Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-12 · Administracinė byla Nr. eAS-1043-575/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-12
Bylos Nr.
eAS-1043-575/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01629-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
P. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-1043-575/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01629-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai neatitinka tikrovės.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Teismas analizavo Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Rašto informacinio pobūdžio ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais paminėti rezoliucijoje).

Teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais tikrovės taip pat nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu ir pareiškėjo reikalavimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo teiginių neatitikimo tikrovei atsisakė priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas eiline, kartotine ir teisiškai netikslia nutartimi išsprendė skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir atsisakė skundą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų pagrindais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis į teismą kreipiasi pagal įstatymų nustatytą tvarką, įgyvendindamas pažeistų asmens teisių gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad yra priimtos įsiteisėjusios Regionų administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025 ir kt. dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 pripažino Raštą informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025).

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11863-362/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12364-505/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiomis Regionų administracinio teismo nutartimis pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dėl to, kad Regionų administracinis teismas minėtose administracinėse bylose sprendė analogiško turinio pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šiuo teisiniu pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025), laikėsi pozicijos, jog Ministerijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, šį pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ginčijamą Raštą vertinti kitaip.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025).

Pareiškėjas skunde (pareiškime) taip pat prašė teismo pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės. Nors pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku, tačiau šią pareiškėjo skundo dalį taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą bei motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad ir šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Tų pačių argumentų pagrindu teisėjų kolegija nenagrinėja ir pareiškėjo atskirajame skunde pateikto analogiško prašymo dėl pripažinimo (ABTĮ 17 str., 18 str.).

Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįsta, tačiau šiuo atveju turėjo būti nurodyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose įtvirtinti atsisakymo priimti skundą pagrindai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat nenustatė poreikio priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan