Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-18-961/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-25
Bylos Nr.: II-18-961/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02518-2018-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Pareiškėjas: A. S.
Suinteresuotas asmuo: Z. P.
Advokatai: Mantas Arasimavičius

Kategorijos

19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-18-961/2019(S)

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02518-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.1.5; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Viktorijai Lukaševičienei, Džestinai Medeišytei,dalyvaujant pareiškėjai A. S.,jos atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovui A. D.,suinteresuotam asmeniui Z. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. S., atstovaujamos advokato M. A., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-1250-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1250-2018 A. S. paskirta nuobauda – 35 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.18 val., paėmė auginti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Priegliaus g. 1, Vilniuje rastą šunį, apie tai per tris dienas nuo šuns radimo nepranešusi policijai ar savivaldybės institucijai. Nutarimu konstatuota, kad šiais savo veiksmais A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavališkai vykdė savo tariamą ir Z. P. ginčijamą teisę į rastą šunį.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S., atstovaujama advokato M. A., skundu (b. l. 2-3) prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas trimis argumentais, t.y. 1) dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, 2) dėl šiurkščių administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo proceso pažeidimų, bei 3) dėl ANK 518 straipsnio sudėties nebuvimo.

Skunde nurodoma, kad nutarime ir bylos medžiagoje nurodomi tikrovės neatitinkantys faktiniai duomenys apie rasto šuns įgijimo aplinkybes. Skundžiamu nutarimu A. S. nubausta už tai, kad policijos ar savivaldybės įstaigai nepranešė apie rastą šunį, tačiau ši aplinkybė nėra teisinga, nes ginčo šunį jai prie parduotuvės pasiūlė ir atidavė N. S., o iš kur pastaroji (kur, kada ir kokiu būdu) gyvūną buvo įgijusi, radusi, pagavusi, perėmusi iš trečiųjų asmenų ar pan., byloje apskritai nenustatyta. Šią aplinkybę A. S. nurodė ir savo 2018 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimuose dėl ginčo situacijos. Nebūdama šuns radėja, tačiau įgijusi ginčo gyvūną civilinio sandorio pagrindu iš N. S., A. S. negali būti baudžiama dėl CK 4.61 straipsnio reikalavimų nesilaikymo. Pažymi, kad iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad su šuns tarpine savininke/valdytoja N. S. joks pareigūnas nesusisiekė, jokių jos paaiškinimų neprašė, o nubaudė A. S. dėl nepadaryto nusižengimo. Todėl akivaizdu, kad jog neištyrus ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, kas ir kada rado ginčo gyvūną ir kas iš jų turėjo pranešti apie jo radimą, byloje nebuvo tirta, todėl administracinė byla nebuvo ištirta ir išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnis.

Pareiškėjos atstovo nuomone, priimdamas skundžiamą nutarimą policijos pareigūnas A. D. šiurkščiai pažeidė administracinės bylos nagrinėjimo procedūrą ir nutarimą priėmė mechaniškai, nesilaikydamas proceso reikalavimų, atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jos atstovui neleidęs pateikti jokių paaiškinimų dėl pažeidimų esmės, todėl buvo pažeistas ANK 577 straipsnis, garantuojantis teisę teikti paaiškinimus.

