Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui J. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Erikai Zakarauskaitei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. S. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-8, 101).

Pareiškėjas skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad bausmės atlikimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) neatitinka galiojančių teisės aktų, tarptautinių konvencijų, higienos normų reikalavimų. Sąlygos yra nežmoniškos, kankinamos, žeminančios orumą. Kauno visuomenės sveikatos centro 2014-08-01 pažymoje – atsakyme Nr. 2-2934-7 (4.11) nurodyta, kad, atlikus kontrolę 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje, buvo aptikta daug buitinių parazitų (kraujasiurbių blakių ir tarakonų). Nustatyti pažeidimai nepašalinti. Be to, Pataisos namuose nesutvarkyta ventiliacija. Sanitariniai mazgai nedezinfekuoti, nešvarūs, sanitariniame mazge įrengtas 16,21 kv. m. tualetas, kuriame yra 6 unitazai ir 4 pisuarai, 13,83 kv. m. prausykloje įrengtos 8 praustuvės, kurios skirtos naudotis viso būrio nuteistiesiems. Taip pat atsakovas neužtikrino patalynės skalbimo paslaugų, neaprūpina skalbiniais, rankšluosčiais, higienos priemonėmis. Tai įrodo, jog pareiškėjas bausmę atlieka antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis ir dėl to jis patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, pablogėjo sveikata. Atsakovas minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 33 straipsnių, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę 15 000 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 12-15, 110-113) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, todėl šie reikalavimai Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) yra užtikrinti. Pataisos namų išduota patalynė nuteistiesiems keičiama kartą per savaitę - dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pataisos namai 2014-07-29 yra sudarę paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 su UAB „Vilniaus skalbykla" dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo, todėl patalynė nuteistiesiems keičiama vieną kartą per savaitę. Taip pat pataisos namų direktoriaus 2013-06-28 įsakymu Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo" yra numatyta galimybė nuteistiesiems, kurie raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalimi numatytos patalynės, naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę - dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pagal HN 76:2010 vandens šildytuvų (boilerių) įrengimas būriuose nėra numatytas ir privalomas, tačiau Pataisos namai, siekdami pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, 16 būryje įrengė vandens šildytuvą, todėl šio būrio nuteistiesiems trukdžių išsiskalbti asmeninius daiktus tikrai nėra. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad 16 būrio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Sanitariniame mazge įrengtas 16,21 m² tualetas, kuriame įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 13,83 m² prausykloje įrengtos 9 praustuvės praustis ir 4 praustuvės, skirtos plauti kojas. Viena praustuvė buvo sudaužyta ir laikinai, kol buvo vykdomos pirkimo procedūros, neveikė. Šiuo metu sudaužytoji praustuvė pakeista nauja. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo" vienam nuteistajam išduodama: skalbiamasis muilas - 200 g - vieną kartą per mėnesį; tualetinis muilas - 100 g - vieną kartą per mėnesį; tualetinis popierius - 1 rulonas - vieną kartą per mėnesį. Kiekvienam nuteistajam, tame tarpe ir pareiškėjui, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Be to, vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus. Pataisos namų direktorius 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-08-25 į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus medikus kreipėsi dėl nežymių susirgimų bei uždegimų (t. y. ausies uždegimas, gerklės uždegimas ir kt). Atsakovo nuomone, šie susirgimai nėra susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygomis Pataisos namuose. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, kad dėl laikymo sąlygų Pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų. Be to, Kauno visuomenės sveikatos centro 2014-08-01 pažymoje – atsakyme Nr. 2-2934-7 (4.11) nurodyti pažeidimai, kad atlikus kontrolę 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje, buvo aptikta buitinių parazitų ir nustatytas Higienos normos HN 76:2010 60 punkto pažeidimas, pašalinti iki 2014-08-06 bei atlikta kenkėjų naikinimo kontrolė. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą 15 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai).

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose Kauno visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą 2014-08-01 pažymoje – atsakyme Nr. 2-2934-7 (4.11) nurodė pažeidimus, 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje buvo aptikta buitinių parazitų ir nustatytas Higienos normos HN 76:2010 60 punkto pažeidimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose atliko nuo 2013-06-03 iki 1014-09-01 2-ame lokaliniame sektoriuje 14 ir 16 būriuose (b.l. 53, 74-75). Kauno visuomenės sveikatos centras 2014-07-29 atliko operatyviąją kontrolę dėl Pataisos namų 2-ojo sektoriaus 16 būrio gyvenamųjų patalpų švaros bei galimai esamų buitinių parazitų laisvės atėmimo vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto būrio gyvenamosios patalpos buvo švarios. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Higienos norma) 58 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys yra aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Kontrolės metu nustatyta, kad profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinsekcija) 15 ir 16 būryje buvo atliktas 2014-07-28 (pagal pateiktą graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalą). Patalpų dezinsekciją ir deratizaciją atlieka įmonė, kuri turi licenziją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu. Tačiau patikrinus 15 ir 16 būrio patalpas (gyvenamąsias patalpas ir virtuvę) buvo aptikta daug buitinių parazitų (blakių ir tarakonų), tai neatitinka HN 76:2010 60 punkto reikalavimų. Su patikrinimo rezultatais supažindinti atsakingi asmenys, jie įpareigoti 15 ir 16 būriuose atlikti dezinsekciją iki 2014-08-06 (b.l. 9, 29-30). Atsakovas 2014-08-08 raštu Nr. S-21575 informavo Kauno visuomenės sveikatos centrą, kad nustatytas HN 76:2010 60 punkto pažeidimas yra pašalintas bei atlikta kenkėjų naikinimo kontrolė (b.l. 27-28).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Bylos duomenys patvirtina, kad šių reikalavimų Pataisos namuose yra laikomasi. Pataisos namuose išduota patalynė nuteistiesiems keičiama kartą per savaitę - dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku (b.l. 18, 38-41, 47-48). Pataisos namai 2014-07-29 yra sudarę paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 su UAB „Vilniaus skalbykla" dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo (b.l. 60-65). Pataisos namų direktoriaus 2013-06-28 įsakymu Nr. V-216 patvirtintame Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraše numatyta galimybė nuteistiesiems, kurie raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 2 dalimi numatytos patalynės, naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę - dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku (b.l. 38-41). Pagal HN 76:2010 vandens šildytuvų (boilerių) įrengimas būriuose nėra numatytas ir privalomas, tačiau Pataisos namai, siekdami pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, 16 būryje įrengė vandens šildytuvą (šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas), todėl šio būrio nuteistiesiems trukdžių išsiskalbti asmeninius daiktus nėra.

Higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovė nurodė, jog 16 būrio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, šios aplinkybės iš esmės pareiškėjas taip pat neginčijo.

Higienos normos HN 76:2010 nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų dušo, sanitarinių mazgų patalpų ploto. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas. Atsakovas neginčijo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog sanitariniame mazge įrengtas 16,21 m² tualetas, kuriame įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai; 13,83 m² prausykloje įrengtos 9 praustuvės praustis ir 4 praustuvės, skirtos plauti kojas. Viena praustuvė buvo sudaužyta ir laikinai, kol buvo vykdomos pirkimo procedūros, neveikė. Taip pat atsakovas nurodė, jog šiuo metu sudaužytoji praustuvė pakeista nauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo" vienam nuteistajam išduodama: skalbiamasis muilas - 200 g - vieną kartą per mėnesį; tualetinis muilas - 100 g - vieną kartą per mėnesį; tualetinis popierius - 1 rulonas - vieną kartą per mėnesį. Kiekvienam nuteistajam, tame tarpe ir pareiškėjui, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog asmens higienos priemonėmis Pataisos namuose esantys nuteistieji aprūpinami pažeidžiant nustatytas normas.

Pažymėtina, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus. Pataisos namų direktorius 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Taigi, minėti teises aktai numato, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir sanitarinius mazgus, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. 2-osios valdybos dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalo kopija patvirtina, jog nuteistiesiems tam tikslui išduodamos atitinkamos dezinfekcinės priemonės (b.l. 122-135).

Pareiškėjas pats pažymėjo, kad atsakovas HN 76:2010 22 punkto pažeidimą yra pašalinęs ir yra pakabinęs 3 papildomus šviestuvus, užtikrinant dirbtinės apšvietos reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo patekti defektiniai aktai (b.l. 136-137).

Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 22-23). Teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą išvadai, jog minėtos sutarties šalys nesilaiko. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas patvirtina, kad periodiškai arba pagal poreikį graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų naikinimo darbai atliekami (b.l. 24-26, 28, 31-37, 117).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-08-25 į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus medikus kreipėsi dėl nežymių susirgimų bei uždegimų (t. y. ausies uždegimas, gerklės uždegimas ir kt. (b.l. 59)). Teismo nuomone, šie susirgimai nėra susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pataisos namų sąlygomis. Duomenų, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų hepatitu B pareiškėjas susirgo būdamas Pataisos namuose, nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pataisos namuose yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 p. teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.