefoną po mamos mirties mokėjo tėvas, o vėliau jis. S. už elektrą nemoka. Už šiukšlių išvežimą mokėjo tėvas ir jis. Už elektrą ir šiukšlių išvežimą mokėdavo tėvo pinigais, jei trūkdavo, pridėdavo savų. Kurą šildymui pirkdavo tėvas ir jis. Santykiai tarp K. ir mamos buvo vidutiniški; būdavo, kad mama verkdavo ir skųsdavosi; K. reikalaudavo pinigų. Iki mamos mirties K. tėvų namuose gyveno, tik kartais ateidavo. Po mamos mirties visai neateidavo, tik ateidavo broliui padėti. Jis vežiodavo mamą į ligonines, gydytojai pasitikėdavo tik juo. Tėvas po insulto negalėjo vaikščioti, bet su galva jam blogai nebuvo. Tėvą prižiūrėjo jo žmona, brolis V.. K. jie nepasitikėjo. S. gyvulių neturėjo, viskas buvo tėvo. Iki mamos mirties buvo kiaulės, karvė ir arklys.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos K. K. pareiškimas atmestinas; suinteresuotų asmenų A. U. ir S. U. pareiškimai tenkintini.
Byloje yra pareikšti šie reikalavimai:
1) pareiškėja K. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;
2) suinteresuotas asmuo (su savarankiškais reikalavimais) A. U. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. U., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti;
3) suinteresuotas asmuo (su savarankiškais reikalavimais) S. U., gim. (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir sūnus S. U., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti;
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra L. U. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Kadangi CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinio teismo praktika aiškinant šias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir išplėtota. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. U. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su S. U., mirusiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 15, 16, 46-47). Sutuoktiniai turėjo keturis vaikus – įpėdinius: K. K., S. U., A. U. ir V. U. (mirė (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 6, 11, 19-20, 22, 49, 101, 157). Po S. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties liko jo vardu registruotas, santuokoje su L. U. metu įgytas, nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 12-14, 82-84). L. U. paveldėjimo byla nėra pradėta, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos L. U. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (1 t., b.l. 8, 10, 51). Po S. U. mirties jo palikimą pagal 2011-04-15 sudarytą testamentą (duomenys neskelbtini) priėmė sūnus A. U. (1 t., b.l. 9, 73-74). Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2011-06-17 neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t., b.l. 70), S. U. 2010-03-26 išduotu įgaliojimu įgaliojo savo sūnų A. U. vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinės L. U. mirties, tvarkyti dokumentus palikimui gauti, naudotis bankų sąskaitomis, gauti pensiją bei atlikti kitus veiksmus (1 t., b.l 71-72). L. U. ir S. U. laidotuvėmis rūpinosi ir dokumentus tvarkė A. U. (1 t., b.l. 53, 76-78, 80-81). Po L. U. mirties mokesčius už turto išlaikymą ir kitas išlaidas mokėjo jos sutuoktinis S. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnus A. U. (1 t., b.l. 54-69, 2 t., 13-18). Bylos duomenimis K. K. gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2010-03-16 iki 2010-04-21 (1 t., b.l. 18). Suinteresuotas asmuo S. U. gyvenamąją vietą 2007-09-04 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 33, 158).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad įpėdiniai A. U. ir jo tėvas S. U., gim. (duomenys neskelbtini), iki palikėjos L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), ir po jos mirties toliau gyveno paliekamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau ne tik gyveno, bet ir prižiūrėjo namą, vykdė prievoles, susijusias su namu, t.y. mokėjo mokesčius už turto išlaikymą, teikiamas paslaugas ir pan. (1 t., b.l. 54-69, 2 t., 13-18); įpėdiniai rūpinosi ir kitu paveldimu turtu. Mokesčiai ir kitos išlaidos už paveldimą turtą buvo mokami per 3 mėnesius po palikėjos mirties, taip pat ir vėliau, t.y. praėjus šiam terminui; tai rodo įpėdinių veiksmų logiškumą ir nuoseklumą. L. U. laidotuvėmis rūpinosi ir dokumentus tvarkė A. U. (1 t., b.l. 53, 76-78, 80-81). Minėta, kad S. U., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-03-26 išduotu įgaliojimu įgaliojo savo sūnų A. U. vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinės L. U. mirties, tvarkyti dokumentus palikimui gauti, naudotis bankų sąskaitomis, gauti pensiją bei atlikti kitus veiksmus (1 t., b.l 71-72). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad įpėdinis aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą. Kad S. U., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė L. U. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti patvirtina ne tik A. U., bet ir kitas sūnus – S. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris beje savo pareiškimu be kita ko prašė nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad A. U. ir jo tėvas S. U., gim. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius atitinkamai po motinos ir sutuoktinės L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis ir rūpintis jai priklausančiu turtu, atliko aktyvius veiksmus turto atžvilgiu, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
Byloje taip pat nustatyta, kad įpėdinis S. U., gim. (duomenys neskelbtini), iki palikėjos L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), ir po jos mirties toliau gyveno paliekamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors, minėta, vien gyvenimo fakto paveldimame name dar neužtenka konstatuoti palikimo priėmimo fakto, tačiau įvertinus kitas byloje esančias aplinkybes, teismas gali padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog šis įpėdinis priėmė palikimą, negu, kad jis palikimo nepriėmė. Pats S. U., gim. (duomenys neskelbtini), teigia, kad jis prižiūrėjo bei rūpinosi paliekamu namu ir žemės sklypu (0,21 ha); žemės sklypą apdirbo, jame sodino daržoves; pirko kurą namo šildymui. Teismo posėdžio metu pats A. U., kurio yra priešingi interesai, pripažino, kad jo brolis S. U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo paveldimą žemę (0,21 ha), joje sodino daržoves ir pan.; šiuos veiksmus brolis S. atliko per 3 mėnesius po mamos mirties, taip pat ir vėliau; S. iki šiol gyvena tėvų name; kol mama buvo gyva, brolis ten nesodino, tačiau po mamos mirties žemę dirbo jis ir S.. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pareiškėja K. K.. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad S. U., gim. (duomenys neskelbtini), pirko 2010 ir 2011 m. kurą namo šildymui (1 t., b.l. 30 - 32). Nors šis kuras buvo pirktas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po palikėjos mirties, tačiau šiuos duomenis vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, galima padaryti labiau tikėtiną išvadą dėl palikimo priėmimo, be to, tai reikšminga vertinant įpėdinio paaiškinimus dėl palikimo priėmimo. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2013-06-28 nutarimo matyti, kad tarp A. ir S. U. bei kitų giminaičių buvo kilęs konfliktas, kurio priežastis – paveldimas turtas (1 t., b.l. 139 - 142).
Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus įpėdinio atliktus veiksmus bei jų pobūdį, vadovaujantis labiau tikėtinumo taisykle, yra pagrindas išvadai, kad S. U., gim. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po motinos L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis ir rūpintis jai priklausančiu turtu, atliko aktyvius veiksmus turto atžvilgiu, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Vien ta aplinkybė, kad įpėdinis nemoka už paveldimo namo, kuriame gyvena, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, savaime nesudaro pagrindi išvadai, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotas aplinkybes, jog jis palikimo nepriėmė; bylos medžiaga tvirtina, kad įpėdinis neturi pajamų, be to, tarp įpėdinių yra konfliktinė situacija.