Skunde taip pat pažymima, kad A. S. nubausta pagal ANK 518 straipsnį, t.y. už savavaldžiavimą (savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams). Pasak atstovo, jokio panašaus pobūdžio nusižengimų A. S. nėra padariusi, kadangi jokių trečiųjų asmenų teisių ji nepažeidė, jokių ginčijamų teisių nevykdė. Pažymi, kad tokioms suinteresuotų asmenų teisėms realizuoti yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) reglamentuota procedūra, tačiau kadangi joks ginčas iki šios dienos CPK nustatyta tvarka apeliantei pareikštas nebuvo, nutarime minimas savavaldžiavimas negalėjo būti konstatuotas. Taip pat nurodė, kad priešingu atveju lygiai tokia pat nuobauda turėjo būti skirta ir Z. P., kurios nuosavybės teisės į šunį taip pat yra ginčijamos ir neaiškios. Vėl gi, nurodo, kad šunį, dėl kurio keliamas ginčas, A. S. įgijo (priėmė auginti) civilinio sandorio pagrindu iš N. S., ir jei pastaroji nevykdė savo, kaip gyvūno radėjo, pareigų, dėl to negali būti ir jokios A. S. atsakomybės, nes CK 4.61 straipsnyje numatyta pareiga pranešti apie rastą ar priklydusį gyvūną asmeniui, kuris gyvūną sulaikė, o ne vėlesniems gyvūno įgijėjams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja A. S. skundą palaikė. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji priglaudė šunį, kurį išgelbėjo N. S., nes šuo buvo išmestas „Maxima“ apsaugos darbuotojo iš parduotuvės. Aiškindama aplinkybes, nurodė, kad tą vakarą ji vaikščiojo su savo šuniu ir matė pačią situaciją, kaip apsaugos darbuotojo buvo išmestas šuo. Gal valandą laiko laukė sustojusios, kol kas nors ateis paimti šuns. N. S. pasakė, kad nežino ką daryti, nes negali paimti šuniuko, todėl ji pasakė, kad priglaus šunį pas save. Tą vakarą ji šunį paėmė pas save, o kitą dieną planavo važiuoti patikrinti, ar rastas šuo tupi čipą (mikroschemą), kad surasti jo šeimininkus. Vėliau su ja susiekė N. S., kuri pasakė, kad „Facebook“ tinklalapyje rado prieš savaitę įkeltą skelbimą su šio šuns nuotrauka, kuriame buvo nurodyta, kad jau anksčiau šuo buvo pamestas, buvo rastas V. K., kuri minėtą šunį kažkam atidavė, o šis vėl pabėgo. N. S. susisiekė su prieš tai šunį radusia V. K., kuri pasakė, kad žmonės, kuriems ji šunį atidavė, yra tarpininkai (ne savininkai), todėl jos suprato, kad šuo klaidžioja iš rankų į rankas. Kadangi rastas šuo buvo sužeistas, visą naktį vėmė, blogai jautėsi, jos tikslas buvo apsaugoti rastą šunį, todėl ji savaitę laiko laukė, kol atsiras skelbimas apie dingusį šunį, bet jo nebuvo. Pripažino, kad policijai apie rastą šunį nepranešė, o jį čipavo tam, kad neatsirastų tarpininkai, kurie vėl teigtų, kad šuo jų. Kai atsirado šuns tariamas savininkas (Z. P.), ji jai šuns neatidavė, nes pastaroji nepateikė nei vienos šuns nuotraukos iš savo telefono, ir ji nenori atiduoti šuns bet kam. Šuns ji nepirko, ji tik jį priglaudė. Nurodė, kad šiuo metu šuo turi dokumentus, yra čipuotas. Taip pat nurodė, kad tikslios datos nepamena, kai ėjo pasivaikščioti su šuniukais, kai prie jų pribėgusi mergaitė pradėjo klykti, kaltindama vagyste. Vėliau atvažiavo mergaitės mama, t.y. Z. P., tačiau ji nepateikė jokių dokumentų (skiepų), įrodymų (nuotraukų), kad tai būtų jų šuo, ji parodė nuotrauką iš „Facebook“, kad pamestas šuo, vardu „Molė“, tačiau tas skelbimas buvo įdėtas ne jos asmeniškai, o V. K., todėl ji nėra tikra, kad Z. P. tikra šio šuns savininkė. Taip pat pažymėjo, kad šuo pabėgo ne iš Z. P. ar jos dukters, o visai iš kitų merginų. Šunį ji paėmė iš N. S., o ne iš Z. P., todėl neturi jai to šuns atiduoti. Šunį atiduos tam savininkui, kuris turi šuns dokumentus. Taip pat nurodė, kad ginčas dėl šuns su mažamete ir jos motina vyko 2018 m. rugpjūčio 17 d., buvo atvykę ir policijos pareigūnai, po ko ją su vyru nuvežė į policiją. Papildomai nurodė, kad V. K. yra asmuo, kuri rado šunį dar savaitę prieš jai priglaudžiant šunį. V. K. šunį apie savaitę laiko laikė pas save, nes rado pasiklydusį ir prastos būklės, o vėliau šunį atidavė asmenims, kurie teigė, kad yra tarpininkai ir perduos šunį savininkui, tačiau vėliau ji teigė, kad suklydo ir šunį atidavė ne tiems žmonėms. Taip pat nurodė, kad norėdama apginti šunį, 2018 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimuose nurodė netiesą, nes matė, kad pareigūnai gali šunį atimti, jais nepasitikėjo. Vežama į komisariatą vyrui siuntė žinutes, kad nemeluotų. Taip pat 2018 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m rugpjūčio 17 d. ji prašė tiek Z. P., tiek jos dukters parodyti šuns nuotraukas telefone, o jai buvo parodyta nuotrauka iš „Facebook“, o jei tuo metu būtų parodę nuotraukas ir jose būtų tas pats šuo, tikrai būtų grąžinę šunį, be to šuo, be dėmelių turi vieną specifinį bruožą, apie kurį nėra kalbama. Šiuo metu laiko save ginčo šuns šeimininke (b.l. 21-24).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas M. A. teismo posėdyje prašė skundžiamą nutarimą panaikinti dviem pagrindais, t.y. dėl procesinių pažeidimų, nes byla buvo išnagrinėta pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, bei nesant A. S. veiksmuose nusižengimo sudėties, nes šuo jai buvo perduotas trečiojo asmens, ir pareigos pranešti policijai apie rastą gyvūną pareiškėja nepažeidė.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 7), kuriuo prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame buvo siūloma iki 2018 m. rugsėjo 27 d. sumokėti 8 eurų baudą, o nesumokėjus iki nurodytos datos siūlomos baudos, nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Pažymi, kad iki nurodyto bylos nagrinėjimo laiko nei atsakomybėn traukiama A. S., nei jos atstovas jokių paaiškinimų nepateikė, taip pat nepateikė iki bylos nagrinėjimo prašymų administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip tai numato ANK 616 straipsnio 3 dalis, todėl akivaizdžiai pažeidė ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, kas sąlygojo tai, kad administracinė byla turėjo ir buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kaip tai numato ANK 616 straipsnis. Tačiau siekiant išvengti konfliktų dėl A. S. ir jos atstovo siekio dalyvauti bylos nagrinėjime, jiems buvo suteikta galimybė būti komisariato patalpose iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka.

Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Atsikirsdama į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, kad „Ginčo šunį apeliantei prie parduotuvės pasiūlė ir atidavė N. S.. Iš kur, kada ir kokiu būdu pastaroji buvo įgijusi, radusi, pagavusi, perėmusi iš trečiųjų asmenų ar pan. byloje apskritai nenustatyta“, Institucija nurodo, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės ir negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Atsiliepime pažymima, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. A. S. pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. vakare apie 20 val. ji vaikščiojo su šuniu ir dukra prie „Maximos“ (Priegliaus g. 1) ir pamatė, kaip apsaugininkas iš parduotuvės išmeta šuniuką. Viena moteris pradėjo ginti šunį. Po 10-15 min. ji vėl sutiko moterį su šuniuku, ir moteris jai pasakė, kad matė, kad dvi merginos paliko šunį, jis lakstė be pavadžio. Moteris vardu Nijolė pasakė, kad negali priglausti šuns, todėl A. S. pasisiūlė. Iš šių A. S. teiginių akivaizdu, kad ji suprato, kad šuo yra pasimetęs, nes pati matė, kaip jį iš parduotuvės „Maxima“ išstūmė „apsaugininkas“, be to iš moters vardu Nijolė paaiškinimo suvokė, kad tai yra paliktas ar pasimetęs šuo ir tikrai nėra šios moters nuosavybė, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji šunį įsigijo civilinio sandorio pagrindu, neatlaiko jokios kritikos, nes akivaizdu, kad ji suvokė, kad moteris, vardu Nijolė, nėra šuns savininkė ar teisėta valdytoja, todėl negalėjo perleisti priklydusio šuns kitiems asmenims. Taip pat institucija pažymi, kad pati A. S. nurodė, kad minėta moteris su šuniu buvo tik apie 10-15 min ir pasakė, kad negali priglausti šuns, todėl akivaizdu, kad ji tik apgynė šunį nuo iš parduotuvės vejančio apsaugos darbuotojo, net nebandė tapti šuns valdytoja ar prižiūrėtoja, tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių, neabejingumo pasimetusiam gyvūnui, nežinojimo kaip išspręsti susidariusią situaciją, nenorėdama palikti šuns likimo valiai, buvo priversta trumpą laiko tarpą būti su šuniu. O A. S. nurodytas pasiūlymas priglausti iš parduotuvės apsaugos darbuotojo išstumtą šunį akivaizdžiai rodo jos sąmoningus veiksmus sulaikyti šunį pas save ir tapti jo valdytoja. Tai patvirtina ir vėlesnis pačios nurodytas šuns „čipavimas“, bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. Z. P. pranešimo dėl pasisavino šuns patikrinimo metu atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl A. S. ir jos sutuoktinio J. S. keistos šuns įgijimo versijos, dėl versijų derinimo. Institucijos nuomone, A. S. minėtoje situacijoje sąmoningai siekė sulaikyti priklydusį šunį ir tapti jo valdytoja, tačiau nesilaikė CK 4.61 straipsnio nuostatų ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Institucija nurodo, kad nutarimas administracinėje byloje yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl A. S. skundas vertintinas tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinka pakankamai duomenų A. S. kaltei įrodyti, priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Papildomai nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 17 d., kai paaiškėjo, pas ką yra dingęs šuo.

