Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.23.5.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.

2021 m. vasario 10 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl P. P. apiplėšimo) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. apiplėšimo A. V.`o įmonėje) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl S. N. apiplėšimo) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 263 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl J. U. turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl J. M. apiplėšimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl S. N. apiplėšimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 15 d. paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

G. K. pagal BK 263 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl P. P. apiplėšimo) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. apiplėšimo A. V.`o įmonėje) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl S. N. apiplėšimo) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D. B. ir V. P. solidariai priteista: 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. B., 116 Eur A. V.`o įmonei ir 50,37 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Iš nuteistųjų D. B., V. P. ir G. K. solidariai priteista: 170 Eur S. N., 1 679,89 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei 50,37 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Iš nuteistojo D. B. priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. M. ir 33,58 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Dėl nuteistojo V. P. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. ir V. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 13 d. apie 1.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą, pasibeldė į nukentėjusiojo P. P. gyvenamojo namo duris sakydami, kad atėjo kaimynas. Nukentėjusiajam P. P. atrakinus duris, panaudodami apgaulę, užsidėję kaukes ant veidų įsibrovė į vidų. Įsibrovę į P. P. namus baugino nukentėjusįjį, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą veide, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje ir dantenose. Nuo smūgio nukentėjusiajam P. P. pargriuvus, prispaudė jį prie grindų, grasino plaktuku ir peiliu, tokiu būdu pavartoję prieš jį fizinį smurtą ir atėmę galimybę jam priešintis įbaugino nukentėjusįjį. Būdamas įbaugintas nukentėjusysis P. P. nuvedė juos abu į kambarį ir atidavė turėtus 290 Eur. Taip D. B. ir V. P. iš P. P. namo pagrobė nukentėjusiajam P. P. priklausančius 290 Eur.

2. D. B. ir V. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. apie 19.50 val., veikdamas bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą, įėjo į (duomenys neskelbtini), A. V.`ui priklausantį prekybos paviljoną–kioskelį, D. B. kumščiu sudavė du kartus pardavėjai nukentėjusiajai V. B. į veidą, po to V. P. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai V. B. į veidą, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai kairės veido pusės sumušimą, muštinę lūpos žaizdą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmę galimybę priešintis, iš kasos aparato pagrobė A. V.`o įmonei priklausantį turtą – 50 Eur, nuo ledų šaldytuvo – du „Rinkuškių“ alaus butelius po 0,85 Eur vertės ir tris sausainių „Hit“ pakelius po 1,49 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarė A. V. 57,17 Eur turtinę žalą.

3. D. B., G. K. ir V. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, o D. B. dar ir pagal BK 263 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 23 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) name, veikdami bendrininkų grupe su V. P., siekdami pagrobti svetimą turtą ir panaudodami fizinį smurtą, įsibrovė į patalpą ir plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą – tai yra, G. K. įėjus į S. N. namą ir bendraujant su pastaruoju, D. B. kartu su V. P. nepastebėti įėjo į namą ir, priėję iš už nugaros prie sėdinčio S. N., sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, grasindami nupjauti pirštą liepė nukentėjusiajam nusimauti nuo piršto 1 000 Eur vertės auksinį žiedą. G. K. iš nukentėjusiojo piniginės ištraukė banko mokėjimo kortelę „Luminor“, su kuria vėliau iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), save pristačiusi kaip banko kortelės savininką, paėmė 170 Eur. Taip pat pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Vemi 2 Pro“ su 2 SIM kortelėmis bendros 140 Eur vertės. Tokiais bendrais veiksmais D. B., V. P. ir G. K. sukėlė nukentėjusiajam S. N. fizinį skausmą ir plėšimo būdu pagrobė S. N. priklausantį turtą bendros 1 310 Eur vertės, o D. B. plėšimo, kuris buvo padarytas pavartojant fizinį smurtą, metu dar ir pagrobė psichotropines medžiagas, t. y. nukentėjusiajam S. N. gydytojo paskirtus vaistus – 23 vnt. tablečių „Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – bromazepamas, kurios masė 0,069 gramo.

4. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. iš J. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio raktus pastaroji buvo davusi D. B., kad šis prižiūrėtų butą, D. B. pagrobė 100 Eur vertės skalbimo mašiną „Samsung“, 70 Eur vertės dujinę viryklę, 150 Eur vertės šaldytuvą „Samsung“, tris pakabinamas spinteles bendros 100 Eur vertės, 50 Eur vertės spintelę su kriaukle, dvi pastatomas spinteles bendros 50 Eur vertės, 30 Eur vertės garų surinktuvą, 40 Eur vertės trijų dalių batų dėžę, du vonios maišytuvus, kurių vieno vertė 30 Eur, 10 Eur vertės veidrodį, 25 Eur vertės spintelę, penkis dujų balionus bendros 100 Eur vertės, keturis reduktorius 68 Eur vertės, 40 Eur vertės elektrinę siuvimo mašiną, 25 Eur vertės televizoriaus priedėlį, 20 Eur vertės radiją, 150 Eur vertės keturių durų spintą su veidrodžiais, 400 Eur vertės sofą-lovą, 100 Eur vertės komodą, 40 Eur vertės dulkių siurblį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. U. bendrą 1 628 Eur turtinę žalą.

5. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. iš J. U. buto (duomenys neskelbtini), kuriame pastaroji buvo leidusi gyventi, D. B. pagrobė 50 Eur vertės skalbimo mašiną „??k?“, dujų balioną su dujomis bendros 70 Eur vertės, 25 Eur vertės televizoriaus priedėlį, 55 Eur vertės elektrinę tarkavimo mašiną, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. U. bendrą 200 Eur turtinę žalą.

6. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai 2019 m. gruodžio 24 d. apie 00.34 val., (duomenys neskelbtini) namu D. B. dešine ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą nukentėjusiajai J. M., tuo sukeldamas fizinį skausmą ir grasindamas rankoje turėtu kirviu bei sakydamas, kad užmuš, nukentėjusiajai iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Honor“ 250 Eur vertės bei buto raktus ir tuo padarė nukentėjusiajai J. M. 250 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

7. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu ir jam pagal BK 263 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę bausmę.

Skunde nuteistasis nurodo, kad eidamas daryti nusikalstamos veikos jis neturėjo tikslo pasisavinti medikamentų. Tik šiuos medikamentus pamatęs lentynoje jis juos pasiėmė, nes pats vartoja psichotropinius vaistus. Jo nuomone, teismas netinkamai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 263 straipsnio 2 dalį, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 263 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 263 straipsnio 2 dalį jam paskirta neteisinga bausmė. Be to, nuteistasis nurodo, kad jam nėra taikytas BK 64¹ straipsnis, nors jis ir jo bendrininkai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, pataisos namuose jis dirbs ir atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą.

8. Nuteistosios G. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistajai paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė ir šią bausmę sumažinti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo dieną (2019 m. gruodžio 23 d.) S. N., būdamas neblaivus, apkaltino ją 20 Eur vagyste, dėl to ją ir sumušė. Dėl prieš ją panaudoto smurto ji buvo priversta išvykti iš jo namų. S. N. panaudotas smurtas sąlygojo tai, kad siekiant jam atkeršyti buvo nuvykta į nukentėjusiojo namus ir tikslas atkeršyti peraugo į apiplėšimą. Nors G. K. buvo sumušta nukentėjusiojo ir turėjo galimybę prieš S. N. smurtauti, bet pati to nedarė, o savo bendrininkus nuo smurto bandė atkalbėti. Nuteistosios gynėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į šią reikšmingą aplinkybę, kad pati G. K. prieš tai buvo sumušta nukentėjusiojo, ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jai paskyrė neadekvačiai didelę bausmę. Skunde nurodoma, kad kitų nusikalstamų veikų G. K. neginčija.

9. Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, tačiau atsisako nuo šiame skunde išdėstyto prašymo dar kartą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistosios G. K. gynėjas ir pati nuteistoji G. K. prašo patenkinti G. K. gynėjo apeliacinį skundą. Prokurorė prašo nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo D. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, sumažinti D. B. pagal BK 263 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę. Nuteistasis V. P., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, baigiamosiose kalbose dalyvauti atsisakė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir D. B. pagal BK 263 straipsnio 2 dalį neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

11. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis D. B. ginčija tik veikos kvalifikavimą pagal BK 263 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką paskirtos bausmės dydį, o nuteistosios G. K. gynėjas skundžia tik nuteistajai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistojo D. B. apeliacinio skundo

12. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistasis D. B. nuteistas pagal BK 263 straipsnio 2 dalį už psichotropinių medžiagų pagrobimą panaudojant fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiojo S. N. plėšimo metu D. B. pagrobė dar ir psichotropines medžiagas, t. y. nukentėjusiajam S. N. gydytojo paskirtus vaistus – 23 vnt. tablečių ,,Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – bromazepamas, kurios masė yra 0,069 g. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu ir prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 263 straipsnio 2 dalies į BK 263 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti paskirtą bausmę. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, kad eidamas apiplėšti S. N. jis neturėjo išankstinio tikslo pagrobti vaistus, tai padarė spontaniškai. Jis pats vartoja psichotropinius vaistus, todėl juos pamatęs pasiėmė. Mano, kad už šį nusikaltimą jam paskirta neteisinga bausmė. Apelianto prašymai tenkintini iš dalies.

13. BK 263 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą. Pagal straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas; pagal straipsnio 2 dalį – tas, kas prievartavo arba pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą. Taigi veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 263 straipsnio 1 dalį tik tada, kai užvaldant narkotines ar psichotropines medžiagas nėra naudojama prievarta ar smurtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. N. gydytojo paskirtus vaistus D. B. pagrobė plėšimo metu, t. y. pagrobė psichotropines medžiagas panaudodamas prieš S. N. fizinį smurtą, todėl nuteistojo D. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 263 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad jis neturėjo išankstinio tikslo pagrobti vaistus. Šioje byloje teismas nustatė, kad įsibraudami į nukentėjusiojo S. N. namą nuteistasis D. B. ir jo bendrininkai turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo pinigus ir vertingesnius daiktus, kuriuos galima būtų parduoti, o nuteistojo D. B. spontanišką vaistų pagrobimą teismas įvertino kaip vykdytojo ekscesą.

14. Pirmosios instancijos teismas D. B. paskyrė vienintelės BK 263 straipsnio 2 dalyje numatytos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Paskirtoji šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje 1 bei 2 dalyse nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir formaliai bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė – paskirta įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. paskirta bausmė šiuo konkrečiu atveju nėra teisinga.

15. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Būtina įvertinti aplinkybes, kurioms esant nusikaltimas padarytas. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris irgi yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

16. Skirdamas bausmę D. B., teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), teismas įvertino kaltininko asmenybę, jog jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Apelianto prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistas, teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nagrinėjamoje byloje D. B. buvo kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su G. K. ir V. P., tačiau skundžiamame nuosprendyje D. B. veika įvertinta kaip vykdytojo ekscesas, todėl G. K. ir V. P. pagal BK 263 straipsnio 2 dalį buvo išteisinti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakomybę pagal BK 263 straipsnio 2 dalį sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, D. B. pripažinta nepagrįstai, todėl naikintina. Nors nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą aplinkybių visumą yra pagrindas daryti išvadą, jog D. B. padaryto nusikaltimo pavojingumas mažesnis nei tipinio nusikaltimo, numatyto BK 263 straipsnio 2 dalyje, pavojingumas. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. B. parodė, kad apieškojęs kambarį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, jis nuėjo į virtuvę, kur ant palangės pamatė vaistų dėžutę. Jis žinojo, kad šie vaistai turi migdomąjį poveikį, todėl juos ir pasiėmė, nes jis kartais tokius vaistus vartoja. Tačiau jis nežinojo, kad už vaistų paėmimą baudžiama. Svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, į tai, kad vaistų pagrobimas nebuvo plėšimo tikslas, nusikalstama veika įvykdyta spontaniškai. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. B. plėšimo metu pagrobė 0,069 g psichotropinės medžiagos bromazepamo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodyta, jog nedidelis psichotropinės medžiagos bromazepamo kiekis yra ne daugiau kaip 0,03 g, o didelis – daugiau kaip 0,36 g šios medžiagos. Tai reiškia, kad D. B. pagrobtos psichotropinės medžiagos kiekis gerokai mažesnis už nurodytose rekomendacijose nustatytą šios narkotinės medžiagos didelio kiekio žemutinę ribą. Visos šios aplinkybės rodo, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis ir tipinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymo leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

17. Atsižvelgus į šiuos argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas D. B. pagal BK 263 straipsnio 2 dalį paskyrė neteisingą bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, o nuteistajam paskirta bausmė švelninama. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. B. sušvelninus pagal BK 263 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, iš naujo subendrinamos šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Paskyrus D. B. naują subendrintą bausmę, teisėjų kolegija taiko irgi BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažina vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir D. B. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinio skundo

18. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas prašo sušvelninti G. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę. Pagal teismų formuojamą praktiką, bausmė kaltininkui skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę, atsižvelgė, kad ji viena veika padarė kelias nusikalstamas veikas, visi nusikaltimai buvo baigti. Teismas nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto veikdama bendrininkų grupe, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui bei veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Skiriant bausmę atsižvelgta ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir konkrečias jo aplinkybes, bet ir į duomenis apie kaltininkės asmenybę. G. K. anksčiau ne kartą teista, bausta administracine tvarka, nedirba, veda asocialų gyvenimo būdą, turi dukrą, į kurią jai apribota motinos valdžia. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad G. K. pati nesmurtavo, tačiau nuteistosios G. K. vaidmuo, nepaisant to, kad ji pati jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, nėra mažesnis, kadangi būtent ji sudarė sąlygas kitiems nuteistiesiems patekti į nukentėjusiojo butą, paėmusi nukentėjusiojo kortelę pati vyko nuimti pinigų iš jo sąskaitos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad jos vaidmuo plėšimo padaryme buvo aktyvus. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ją apėmimo būdu subendrino su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už plėšimą G. K. paskyrė bausmę, atitinkančią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumą ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

20. Nors apeliaciniame skunde prašoma tik sušvelninti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, jog nuteistosios gynėjas mano, kad D. K. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnį kaip savavaldžiavimas. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Savavaldžiavimas – tai savavališkas, t. y. nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens, tikros ar tariamos, ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės vykdymas. Nuteistosios D. K. versija, kad ji su kitais nuteistaisiais vyko atkeršyti dėl prieš ją anksčiau panaudoto smurto, pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta ir motyvuotai atmesta. Byloje nustatyta, kad patekę į namą nuteistieji nekalbėjo apie kerštą, iš karto pradėjo mušti nukentėjusįjį, pareikalavo žiedo, pinigų, banko kortelės, surado ir pagrobė kitus S. N. priklausančius daiktus. Įvertinęs nuteistosios D. K. ir jos bendrininkų veiksmus, jų elgesį nusikaltimo darymo metu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad į namą jie pateko ne keršto tikslu, bet siekdami užvaldyti svetimą turtą. Teisme apklausiamas nuteistasis V. P. patvirtino, kad jie norėjo ,,pasidaryti greitų ir lengvų pinigų“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistosios D. K. (ir jos bendrininkų) veikoje nėra savavaldžiavimo sudėties požymių. Nuteistosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimas įsibrovus į patalpą.

Dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vietos parinkimo

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė D. B. ir G. K. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią pareigą teismui nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83 straipsniuose. Pagal BVK 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 50 straipsnis) apeliaciniai skundai nepaduoti. Tačiau keisdama nuosprendį D. B. ir skirdama jam kitas bausmes, teisėjų kolegija negali palikti galioti ir skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria teismas nepagrįstai parinko bausmės atlikimo vietą. Nors ir atmetamas nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinis skundas tokiu pačiu pagrindu keičiama ir nuosprendžio dalis dėl jai nepagrįstai parinktos bausmės atlikimo vietos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir V. P. dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. vasario 1 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-683 ir 2021 m. vasario 8 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-890, kuriose prašoma priteisti valstybei iš G. K. 279 Eur, o iš D. B. 198 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjų A. P. ir G. Skaisčio suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiems nuteistiesiems nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistosios G. K. prašymu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas ir nuteistasis D. B., tačiau apeliacinės instancijos teisme G. K. ir D. B. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimis nuteistiesiems buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai: G. K. paskirtas advokatas A. P., o nuteistajam D. B. – gynėjas advokatas G. Skaistys. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistųjų turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų turi būti išieškotos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo D. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, dėl D. B. paskirtos pagal BK 263 straipsnio 2 dalį ir galutinės subendrintos bausmės ir dėl teismo sprendimo parinkti nuteistiesiems terminuoto laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietą pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo D. B. atsakomybę pagal BK 263 straipsnio 2 dalį sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė.

Nuteistajam D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 263 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, šią bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl J. U. turto vagystės), BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. apiplėšimo A. V.`o įmonėje), BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl J. M. apiplėšimo), BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl P. P. apiplėšimo), BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl S. N. apiplėšimo), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu), BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) ir BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos S. N. apiplėšimo metu) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. B. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti nuteistajam D. B. galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems D. B., G. K. ir V. P. paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietą teismas parinko pataisos namus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. B. 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Išieškoti iš nuteistosios G. K. 279 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.