Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, apie bylos laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. V. ir atsakovo M. J. sūnus. Šalys nebuvo sudarę santuokos, nuo 2014 m. birželio mėnesio gyvena atskirai, šalių nepilnametis sūnus K. J. gyvena su ieškove.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad tarp jos ir sūnaus yra susiklostęs stiprus ryšys, tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2014 m. birželio mėnesio, kai jie pradėjo gyventi atskirai, su sūnumi nebendrauja, juo nesirūpina ir neišlaiko. Išvadoje dėl nepilnamečio K. J. interesų nurodyta bei išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ieškovės šeima nėra buvusi įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, nėra duomenų apie gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, šiuo metu ieškovės šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos ar taikoma atvejo vadyba, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė gyvena kartu su vaikais jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name su visais patogumais. Nepilnametis K. J. turi atskirą kambarį, jam sudarytos visos sąlygos tinkamai vystytis ir ugdytis. Informacijos apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar nepaisytų jo interesų, jog ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui, nėra. Nepilnamečio K. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko norą gyventi kartu su mama, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio K. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnui K. J. šiuo metu yra 14 metų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog K. J. būtų nustatyti individualieji pagalbos poreikiai, susiję su padidinta jo priežiūra dėl sveikatos būklės, specialistų/gydytojų konsultacijomis ir kt.

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga skirti bent jau apie 865 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro maždaug 300 Eur maistui, vaisiams, skanėstams; 50 Eur asmens higienos priemonėms: muilams, šampūnams, dantų pastoms, šepetėliams, rankšluosčiams ir t. t.; 50 Eur kelionių ir kuro išlaidoms; 10 Eur kirpėjo paslaugoms; 15 Eur telefoniniams pokalbiams; 40 Eur vitaminams, žuvų taukams, susirgus - vaistams ir pan.; 50 Eur vaiko laisvalaikiui, pramogoms (filmai, baseinas, muziejai ir pan.); 250 Eur sezoniniams rūbams, drabužiams, avalynei, patalynei, ir pan.; 30 Eur mokyklinėms prekėms; 70 Eur sudaro vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Nors ieškovė nepateikė visų mokėjimo kvitų, patvirtinančių vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nenustatyta, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad minimalus atlyginimas šiuo metu siekia 777,39 Eur bei įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę, vadovaujantis visuotinai žinomomis maisto, aprangos, higienos priemonių ir kitų prekių kainomis, darytina išvada, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis suma, kuri mažintina valstybės mokamos universalios išmokos kiekvienam vaikui kas mėnesį suma, t. y. 122,50 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d.) ir sudaro 327,45 Eur.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas iki 1000 Eur darbo užmokestis. Atlyginimo dydis yra nestabilus, priklauso nuo mokamų priedų už darbą naktimis ir švenčių dienomis. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė taip pat gauna vaiko pinigus. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su vaikais jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovės materialinė būklė sunki, jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-00844 teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sveikata prasta, jai atlikta stuburo operacija dėl skilusio disko, pašalintos dvi išvaržos.

Atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Sodros, patvirtina, kad atsakovas šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, auginančiai nepilnametį sūnų, vienai tenka visa vaiko K. J. auginimo našta, o atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, taip pat atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnamečio K. J. išlaikymui priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo vaikui K. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kadangi atsakovas nuo 2015 m. neteikia nuolatinio išlaikymo savo vaikui, vertinant tai, kad šalių sūnui išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gegužės 20 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos, įvertinant tai, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis suma, pripažintina, kad už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti po 300 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovei 10800 Eur (300 Eur x 36 mėn.) įsiskolinimas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat prašė nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakovu.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ši įstatymo leidėjo nuostata suponuoja išvadą, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti ir auklėti vaiką kaip įmanoma daugiau praleisdamas laiko su juo.

Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi šiuo metu nėra, nes atsakovas su sūnumi nebendrauja. Iš sūnaus K. J. nuomonės išklausymo akto matyti, kad tėvas su juo visiškai nebendrauja, jis taip pat nebendrauja su tėčiu, nes nėra noro bendrauti, jeigu tu tėvui nerūpi.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad nesant ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi bendravimo tvarką nustatyti netikslinga.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 5 d. sprendimas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Žyminis mokestis už periodines išmokas sudaro 95 Eur (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą sudaro 243 Eur (10800 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), viso žyminis mokestis šioje byloje sudaro 448 Eur ir šis mokestis priteistinas iš atsakovo, nes atsakovas išlaikymo vaikui neteikė be pagrindo, todėl jis privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba atleidžiant ieškovę 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudarė 451,27 Eur. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 15,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 10800 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus Eur).

Nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei žyminį mokestį 448 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur) (įmokos kodas 5660), bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 451,27 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną Eur 27 ct) (įmokos kodas 5630), procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 15,13 Eur (penkiolika Eur 13 ct) (įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.