Dėl nutarimo A. S. atžvilgiu priėmimo paaiškino, kad pirmiausia buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas, nesumokėjus administraciniu nurodymu siūlomos baudos. Pagal ANK, jei protokole neišreikšta valia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nebuvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, A. S. su atstovu tiesiog atėjo į komisariatą, jie buvo pakviesti į kabinetą. Jų buvo pasiteirauta, ar turi kokių pateikti papildomų dokumentų, paaiškinimų prie bylos, atsakyta buvo, kad nieko pridėti prie bylos neturi, jokių prašymų nepateikė, todėl buvo priimtas nutarimas, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. O po nutarimo priėmimo buvo pasakyta, kad norima pateikti žodinius paaiškinimus. Taip pat nurodė, kad tvarka pateikti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra numatyta ANK, prašymas turėjo būti pateiktas ir užregistruotas rašytinėje. Nurodė, kad nutarimo esmės nekeičia tai, ar byla išnagrinėta žodinio, ar rašytinio proceso tvarka, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, todėl jis bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka neprivalėjo klausyti dar paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.18 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas pranešimas, kad Vilniuje, M. M. g. 3, kieme vyksta konfliktas su automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kuris nenori atiduoti Z. P. dukros šuns. Šuo buvo pabėgęs iš namų, o šiuo metu yra minėtame automobilyje (b.l. 5, 14).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. S. paaiškino, kad apie nagrinėjamą bylą žino. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.30 val. vaikščiodama su savo šuniu, matė kompaniją jaunuolių, kurie buvo atsivedę baltą mažą šuniuką. Merginos šuniuką vedėsi prisirišusios ant baltos virvės, neleido šuniukams tarpusavyje bendrauti ir jį nusivedė. Kitą dieną vėl eidama Stalupėnų gatve pasivaikščioti, pamatė ateinančia kompaniją su šuniuku, tačiau šįkart jis buvo be pavadėlio, bėgo laisvai. Kompanija nuėjo link „Maximos“, o šuniukas liko žaisti su jos šuniuku. Niekas iš kompanijos nesustojo, šuniuko nekvietė, tik viena mergina buvo atsisukusi. Ji nuėjo į „Maxima“ ir apsaugos darbuotojas išnešė ir išmetė priklydusį šuniuką iš parduotuvės, po ko šuniukas nubėgo link pėsčiųjų perėjos. Ji paprašė netoliese buvusių vaikinų pagauti tą šuniuką, vaikinai paminėjo, kad šuniukas Karinos arba Viktorijos. Pagavus šuniuką, ji užsegė jam savo šuns pavadėlį ir laukė, kol kas nors išeis iš parduotuvės, stovėjo kol sutemo. Tuo metu prie jos priėjo A. S. su dukra ir savo šuniuku, ir ji (liudytoja) jai pasakė, kad negali šuniuko parsivesti namo. A. S. pasakė, kad grįš jos vyras ir ji nuveš šuniuką į veterinarijos kliniką pažiūrėti, ar yra čipas. Šuniuką jį atidavė A. S.. Taip pat nurodė, kad „Facebook“ tinklalapyje „Pilaitės bendruomenėje“ rado skelbimą apie tokį pat pamestą prieš savaitę šuniuką, kuris buvo grąžintas. Skelbime buvo nurodytas Viktorijos telefonas, todėl jai paskambino. Viktorija verkė ir sakė, kad šuniuką atidavė ne tiems žmonėms, kad atidavė jį pagyvenusiai moteriai, kuri prisistatė tarpininke, žadėjo šunį perduoti savininkams. Apie tai ji pasakė ir A. S., pasakydama, kad panašu, kad šuniukas nemylimas ir vis pametamas. Po kelių dienų internete atsirado merginos, ieškančios šuniuko, rašė liudytojai, kad grąžintų šuniuką, tačiau pasiteiravus merginų kas jos tokios, jos pasakė, kad yra tarpininkės. Po to, kai liudytoja pasakė, kad kreipsis dėl gyvūno teisių, skelbimas buvo ištrintas.

Teismo posėdyje apklausta suinteresuotu asmeniu Z. P. paaiškino, kad buvo pabėgęs jų šuo vardu Molė, kurią priglaudė atsakomybėn patraukta A. S.. Nurodė, kad jos dukra vaikščiodama sutiko A. S., kuri vedžiojo jų šunį. Dukrai paprašius šunį grąžinti, buvo atsisakyta, todėl dukra paskambino jai. Jai atvažiavus, A. S. jų šuns rodyti nenorėjo, buvo bandoma parodyti kitą tokios pat veislės šunį, o kai dukra norėjo pažiūrėti į jų šunį, slepiamą automobilyje, ji buvo stumdoma, todėl buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai apklausė A. S. ir jos sutuoktinį dėl šuns įsigijimo, pradžioje jie davė skirtingus parodymus, vėliau prisipažino, kad šį šunį rado, nors pradžioje teigė, kad šį šunį jie turi jau metus laiko, kad šuo čipuotas, kad tai gali įrodyti. Vėliau sakė, kad šunį turi trumpiau laiko, tik savaitę laiko, kad šunį čipavo po savaitės laiko po jo dingimo. A. S., nors ir pripažinusi, kad rado šunį, jį atsisakė grąžinti, todėl policijos komisariate ji surašė pareiškimą. Šuo iki šiol negrąžintas. Patikslindama nurodė, kad jie turėjo šunį „Maltos bišoną“ baltos spalvos, kurį išvažiuodama paliko saugoti savo seseriai, kuri turi du mažus vaikus, kurie palieka atvirus vartelius, pro kuriuos šuo galimai ir pabėgo. Per tą laiką, kol šuo buvo paliktas seseriai, šuo du kartus buvo pabėgęs. Jos dukrai 15 metų. Kai dukra jai paskambino, jų šuo buvo uždarytas Stepanovų automobilyje, jie atsisakė jį parodyti. Jie atsisakė parodyti šunį, nurodydami, kad jos dukra isterikavo, ir kol neatvyks policija, jo neparodys. O dukra iš tikrųjų verkė, nes buvo apstumdyta kelis kartus, ir kadangi pareiškėja su vyru bandė pasprukti automobiliu iki ji atvyko, jos dukra jiems užstojo kelią. Jai buvo parodytas kitas A. S. bišonų veislės baltos spalvos šuo, bandė apgauti jį rodydami, teigė, kad tai jų šuo, kad augina metus laiko. Kai joms buvo parodytas kitas šuo, jos iškart pažino, kad tai ne jų šuo. Dukra pasakė, kad jų šuo, kurį dukra iškart pažino, slepiamas automobilyje, tačiau pareiškėja jo nerodė, neleido atidaryti automobilio durelių, stūmė dukrą nuo automobilio. Jie neprašė pateikti jokių įrodymų dėl šuns priklausomybės, tiesiog sakė, kad tai jų šuo. O kai atvyko policijos pareigūnai, jiems buvo paaiškinta konflikto esmė, ir pareigūnai liepė Stepanovams parodyti kitą šunį, turimą automobilyje, t.y. jos dukters šunį. Stepanovams paleidus jų šunį, kuris buvo ant pavadėlio, šuo iškart puolė link jų (suinteresuoto asmens ir jos dukters), pradėjo laižyti jos dukrą, todėl Stepanovai greit patraukė šunį už pavadėlio atgal. Tada pareigūnai atskirai pradėjo apklausinėjo tiek A. S., tiek jos sutuoktinį, ką jie kalbėjo – ji negirdėjo. Tačiau kai policijos pareigūnas grįžo prie jos, pasakė, kad jie pripažino, kad tai ne jų (Stepanovų) šuo, minėjo, kad buvo sakomos kelios versijos, kad šuo buvo rastas Nemenčinėje, vienas iš sutuoktinių sakė vieną, kitas kitą, vėliau susipainiojo, bet galiausiai pripažino, kad prieš savaitę tą šunį rado. Tiek ji prašė Stepanovų šunį atiduoti, tiek policijos pareigūnai siūlė jiems šunį grąžinti, tačiau jie atsisakė, todėl teko važiuoti į komisariatą ir rašyti pareiškimą. Nurodė, kad visi jos 4 vaikai verkia kas vakarą prisiminę šunį, tačiau Stepanovai tiek užsispyrę, kad nesutinka jo nei atiduoti, nei parduoti. Nurodė, kad šunį pirko be dokumentų 2018 m. rugpjūčio mėnesį Kaune Šilainių mikrorajone, pirko pagal skelbimą. Šuo nebuvo čipuotas, registruotas, neturėjo antkaklio ar pavadėlio, nes lakstydavo namie. Savo šunį paliko prižiūrėti seseriai V. K., gyvenančiai privačioje valdoje, 2018 m. rugpjūčio pradžioje, kai važiavo keliauti kemperiu. Per tą laiką šuo iš sesers buvo pabėgęs 2 kartus. Paskutinį kartą šuo pabėgo prieš jiems grįžtant iš kelionės. Kai šuo dingo iš sesers (kai buvo jai paliktas), sesuo ieškojo šuns, vaikštinėjo po sodus, dėjo skelbimus. Taip pat jos dukra klijavo skelbimus su šuns nuotrauka ant stulpų, buvo paskelti skelbimai „Facebook“ tinklalapyje, „Pilaitės bendruomenėje“. Taip pat patikslino, kad kai A. S. su savo vyru nerodė joms šuns, sakė, kad tai ne jų šuo, kategoriškai atsisakė šunį grąžinti. Taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. A. S. neprašė nei jos, nei dukters parodyti šuns nuotraukų telefone, nors jų telefonuose pilna, ir jų šuo turi tam tikras dėmeles, kurias jos dukra labai gerai žino ir šunį gali atpažinti pagal specifinius bruožus.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. (K.) paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vakare ji buvo radusi šuniuką „Maltos bišonas“, kuris vos nepalindo draugei po automobilio ratais. Dėl minėto šuniuko buvo įdėti skelbimai, ieškojo savininkų. Šuniuką kitą dieną buvo atidavusi draugei, kad ši ieškotų šeimininkų, nes turėjo vykti į Kauną. Apėjo veterinarines gydyklas, ieškojo čipo. O šeštadienį paskambino moteris, prisistatė, kad šuo yra jos dukterėčios, tačiau moters buvo paprašyta, kad paskambintų patys savininkai. Vėliau jai paskambino mergaitė, vardu Emilija, jaunu balsu, prisistatė šuns šeimininke, pasakė, kad jai teta pasakė, kad lyg liudytoja nenori atiduoti šuniuką. Vėliau jos susirašė per Facebook, nes mergaitė minėjo, kad jie išvykę už Lietuvos, siuntė jai savo šuniuko nuotraukas, nurodė konkretų šuns bruožą, buvo dar kalba apie konkrečią dėmę ant šuns, ir šuo atitiko tuos nurodytus požymius. Mergaitė prašė atiduoti šunį tetai, kuri prižiūrės šunį, nors liudytoja siūlėsi šunį palaikyti iki ji grįš iš kelionės, todėl ji atidavė šunį šeimininkams, t.y. tai mergaitės tetai, kuri atvažiavo su dviem mažais berniukais (dvynukais). Nurodė, kad kai atvažiavo mergaitės teta, šuniukas į tai reagavo džiaugsmingai, bėgiojo. O po savaitės jai paskambino moteris, vardu Nijolė, rūpinosi rastu šuniuku, bet po pokalbio su ja buvo nutarta, kad galimai tai ne tas pats šuniukas. Kai ji rado šunį, jį nufotografavo ir įdėjo skelbimą į „Facebook“, o kitąkart šuo pasimetė gal po 5 dienų, kai buvo grąžintas. Taip pat nurodė, kad ji skambino „Minibetos“ darbuotojai Linai (pavardės nepamena), kuri jai patvirtino, kad tas šuo yra jos klienčių, mergaitės, kad ji kerpa tą šunį, ir atiduodant šunį mergaitės tetai, jis atitiko visus nurodytus mergaitės šuns apibūdinimus.

