Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei V. Ž., kaltinamajam N. D., jo gynėjui advokatui V. J., vertėjai Irinai Pirtinienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. J., jo atstovui advokatui E. J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. D. 2022 m. gegužės 19 d. apie 13.35 val., Plento-Kriaušių gatvių sankryžoje, Jonavoje, tarpusavyje kilusio konflikto su J. J. metu, sėdėdamas už automobilio Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, pro pravirą langą ranka sugriebęs už drabužių ir prisitraukęs prie savęs nukentėjusįjį J. J., kita ranka sudavė jam apie tris smūgius kumščiu į veidą, po to, išlipęs iš automobilio, sugriebęs už drabužių prispaudė nukentėjusįjį prie automobilio ir taip laikydamas apie keturis kartus spyrė jam į kairę koją - tuo padarė nukentėjusiajam J. J. kraujosruvą kairės akies vokuose bei nosies nugarėlėje, pereinančią į žandą, nubrozdinimą nosies kairėje, nubrozdinimą burnos srityje, kraujosruvą nugaros kairėje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, pereinančią į kelį bei blauzdą - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis N. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad galimai 2022 m. gegužės 19 d. apie 13.30 val. prie pirmo išvažiavimo iš SB „Draugystė“ prieš „Pavėsį“ jis norėjo išvažiuoti į plentą Jonava-Kaunas. Kai sustojo, prie jo priėjo nukentėjusysis ir pareiškė priekaištus, kad jo nepraleidžia. Iš kur atsirado nukentėjusysis – nesuprato. Atsakius, kad vietos visiems užtenka, nukentėjusysis, kažkuria ranka jam sudavė į veidą, t. y. į lūpas, prakirto lūpą ir lūžo apatinis dantis. Jis tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Būdamas automobilyje nukentėjusiojo sugriebęs nebuvo. Norėjo išlipti iš automobilio, bet nukentėjusysis jam sudavė į skruostą apie tris kartus. Iš automobilio išlipo pro priekines keleivio duris, priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam į kairį skruostą apie devynis smūgius. Pagalbos nesišaukė. Muštynių metu iš kažkur atsirado dviratininkas, kuris jį laikė už rankos. Jis nuo nukentėjusiojo gynėsi. Iki šio įvykio nukentėjusiojo nepažinojo ir neturi jokio pagrindo jo apkalbėti. Kaltinime nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam padaryti negalėjo. Konflikto pradžioje iš įvykio vietos norėjo išvažiuoti, tačiau nukentėjusysis jam neleido. Dėl patirtų sužalojimų į PK nesikreipė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis J. J., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. gegužės 19 d. Plento-Kriaušių gatvių sankryžoje, SB „Draugystė“ teritorijoje, važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Sankryžoje išvažinėjo kaltinamojo vairuojamas automobilis, o jis įvažinėjo į sankryžą elektriniu paspirtuku. Susidūrimas neįvyko. Paklausus kodėl kaltinamasis nesustojo, buvo paaiškinta, kad ženklas galioja tik jam. Kaltinamasis jį pasikvietė prie automobilio, priėjus, sugriebė už džinsinio švarkelio ir įtraukė galvą į automobilio vidų. Įtraukęs į vidų kaire ranka laikė už švarkelio, o dešine smūgiavo į veidą apie devynis kartus. Nesipriešino, nes nebuvo galimybių. Vėliau pavyko išsprūsti. Po to kaltinamasis iš automobilio išlipo, staigiu judesiu prispaudė jį prie automobilio durelių, koja norėjo įspirti į tarpkojį, jis apsigynė. Jis kaltinamąjį pasodino ant žolės, nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų sužalotas. Kažkoks pašalinis asmuo kaltinamajam pasiūlė pagalbą, bet jis atsisakė. Po to atvyko GMP ir Policija. Incidento metu jautė fizinį skausmą.

Liudytojas A. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. vasarą, datos neprisimena dviračiu važiavo pro SB „Draugystė“. Pravažiavus keliuką pamatė automobilį ir paspirtukininką, stovėjo du vyrai., kurie buvo prisilietę prie automobilio. Paspirtukas gulėjo ant žemės, vyrai kažką aiškinosi, suprato, kad vyksta incidentas. Vyko tampymasis už drabužių, kad vyko muštynės patvirtinti negali. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo liudytojas parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios datos ir laiko nepamena, apie pietus, dviračiu važiavo nuo Kauno Jonavos link, dviračių taku palei sodų bendrijos "Draugystė" tvorą. Pravažiuojant pro Plento-Kriaušių gatvių sankryžą, matė sankryžoje stovintį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo prie pat įvažiavimo į Plento gatvę ir jam pravažiuoti dviračių taku netrukdė. Tačiau, pravažiuodamas automobilį, žvilgtelėjo dešinėn link automobilio ir pamatė, kad prie automobilio kairės pusės ant žemės guli nuvirtęs paspirtukas, o greta jo stovi du jam nepažįstami vyrai, kurie buvo rankomis įsikibę vienas į kito drabužius, tampė vienas kitą ir mosavo rankomis, lyg ketintų suduoti. Priėjęs bandė kalbinti, klausti, kas vyksta. Jam atrodo, kad vyras, važiavęs paspirtuku, trumpai užsiminė, kad jis važiavo paspirtuku, jo nepraleido automobilis ir, kaip suprato, įvyko eismo įvykis. Suprasdamas, kad vyksta konfliktas ir manydamas, kad to priežastis - eismo įvykis, iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė apie jo akivaizdoje vykstančias muštynes. Nežino, kodėl pranešdamas nurodė, kad automobilio vairuotojas muša paspirtukininką. Matyt, toks tuo metu buvo susidaręs įspūdis. Tačiau iš tiesų jis nematė nei vieno suduoto tiesioginio smūgio. Matė, kad vyrai susikibę tampėsi, bet kad kuris nors kuriam smogtų kumščiu ar spirtų, nematė. Prie vyrų jis priėjo pranešęs apie įvykį, įkalbinėjo vienam kitą paleisti, pasitraukti vienam nuo kito ir gali būti, kad bandė juos rankomis vieną nuo kito atitraukti, bet kokius veiksmus atliko, neprisimena. Paspirtukininkas liko stovėti prie automobilio ir paspirtuko, o automobilio vairuotojas kiek atsitraukė, prisėdo ant žolės prie tvoros, po to atsigulė ir liko gulėti iki policijos pareigūnų atvykimo. Kol vyrai dar buvo įsikibę vienas į kito drabužius, nuo Jonavos atvažiavo ir sankryžoje į Kriaušių gatvę įsuko tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipęs maždaug 30 metų amžiaus vyras, paklausęs kas vyksta, pasiūlė iš automobilio ištraukti raktelius, kad šis nenuvažiuotų iš įvykio vietos ir raktelius pats ištraukė. Padavęs jam (A. R.) raktelius vyras nuvažiavo Kriaušių gatve į sodų bendrijos teritoriją. Automobilio raktelius jis padavė paspirtuko vairuotojui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jam privažiavus abu vyrai jau buvo su sumušimo žymėmis veiduose: automobilio vairuotojo buvo kruvinos lūpos, o paspirtukininko sumušta nosis, burna (1 t., b.l. 130-133).

Liudytoja I. V., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neprisimena, ji buvo prie Kebabinės, kuri yra priešais išvažiavimą iš SB „Draugystė“. Pamatė kaipo žmogus su paspirtuku spyrė į automobilį. Paspirtukininkas pradėjo mušti vairuotoją. Pastarasis išlipo pro keleivio pusę, vyko muštynės. Filmuoti pradėjo, kai paspirtukininkas priėjo prie automobilio. Filmuotą medžiagą perdavė kaltinamojo žmonai, kai ji vasarą pradėjo ieškoti liudininkų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatoma, jog J. J. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose bei nosies kairėje, pereinanti į žandą, nubrozdinimas nosies kairėje, nubrozdinimas burnos srityje, kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva kairėje šlaunyje, pereinanti į kelį bei blauzdą. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis nerodo sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 109-110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, jog N. D. nustatyta: kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva kairiame žande, kraujosruva nosies kairėje, apatinio kairiojo pirmo danties lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas yra neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (2 t., b.l. 26-27).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis dėl įvykio ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. 13.40 val. A. R. telefonu pranešė, kad Plento-Kriaušių gatvių sankryžoje, Jonavoje, automobilio Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas muša paspirtuko vairuotoją. Pridėta telefoninio pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė. Garso įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (1 t., b.l. 27-32).

