Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir A. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, išieškotojas Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis I. G. 2013-02-05 patvarkymu (b.l. 2) skundą prašė atmesti. Nurodė, kad vykdymo procese paskyrus įkeisto nekilnojamojo turto ekspertizę buvo nustatyta mažesnė, nei pagal vykdomąjį dokumentą išieškotina skola, įkeisto hipoteka turto vertė, ir realizavus tik įkeistą turtą gali likti nepadengta skolos dalis. Todėl vykdymo proceso metu areštuotas kelias (1/16 dalis žemės sklypo), kurios yra neatsiejama įkeisto turto dalis, užtikrinanti patekimą į kvartalo žemės sklypus, be to, šis papildomai areštuotas sklypas gali būti parduotos tik kartu su žemės sklypu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir statiniu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkų prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka įkeistu žemės sklypu ir dviem butais. Skolininkams priklausantis kelias nėra įkeistas ir juo nėra užtikrinta skolininkų prievolė grąžinti paskolą kreditoriui. Todėl neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma turi būti nukreipiamas į šį įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kito skolininkų turto areštavimas bei išieškojimas iš jo gali būti vykdomas tik tuo atveju, kai varžytynėse įkeistas turtas bus parduotas ir gauta pinigų suma būtų mažesnė, nei priklauso kreditoriui. Aplinkybė, kad šiuo metu nėra realizuotas išieškotojo naudai įkeistas turtas, daro neteisėtu turto arešto aktą, kuriuo yra papildomai areštuotas neįkeistas skolininkų turtas, t.y. kelias.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis turėjo teisę areštuoti kitą neįkeistą skolininkų turtą, nes gautina pinigų suma už įkeisto turto realizavimą nepadengs kreditoriaus reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tolesni vykdymo veiksmai gali būti tęsiami tik po to, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir tik tuo atveju, kai kreditorius pasinaudoja CK 4.193 str. 1 d. įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, antstolis skolininkų turto atžvilgiu taikyti apribojimus anksčiau, nei kad paaiškėja nurodytos aplinkybės, neturėjo teisės, nes galima situacija, kad tolimesni vykdymo veiksmai skolininkų turto atžvilgiu apskritai nebūtų atliekami. Tokiu atveju antstolio taikyti suvaržymai skolininkų turto atžvilgiu taptų neproporcingi ir nepagrįsti.CPK 675 str. 2 d. nenumatyta antstolio teisė areštuoti turtą nurodytoje situacijoje, t.y. dar nerealizavus įkeisto turto. Nerealizavus įkeisto turto, negali būti nustatyta kokia apimtimi yra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas, tik atlikus nurodytus veiksmus antstoliui tampa žinoma, kokia apimtimi galima taikyti suvaržymus skolininko neįkeisto turto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl antstolio teisės taikyti neįkeisto turto areštą nepabaigus priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų.

Nustatyta, kad antstolio I. G. kontoroje yra vykdoma 2012-06-22 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis Nr.3038V/2012 dėl 169 870,39 EUR skolos, 16 proc. palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkų V. G. ir A. G. kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą kreditoriui turtą (vykdomoji byla Nr. 0008/12/02607). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2012-11-20 turto arešto aktu areštavo skolininkams nuosavybės teise priklausantį ir hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą: 731/1373 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esantį statinį (butą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (v.b.l.60-61). Šio turto vertei nustatyti 2012-11-09 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė (v.b.l.62). Kaip matyti iš UAB „Domus Optima“ ekspertizės akto išvadų, 731/1373 dalis žemės sklypo buvo įvertinta bendra 60 000 Lt suma kartu su kitu, kreditoriui neįkeistu žemės sklypu, t.y. 1/16 dalimi žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (b.l. 10-11, 12), atskirai neišskiriant pastarojo sklypo vertės ir traktuojant jį neatsiejama žemės sklypo su butu dalimi (turto vertinimo ataskaitos, reg. Nr. 12-12-92, 6 lapas). Atitinkamai šiame žemės sklype esančio buto rinkos vertė buvo nustatyta 306 000 Lt, o kito įkeisto kreditoriui buto vertė nurodoma 146 000 Lt (turto vertinimo ataskaita reg. Nr. 12-12-91, 4 lapas). Atsižvelgdamas į tokias ekspertų išvadas, antstolis 2013-01-09 patvarkymu papildomai areštavo ir kreditoriui neįkeistą skolininkų turtą, t.y. 1/16 dalis 0,1348 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), v.b.l. 89-90, 92-93, bei tos pačios dienos patvarkymu nustatė parduodamo iš pirmųjų varžytinių, įskaitytinai ir neįkeisto, turto pradinę kainą, lygią 80 proc. nuo ekspertų nustatytos šio turto vertės (v.b.l.91). Apie neįkeisto turto arešto faktą skolininkams (apeliantams) pranešta skundžiamu 2013-01-09 patvarkymu dėl informacijos Nr.38 8 2013 01 09 2607/12-1 (b.l. 6, v.b.l.92-94). Apeliantai, remdamiesi CK 4.193 str. 1 d. nuostatomis bei atsižvelgdami į aplinkybę, kad įkeisto turto realizavimo procedūra dar nebaigta, skundžia minėtus turto arešto aktą bei patvarkymą dėl informacijos pateikimo, nurodydami, kad antstolis pagal įstatymą negalėjo atlikti nurodytų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Šiuo konkrečiu atveju antstoliui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas (2012-06-22 hipotekos teisėjos nutartis) dėl skolos iš apeliantų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Tokio išieškojimo specifiką reglamentuoja procesinės ir materialinės teisės normos. Antai CK 4.193 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus teisė reikalauti tęsti skolos išieškojimo procedūrą, jeigu įkeisto turto pardavimo varžytinėse atveju gautoji suma nepadengia kreditoriui priklausančios sumos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditoriaus teisės skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t.y. neįkeisto skolininko turto, yra ribojama. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo vertės nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-573/2004). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tik tokiu atveju antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 str. 1 d. įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010). Išieškojimas iš daikto, kuriam neįregistruota sutartinė hipoteka, reikštų sutartinės hipotekos lakšto turinio keitimą, išplėtimą, įregistruotos hipotekos keitimą, nors įstatymu nustatyta, kad hipoteka keičiama ir padaryti pakeitimai fiksuojami ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (CK 4.186 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010-04-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-160/2010). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo veiksmai gali būti tęsiami skolininko atžvilgiu esant šioms sąlygoms: įkeistas daiktas (daiktai) parduodami varžytinėse; gaunama iš turto pardavimo suma yra mažesnė, nei priklauso kreditoriui; kreditorius pasinaudoja CK 4.193 str. 1 d. įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai ir galimybė skolininko atžvilgiu taikyti priverstinio vykdymo veiksmus anksčiau, nei paaiškėja nurodytos aplinkybės, teisės aktuose nėra numatyta.

Esant nurodytoms teisės aktų nuostatoms bei jas aiškinančiai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo argumentais, kad antstolis skolininko neįkeisto turto atžvilgiu apribojimus gali taikyti tik po to, kai yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra ir tik tuo atveju, jeigu įkeisti turto vertės nepakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, be to, šis aiškiai išreikštų valią tęsti išieškojimo procedūras. Tokiu atveju antstolį jau saisto ir CPK 664 str. nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė, t.y. neišieškotos skolos likutis išieškomas iš pinginių lėšų, turtinių teisių, gaunamų pajamų (nagrinėjamos bylos atveju skolininkų turimų ar gaunamų piniginių lėšų paieška vykdomojoje byloje net nebuvo atliekama), ir tik po to iš nekilnojamojo turto. Antstolis, viena vertus, nepagrįstai priskyrė skolininko kreditoriui neįkeistą, savarankišką nekilnojamąjį daiktą prie įkeistų daiktų priklausinių kategorijos ir skundžiamu patvarkymu ėmėsi veiksmų jį parduoti varžytinėse kartu su įkeistais daiktais, nustatydamas bendrą visų šių objektų (turtinio komplekso) pradinę pardavimo iš varžytinių kainą. Kita vertus, antstolis kreditoriaus reikalavimui patenkinti areštavo skolininkams priklausantį turtą dar nepasibaigus išieškojimo iš įkeisto turto procesui, nepaaiškėjus, kokia skolos kreditoriui dalis nebuvo atlyginta ir ar ji negali būti atlyginta iš jų turimų ar gaunamų piniginių lėšų, neesant kreditoriaus išreikštos valios vykdyti skolos išieškojimą iš neįkeisto turto, vien atsižvelgdamas į eksperto pastabas apie kelio ir kitų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų ir viename jų esančio statinio) sąsajas. Aplinkybė, kad ginčo objekto funkcinė paskirtis yra kelias, kuriuo užtikrinamas patekimas į kvartalo žemės sklypus, ar apeliantų (pirkėjų) ir šio nekilnojamojo turto pardavėjų susitarimai bei įsipareigojimai 2009-04-29 pirkimo-pardavimo sutartyje (v.b.l. 51-54), nepakeičia nei šio 1/16 dalies žemės sklypo teisinio statuso kaip savarankiško nekilnojamojo daikto, o ne kito daikto priklausinio (b.l. 10-11), nei hipotekos objekto apibrėžimo, pateikto CK 4.171 str. (galiojusi įkeitimo sutarties sudarymo metu įst. red.), nei hipotekos sandorio šalių (t.y. apeliantų ir jų kreditoriaus) susitarimų turinio. Akivaizdu, kad kelias galėjo būti įkeičiamas kreditoriui savarankiškai, nes pagal nurodytos teisės normos 1 dalį hipotekos objektu galėjo būti atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Nors pagal CK 4.171 str. 2 d. įkeičiant pagrindinį daiktą buvo laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys ir būsimi nekilnojamieji ar kilnojamieji prie nekilnojamojo daikto prisijungę priklausiniai (CK 4.19 str.) (šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje kalbama apie antraeilius daiktus, CK 4.13 str.), žemės įkeitimui taikytina specialioji teisės norma - CK 4.171 str. 12 d. Joje nebuvo nustatyta, kad savarankiškas nekilnojamasis daiktas – registre įregistruotas žemės sklypas - gali būti kito įkeičiamo žemės sklypo priklausiniu, tokiu laikytinas tik statinys. Taigi pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas nurodytas teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypas (kelio dalis) yra antrojo sklypo priklausinys ir negali būti parduodamas atskirai, o antstolio veiksmai, jį areštuojant bei siekiant nukreipti skolos išieškojimą ir į šį neįkeistą daiktą, kaip į kaip vieningą kompleksą, teisėti. Net ir sutinkant su išieškotojo pozicija, kad hipotekos teisėjo nutartimi yra išspręstas visos skolos (išieškotinos tiek iš įkeisto, tiek ir neįkeisto turto) priteisimo klausimas, kiti vykdymo veiksmai iš karto, nepabaigus priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų, negali būti atliekami dėl specialiai išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto nustatyto teisinio reglamentavimo.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2013-04-12 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti pareiškėjų V. G. ir A. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.

Panaikinti antstolio I. G. 2013-01-09 patvarkymą dėl informacijos Nr. 38 8 2013 01 09 2607/12-1 bei 2013-01-09 turto arešto aktą Nr. 9 8 2013 01 09 2607, priimtus vykdomojoje byloje Nr.0008/12/02607.