Liudytoja nurodė, kad pareiškėjos atstovo pateiktose nuotraukose Nr. 2 ir 3 šuo labiausiai panašus į tą šunį, kurį ji buvo radusi, o šuniuko nuotrauką lagamine jai tikrai siuntė mergaitė, šuns savininkė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio L. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus pagal VPK OVS pranešimą adresu M. M. g. 3, sutiko A. S. ir jos sutuoktinį J. S., kurie paaiškino, kad mergaitė jiems neleidžia išvažiuoti, nes teigia, kad šuo yra jų. Pabendravus su Z. P. ir jos dukra E. S., jos paaiškino, kad prieš savaitę, t.y. 2018 m. rugpjūčio 9 d., dingo jų šuo „Maltos bišonas“. Dingus šuniui Z. P. iš karto įdėjo skelbimą į interneto tinklapio Facebook grupę „Pilaitės bendruomenė“, kad dingo jiems priklausantis šuo. A. S. kartu su vyru nurodė, kad šuo, kuris tuo metu buvo jų automobilyje, gyvena pas juos jau metus laiko ir priklauso jiems, taip pat nurodė, kad šuo yra ženklintas mikroschemomis („čipuotas“). Pareigūnams paaiškinus, kad pagal „čipą“ būtų galima nustatyti, kada jis buvo įdėtas, buvo akivaizdžiai matyti, kad A. S. kartu su vyru susijaudino. Paprašius A. S., kad pastaroji išleistų šunį į lauką, kad pažiūrėti, kaip jis elgsis, ir jai išleidus šunį ant pavadžio, šis iš karto pradėjo bėgti link Z. P. ir jos dukros, pradėjo jas laižyti, šokti ant jų kelių, džiaugtis. Tuo metu A. S. su vyru dar labiau susijaudino ir pradėjo traukti šunį link savęs, o šuo vis bandė bėgti link Z. P. ir jos dukters. Atskyrus A. S. ir jos vyrą J. S., jie pradėjo keisti paaiškinimus. J. S. nurodė, kad šunį rado jo pažįstama draugė, kuri jam ir atnešė jį, po kiek laiko pradėjo aiškinti, kad šunį pasiėmė iš prieglaudos. Vyras akivaizdžiai melavo, jaudinosi. A. S., apklausiama atskirai, taip pat keitė savo paaiškinimus, pirma nurodė, kad šuo Nemenčinės rajone atbėgo pas vyro tėvus, vėliau aiškino, kad šunį pasiėmė iš prieglaudos. Paklausus A. S., kodėl melavo policijos pareigūnams ir keitė parodymus apie šuns įsigijimo aplinkybes, ji nurodė, kad šuns nenori atiduoti, nes minėtas šuo pamestas jau daug kartų. Aiškinantis aplinkybes A. S. atrodė nervinga, akivaizdžiai melavo bei bandė vyrui komentuoti šuns įsigijimo aplinkybes. Kadangi A. S. su vyru J. S. pradėjo tartis ir aiškintis tarpusavyje šuniuko įsigijimo aplinkybes, nutarta juos atskirai pristatyti į 1 PK, nes asmenys pradėjo tartis ir aiškinti vienas kitam versiją. Kol jie buvo pristatinėjami, iš J. S. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, nes A. S. siuntė jam žinutes ką sakyti policijos pareigūnams, kelios žinutės buvo nufotografuotos (b.l. 15).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai L. S. ir V. V. minėtas tarnybiniam pranešime nurodytas aplinkybes palaikė, papildomai nurodė, kad Z. P. rodė jiems šuns nuotraukas, iš šuns elgesio buvo akivaizdu, kad šuo atpažino Z. P. ir jos dukrą, ypač šuo džiaugėsi pamatęs mergaitę, veržėsi link jos, tačiau buvo sulaikomas pavadėlio. Pareigūnams nekilo abejonių, kad šuo yra Z. P. (jos dukros).

2018 m. rugpjūčio 17 d. Z. P. pareiškime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22 val. jos dukra E. S. eidama namo pamatė jai priklausantį šunį „Maltos bišoną“, vardu Molė, vedamą vyro ir moters. Šis šuo dingo iš jų kiemo, esančio Vilniuje, Pilaitės Sodų 8-oji g. 17, maždaug prieš savaitę (2018 m. rugpjūčio 9 d.). Moteris su vyru atsisakė atiduoti šunį, teigdami, kad jis priklauso jiems ir jie augina jį jau metus laiko. Kai ji atvyko, dukra pasakė, kad jų šuniukas buvo uždarytas į automobilį, tačiau minėta pora atsisakė jį parodyti, todėl buvo iškviesta policija. Nurodė, kad minėtą šunį augina jau metus laiko, dukra prie jo labai prisirišusi. Dingus šuniui interneto tinklapio www.facebook.lt grupėse skelbė skelbimus, šuo buvo ieškomas Pilaitės mikrorajone. Atvažiavus policijai minėta pora parodė šunį, šis iš karto pribėgo prie jų, tačiau vyras ir moteris atsisakė jį gražinti, net patvirtinus, kad tai jų šuo Molė. Taip pat nurodė, kad jų šuo ženklintas mikroschemomis nebuvo, tačiau turi šuns nuotraukas, skiepų pasą. O asmenys, pas kuriuos buvo jų šuo, teigė, kad šunį čipavo prieš savaitę laiko (b.l. 13).