Kitų objektų apžiūros protokolais nustatoma, kad apžiūrėta 16 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kuriuos pateikė LR VRM ITT paslaugų tarnyba. Nr. 1 apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas ant žolės gulintis N. D., kuris pareigūnams nurodo, kad važiuodamas automobiliu nepamatė paspirtuku važiavusio vyro, todėl jo atsiprašė, o šis per pravirą langą jį iškeikė ir smogė į veidą ir krūtinę. Nr. 2 apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas J. J. paaiškinimas, kuris stebisi girdėdamas N. D. aplinkybių aiškinimą ir nurodo, kad važiuodamas automobiliu šis vyras nepraleido jo, važiavusio paspirtuku, todėl paspirtuką vos spėjo sustabdyti. Sako, kad priėjęs prie automobilio, įspėjo vyrą, jog šis privalėjo sustoti, o vyras viena ranka sugriebė jį už švarko, kita - smūgiavo jam (J. A.) į veidą – kairį paakį, burnos-nosies sritį. Nr. 2 apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas įvykio liudytojo A. R. pasakojimas, kad konflikto pradžios jis nematė, kai privažiavo dviračiu, vyrai jau buvo susikibę ir mušė vienas kitą. Nr. 3 apžiūrėtame vaizdo įraše į pareigūnų klausimą, į kur jam buvo suduota, N. D. nurodo nosį, krūtinę, kairį skruostą. Atliekamas N. D. blaivumo patikrinimas, tačiau vyras pučia netinkamai, testo atlikti nepavyksta. Vyras tvirtina, kad negali įpūsti dėl astmos, tačiau GMP medikė į tai atsako, kad jam šiuo metu astmos nėra, kad jie patikrino – deguonies pasisavinimas „tvarkoje“, plaučiai - „tvarkoj“. Bandoma atlikti dar vieną testą, bet nepavyksta. Medikė vyrui paaiškina, kad jam tiesiog reikia pakvėpuoti, pasėdėti ir nusiraminti. Dar kartą bandoma atlikti testą, bet ir vėl nepavyksta. Nr. 1 ir Nr. 2 apžiūrėtuose įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, rastas tik vienas stovintis automobilis – N. D. priklausantis Opel Meriva. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę, atspausdinti sustabdytų kadrų vaizdai (1 t., b. l. 35-42, 43-45).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta 16 vaizdo įrašų, užfiksuotų policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, kuriuos pateikė LR VRM ITT paslaugų tarnybos. 13 numeriu apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas policijos tarnybinio automobilio atvykimas į įvykio vietą. Automobiliui artėjant prie įvykio vietos ir įsukant iš Plento į Kriaušių gatvę, Jonavoje, sankryžoje matomas stovintis pilkos spalvos automobilis Opel Meriva. Vaizdo kamera neužfiksuota automobilių, išvažiuojančių iš Kriaušių gatvės į Plento gatvę bei sustojusių Kriaušių gatvėje už automobilio Opel Meriva. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į 3 kompaktines plokšteles, atspausdinti sustabdytų kadrų vaizdai (1 t., b. l. 48-52).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. apžiūrėta Plento-Kriaušių gatvių sankirta, Jonavoje. Kriaušių g. stovi automobilis Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės priekinis langas atidarytas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis užlenktas. Išvažiuojant iš Kriaušių g. į Plento g. stovi ženklas „STOP“. Į metalinius vartus stovi atremtas paspirtukas. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 59-65, 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltę neigia.