Pareiškėja K. K. savo pareiškime teigė, kad ji iki motinos mirties gyveno tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); po motinos mirties patyrė didelį stresą, tad apie 3 mėnesius gydėsi stacionare ir ambulatoriškai; grįžusi iš ligoninės toliau gyveno tėvų namuose. Per teismo posėdį paaiškino, kad į ligoninę atsigulė praėjus maždaug 3 dienoms, gal savaitei, po mamos mirties; ligoninėje gydėsi apie vieną mėnesį; po ligoninės tėvų namuose gyveno apie savaitę, vėliau turėjo išeiti, nes nepatiko brolio A. žmonai I.; tada ji apsigyveno pas dukrą. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Suinteresuotas asmuo A. U. kategoriškai neigia, kad K. K. po motinos mirties gyveno tėvų name. Kitas brolis – S. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš dalies patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Tačiau tarp visų įpėdinių yra konfliktas, K. K. ir S. U., gim. (duomenys neskelbtini), turi priešingus interesus negu A. U., tad jų paaiškinimai atitinkamai vertinami. Bylos duomenimis K. K. gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2010-03-16 iki 2010-04-21 (1 t., b.l. 18). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą būtų deklaravusi minėtu adresu. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja po motinos mirties būtų gyvenusi paveldimame name. Kita vertus, minėta, vien gyvenimo fakto paveldimame name dar neužtenka konstatuoti palikimo priėmimo fakto, turi būti atliekami aktyvūs veiksmai šio turto atžvilgiu. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėja realiai būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus paveldimo namo atžvilgiu.
Pareiškėja K. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po mamos mirties padėdavo broliui S. tvarkyti žemę, sodinti daržus; ateidavo iš dukters namų ir dirbdavo žemę. Tačiau pareiškėja negalėjo konkrečiai nurodyti, kada ir kokius veiksmus atliko bei pan. S. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., irgi nenuosekliai aiškino apie pareiškėjos veiksmus, vienu metu jis teigė, kad pareiškėja jam padėdavo sodinant daržoves paveldimame žemės sklype, kitu atveju jau teigė, jog pareiškėja žemę dirbo kaip savo ir pan. Teismas pažymi, kad padėjimas žemės darbuose jokiu būdu negali būti laikomas paveldimo turto priėmimu, pradėjus jį faktiškai valdyti. Juo labiau A. U. neigė, kad pareiškėja būtų atlikusi kokius nors žemės ūkio darbus. Atsižvelgiant į tai, į pareiškėjos sunkią sveikatos būklę po motinos mirties, nėra pagrindo daryti tikėtinos išvados, kad pareiškėja paveldimą žemės sklypą pradėjo valdyti kaip savo, jo atžvilgiu atliko aktyvius veiksmus.
Teismas sutinka su A. U. atstovės teiginiais, kad tėvų slaugą nėra pagrindas pripažinti faktą, jog palikimas buvo priimtas jį valdant kaip savą. Pareiškėjos pareiškime išsakyti argumentai, kad po motinos L. U. mirties jokio registruotino nekilnojamojo turto neliko, tad ji nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, iš dalies paneigia jos teiginius dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti; pareiškėja negalėjo priimti palikimo, jeigu laikė, kad jo nėra po motinos mirties.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai ne kartą siūlė papildomai pagrįsti savo pareiškimo reikalavimus, tačiau ji teismui daugiau jokių duomenų nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą L. U. palikimo, pradėdama jį faktiškai valdyti, nepriėmė. Teismas darydamas tokią išvadą be kita ko pareiškėjos veiksmus paveldimo turto atžvilgiu palygino su kitų įpėdinių veiksmais, kurie neabejotinai yra reikšmingesni, ypač A. U. ir S. U., gim. (duomenys neskelbtini). Tad pareiškėjos A. K. pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos liga, sunki sveikatos būklė galėtų būti vertinami, jeigu būtų pareikštas prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, esminės reikšmės neturi.
Kadangi nėra galimybės kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus – kad suinteresuotas A. U., S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo S. U., gim. (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) priėmė palikimą atitinkamai po savo motinos ir sutuoktinės L. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.). Taigi, konstatuotina, kad A. U., S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir S. U., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė L. U. palikimą po jos mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.
Suinteresuotų asmenų A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimus su savarankiškais reikalavimais tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir S. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), atitinkamai po savo motinos ir sutuoktinės L. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.