2018 m. rugpjūčio 17 d. A. S. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 20.00 val. vaikščiojo su šuniu ir dukra prie prekybos centro „Maxima“ Vilniuje, Priegliaus g. 31 ir pamatė, kaip apsaugos darbuotojas iš parduotuvės išmetė šunį Maltos bišoną. Viena moteris pradėjo ginti šunį, po 10-15 min. ji vėl sutiko tą pačią moterį su šuniu, kuri nurodė, kad matė kaip 2 merginos paliko šunį, jis lakstė be pavadžio. Minėta moteris vardu Nijolė pasakė, kad negali priglausti šuns, todėl ji (A. S.) pasisiūlė priglausti šunį. Tada pradėjo ieškoti šeimininkų ir išsiaiškino, kad šuo dažnai pabėgdavo. Vieną kartą ją rado Viktorija, kuri vėliau minėjo, kad kokia tai moteris jai pasakė, kad tai jos šuo, „atseit“ įrodė, nors jokių dokumentų nerodė. O po kelių dienų Viktorija sužinojo, kad ta moteris ne šuns šeimininkė, o šunį vedžioja kokios tai merginos, nuo kurių šuo pabėgo dar kartą. Po kelių dienų interneto tinklapio www.facebook.lt pasirodė skelbimas, kad yra ieškomas dingęs šuo, ir pradėjus aiškintis, sužinojo, šuo dažnai pabėgdavo, šeimininkai keitėsi, todėl nusprendė jį pasilikti sau, šunį paženklino mikroschema. Nurodė, kad nenori šuns atiduoti neaiškiems žmonėms, reikalui esant kreipsis į gyvūnų teisių apsaugos tarnybą. 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.30 val. Pilaitėje prie jos ir jos vyro pribėgo 14-15 metų mergaitė, kuri teigė, kad šuo yra jos. Vėliau atvažiavo mergaitės motina ir pradėjo reikalauti atiduoti šunį, kaltino juos vagyste. Ji nežino, ar tai tikri šuns šeimininkai. Šuo pribėgo prie moters ir jos dukros, tačiau A. S. nebuvo įsitikinusi, kad tai jų šuo, nes, pasak jos, „Maltos Bišonų“ veislės šunys bėga prie visų (b.l. 16).

2018 m. rugpjūčio 18 d. J. S. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. jiems su šeima vakare vedžiojant šuniukus, prie jų priėjo nepažįstama mergaitė, kuri sakė, kad tai ne jų šuo. Šunį jiems atidavė kažkokia moteris, nes jis keletą dienų vaikščiojo vienas, ir jie sutiko jį paimti. Šuo buvo nečipuotas (b.l. 17).

2018 m. rugpjūčio 22 d. Buivydiškių veterinarijos klinikos gydytoja V. L. patikslinime nurodė, kad būtent šio šuns nepamena, nes paskutinį kartą jį skiepijo 2017 m rugsėjo 9 d. Identifikuoti šuns negali, išskirtinių požymių nepamena.

Byloje taip pat pateiktas 2018 m. rugpjūčio 15 d. A. S. prašymas dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar registravimo), duomenų keitimo ar išregistravimo, iš kurio matyti, kad privati vet. gydytoja V. K. 2018 m. rugpjūčio 15 d. paženklino šunį (patelę) mikroschema, nurodytas gyvūno vardas „Mija“, nurodyta gyvūno veislė „mišrūnas“ (b.l. 18,19).

Tyrimo metu Z. P. pateikė savo turimas garbanotojo bišono nuotraukas, skiepų pasą (b.l. 21-34).

2018 m. rugpjūčio 23 d. veterinarijos gydytoja L. Š. patikslinime dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad dirba Pilaitės rajone, veterinarijos klinikoje, adresu M. M. g. 14. Mergaitė su šuniu (garbanotuoju Bišonu) yra nuolatiniai jų klientai, šunį puikiai prisimena, nes jų klinikos kirpėja jį apkirpdavo kitaip, nei tai yra būdinga tos veislės standartiškam kirpimui, kitų išskirtinių požymių atsiminti negali (b.l. 37).

2018 m. rugpjūčio 23 d. A. S. patikslinime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. parsivedusi šunį namo parašė interneto tinklapio www.facebook.lt grupėje „Pilaitės bendruomenė“ skelbimą apie rastą šunį, tačiau skelbimas laukė patvirtinimo ir nebuvo paviešintas. Iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ji nežinojo, kad apie rastą šunį privalo pranešti policijai arba savivaldybei, dėl to labai gailisi ir pažada ateityje visada pranešti apie benamius gyvūnus. Šunį priglaudė 2018 m. rugpjūčio 9 d. o mikroschemomis jį paženklino 2018 m. rugpjūčio 15 d. Šunį čipuoti nusprendė, nes šuo buvo benamis, paaiškėjo, kad pastarąsias dvi savaites pabėga iš skirtingų namų. Šuo vėmė ir jam buvo paleidę vidurius, dėl šios priežasties nenorėjo, kad šuo vėl patektų į blogas rankas. Šunį čipavo iš geriausių paskatų, kad šuo pagaliau turėtų namus. Kai šunį ženklino (čipavo), jos niekas neklausė, iš kur šuo (b.l. 38).

2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus tyrėjos K. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikslinus su Z. P. dėl žalą patvirtinančių dokumentų, nurodė, kad šuniuką pirko 2017 m. rugsėjo 21 d. iš nepažįstamų žmonių, kurie gyvena Kaune, todėl žalą patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Peržiūrėjus interneto tinklapiuose skelbimus apie parduodamus „M. B.“, šuniukų rinkos kaina yra apie 350 Eur (b.l. 39).