Kaltinamasis kaltės nepripažįsta. Nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvada, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatoma, jog J. J. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose bei nosies kairėje, pereinanti į žandą, nubrozdinimas nosies kairėje, nubrozdinimas burnos srityje, kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva kairėje šlaunyje, pereinanti į kelį bei blauzdą. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis nerodo sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 109-110). Iš vaizdo įrašų matyti, kad jokie tretieji asmenys konflikte nedalyvavo. Kaltinamasis nurodė, kad jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo jau vien todėl, kad sunkiai vaikšto, o dešinės rankos negali net pakelti, kad suduotų smūgį, iš liudytojos I. V. daryto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis sugebėjo ne tik iš vairuotojo sėdynės persėsti į keleivio sėdynę, bet ir sparčiu žingsniu, nesiramsčiuodamas apėjo automobilį bei prisiartinęs prie nukentėjusiojo jį sugriebė ir dešine ranka smūgiavo nukentėjusiajam į galvą. Ir nors teigė, kad dėl nukentėjusiojo prieš jį panaudoto smurto pasijautė blogai, ėmė dusti, tačiau pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kai atvykusi medikė apžiūrėjusi kaltinamąjį sako, jog N. D. astmos nėra, deguonies pasisavinimas ir plaučiai tvarkoj, ir tai leidžia manyti, kad kaltinamojo nusiskundimai sveikata galėjo būti apsimestiniai. Kaltinamojo teiginys, kad tai jis turėjo gintis ir tai buvo savigyna, taip pat neatitinka byloje surinktos medžiagos. Policijos pareigūnų vaizdo kameromis darytame įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams sako, kad „jis mane prisitraukė už drabužių prie lango ir smūgiavo, o tada aš atgal“. I. V. pateiktame įraše galimai ir yra užfiksuotas šis epizodas. Vaizdo įrašas prasideda nuo to momento, kai nukentėjusysis stovi prie automobilio vairuotojo durelių, atlieka mostus rankomis – šiuos jo veiksmus galima vertinti tiek kaip atsistūmimą nuo kaltinamojo, tiek, atsižvelgiant į pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotą nukentėjusiojo paaiškinimą, kaip sudavimą ginantis. Liudytojos I. V. darytas įrašas, kuriame neužfiksuota konflikto pradžia, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad jam priėjus prie automobilio, kaltinamasis sugriebęs už drabužių prisitraukė jį pro langą ir sudavė smūgius į veidą. Taip pat pažymėtina, kad konfliktas tuo galėjo ir pasibaigti – matyti, kad nukentėjusysis atsitraukė nuo automobilio, pakėlė nuo žemės savo paspirtuką ir susirinko nukritusius daiktus, tačiau kaltinamasis, tuo metu, išlipęs iš automobilio ir apėjęs automobilį, sugriebė nukentėjusįjį ties gerkle, prirėmė prie automobilio, su juo susigrūmė bei sudavė jam mažiausiai šešis smūgius. Nors N. D. teigia, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad jo veiksmai buvo puolamieji, kadangi jokio pavojingo kėsinimo tuo metu nebuvo, nukentėjusįjį puolė ir smūgius šalia automobilio nukentėjusiajam sudavė šiam nesirengiant atlikti jokių kėsinimosi veiksmų, t. y. jau pasibaigus pirminiam konfliktui, t. y. kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.

Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus atsižvelgia į tą aplinkybę, kad teisme juos duodamas buvo garbaus amžiaus, po įvykio patyręs sunkią traumą, todėl kai kurios įvykio detalės galėjo nesutapti, t. y. nukentėjusysis galėjo sąžiningai klysti.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad N. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jis J. J. tarpusavyje kilusio konflikto su J. J. metu, sėdėdamas už automobilio Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, pro pravirą langą ranka sugriebęs už drabužių ir prisitraukęs prie savęs nukentėjusįjį J. J., kita ranka sudavė jam apie tris smūgius kumščiu į veidą, po to, išlipęs iš automobilio, sugriebęs už drabužių prispaudė nukentėjusįjį prie automobilio ir taip laikydamas apie keturis kartus spyrė jam į kairę koją - tuo padarė nukentėjusiajam J. J. kraujosruvą kairės akies vokuose bei nosies nugarėlėje, pereinančią į žandą, nubrozdinimą nosies kairėje, nubrozdinimą burnos srityje, kraujosruvą nugaros kairėje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, pereinančią į kelį bei blauzdą - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į N. D. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad N. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant N. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (2 t. b. l. 38-39), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 47-48), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b.l. 42-43), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b.l. 42-43). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad N. D. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. J. yra pareiškęs 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis J. J. mirė 2022 m. gruodžio 30 d. (2 t. b. l. 149). Pagal teismų praktiką, neturtinė žala atlyginama tiesiogiai nukentėjusiems asmenims, o asmeniui dėl nusikalstamos veikos mirus, neturtinė žala gali būti atlyginama tretiems asmenims, kai nukentėjusiojo mirtis yra priežastiniame ryšyje su kaltininko veiksmais. Kadangi nukentėjusiojo mirtis nėra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo N. D. veiksmais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje byloje paliktinas nenagrinėtu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – 5 vnt. CD laikmenų, paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022 m. liepos 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į N. D. pinigines lėšas -1500 eurų, banko „Swedbank“ AB atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

N. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti N. D. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – 5 vnt. CD laikmenų, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022 m. liepos 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į N. D. pinigines lėšas -1500 eurų, banko „Swedbank“ AB atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

J. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti N. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.