- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2141-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11329-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., AB SEB bankas, M. B. dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad antstolė S. V., vykdydama Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10591-528/2012 dėl priverstinio pardavimo 0,13 ha ploto žemės sklypo ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), vykdo šio turto antrąsias Turto pardavimo varžytynes. Turtas parduodamas už 95 460 Eur. Minėto turto vertės ekspertizę atliko UAB „Finance Property“. Pareiškėjo nuomone, turto vertės nustatymo procedūra antstolės atlikta netinkamai, nes turto vertintojas neatitinka eksperto reikalavimų. Patikrinus aktualų teismo ekspertų sąrašą (2017-05-02) matyti, kad turto vertintojas UAB „Finance Property“, atlikęs pareiškėjo turto vertinimą, šiame sąraše nėra ir nebuvo įrašytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.Antstolė S. V. 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti skyrė UAB „Finance Property“ ir šis patvarkymas pasirašytinai įteiktas pareiškėjui. Patvarkyme nurodoma, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turi teisę pareikšti nušalinimą ekspertui, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Antstolė nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad UAB „Finance Property“ nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą ir tai daro antstolės patvarkymus negaliojančius. Antstolė nurodė, kad ne UAB „Finance Property“ nustatė turto kainą, o antstolė. Antstolė nurodė, kad ji savo nuomonei suformuoti apie galimą parduoti iš varžytynių turto rinkos vertę paprašė UAB „Finance Property“ kaip specialisto pateikti išvadą, vertinimo aktas nėra ekspertizės aktas, tai informacija antstolei apie turto rinkos vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.Teismas nustatė, kad antstolė S. V. vykdo 2012 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10591-528/2012 dėl skolos išieškojimo iš A. B. išieškotojos AB SEB bankas naudai. Vykdant išieškojimą yra areštuotas įkeistas pareiškėjo nekilnojamas turtas - 0,13 ha ploto žemės sklypas ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Antstolė, vykdydama išieškojimą, 2014 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, nustatė varžytynių pradinę kainą 400 000 Lt, atsižvelgdama į UAB „Ober Haus“ pateiktą turto vertės ekspertizę. 2014 m. birželio 26 d. patvarkymu minėto turto kaina nustatyta 396 000 Lt, atsižvelgiant į UAB „Inreal“ pateiktą ekspertizės aktą. 2016 m. gegužės 25 d. gautas išieškotojo prašymas iš naujo įvertinti pareiškėjo turtą. 2016 m. birželio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti“ ekspertizę pavedė atlikti UAB „Finance Property“ (vyk. b., b. l. 158). 2017 m. vasario 10 d. priėmė patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir nustatė varžytynių pradinę kainą 127 280 Eur, atsižvelgiant į turto vertės ekspertizę, atliktą UAB „Finance Property“.Teismas nurodė, kad pareiškėjui A. B. 2016 m. birželio 7 d. antstolės patvarkymas „Dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti“ buvo išsiųstas pareiškėjui ir įteiktas 2016 m. birželio 11 d. (vykd. b., b. l. 159). Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyto turto verte, per tris darbo dienas turėjo teisę pateikti antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs minėta teise byloje nėra, o ir pats pareiškėjas tokių nenurodė ir nepateikė įrodymų ja pasinaudojęs. Teismas taip pat nurodė, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licenzijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti antstolės parinkto turto vertintojo kvalifikacija, be to, nepasinaudojo teise pareikšti ekspertui nušalinimą ar prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nustatymo, todėl teismas sprendė, jog antstolės pasirinktas areštuoto turto vertės nustatymo būdas šiuo atveju nepažeidžia skolininko teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjo pernelyg formaliai, nebuvo aktyvus, ko reikalauja ypatingosios teisenos bylų specifika. Nors antstolė teigia, kad ji nepaskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės, turtą įvertino pati antstolė, vadovaudamasi UAB „Finance Property“, kaip specialisto, išvada, tačiau tokius antstolės teiginius paneigia byloje esančios aplinkybės, jog 2017 m. vasario 10 d. antstolė priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti“. Vadinasi, antstolei kilus abejonių dėl turto vertės, ji paskyrė būtent ekspertizę ir UAB „Finance Property“ nustatė turto vertę. Taigi, šiuo atveju teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytą priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolė pareiškėjo turtą įkainojo tinkamai.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog turto vertinimą atliko UAB „Finance Property“, dėl ko nėra pagrindo abejoti šio vertintojo nustatyta turto verte. Tačiau ši informacija yra klaidinga, kadangi minėtas turto vertintojas nėra įrašytas į LR Teisingumo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Vadovaujantis minėto turto vertintojo atliktu vertinimu, antstolės vykdomojoje byloje buvo nustatyta pareiškėjo turto vertė ir turtas buvo pardavinėjamas iš antrųjų varžytynių už 60 % turto vertintojo nustatytos vertės. Apelianto įsitikinimu, antstolės paskirtas turto vertintojas neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi jis nėra ir nebuvo įtrauktas į teismo ekspertą sąrašą. Vadinasi, turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo turto vertintojo, atitinkamai - turto vertės nustatymo procesas antstolės vykdomojoje byloje yra atliktas netinkamai. Teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių nevertino ir nesvarstė.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė S. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:LR CPK 682 straipsnyje yra suteikta galimybė skolininkui ir išieškotojui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, pareikšti ekspertui nušalinimą. Tuo atveju, jeigu antstolis pripažįsta, kad išieškotojas ar skolininkas pareiškė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pirmos instancijos teismas iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui A. B. 2016 m. birželio 7 d. antstolės patvarkymas “Dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti“ buvo išsiųstas pareiškėjui ir įteiktas 2016 m. birželio 11 d., o duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise per tris darbo dienas pateikti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės byloje nėra. Šio fakto nenurodo ir pats pareiškėjas bei nepateikia įrodymų ja pasinaudojęs.Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, jog ekspertizę turto vertei nustatyti gali atlikti tik asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Skiriant ekspertizę vykdymo procese vadovaujamasi CPK 682 straipsniu, kuris nustato, kad antstolis patvarkymu ekspertizę atlikti paveda ekspertui ar ekspertizės įstaigai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Civilinės bei vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10591-528/2012 dėl skolos išieškojimo iš A. B. išieškotojos AB SEB bankas naudai (v. b. b. l. 80-82). Vykdant išieškojimą areštuotas įkeistas pareiškėjo nekilnojamas turtas - 0,13 ha ploto žemės sklypas ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (v.. b., b. l. 82-86). Antstolė, vykdydama išieškojimą 2014 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, nustatė varžytynių pradinę kainą 400 000 Lt, atsižvelgdama į UAB „Ober Haus“ pateiktą turto vertės ekspertizę (v. b., b. l. 22). Gavus pareiškėjo A. B. prašymą skirti turto vertei nustatyti naują ekspertizę, antstolės 2014 m. birželio 26 d. patvarkymu minėto turto kaina nustatyta 396 000 Lt atsižvelgiant į UAB „Inreal“ pateiktą ekspertizės aktą (v. b., b. l. 31). 2016 m. gegužės 25 d. gautas išieškotojos prašymas iš naujo įvertinti pareiškėjo turtą. 2016 m. birželio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti“ ekspertizę pavedant atlikti UAB „Finance Property“ (v. b., b. l. 158). 2017 m. vasario 10 d. priėmė patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, nustatė varžytynių pradinę kainą 127 280 Eur, atsižvelgiant į turto vertės ekspertizę, atliktą UAB „Finance Property“ (v. b., b. l. 244). Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su turto vertės nustatymo procedūra, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, pripažinęs, kad antstolės pasirinktas turto vertės nustatymo būdas šiuo atveju nepažeidžia skolininko teisių.Atskirajame skunde pareiškėjas pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja su tuo, kad teismas formaliai konstatavo antstolės veiksmų teisėtumą bei pareiškėjo skundo nepagrįstumą dėl antstolės pasirinkto ir Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų reikalavimų neatitinkančio bei neįrašyto į teismo ekspertų sąrašą turto vertintojo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti paskyrimo, kilus abejonių dėl areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės, paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Finance Property“. Antstolė tuo pačiu patvarkymu nustatė terminą proceso šalims ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo pareikšti nušalinimą ekspertui CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas ir įteiktas apeliantui 2016 m. birželio 11 d. (v. b. l. 159), tačiau pareiškimo dėl eksperto nušalinimo negauta. Gavusi ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta areštuoto turto vertė 159 100 Eur, antstolė 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu išaiškino vykdymo proceso šalims teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat nutarė pradėti turto pardavimo varžytynes, nustatant apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynių pradinę kainą 127 280 Eur, atsižvelgiant į UAB „Finance Property“ atliktą turto vertės ekspertizę. Nei prieštaravimų nustatytai turto kainai, nei prašymo skirti pakartotinę ekspertizę iš proceso šalių negauta.Nesutiktina su apelianto argumentu, jog antstolė privalėjo turto vertės nustatymui pasirinkti į teismo ekspertų sąrašą įrašytą ekspertą, nes įstatymas nenumato, kad areštuoto turto vertei nustatyti ekspertu antstolis turėtų pareigą kviesti ekspertą, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą. Pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublik?s turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalims (skolininkui ir išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Pažymėtina, kad UAB „Finance property“ yra įtraukta į Turto vertinimo priežiūros tarnybos skelbiamą išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl nėra pagrindo netikėti jos pateikta išvada. Juolab, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog turto vertę nustačiusi UAB „Finance property“ neatitiktų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, apeliantui apie pasirinktą ekspertinę įstaigą buvo žinoma nuo 2016 m. birželio 11 d., todėl, manydamas, kad antstolė turto vertinimą pavedė atlikti netinkamam ekspertui, apeliantas galėjo pasinaudoti teise pareikšti antstolės patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą, tačiau nušalinimo nepareiškė, kas rodo, jog apeliantas neprieštaravo šiai kandidatūrai.Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog antstolė, pavesdama atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą. Pažymėtina, kad jokių kitų argumentų, patvirtinančių netinkamai nustatytą areštuoto turto rinkos vertę apeliantas nenurodė. Konstatavus, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, apeliantui neginčijant turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytos turto kainos, negalima daryti ir išvados, kad neatlikus pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės bus pažeistos skolininko teisės (CPK 682 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl eksperto tinkamumo, formaliai konstatavo antstolės veiksmų teisėtumą bei pareiškėjo skundo nepagrįstumą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, išnagrinėti visi pareiškėjo reikalavimai, pirmosios instancijos teismas analizavo bei vertino vykdomojoje byloje esančius duomenis bei padarė pagrįstas išvadas tiek dėl turto vertinimo procedūros, tiek dėl eksperto pasirinkimo, o atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs byloje esančius duomenis ir (ar) šalių pateiktus argumentus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nežymiai viršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.