2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. telefonu bendraujant su Z. P., ji papildomai patikslino, kad iki šuns dingimo 2018 m. rugpjūčio 9 d. savo kelionės su šeima metu šunį apie savaitės laikotarpiui buvo palikusi prižiūrėti savo seseriai V. K.. Tuo laikotarpiu iki dingimo šuo jau buvo pabėgęs ir jį rado prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje, Pilaitės pr. 31, sėdintį po automobiliu. 2018 m. rugpjūčio 9 d. šuo galėjo taip pabėgti pro vaikų paliekamus atidarytus vartelius (b.l. 43).

2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 185 straipsnį ir nutarta pradėti A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, teiseną dėl CK 4.61 straipsnio „Bepriežiūriai ir priklydę naminiai gyvūnai“ 1 dalyje numatytos tvarkos suradus bepriežiūrį ar priklydusį šunį pažeidimo (b.l. 5-7).

Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors minėtas straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK nutarimu ji taip pat nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tai laikytina rašymo apsirikimu ir vertintina, kad A. S. nubausta pagal ANK 518 straipsnį.

A. S. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. 22.18 val. buvo nustatyta, kad ji 2018 m. rugpjūčio 9 d. paėmė auginti Priegliaus g. 1, Vilniuje rastą šunį, apie tai per tris dienas nuo šuns radimo nepranešusi policijai ar savivaldybės institucijai, tuo nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavališkai vykdė savo tariamą ir Z. P. ginčijamą teisę į rastą šunį.

ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose.

A. S. kaltinama pažeidusi CK 4.61 straipsnio, reglamentuojančio bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai.

Pagal teismų praktiką už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Nors tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta A. S. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo nepripažįsta, tačiau neneigia fakto, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. priglaudė svetimą šunį. Pareiškėja nelaiko savo veiksmų neteisėtais, tačiau tai jos atsakomybės nešalina, nes asmens kaltė negali būti grindžiama vien subjektyviosios pusės elementu. A. S. nurodo, kad tai ne ji rado priklydusį šunį, nes ginčo šunį prie parduotuvės surado ir jai atidavė N. S., todėl, jos nuomone, šunį jį įgijo civilinio sandorio pagrindu ir jai negali atsirasti gyvūno radėjo pareigos. Tačiau tiek iš pačios A. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašytinių paaiškinimų, tiek paaiškinimų teisme matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji pati stebėjo situaciją, kai iš parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas išvarė šunį, kuriam N. S. uždėjo pavadėlį. Tiek jos, tiek liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad jos kurį laiką laukė prie parduotuvės, kol kas nors ateis šuns pasiimti, tačiau jo niekas nepasigedo. N. S. pasakius, kad ji negali pasiimti šio šuns namo, tai pasisiūlė padaryti A. S.. N. S. veiksmai, t.y. kad ji kurį tai laiką prie parduotuvės buvo sulaikiusi rastą šunį, kurį po to jį perdavė A. S., nesukėlė N. S. pareigos, numatytos CK 4.61 straipsnio 1 dalyje, nes ji atsisakė sulaikyti (saugoti) priklydusį šunį. Tie patys N. S. veiksmai jai nesukūrė nuosavybės teisių į rastą šunį, todėl šuo nebuvo perduotas A. S. civilinio sandorio pagrindu, kaip tai nori įrodyti pareiškėja. Taigi konstatuotina, jog būtent A. S. laikytina asmeniu, kuris sulaikė bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, ir jai tenka pareiga pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Nagrinėjamu atveju A. S. pažeidė jai tenkančią CK 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą.

Teismas pažymi, jog ginčo šuns priklausomumas nagrinėjamu atveju esmės neturi, nes šioje byloje nėra nustatinėjamas šis klausimas. Pareiškėja nurodo, kad ji tik laikinai paėmė priklydusį šunį, norėdama išsiaiškinti jo savininkus, paduoti skelbimus apie rastą šunį, tačiau vėliau bendraudama su N. S. ir sužinojusi, kad šuo jau ne kartą buvo pasimetęs, nutarė jį priglausti pas save. Z. P. patvirtino, kad šuo Molė antrą kartą dingo apie rugpjūčio 8 d., kai jos šeima buvo išvykusi. Vis tik nevienkartinis šuns pasiklydimas nesuteikia pareiškėjai teisės savavališkai nuspręsti, kam ir kokiomis sąlygomis atiduoti priklydusį šunį. Kaip matyti iš pareiškėjos parodymų, iš pradžių ji teismui nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. ji neatidavė šuns todėl, kad susinervino Z. P. dukters apšaukta vagimi, po to aiškino, kad Z. P. nepateikė jokių šuns nuotraukų ar dokumentų, o nurodė visai kito asmens (V. K.) įkeltą į Facebook šuns nuotrauką; taip pat aiškino policijos pareigūnams šuns neperdavusi todėl, kad jais nepasitiki. Šiaip policijos pareigūnais ji pasitiki, bet nepasitiki tais, kurie buvo atvažiavę pagal iškvietimą. Tačiau pažymėtina, net ir bylos nagrinėjimo metu, kai yra šuns nuotraukos ir dokumentai (skiepų pasas), žinant, kad į šunį reiškiamos kitų asmenų pretenzijos, – šuo negrąžintas ar neperduotas gyvūnų globos įstaigai, nors pareiškėja pripažino, kad pareigūnų reikalavimu paleidus šunį iš automobilio, šuo bėgo link Z. P. ir jos dukros, džiaugėsi jas pamatęs. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai. Taip pat pareiškėja pripažino, kad nelaiko savęs šuns savininke; negalėjo pagrįsti, kas, išskyrus savo subjektyvų įsitikinimą, suteikė pareiškėjai teisę kelti sąlygas kitiems asmenims (policijai, tikriems ar tariamiems savininkams ir pan.). Akivaizdu, kad pareiškėja, net ir pripažindama faktines aplinkybes, nurodytas N. S. apie šuns radimą bei perdavimą pareiškėjai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis apie asmenų konfliktą bei šuns džiaugsmą pamačius Z. P. su dukra, pripažindama ir tai, kad tarėsi su savo sutuoktiniu, ką pasakoti policijos pareigūnams, ciniškai naudojasi susidariusia situacija, kad Z. P. nebuvo šuns įregistravusi ir ženklinusi mikroschema, neperduoda šuns jokioms valstybės ar savivaldybės institucijoms, šunį sulaikė ir prisijaukino. Nurodo, kad tai ji šunį paženklino ir dabar tik civilinio proceso tvarka įmanoma nuginčyti nuosavybę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, apeliavimas į civilinio kodekso nuostatas, neva tai civilinis ginčas dėl nuosavybės, yra visiškai nepagrįstas, nes pareiškėja, kaip minėta, neįgijo šuns teisėto sandorio pagrindu, todėl nėra šuns savininkė. Be to matydama, kad yra šeima, kuri laiko šunį savo šeimos nariu, suvokdama nesanti teisėta šuns savininkė ir žinodama apie reiškiamas į šunį pretenzijas, ne tik nesiėmė jokių priemonių geranoriškai išspręsti kilusį ginčą, bet ir sąmoningai, t. y. tyčia, sudaro tam kliūtis, prisidengdama neva šuns interesais bei naudodamasi tuo, kad tiek Z. P., tiek policijos pareigūnai būtent teisėtomis priemonėmis, nenaudodami prievartos – neatiminėdami šuns jėga, norėjo išspręsti susidariusią situaciją. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad A. S. iš pradžių policijos pareigūnams teigė, kad šunį turi apie metus laiko, pareigūnui pasakius, kad pagal ženklinimą galima bus nustatyti ženklinimo datą, – parodymus pakeitė, tarėsi su sutuoktiniu, kokius parodymus duoti, reikalavo parodyti šuns nuotraukas ir dokumentus, pati nusprendė, kad kito asmens (V. K.) įkelta į viešąją erdvę nuotrauka yra netinkamas įrodymas, ir t.t., kol galiausiai ėmė argumentuoti tuo, kad šuo anksčiau nebuvo ženklintas ir registruotas, todėl, suprask, niekas ir neįrodys, kieno šis šuo buvo. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjos teiginiai, jog neva Z. P. net neturėjo šuns nuotraukų, kad socialiniuose tinkluose ar kitur nebuvo paskelbta apie dingusį šunį, yra grindžiami tik jos subjektyvia nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Nors ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant pareiškėjos atsakomybės klausimą, kaip, beje, net šuns nuotraukų neturėjimas ar savalaikis nepaskelbimas apie dingusį šunį nesuteiktų teisinio pagrindo šuns radėjui jį pasisavinti nepranešus apie radimą, vis tik tai darsyk parodo pareiškėjos niekuo nepagrįstas ambicijas reikalauti iš kitų asmenų įrodymų, nors 2018 m. rugpjūčio 17 d., kuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai, akivaizdu, kad bet kuris asmuo būtų supratęs, kas yra tikrasis šuns šeimininkas, be nuotraukų, pasų, registracijos dokumentų ir pan. Aptarti pareiškėjos veiksmai tik sustiprina įsitikinimą, kad ji nuo pat pradžių net neketino niekam pranešinėti apie rastą šunį, turėdama tikslą jį pasilikti sau.

Nors skunde nurodyta, kad pareiškėjos veiksmuose nėra jokio savavaldžiavimo, kad jokių trečiųjų asmenų teisių ji nepažeidė, jokių ginčijamų teisių nevykdė, tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad A. S. 2018 m. rugpjūčio 15 d. ženklino priklydusį šunį (neinformavusi veterinarijos klinikos, kad tai ne jos šuo), ir šie jos veiksmai laikytini savavaldžiavimu, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Todėl nagrinėjamu atveju teisingai buvo įvertinti pareiškėjos veiksmai pagal ANK 518 straipsnį, kad ji, 2018 m. rugpjūčio 9 d., paėmusi auginti Priegliaus g. 1, Vilniuje rastą šunį, apie tai per tris dienas nepranešusi policijai ar savivaldybei, tuo pažeisdama CK 4.61 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas nutarimas yra pažeidžiant procesines teisės normas, kad nebuvo jai suteikta teisė teikti paaiškinimus, nors nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Dėl minėto skundo argumentų Institucija pakankamai aiškiai išdėstė savo poziciją, teismo posėdyje institucijos atstovas patvirtino, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nes iki bylos nagrinėjimo nebuvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atstovas patvirtino, kad pareiškėja su atstovu buvo atvykusi nurodytą datą į komisariatą, tačiau, kadangi jie neišsakė prašymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareigūnas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos atstovo teigimu, pareigūnas, matydamas, kad jie atvyko, turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas turėjo pasiklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, atstovo, kokiu tikslu jie atvyko į bylos nagrinėjimo vietą, išklausyti paaiškinimų prieš priimdamas nutarimą. Kita vertus, pati pareiškėja, jos atstovas taip pat galėjo aiškiai nurodyti, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylą. Dar daugiau, kaip nurodoma skunde, bylą nagrinėjantis pareigūnas leido pasisakyti, o pareiškėjos atstovas išsakė savo argumentus. Taigi, pareiškėjos teisė būti išklausyta nebuvo iš esmės pažeista. Teismas neturi pagrindo grąžinti bylą nuobaudą skyrusiai institucijai nagrinėti, nes, kaip minėta, teisė pasisakyti pareiškėjai buvo suteikta, be to, teismo posėdžio metu teismui nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas nebūtų pats galėjęs apklausti kokius nors asmenis ar išreikalauti kokius nors įrodymus. ANK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, kuriuos teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Tarp jų nustatytas vienintelis atvejis, kuomet teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, o būtent – kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų trūkumų nenustatyta, administracinio nusižengimo faktas abejonių nekelia, pačiai pareiškėjai aišku, dėl ko jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimu paskirta nuobauda, todėl medžiagos grąžinimu Institucijai tik būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. S. veika kvalifikuota teisingai ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, skirta pagal įstatymus. Pareiškėjai A. S. paskirta netgi mažesnė nei vidurkis bauda – 35 eurai, nors nebuvo nustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-1250-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė