Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG117/07-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. BR6-309 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir NMA sprendimas) ir 3) įpareigoti atsakovą 2018 m. birželio 4 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 18-1011880108-1 (toliau – ir Paraiška), vertinti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo NMA bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisija 2022 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą išnagrinėjusi jo skundą dėl NMA sprendimo, kuriuo NMA, pakartotinai įvertinusi Paraišką, nusprendė neskirti paramos pagal priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, pritaikė ilgalaikę sankciją, kurios suma viršija priskaičiuotas paramos sumas pagal kitas programos priemones, dėl to pareiškėjas iki šiol negavo jokios paramos už žemės ūkio produkcijos auginimą už 2018 m. Ginčas tarp pareiškėjo ir NMA dėl Paraiškos vertinimo kilo dar 2019 m., ir tiek Komisijoje, tiek administraciniuose teismuose jau buvo nagrinėtas.

2.2. Pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla, augina žemės ūkio produkciją, nuo 2014 m. iki 2018 m. kasmet dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programose pagal priemones „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, „Žalinimo išmoka“, „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Išmoka už pirmuosius hektarus“. Kasmet NMA teikdavo atitinkamas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, kuriose deklaruodavo, jog jo valdomame lauke, esančiame Pasvalio raj. sav., Pumpėnų sen., Januškų k., pasodinti ir auginami šaltalankiai (kodas ŠAU). NMA kasmet lauką tikrindavo ir, nenustačiusi esminių pažeidimų, 2015 – 2018 m. sprendimais skyrė ir išmokėjo paramą, įskaitant ir pagal programos priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, t. y. paramą už šaltalankių auginimą už 2014 – 2017 m. Tą patį lauką kasmet tikrindavo ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ specialistai, kurie, kaip ir atsakovas, nustatė jame tinkamai auginamus šaltalankius. Tame lauke 2018 m. NMA tikrintojas šaltalankių neaptiko, 2018 m. rugsėjo 17 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. 18-1011880108-D4-1 pažymėjo, kad lauke šaltalankiai neaugo. Ataskaitoje nurodyta, jog lauke augo ne šaltalankiai, o 5 metų ir daugiau amžiaus daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt., kodas DGP). Tą patį lauką 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrino VšĮ „Ekoagros“ specialistai. Patikros rezultatai užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-U-18-02408 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. augalų tankumo skaičiavimo akte. Kvalifikuotų specialistų išvada – situacija lauke atitinka deklaruotą Paraiškoje. Susipažinęs su šių patikrų rezultatais, pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. informavo NMA apie VšĮ „Ekoagros“ patikros rezultatus, nurodė prieštaravimus, kuriuos prašė įvertinti, pašalinti, įskaitant ir papildomos lauko patikros vietoje atlikimą.

2.3. NMA 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3408163, kuriuo atsisakė suteikti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemones „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (MPŪV priemonė), taip pat atsisakė išmokėti tiesiogines išmokas – susietąją paramą už plotą, kuriame auginamos uogos (šaltalankiai) iš sertifikuotos sėklos, sumažino kitas tiesiogines išmokas, pritaikė ilgalaikes sankcijas už Paraiškoje deklaruotus neteisingus duomenis. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 21R-614 (AG-519/02-2019) jį patenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), išnagrinėjęs NMA skundą dėl LAGK sprendimo, 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu jį panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 paliko galioti LAGK 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, įpareigojo NMA Paraišką vertinti iš naujo. NMA įvertino Paraišką iš naujo, 2022 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą.

2.4. Ginčas kilo dėl to, ar jis tinkamai deklaravo auginamą žemės ūkio kultūrą atitinkamai paramai pagal Paraiškoje nurodytas programos priemones gauti. Esminė šio ginčo turinio dalis yra faktinių aplinkybių nustatymas – kokia žemės ūkio naudmena augo pareiškėjo lauke 2018 m. Pareiškėjui po LVAT galutinio ir neskundžiamo sprendimo liko neaiškios ir šio ginčo ribos. Administraciniai teismai absoliučiai nepasisakė dėl esminių jo argumentų, įskaitant ir dėl fakto, kokia žemės ūkio naudmena vyravo pareiškėjo lauke, pažeidė jo teisę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (47 str.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (13 str.), kurią Lietuvos valstybė privalo užtikrinti.

2.5. NMA, įpareigota naujai įvertinti Paraišką, turėjo vadovautis 2019 m. Komisijos jau nustatytu ir nepaneigtu faktu, kad pareiškėjo lauke augo šaltalankiai, arba šį faktą paneigti pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultate. NMA akto teisėtumą ir pagrįstumą vertinusi Komisija privalėjo atsižvelgti į savo pačios 2019 m. priimtą ir galutinai įsigaliojusį sprendimą bei jame nustatytus faktus, o, priimdama skundžiamą sprendimą, privalėjo tuos faktus bendra tvarka paneigti išsamiais ir pagrįstais argumentais.

2.6. NMA pakartotinai Paraišką įvertino vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kokiais buvo priimtas 2019 m. Komisijai skųstas ir Komisijos bei LVAT neteisėtu pripažintas bei panaikintas NMA 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. BR6-3408163. Abu aktus priėmė tas pats NMA darbuotojas A. Š.. Atsakovo vertinimus turėjo riboti galiojančio Komisijos 2019 m. sprendimo turinys, įskaitant Komisijos nustatytą ir jokių teismų nepaneigtą faktą, jog jo lauke 2018 m. augo šaltalankiai.

2.7. Komisija skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė reikalavimams sodo tarpueilių pločių atstumams, reikalavimams lauką (ir tarpueilius) nušienauti, išnaikinti piktžoles, šaltalankių augalų tankiui ir pan. Komisija šio ginčo ribas vertino labai plačiai, nesigilindama ir absoliučiai neaiškindama LVAT sprendimo, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies. Komisija nesiaiškino, kokia dalimi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ginčas turėtų būti tęsiamas ir kurioje dalyje ginčas galutinai išnagrinėtas.

2.8. Komisijos sprendime nepateikta jokių argumentų, Komisija tik nurodė ginčo šalių bei LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo argumentus ir išvadas, nenustatė faktinių aplinkybių, nepateikė vertinimų. Komisija nepasisakė dėl tų faktų, dėl argumentų pripažinimo ar atmetimo, skundžiamame sprendime nepalygino su jo pateiktais faktais ir argumentais, absoliučiai neatsižvelgė į iškeltus prieštaravimus tarp jų, nepadarė jokių išvadų, susijusių su Komisijos priimtu galutiniu sprendimu. Komisija, skundžiamame sprendime aptardama lauke buvusio sodo tarpueilių pločių atstumus, lauko (ir tarpueilių) nušienavimą, piktžolių išnaikinimą ir kt., perteikė NMA išsakytus teisinius reikalavimus, kaip laukas turėtų būti nušienautas, išnaikintos piktžolės, kokie turėtų būti atstumai tarp eilių, tačiau viso to nesusiejo su konkrečia situacija, nenustatė pažeidimų, nepadarė išvadų.

2.9. Dėl reikalavimų išnaikinti piktžoles, Komisija nevertino ir fakto, jog jis augino ekologišką produkciją, Paraiškoje deklaravo, jog siekia gauti paramą ir pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Komisija neatsižvelgė, kad ekologiškos produkcijos auginimui keliami kitokie reikalavimai, susiję su piktžolių buvimu lauke bei su piktžolių išnaikinimo būdais ir galimybėmis.

2.10. Dėl reikalavimo nušienauti lauką Komisija nevertino pareiškėjo skundo Komisijai argumentų, susijusių su atitinkamais prieštaravimais NMA veiksmuose (priimtuose aktuose).

2.11. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole nurodyta, kad 2018 m. kovo 15–20 dienomis tarpueiliai nušienauti, augalų atžalų eilėse nėra. Šio fakto Komisija taip pat nevertino, nepaneigė, nepašalino atitinkamų prieštaravimų su argumentais ir faktais, nurodytais tiek NMA dokumentuose, tiek Komisijos 2019 m. sprendime.

2.12. Komisija absoliučiai neatsižvelgė į skundo argumentus: dėl augalų tankio, dėl aplinkybių, susijusių su NMA tikrintojo veiksmais atliekant patikrą, pačios patikros vietoje ataskaitos prieštaringumą. Pareiškėjo argumentai pateikti jo 2022 m. vasario 18 d. skunde Komisijai.

2.13. NMA sprendime konstatavo, jog 2018 m. šaltalankių uogynams jau turėjo būti penkeri metai, 2014 m. pasodinti šaltalankiai jau turėjo būti subrendę. NMA teigimu, sausra negalėjo turėti jokios ženklios įtakos. 2018 m. lauke šaltalankių augalų tankis buvo toks, koks nuolat būdavo tame pačiame lauke 2014 – 2017 m., kai buvo mokama parama būtent už tinkamą šaltalankių auginimą. Kad lauke 2018 m. vyravo šaltalankiai, nustatyta bei patvirtinta Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendime. NMA, pasisakydama dėl sausros įtakos 2014 m. pasodintiems šaltalankiams, pirmiausia turėjo bendra tvarka paneigti faktą, jog tie šaltalankiai lauke augo, neišnyko, nenudžiūvo.

2.14. Pareiškėjas siekė paramos ir pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, tai deklaruota Paraiškoje, tačiau pagal šią priemonę paramos negaudavo ir sprendimų neginčijo. Pareiškėjui nepavykdavo pasiekti reikiamo augalų tankio paramai būtent pagal šią priemonę gauti. Šaltalankių tankis 300 vnt./ha nėra pakankamas pastarajai paramai gauti, tačiau pakankamas gauti paramai pagal visas kitas programos priemones, deklaruotas Paraiškoje, įskaitant ir pagal priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“.

2.15. Dalyvaudamas Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programoje ir pagal jos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, stengėsi atitikti ir šiai programos priemonei keliamus reikalavimus. Būtent tuo tikslu 2018 m. iš ūkininko D. B. įsigijo 25 000 vnt. šaltalankių moteriškų medelių Ščerbinka veislės, kurių dalį 2018 m. kovo 15 – 20 d. pasodino lauke, likusią dalį planavo pasodinti tų pačių metų rudenį. Naujai pasodinti šaltalankiai dėl sausros neprigijo. Apie tai jis laiku 2018 m. spalio 24 d. pranešimu informavo NMA. Kiti 2014 m. pasodinti šaltalankiai toliau augo pareiškėjo lauke.

2.16. NMA sprendime pasisakė ir dėl sausros įtakos 2018 m. naujai pasodintiems šaltalankiams. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, jog 2018 m. kovo mėn. pasodinęs šaltalankius, jis iki 2018 m. liepos mėn., kai Lietuvoje buvo paskelbta stichinė sausra, turėjo matyti, ar po trijų mėnesių nuo pasodinimo sodinukai yra gyvybingi. Šaltalankiai neprigijo ne 2018 m. liepos mėn., o rudenį, ir toks elgesys yra logiškas. Sausros pradžioje lauke jis stebėjo tebeaugančius šaltalankius. Tik 2018 m. rudenį, besitęsiant sausrai, jis pastebėjo, jog šaltalankiai neprigijo. Tik po to, kai sužinojo, kad šaltalankiai neprigijo, ir neprigijimo priežastis nedelsiant informavo NMA.

2.17. Nepaisant LVAT pastabų dėl atsakovo dviprasmiškos pozicijos, t. y. viešai skelbtos informacijos dėl žinojimo apie sausrą ir dėl ūkininkų atleidimo nuo pareigos apie tai informuoti NMA, 2022 m. sausio 20 d. sprendime atsakovas šios spragos nepašalino.