Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-153-593/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-06
Bylos Nr.: 1A-153-593/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41659-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: A. K.
Nukentėjusysis: D. G.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Advokatai: Vytautas Sirvydis

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-593/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41659-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Nukentėjusiojo D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. nukentėjusiojo naudai 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo D. G. naudai iš A. K. priteista 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. K. civilinio ieškovo naudai priteista 540,70 Eur (penki šimtai keturiasdešimt eurų ir 70 centų) turtinės žalos atlyginimo.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – nuplėšdamas D. G. nuo veido nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas į krūtinę, dėl ko šis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

2.1. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, apžvalgos Nr. AB-53-1 (Teismų praktika Nr. 53, p. 692-745) nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti atskleistas įrodymų tarpusavio ryšys ir pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais, prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta arba kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas ir priimtas visiškai ignoruojant gynybos argumentus, nors šių argumentų išklausymas būtų leidęs pirmosios instancijos teismui nepadaryti esminių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų. Apylinkės teismas akivaizdžiai netinkamai interpretavo vaizdo įrašus, visiškai atmesdamas liudytojų S. R., A. L., S. S., E. D., K. V., D. R. parodymus, taip pat ir jo, nuteistojo, nuoseklius parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Apelianto ir jo gynėjo nuomone, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo procesas pirmosios instancijos teisme neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.2. Skunde apeliantas pažymi, jog faktas, kad griovimo darbai buvo visiškai neteisėti, o užsakovo A. D. ir nukentėjusiojo D. G. veiksmai buvo itin įžūlūs ir ciniški, aiškėja ne tik iš apylinkės teismo nevertintų (atmestų) liudytojų parodymų, bet ir iš įsiteisėjusio Regionų apygardos teismo Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-l 147-342/2021, kuris paliktas nepakeistas ir po jo peržiūrėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas daro akivaizdžią procesinę klaidą, teigdamas, kad neturi teisinės reikšmės faktas, jog statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) ketvirtai kategorijai priskirtas statinys, teisiškai traktuojamas kaip kultūros paveldo statinys ir tokio statinio griovimo darbai turi būti vykdomi pagal specialų atsakingų institucijų suderintą paveldo apsaugos planą. Būtent užsakovo A. D. ir nukentėjusiojo D. G. veiksmų neteisėtumas yra esminis dalykas, kurį nuteistasis privalėjo sustabdyti. Itin vertingo pastato brutalus niokojimas, ciniškai ignoruojant valstybės institucijų nurodymus stabdyti griovimo darbus, yra ne menkavertis pretekstas, o tokio veikimo sustabdymas yra ne viešosios tvarkos trikdymas, bet socialiai vertinga veikla.

2.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad jo veiksmų tikslas (kuris buvo pasiektas, nes būtinoji pastato atkūrimui materija, sustabdžius griovimą, išsaugota) buvo sustabdyti neteisėtus, itin įžūlius, šeštadienį vykdomus griovimo darbus, keliančius didžiulę žalą visuomenės sveikatai (miesto gyventojų nuodijimas asbesto dulkėmis) bei kultūros paveldui. Tokio motyvo tapatinti su nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu negalima, todėl apylinkės teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Kitomis priemonėmis ir būdais paveikti asmenis, niokojančius kultūrinį paveldą, nebuvo galima, o padaryta žala yra kur kas menkesnė, nei pasiektas rezultatas. Be to, viešoji rimtis ir tvarka buvo trikdoma ne jo, o D. G., vykdžiusio užsakovo A. D. užsakymą, veiksmais, nes ne darbo dieną sunkiasvore technika buvo laužomas asbestinis šiferio stogas.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas viso įvykių konteksto, faktiškai toleravo, kad ne apeliantas, o jo oponentai pasirinko itin brutalų, cinišką būdą išeiginę dieną atlikti neteisėtus veiksmus – sunaikinti ypatingai vertingą (duomenys neskelbtini) m. architekto A. G. suprojektuotą Lietuvos savanorio ir kariuomenės kūrėjo, žymaus tarpukario intelektualo ir visuomenės veikėjo P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai labai vertingas statinys, esantis (duomenys neskelbtini) architektūriniame urbanistiniame draustinyje, būtent dėl tokių namų vertingųjų saugomų savybių (duomenys neskelbtini) ir tapo žymus. Be to, jis, kaip architektas, tokį architektūrinio ir tuo pačiu kultūros paveldo niokojimą suvokia kur kas jautriau, nei eilinis pilietis, neturintis architektūros bei istorinių žinių. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo jo parodymus, kad jokio tikslo sukelti fizinį skausmą nebuvo. Tikslas buvo pažadinti žmogaus dėmesį, gebėjimą suvokti situaciją ir, kaip rodo tolesnė istorija, tai pavyko, nes asmuo prisistatė, pasakė įmonės pavadinimą. Taigi, jis siekė tik padėti pareigūnams.

2.5. Apeliantas skunde nurodo, kad jo veiksmuose yra BK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė (nors bet kuriuo atveju BK 284 straipsnio nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių nėra). Liudytojas S. R. parodė, kad analogiško atvejo (brutalaus, ciniško pastato griovimo) jam neteko matyti ir šis atvejis yra precedentas, rodantis valstybės, savivaldybės bejėgiškumą, negalėjimą apsiginti, kas leidžia teigti, kad tokių atvejų tik daugės. Liudytojas A. L. negalėjo patikėti, kad penktadienį nevykę griovimo darbai šeštadienį buvo atnaujinti, nepaisant jokių aplinkosauginių reikalavimų. Šis du kartus skambino į policiją, tačiau pastaroji į susidariusią situaciją žiūrėjo aplaidžiai ir į pranešimus nereagavo. Įvykio metu buvo nemažai žmonių, pasipiktinusių policijos neveiklumu. Liudytojas A. L. matė momentą, kai apeliantas stumtelėjo „D.“ direktorių, liudytojas namuose peržiūrėjo 10 kartų įrašą ir matė, kad direktorius užkliuvo už tvoros ir nukrito. Liudytojas S. S. teisme parodė, kad A. K. atstovavo viešąjį interesą, o griovėjas bandė įgyvendinti privatų interesą.

2.6. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, jei nukentėjusysis D. G. patyrė fizinį skausmą, tai ši aplinkybė galėtų būti reikšminga nebent BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požiūriu (kuo apeliantas nebuvo kaltinamas), tačiau ir šiuo aspektu tokios aplinkybės buvimas, viena vertus, neįrodytas, kita vertus (net jeigu ir taip būtų), jo veiksmuose yra BK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pažymima, kad ne bet koks fizinis kontaktas savaime sudaro BK 140 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymius, šiuo aspektu vertintini ir paties nukentėjusiojo veiksmai iš karto po nugriuvimo, t. y. jokių nusiskundimų šis neišsakė. Be to, nukentėjusysis nuvyko į medicinos įstaigą gerokai vėliau po įvykio ir netgi su medikais tinkamai nebendravo, todėl apylinkės teismas be pagrindo atmetė šiuos liudytojos G. S. parodymus: „Kritimas ant tvoros neskamba kaip rimtas traumos mechanizmas. Ar asmuo jaus fizinį skausmą, čia subjektyvus klausimas – vienam skauda, kitam ne, atsižvelgiama, į tai, ką sako pats žmogus. Traumos mechanizmas, jeigu asmuo krenta atgal, tai nėra tipinis mechanizmas, kad būtų pažeidimas, turi būti labai didelė jėga. Jeigu skausmo riba yra 5 (o šiuo atveju būtent taip parašyta medicininiuose dokumentuose), standartiškai taip nėra, kad dėl tokio skausmo asmuo nesileistų apžiūrimas“. Apylinkės teismas nurodo, kad nukentėjusiojo griuvimas galėjo paūminti dešiniojo kelio skausmą, tačiau tai tik prielaida, pažeidžianti in dubio pro reo principą, t. y. kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2.7. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog žiniasklaidos atstovai, kaip ir visuomenės atstovai, susirinko stebėti ne jo veiksmų, o būtent D. G. neteisėto ir itin įžūlaus veikimo. BK 284 straipsnio požymių nesudaro ir jo veiksmai, susiję su kaukės nuo nukentėjusiojo veido pašalinimu, nes vienintelis jo tikslas buvo identifikuoti asmenį. Tiek susirinkę kontroliuojančių institucijų atstovai, tiek ir visuomenė turėjo teisėtą interesą sužinoti, kas šeštadienį drumsčia jų ramybę, niokoja kultūrinį paveldą ir nuodija visą miestą asbesto dulkėmis. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, D. G. ketino pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jis turėjo šį stabdyti. Nukentėjusiojo atsisakymas prisistatyti buvo neteisėtas, nepaisant to, kokios nuomonės apie tai būtų kontroliuojančių institucijų atstovai. Pažymima ir tai, kad statybvietėje nebuvo privalomų rekvizitų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas yra statybos (griovimo) darbų vadovas, rangovas, užsakovas, kas papildomai įrodo D. G. ir jo užsakovo A. D. siekį pasislėpti nuo visuomenės. Be to, kaukės nuėmimas vyko ne uždaroje vietoje, o lauke. Iš karto po to, kai buvo identifikuotas, D. G. neskubėjo vėl užsidėti kaukę. Taigi, ir šiuo aspektu nėra jokių subjektyviųjų veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių.

2.8. Skundo autorius teigia, kad nei vieno iš susirinkusiųjų rimties, dienos planų nesutrikdė ir nesugadino. Visuomenės atstovai susirinko tam, kad pademonstruotų savo nepritarimą D. G. veiksmams. Policijos pareigūnai buvo kviečiami ne dėl apelianto, o dėl nukentėjusiojo veiksmų, tačiau pastarieji niekaip nesureagavo nei į D. G. veiksmų neteisėtumą, nei į jo veiksmus (jeigu jau teigiama, kad jis trikdė visuomenės rimtį). Policijos pareigūnė M. P. pastūmimo momento nematė, akivaizdžiai sužalotų asmenų taip pat nepastebėjo. Jos teigimu, dėl konflikto pretenzijų nebuvo, tačiau dėl griovimo darbų buvo pasipiktinusių asmenų. Tokie policijos pareigūnės parodymai dar kartą įrodo, kad net ir objektyviųjų veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių nėra. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – ne bet kokį, o realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

2.9. Apeliantas pažymi, kad priėmus jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, civiliniai ieškiniai turėtų būti palikti nenagrinėti. Vis dėlto, atskirai pasisakoma dėl visiškai nelogiško ir nepagrįsto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinio ieškinio tenkinimo. D. G., būdamas UAB „D.“ direktorius, ėmėsi vykdyti neteisėtus griovimo darbus, kai prieš tai buvo įspėtas, kad tokie darbai neleistini ir negali būti vykdomi. Neteisėti ir visuomenės interesus pažeidžiantys darbai buvo vykdomi šeštadienį, nors prieš tai darbus vykdęs asmuo buvo įspėtas. Darbų neteisėtumas faktiškai konstatuotas Regionų apygardos teismo Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimu. Taigi, iš neteisėtumo negali kilti teisė į civilinio ieškinio tenkinimą (lot. ex iniuria ius non oritur).

Žemesnės instancijos teismas

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

6. Įstatymų leidėjo yra įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nėra pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. K. tyčia savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau ši išvada padaryta pernelyg sureikšminus A. K. objektyviai atliktus veiksmus, ignoruojant susidariusią situaciją, kuriai esant jie buvo atlikti, bei visapusiškai neišsiaiškinus nuteistojo tyčios turinio.

8. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. spalio 17 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – nuplėšdamas D. G. nuo veido nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas į krūtinę, dėl ko šis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

9. Kaltinamasis A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo D. G. prasidėjo nuo 2020 m. spalio 14 d., kai nukentėjusysis neturėdamas tam teisės pradėjo griauti kultūriniu aspektu vertingą vilą. Kadangi jis yra architektas, tokie griovimo darbai jį labai paveikė, todėl jis dėjo visas pastangas, kad griovimo darbai būtų sustabdyti. Jo pastangomis tai buvo padaryta, tačiau po kelių dienų – šeštadienį griovimo darbai buvo atnaujinti. Išgirdę technikos darbus, žmonės atėjo ir prašė sustoti, kvietė policiją, tačiau pareigūnai atsisakė atvykti, nurodydami, kad nėra daroma jokia nusikalstama veika. Griovimo darbai buvo atliekami netinkamai, ant žemės buvo metamos pavojingos atliekos, kilo asbesto dulkės. Jam rūpėjo šis architektūrinis statinys, todėl bandė stabdyti griovimo darbus atliekantį nukentėjusįjį, prašė šio prisistatyti ir išjungti techniką, tačiau nukentėjusysis nei į jį, nei į kitus asmenis nereagavo. Griovimo darbai buvo sustabdyti tik tuomet, kai atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Tuomet nukentėjusysis išlipo iš kabinos ir priėjo prie tvoros kalbėti, tačiau vis tiek atsisakė prisistatyti ir pateikti dokumentus, leidžiančius griauti pastatą. Tuomet D. G. sukosi eiti ir sėsti atgal į techniką, o jis nutraukė nukentėjusiajam kaukę ir pareikalavo pateikti dokumentus, tokiu būdu norėjo nustatyti šio tapatybę. Supranta, kad tokia aktyvi jo kūno kalba buvo kraštutinė, tačiau kitos išeities nematė. Nežymiai prisilietė prie nukentėjusiojo, kaire ranka stumtelėjo pastarojo petį, dėl ko šis nukrito. Jo nuomone, vien nuo peties palietimo nukentėjusysis negalėjo pajausti skausmo, kadangi yra gana sportiškas. Po griuvimo D. G. atsistojo ir nuėjo link automobilio ir nei tą dieną, nei kitomis dienomis griovimo darbai nebebuvo atliekami. Konflikto metu jis nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, o stumtelėdamas nukentėjusiojo petį jis neturėjo tikslo sukelti šiam fizinį skausmą, tiesiog norėjo sustabdyti griovimo darbus, kad vila dar galėtų būti atstatyta. Jo veiksmai buvo atlikti siekiant atkreipti nukentėjusiojo dėmesį ir padėti pareigūnams (2 t., b. l. 125–128).

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad bandė išnaudoti visas teisėtas priemones pastato griovimo darbams stabdyti – skambino į policiją, inspektoriams ir kitiems atsakingiems asmenims, tačiau šios priemonės nebuvo efektyvios. Kas yra darbų užsakovas, nebuvo aišku, nes ant statybinės tvoros nebuvo jokios informacijos. Matydamas situacijos beviltiškumą, tai, jog D. G. ruošiasi tęsti griovimo darbus, jis pastarajam nutraukė dėvėtą kaukę, kad būtų identifikuota šio tapatybė, taip pat stumtelėjo nukentėjusįjį, kad šis atsitokėtų. Tai, jog D. G. nugriuvo, buvo tiesiog aplinkybių sutapimas. Jokių smūgių ar kitokio smurto jis neketino naudoti. Mano, jog stabdė nusikalstamos veikos darymą, gynė ypatingai svarbų objektą (3 t., b. l. 107–108).

11. Nukentėjusysis D. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad su A. D. buvo pasirašęs (duomenys neskelbtini) esančio objekto griovimo darbų sutartį. 2020 m. spalio 14 d. atvyko vykdyti griovimo darbus. Tą pačią dieną atvyko policijos pareigūnai ir jis turėjo pasiaiškinti, ar teisėtai vykdo griovimo darbus. Pareigūnai leido tęsti darbus. Po to atvažiavo statybos inspektorius, kuris taip pat leido tęsti darbus. Vėliau vėl atvyko statybos inspektorius kartu su aplinkos apsaugos atstovu, jie toliau aiškinosi, ar griovimas gali vykti. Kitą dieną, pradėjus darbus, atvažiavo asmenys, atsakingi už paveldo apsaugą, ir statybos inspektorius, policija, kurie pareikalavo nutraukti darbus, todėl tą dieną jie nebevykdė darbų. 2020 m. spalio 17 d. grįžo tęsti darbų. Tada atvyko asmenys iš paveldo apsaugos, policijos, tačiau niekas neliepė nutraukti griovimo darbų. Vėliau pamatė aplinkos apsaugos inspektorių, kuris rodė jam ženklus, kad sustabdytų darbus. Jis išlipo iš kabinos ir priėjo arčiau inspektoriaus. Inspektorius paprašė prisistatyti, tačiau jis viešai tai atsisakė padaryti, pasisiūlė kartu su inspektoriumi nueiti iki automobilio, kuriame yra dokumentai. Tuomet A. K. supyko ir jam nuo veido nuplėšė kaukę. Jis bandė nuo A. K. atsitraukti, tačiau kaltinamasis jį pastūmė ir jis nukrito ant segmentinės tvoros, kuria buvo aptvertos atliekos. Atsikėlęs jis nuėjo iki automobilio ir grįžęs į statybvietę pateikė reikalaujamus dokumentus. Kadangi kai kurių dokumentų neturėjo su savimi, važiavo atvežti trūkstamus dokumentus, grįžo tik po valandos ir tuomet jam buvo surašytas nurodymas nutraukti griovimo darbus. A. K. veiksmai sukėlė jam nepatogumų, viso konflikto metu kaltinamojo elgesys buvo provokuojantis, jis jautėsi blogai dėl kaukės nuplėšimo, nes vėliau sužinojo, jog A. K. sirgo Covid-19 ir galėjo jį užkrėsti. Jis buvo pažemintas viešai, nes viską filmavo žiniasklaida, įvykis buvo rodomas per televiziją. Be to, po pastūmimo vidinėje kojos dalyje jis jautė skausmą. Dėl įvykio dvi savaites negalėjo dirbti, o tai atsiliepė ir įmonės veiklai. Dėl šio įvykio jis net ir dabar patiria nepatogumų, nes aplinkiniai klausinėja apie šią situaciją (2 t., b. l. 139–143).

12. Liudytojas K. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Į įvykio vietą atvyko dėl galimai nelegaliai griaunamo pastato. Pamena, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjo technika, kuri veikė ir buvo vykdomi griovimo darbai. Pabendravęs su statybininkais, jis paprašė D. G. dokumentų, kad išsiaiškintų kas ir kodėl dirba. Tuo momentu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko susistumdymas, D. G. nukrito, tuomet atsistojo ir nuėjo link mašinos. Kai vyko susistumdymas, aplink buvo daug žmonių. Kai D. G. paprašė pateikti dokumentus, pastarasis nurodė, kad nenori jų pateikti prie visų žmonių, dokumentus pateiks prie automobilio, kur yra mažiau žmonių. D. G. pats sustabdė griovimo darbus. Susistumdymo metu girdėjo frazę „kvieskit policiją“. Buvo daug emocijų, ar buvo ir agresijos, negali vertinti. Aplink buvę žmonės kaltino darbų vykdytojus, kad jie nelegaliai atlieka griovimo darbus. A. K. konflikto metu vis užstodavo D. G. kelią, tarp jų buvo artimas kontaktas, todėl jis įsiterpė tarp jų (2 t., b. l. 152–157). Liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, jog tuo metu, kai vyko incidentas, darbų vykdytojas (nukentėjusysis) elgėsi visiškai adekvačiai, ramiai, vykdė visus jo ir jo kolegės nurodymus. Nebuvo jokio reikalo prieš jį naudoti fizinę jėgą. Visą incidentą tarp A. K. ir D. G. jam buvo nemalonu matyti, tai nėra priimtina (1 t., b. l. 109–110, 112–113).

13. Liudytoja R. Ž., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad 2020 m. spalio mėnesį buvo gautas iškvietimas iš tarnybos, kad (duomenys neskelbtini), galimai pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, yra griaunamas namas. Su kolega nuvykę į vietą, pamatė daug žmonių ir griaunamą namą, todėl pradėjo aiškintis aplinkybes. Pamatė, kad namas griaunamas nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų, todėl buvo bandoma nutraukti darbus, duotas privalomas nurodymas nedelsiant sustabdyti darbus. Buvo paimtas paaiškinimas iš darbus vykdančio asmens, nustatyta jo tapatybė. Po žodinio privalomojo nurodymo davimo griovimo darbai nebebuvo tęsiami. Bendruomenė buvo prieš namo griovimą, susirinkę žmonės buvo pikti, nes į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Rangovui išlipus iš technikos, kaltinamasis pradėjo reikšti priekaištus, nuėmė šiam nuo veido kaukę ir pastūmė į tvorą, dėl ko šis nukrito. Aplink susirinkę žmonės nepritarė UAB „D.“ atliekamiems griovimo darbams, kadangi buvo griaunamas kultūros paveldo objektas, o A. K. veiksmais žmonės nesipiktino, jį palaikė. Visoje situacijoje ji pasigedo policijos pareigūnų, situacija jai buvo nemaloni (2 t., b. l. 188–190). Liudytoja taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad yra Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė. 2020 m. spalio 17 d. kartu su kolega K. Š. vyko adresu (duomenys neskelbtini), dėl griovimo darbų, galimai nesilaikant apsauginių reikalavimų. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, apie 30, pastatas buvo griaunamas technikos pagalba. Jiems pradėjus mojuoti rankomis, rodant ženklus, kad sustotų, vyras sustojo, išlipo iš kabinos ir priėjo prie tvoros, kur jie stovėjo. Ji su kolega ir kitais žmonėmis stovėjo vienoje segmentinės tvoros pusėje, o vyras kitoje tvoros pusėje. Su kolega jam prisistatė, paprašė jo pateikti asmens dokumentą. Pradžioje jis nelabai norėjo jį jiems pateikti, bet paskui pokalbio metu įtikino, kad jis privalo parodyti asmens dokumentą pareigūnams. Kartu su K. Š. nuėjo prie to žmogaus, į jo tvoros pusę. Taip darė, nes susirinkę žmonės buvo labai agresyviai nusiteikę, pikti, rėkavo. Žmogus pasakė, kad jo dokumentas yra automobilyje. Nuėjo paimti dokumento ir jiems jį pateikė. Tai buvo D. G., UAB „D.“ vadovas. Jiems bekalbant, visi aplink susirinkę žmonės aiškino, kad viskas daroma nesąžiningai, buvo išsakomi priekaištai dėl griaunamo pastato. Po to vienas iš susirinkusių žmonių, kuris taip pat išsakė priekaištus, priėjo prie D. G. ir šiam nuo veido nuplėšė apsauginę kaukę, aiškino koks šis nedoras pilietis. D. G. nieko nesakė ir nedarė, buvo ramus. Po to, kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė, šis nugriuvo griuvo su visa tvora ant žemės. Ji šio konflikto metu prašė žmonių ramintis, sakė, kad viską galima išspręsti civilizuotai. Po to kažkas pranešė pareigūnams ir jie atėjo į įvykio vietą, bet tuo metu incidentas jau buvo pasibaigęs (1 t., b. l. 104–105).

14. Liudytoja M. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) rajone yra griaunamas aplinkosaugai priklausantis pastatas. Į įvykio vietą buvo vykta kelis kartus ir visus kartus ten buvo daug žmonių. Nagrinėjamą įvykį ji matė tik per žinias, sužinojo, jog toje aikštelėje buvo pastumtas asmuo. Įvykio vietoje ji nematė akivaizdžiai sužalotų asmenų. Žmonės kalbėjo, kad griovimo darbai yra vykdomi neteisėtai ir asmenys konfliktuoja (2 t., b. l. 184–185). Liudytoja taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega M. A.. Bendravo su pastato savininku. Vyras teigė, kad turi visus dokumentus. Kartu su namo savininku ji ir kolega nuėjo prie šio automobilio, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Nuo tos vietos griaunamo namo nesimato. Nors įvykio vietoje buvo daug žmonių, bet jokio konflikto, ginčo tarp jų nebuvo, visi elgėsi ramiai. Bekalbant su namo savininku prie jo automobilio, gavo kitą budėtojo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, kažkas stumdosi. Tada su kolega grįžo prie namo. Paklausus, kas kvietė pakartotinai policiją, ar yra sužalotų asmenų, ar yra asmenų, kurie turi kažkam pretenzijų, niekas niekam pretenzijų neišsakė. Akivaizdžiai sužalotų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Jie iškvietė kitą policijos ekipažą viešajai tvarkai užtikrinti, o patys grįžo prie namo savininko į Paparčių gatvę toliau aiškintis dėl pastato griovimo aplinkybių (1 t., b. l. 116–117).

15. Liudytojas S. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad pastatas, dėl kurio griovimo darbų vyksta konfliktas, yra valstybės saugomoje kultūros paveldo teritorijoje. Šioje teritorijoje statybos ir griovimo darbai vykdomi pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą specialų paveldo tvarkos planą, tai yra toks dokumentas, kurį patvirtino pati savivaldybės taryba, bet jis yra suderintas su statybos inspekcija, institucijomis. Pastatas yra priskirtas 4 kategorijai ir yra traktuojamas kaip kultūros paveldo statinys. Nuo 2020 m. spalio 14 d. buvo vykdomi griovimo darbai, jie atvyko į objektą ir buvo išaiškinta, jog griovimo darbai vykdomi neteisėtai, tačiau 2020 m. spalio 15 d. griovimo darbai tęsėsi. Viskuo labai susidomėjo visuomenė ir žiniasklaida. 2020 m. spalio 17 d. jam paskambino A. K. ir pasakė, kad pastatas vėl yra griaunamas. Jis iš karto nuvyko prie pastato, ten rinkosi ir kiti žmonės, buvo ir A. K.. Atvyko ir inspektoriai, kurie liepė sustabdyti darbus, tuomet technika buvo išjungta. Matė susistumdymą tarp A. K. ir D. G.. A. K. stumtelėjo D. G., šis užkliuvo už tvoros ir pargriuvo, o atsikėlęs nereiškė jokių pretenzijų, kad būtų sužalotas. Sąmoningo bandymo pargriauti tikrai nebuvo, tik stumtelėjimas. A. K. veiksmai padėjo sustabdyti griovimo darbus, nes šie nebuvo atnaujinti (3 t., b. l. 2–6).

16. Liudytojas A. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esantis statinys yra saugomas kaip ypatingas statinys. Pirminis pranešimas apie griovimo darbus buvo gautas anksčiau nei šeštadienį, t. y. anksčiau nei incidento dieną. Nuvykęs pirmą dieną jis bendravo su A. K., darbus vykdantiems atstovams nurodė, kad pastarieji turi sustabdyti darbus. Po pokalbio su darbų vadovu griovimo darbai buvo sustabdyti. A. D. buvo atvykęs į Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) skyrių, siekdamas pakalbėti su vedėja, kodėl yra stabdomi darbai. Penktadienį griovimo darbai nebuvo vykdomi, o šeštadienį jis gavo informaciją, kad griovimo darbai yra atnaujinti. Jis nuvyko į vietą ir pamatė daug pasipiktinusių žmonių. Matė, jog nepaisant jokių aplinkosauginių reikalavimų nuo stogo yra plėšiamas asbestinis šiferis, keliama grėsmė žmonių sveikatai. Jis kelis kartus skambino policijos pareigūnams, tačiau jie atsisakė atvykti ir pasiūlė skambinti Kultūros paveldo departamentui. Atvykę aplinkos apsaugos atstovai įėjo į statybvietę ir sustabdė darbus. Įvykio dieną jis matė kaip A. K. pastūmė D. G., tuomet pastarasis užkliuvo už tvoros ir nukrito. Pats stumtelėjimas tikrai nebuvo stiprus. Jis taip pat matė, kaip A. K. bandė nuimti kaukę nukentėjusiajam, tuo buvo siekiama paviešinti griovimo darbus atliekantį asmenį. Iš A. K. jis negirdėjo įžeidžiančių pasisakymų. Gali būti, kad be A. K. veiksmų, pranešimų, pastatas šiuo metu jau būtų nugriautas. Po pastūmimo D. G. greitai atsistojo, neatrodė, kad būtų susižeidęs ir jam reikalinga kokia nors pagalba. Jo nuomone, niekas iš susirinkusiųjų nesipiktino A. K. veiksmais (3 t., b. l. 6–9).

17. Liudytojas S. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad maždaug 2015-2016 metais į jį kreipėsi dėl leidimo nugriauti (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, tačiau jis leidimo nedavė ir nurodė, jog tai sprendžia savivaldybė ir, jo nuomone, pastato griauti negalima, kadangi specialiame plane jis yra pažymėtas kaip vertingas. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), jie yra ne kartą aptarę, buvo išsikvietę A. D. ir su juo asmeniškai kalbėję. Jis pats A. D. nurodė, kad pastarasis susitvarkytų visus leidimus ir tik tuomet griautų pastatą. Dėl kilusio incidento, mano, jog viską reikėjo išsiaiškinti be stumdymosi. Įvykį jis matė tik viešojoje erdvėje. Iš esmės pastatą būtų galima nugriauti gavus visus reikalingus leidimus, net jeigu pastatas ir būtų pripažintas vertingu (3 t., b. l. 9–11).

18. Liudytojas E. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis yra statybos priežiūros inspektorius. Griovimo darbų sustabdymo aktas buvo surašytas po to, kai jie gavo Kultūros paveldo departamento išvadą, o šeštadienį (2020 m. spalio 17 d.) jis važiavo šį dokumentą įteikti. Objekte buvo rangovas, tačiau nebuvo užsakovo, todėl jis supažindino rangovą su aktu ir informavo, jog darbai turi būti nutraukti. Be to, toje vietoje vykdant statybos darbus, reikia viską suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu. Bet kokie griovimo darbai turi būti suderinti ne tik dėl paveldo, bet ir dėl tinklų, dėl archeologinių atradimų. Jų leidimas nėra reikalingas šiems griovimo darbams, tačiau jie turi teisę sustabdyti neteisėtus griovimo darbus. Tai, kad A. K. pastūmė D. G., jis matė per televiziją, galimai šio veiksmo galėjo ir nebūti, nes kai jis atvyko, darbai jau buvo sustabdyti. Po viso įvykio D. G. jam nesiskundė skausmais (3 t., b. l. 11–14).

19. Liudytojas P. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad 2020 m. spalio 14 d. sužinojo, jog yra griaunamas (duomenys neskelbtini) esantis pastatas. Jis apie 12 val. nuvyko į įvykio vietą ir greitai buvo sustabdyti darbai. Tačiau 2020 m. spalio 17 d. jie vėl prasidėjo. 2020 m. spalio 17 d. įvykį jis filmavo, apie 12.30 val. atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai ir bandė sustabdyti griovimą, galiausiai ekskavatorininkas sustabdė griovimą, kalbėjo su aplinkosaugininkais, kurie paprašė jo kažkokių dokumentų. Kadangi asmens dokumentai buvo automobilyje, jie nuėjo iki automobilio. Kai aplinkos apsaugos darbuotojai priėjo prie tvoros ir reikalavo prisistatyti, A. K. nuplėšė nukentėjusiajam nuo veido kaukę ir įvyko susistumdymas. D. G. nukrito ir gana greitai atsistojo, neatrodė, jog būtų kažkas nutikę. Jo filmuotame vaizdo įraše gerai matomas kontaktas tarp A. K. ir D. G.. Kontaktas buvo dėl to, kad D. G. atsisakė prisistatyti. Tik po susistumdymo D. G. pradėjo kalbėti, davė K. Š. savo asmens dokumentą. Tuo metu, kai A. K. nuplėšė nukentėjusiajam kaukę, technika jau buvo išjungta. Iš esmės kaukė buvo tik nuimta, jokio plėšimo nebuvo. Po susistumdymo D. G. neturėjo jokių pretenzijų A. K. (3 t., b. l. 20–23).

20. Liudytojas K. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad 2020 m. spalio 17 d. jis dirbo centre ir gavo žinutę, jog (duomenys neskelbtini) esantis pastatas yra griaunamas. Kadangi buvo netoli, greitai nuvyko į vietą. Atvyko šiek tiek prieš 12 val., matė apsaugos darbuotoją ir ekskavatorininką, kuris griovė pastatą. Ten buvę žmonės kvietė policiją. Jis A. K. siūlė perlipti tvorą, atsistoti ant griuvėsių ir tokiu būdu sustabdyti griovimo darbus, tačiau A. K. nurodė nedaryti jokių provokuojančių veiksmų. Atvykus tarnyboms, institucijų atstovai bandė sustabdyti D. G., tačiau tai pavyko tik po kurio laiko. D. G. sustabdė techniką ir išlipo iš ekskavatoriaus. D. G. buvo kitoje pusėje tvoros ir susidarė įspūdis, jog šis ketina pasišalinti, tuo metu įvyko kontaktas tarp A. K. ir D. G.. A. K. prašė, kad darbuotojas, kuris griovė pastatą, prisistatytų. Vėliau A. K. nukentėjusiajam nuėmė kaukę ir bakstelėjo į krūtinę, nukentėjusysis nukrito, tačiau greitai atsistojo ir nuėjo. Tai buvo spontaniškas veiksmas, pasikarščiavimas. Atsikėlęs nuo žemės, nukentėjusysis nesiskundė jokiais skausmais. Jo nuomone, A. K. veiksmai padėjo sustabdyti griovimo darbus (3 t., b. l. 23–25).

21. Liudytojas D. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad kai atvyko į įvykio vietą, joje buvo A. K. ir dar pora žmonių, jie pradėjo šūkauti ir mojuoti rankomis, kad ekskavatorininkas sustabdytų darbus ir negriautų pastato. Jis skambino policijos pareigūnams, kad atvyktų ir sustabdytų griovimo darbus. Griaunant pastatą, aplink buvo labai daug asbesto dulkių, kurios yra nuodingos. Buvo iškviestas aplinkos apsaugos inspektorius K. Š., kuris pareikalavo pateikti dokumentus, tačiau asmuo nenorėjo pateikti dokumentų, tada buvo reikalavimas nusiimti kaukę ir tuomet A. K. pastūmė asmenį, kuris nugriuvo atgal su visa tvora. A. K. pastūmė nestipriai, o prieš stumdamas nuėmė kaukę. Kaukės nuėmimo tikslas buvo pamatyti asmens veidą. Kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo nestiprus, o kaukės nuėmimas buvo ekspresija. Vis dėlto, tokie veiksmai nebuvo būtini, siekiant sustabdyti griovimo darbus. Nukentėjusysis patirtu skausmu nesiskundė (3 t., b. l. 25–27).

22. Liudytoja G. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad gali paaiškinti aplinkybes, nurodytas jos pasirašytame medicininių dokumentų išraše. Žmogus kreipėsi dėl patirtos traumos. Paprastai pats žmogus skalėje nuo 1 iki 10 nurodo, kokį skausmą jaučia, šiuo atveju buvo vidutinis skausmas. Terminas „palapuojant“ reiškia čiuopiant pirštais. Šiuo atveju čiuopiant buvo nustatyti nugaros raumens skausmai, tai gali rodyti patempimą, čiuopiant taip pat nustatytas dešinio kelio skausmas, skausmas medialinių raiščių vietoje, t. y. vidinėje pusėje, taip pat nustatyta, kad skausminga dešinio šlaunies srityje, o antero medialiai yra priekinė vidinė šlaunies dalis. Asmeniui buvo suleisti vaistai nuo skausmo. Medicininiame išraše taip pat nurodyta, kad apsunkinta kelio apžiūra, nes arba asmuo nenorėjo bendradarbiauti, arba dėl skausmo. Kritimas ant tvoros neskamba kaip rimta trauma. Ar asmeniui nukritus, jis jaus fizinį skausmą, tai subjektyvus dalykas – vienam skauda, kitam ne (2 t., b. l. 185–187).

23. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2020 m. spalio 18 d. buvo priimtas D. G. pareiškimas apie tai, jog 2020 m. spalio 17 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, šalia statybvietės laukinės pusės, prie segmentinės tvoros, grupės asmenų akivaizdoje, įmonei UAB „D.“ vykdant griovimo darbus ir jam atliekant darbines funkcijas, A. K., kuris siekė nutraukti bendrovės vykdomus darbus, elgėsi įžūliai, jį filmavo, reikalavo prisistatyti, provokavo konfliktui. A. K., nesilaikydamas saugaus atstumo, priėjo prie jo, piktybiškai, tyčia nuo jo veido nuplėšė dėvėtą apsauginę, medžiaginę, nosį ir burną dengiančią kaukę ir sąmoningai, tyčia ranka jį stipriai pastūmė į segmentinę tvorą. Jis krisdamas nugriovė šią tvorą ir nukrito ant segmentinės tvoros ir medienos atliekų. Įvykio metu jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, sutrikdytas įmonės darbas. Kadangi žurnalistai bei kiti asmenys filmavo įvykį, šis vaizdo siužetas nedelsiant išplito viešoje erdvėje. Po įvykio jis buvo šoko būsenoje, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Po įvykio jis kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo nustatyti nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimai (1 t., b. l. 4–7).

24. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašu-siuntimu nustatyta, kad 2020 m. spalio 17 d. D. G. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikas. Grafoje apžiūros rezultatai nurodyta, kad sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas. Juosmeninėje stuburo dalyje palpuojant pagal slankstelių eigą neskausminga, skausmingi palpuojant kiek įtempti raumenys dešinėje paravertebraliai. Pacientas įsitempęs, kelio apžiūra apsunkinta. Dešinysis kelias nepatinęs, palpuojant skausminga ir medialinių raiščių projekcijoje. Skausminga raumenų palpacija šlaunies distalinėje dalyje antero medialiai. Rekomenduojama ramybė (kelias dienas dėvėti kelio įtvarą, šaltis, vaistai nuo skausmo). Pasirašė gydytoja G. S. (1 t., b. l. 11).

25. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra statybvietė, kurios viduje matomas apgriautas medinis namas ir statybinė technika. Statybvietė aptverta dviejų metrų aukščio segmentine tvora, kuri apklijuota „Stop“ juosta. Už segmentinė tvoros matomos medienos atliekos ir plokštės (1 t., b. l. 22–28).

26. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti nugara į segmentinę (tinklinę) tvorą stovintis vyras Nr. 1. Vyras dėvi geltonos spalvos, šviesą atspindinčią liemenę, ant galvos – baltos spalvos šalmą, dešinėje rankoje laiko pirštines, ant veido dėvi burną ir nosį dengiančią juodos spalvos kaukę. Priešais jį stovi moteris šviesiais plaukais, vilkinti tamsią striukę, matyti jos nugara, vyrui Nr. 1 iš dešinės (ekrano lange kairėje) stovi vyras Nr. 2, vilkintis tamsios spalvos striukę, su kepure, kauke. Vyrui Nr. 1 iš kairės (ekrano lango dešinėje) stovi vyras Nr. 3, vilkintis juodu paltu ar lietpalčiu, be kaukės, su akiniais, rankose laiko telefoną (taip, kaip juo filmuotų ar fotografuotų). Kažkuris iš ten esančių asmenų sako, kad kalba su pareigūnais. Vaizdo įraše taip pat matyti dar keletas asmenų, kurie rankose laiko telefonus, vaizdo kamerą. Vyras Nr. 3 kaire ranka griebia vyrui Nr. 1 už veidą dengiančios kaukės ir ją nutraukia, ji lieka kaboti ant dešinės vyro ausies, po to vyras Nr. 1 ją nusiima. Moters girdimas balsas: „baikit, baikit“, tuomet girdisi vyro balsas: „senai praėjo baikit“. Tada vyras Nr. 1 pasisuka į kairę pusę (ekrano lange dešinę pusę) bandydamas praeiti šalia vyro Nr. 3. Tada vyras Nr. 3, dešinėje rankoje laikydamas telefoną, kaire ranka pastumia vyrą Nr. 1. Vyras Nr. 1 krenta atbulas atsitrenkdamas į segmentinę (tinklinę) tvorą ir kartu su ja nukrenta ant žemės. Moters balsas: „reikėtų policijos“. Vyras Nr. 1 keliasi nuo žemės, atsistoja, eina šalia vyro Nr. 3. Vyras Nr. 3 užstoja vyrui Nr. 1 kelią, vyras Nr. 1 bando jį apeiti. Tada vyras Nr. 2 stoja tarp vyrų Nr. 1 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 30–31). Nustatyta, kad vyras Nr. 1 – tai D. G., vyras Nr. 2 – K. Š., vyras Nr. 3 – A. K..

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2487/2020(02) nustatyta, kad D. G. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Medicininių dokumentų duomenimis dešinio kelio medialinio šalutinio raiščio patempimas nustatytas daugiau kaip prieš 1,5 mėnesio, todėl užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, 2020 m. spalio 17 d. galimas griuvimas galėjo tik paūminti dešinio kelio skausmą (1 t., b. l. 42–44).

28. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Š. 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl iškvietimų, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2020 m. spalio 17 d., 11.10 val., pranešėja J. P. nurodė, jog šiuo metu yra griaunamas namas, kuris galimai yra valstybės saugomų pastatų sąraše. Darbuotojai atsisako parodyti leidimus. Įvykis apdorotas nuotoliniu būdu, policija nesiųsta. 2020 m. spalio 17 d., 11.14 val., pranešėja I. A. nurodė, kad brigada žmonių šiuo metu griauna 2 aukštų pastatą (kultūrinis paveldas), pranešėja įsitikinusi, kad jie neturi leidimo. Dėl šio įvykio pradėtas tyrimas pagal BK 187 straipsnį. 2020 m. spalio 17 d., 12.25 val., pranešėjas N. J. nurodė, kad vyksta muštynės. Darbų vadovas muša pranešėjo kaimyną S. K.. Laukia vietoje. Papildoma informacija apie patikrinimo rezultatus – nuvykus nurodytu adresu muštynių nebuvo, nukentėjusiųjų nėra, pretenzijų dėl kūno sužalojimo nėra, GMP nereikalinga, vyko konfliktas dėl galimai neteisėtai griaunamo pastato. 2020 m. spalio 17 d., 19.41 val., pranešėjas – sveikatos priežiūros darbuotojas nurodė, kad gautas pranešimas iš Kauno LSMUK, atvažiavo D. G., kurį sumušė pažįstamas. Kojos kelio ir nugaros sumušimas. Pagal šį pranešimą pradėtas šis ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 89).

29. P. K. pateiktu vaizdo įrašu nustatyta, kad naudojant griovimo techniką buvo ardomas pastato stogas, sienos. Matyti, kad ekskavatoriaus kabinoje sėdi D. G.. Pastatas aptvertas metaline tvora, už jos matomi statybvietėje dirbantys asmenys. Prie pastato yra atvykę ir stovi aplinkos apsaugos inspektoriai K. Š. ir R. Ž., jie kalba su statybininkais per tvorą. Prie tvoros taip pat matyti asmenys su kamera ir TV3 ženklu pažymėtu mikrofonu. Vaizdo įraše girdima, kaip aplinkos apsaugos institucijos atstovas rėkia, kad būtų sustabdyti darbai. Netrukus technika sustoja, iš kabinos išlipa D. G. ir prieina prie tvoros. Matyti, kad šis dėvi juodos spalvos veidą ir nosį dengiančią kaukę. Netrukus nuo jo veido nuplėšiama kaukė, o kai D. G. nusisuka, jį pastumia A. K.. Pastumtas D. G. nukrenta ant tvoros. Girdisi, kaip moteris sako, jog reikėtų iškviesti policiją. Vėliau D. G. atsistoja, pataiso tvorą. Ketina nueiti iš įvykio vietos, tačiau jam kelią užstoja A. K., dešinėje rankoje laikydamas telefoną, filmavimo padėtyje, tada tarp jų atsistoja K. Š.. Vaizdo įraše matyti, kad D. G. kalba su Aplinkos apsaugos departamento atstovais, kurie bando išsiaiškinti jo tapatybę. Tuomet nueina iki savo automobilio, grįžta prie Aplinkos apsaugos departamento atstovų ir paduoda dokumentus (3 t., b. l. 18).

30. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundas atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (3 t., b. l. 38–47).

31. Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad A. K. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas pernelyg sureikšmino A. K. objektyviai atliktus veiksmus, visapusiškai neįvertino įvykio metu susidariusios situacijos konteksto, kaltinamojo veikimo motyvų bei tikslų, tyčios kryptingumo bei turinio, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

32. BK 284 straipsnio dispozicija numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, padaroma didelė materialinė žala ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2012, 2K-146-511/2016 ir kt.).

33. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

34. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Šiuo atveju A. K. inkriminuotas įžūlus elgesys, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2022).

35. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ar apelianto elgesys prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pripažintinas realiai sutrikdžiusiu ar tik trikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. elgesys realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes jis viešoje vietoje nuplėšė nukentėjusiajam D. G. nuo veido apsauginę nosį ir burną dengiančią kaukę ir pastarąjį stūmė, dėl ko šis nugriuvo ir juto fizinį skausmą, be to, visa tai matė pašaliniai asmenys, įskaitant ir korespondentus. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytos išvados neatspinti susidariusios situacijos ir A. K. tyčios turinio.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. spalio 17 d. įvykusiam incidentui, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas, turėjo įtakos procesai, prasidėję dar 2020 m. spalio 14 d., kuomet A. K. sužinojo, jog yra pradedami (duomenys neskelbtini), esančios vilos griovimo darbai. Kaip architektas jis žinojo, jog tai ypatingai vertingas architektūros statinys, (duomenys neskelbtini) m. architekto A. G. suprojektuotas namas, kuris yra 4 kategorijos paveldo objektas, o visas (duomenys neskelbtini) rajonas nuo 2013 m. yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės architektūrinis draustinis, vadinamas (duomenys neskelbtini) teritorija. Suprasdamas griaunamo objekto vertę, A. K. ėmėsi veiksmų griovimo darbus nutraukti. Kadangi statybvietėje nebuvo jokios informacijos apie tai, kokia įmonė vykdo darbus, t. y. nebuvo aiškus užsakovas, todėl jam susidarė įspūdis, jog pastato griovimo veiksmai yra savavališki ir neteisėti.

37. Pažymėtina, jog A. K., nesužinojęs jį dominusios informacijos apie vykdomus griovimo darbus iš D. G., nekėlė konflikto, pastarajam tęsti darbus netrukdė, o aiškinosi šią situaciją skambindamas Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) regiono vadovui S. S.. Pastarasis į įvykio vietą išsiuntė atsakingus asmenis, kuriems pasitarus vietoje buvo duotas nurodymas sustabdyti griovimo darbus, kol institucijos tarpusavyje išsiaiškins, ar viskas vyksta teisėtai. Tačiau A. K. bandymas įtikinti sustabdyti griovimo darbus nebuvo sėkmingas. 2020 m. spalio 17 d. (šeštadienį), sužinojęs, kad vilos griovimo darbai yra atnaujinti, A. K. teigimu, susirinko apie 20 kaimynų, kurie reikalavo stabdyti griovimo darbus, skambino į policiją, prašė ir jo pagalbos, nuspręsta skambinti policijai, žiniasklaidai, kultūros paveldo vadovams. Susirinkusiems žmonės pavykus atkreipti D. G., sėdėjusio ekskavatoriuje, dėmesį, šis sustabdė techniką ir atėjo prie statybinės tvoros pasikalbėti. D. G. buvo prašoma prisistatyti ir pateikti reikiamus dokumentus darbams vykdyti, taip pat buvo reiškiamas nepasitenkinimas dėl teritorijos teršimo asbesto dulkėmis. D. G. prisistatyti atsisakė, jo paties teigimu, jis nenorėjo to daryti viešai, prieš žurnalistų kameras, tačiau sutiko parodyti turimus dokumentus. Šį poelgį A. K. įvertino kaip ignoravimą vykdyti valstybinių institucijų atstovų teisėtą reikalavimą, todėl, siekdamas, kad būtų atskleista D. G. tapatybė, kairiąja ranka (dešinėje rankoje laikė telefoną ir viską filmavo) nutraukė šiam nuo veido apsauginę kaukę, dengusią nosį ir burną.

38. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip apeliantas paima už kairio krašto kaukę ir tempia ją žemyn, tuo metu D. G. pats pilnai nusiima ant dešinės ausies pakibusią kaukę. Po to A. K. pakelia abi rankas į viršų, parodydamas, jog nesiekia fizinio kontakto, toliau tęsia pokalbį, tačiau D. G. palei statybinę tvorą bando paeiti į šalį pro apeliantą, tačiau šis savo kūnu užstoja praėjimą ir kaire ranka stumteli D. G., kuris atsiremia į nestabiliai (netvirtai) stovinčią tvorą ir kartu su ja atbulas nukrenta ant žemės, tačiau netrukus atsistoja ir traukiasi toliau nuo jį apsupusių ir filmuojančių žmonių. A. K. toliau kalbina einantį nukentėjusįjį, neleidžia jam pasišalinti, tačiau jokios agresijos iš jo pusės nėra. Iš šios įvykių sekos akivaizdu, jog apeliantas nesiekė smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, pastarajam nebuvo suduota į kurią nors gyvybiškai svarbią kūno dalį ir iš A. K. tolesnio elgesio nesimatė, kad jis būtų agresyviai nusiteikęs. Apeliantas delnu stumtelėjo D. G. petį, kai šis sukosi nuo jam klausimus užduodančių inspektorių, t. y. A. K. siekė, jog nukentėjusysis liktų stovėti tiesiai veidu priešais jį kalbinančius asmenis ir neišsisukinėdamas atsakytų į jam užduodamus klausimus, tačiau apeliantas nesitikėjo, jog D. G. neišlaikys pusiausvyros ir nugrius ant žemės.

39. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog liudytojų parodymai dėl to, kaip nugriuvo nukentėjusysis, šiek tiek išsiskyrė, t. y. vieni liudytojai teigė matę tik stumtelėjimo veiksmą, kiti nurodė, jog D. G. besisukdamas pats kojomis užkliuvo už tvoros elementų ir dėl to nugriuvo, taigi vien nestipraus stumtelėjimo nebūtų užtekę nukentėjusiajam pargriauti. Liudytojas S. R. parodė, kad buvo šalia įvykio vietos ir gerai matė incidentą, buvo pastūmimas, kurį įvardyti kaip smurtinį veiksmą jam nesiverčia liežuvis, nukentėjusysis užkliuvo už tvoros ir nugriuvo, tačiau atsikėlęs jokių pretenzijų nereiškė, nesiskundė skausmu kurioje nors kūno vietoje (3 t., b. l. 2–6). Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu detalizavo, jog statybvietės tvora turėjo tokius guminius laikiklius, į kuriuos įsistato tvoros dalys, D. G. būtent ir užkliuvo kulnu už minėtų guminių laikiklių, kas buvo pagrindinė jo kritimo ant žemės priežastis, o kontaktas su A. K. lemiamos įtakos neturėjo, nes stumtelėjimas nebuvo stiprus. Be to, liudytojas pažymėjo, kad jis buvo siūlęs apeliantui perlipti per tvorą ir užlipti ant griuvėsių, tokiu būdu sustabdant griovimo darbus, bet A. K. tokiam siūlymui paprieštaravo, sakydamas, kad nereikia daryti provokacinių veiksmų (3 t., b. l. 24). Liudytojas D. R. parodė, kad iš nukentėjusiojo pusės buvo rodoma viską ignoruojanti laikysena, todėl A. K., neištvėręs tokio atsainumo, nuėmė D. G. apsauginę veido kaukę ir šį stumtelėjo, tačiau vyrišku stūmimu to nepavadinsi, buvo tik kepštelėjimas. Visa tai buvo tiesiog ekspresija, o ne tyčinis veikimas (3 t., b. l. 26).

40. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo griuvimui įtakos turėjo ne tik apelianto stumtelėjimas, bet ir jo paties kojos kliudymas tvoros laikiklio, dėl ko buvo neišlaikyta pusiausvyra. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše nesimato nukentėjusiojo kojos, t. y. šis matosi tik iki juosmens, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar D. G. iš tiesų tuo pačiu metu (anksčiau ar vėliau), kai buvo pastumtas, kliudė koja (kulnu) statybinės tvoros laikiklį, kas prisidėjo prie jo griuvimo. Kadangi šią aplinkybę nurodė ne vienas liudytojas, nesivadovauti jų parodymais pagrindo nėra, tuo tarpu visos abejonės bei neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. K. įvykio metu atlikti veiksmai (kaukės nuėmimas bei stumtelėjimas) yra nepriimtini etikos bei moralės požiūriu, tačiau jie nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti pačią griežčiausią, kraštutinę atsakomybės formą, t. y. baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas nesuvaldė kilusių neigiamų emocijų, tačiau jo poelgis buvo spontaniškas, ekspresyvus, truko vos kelias akimirkas. A. K. elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos ar kitos menkavertės dingstys. Jis nuoširdžiai rūpinosi ne tik jam asmeniškai, bet visai Lietuvos visuomenei reikšmingo objekto, kurį siekta įtraukti į UNESCO saugomo paveldo sąrašą, išsaugojimu. Apeliantas civilizuotai (teisėtai) aiškinosi susidariusią situaciją dar kelios dienos iki kilusio incidento, kantriai ir dalykiškai bendravo su objekto savininku bei griovimo darbus vykdančiu vadovu, informavo visas atsakingas institucijas – savivaldybę, statybos inspekciją, aplinkos apsaugos departamentą, policiją, tačiau jo pastangos bei pagalbos prašymai buvo neveiksmingi, kadangi darbams vadovaujantis asmuo bei šių darbų užsakovas atsisakė geranoriškai palaukti, kol atsakingos institucijos išsiaiškins susidariusią situaciją dėl griovimo darbų teisėtumo. Taigi, įvykio metu A. K. buvo apimtas nevilties, nebežinodamas, ką dar gali padaryti, jis kvietėsi žiniasklaidos atstovus, kad šie atgrasytų darbų vykdytoją nuo tolesnio jų tęsimo, tačiau ir įjungtos filmavimo kameros reikiamo poveikio nedarė. Todėl, siekiant sugėdyti nukentėjusįjį, priversti jį atsitokėti, atskleidžiant jo tapatybę, apeliantas nutraukė šiam nuo veido apsauginę kaukę. Po to, D. G. bandant išeiti (pasitraukti), pastarąjį stumtelėjo, kad šis liktų įvykio vietoje, nevengtų atsakomybės ir atsakytų į visus susirinkusiems žmonėms rūpimus klausimus.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti A. K. veiksmai visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė, t. y. šiuo atveju nėra BK 284 straipsnio inkriminavimui būtinų veikos padarinių. Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, jog į įvykio vietą žmonės susirinko, kad parodytų savo nepritarimą vykdomiems kultūriniu požiūriu vertingo pastato griovimo darbams, t. y. žmonės susirinko būtent dėl nukentėjusiojo vykdomų darbų. Jie buvo pasipiktinę, jog griovimo darbai vyksta šeštadienį (ne darbo dieną), galimai yra savavališki. Visuomenės narius piktino tai, kad jiems neteikiama juos dominanti informacija, atsisakoma bendrauti, ignoruojama jų nuomonė. Pažymėtina, jog ne visi susirinkę asmenys matė A. K. atliktus veiksmus D. G. atžvilgiu, nes šie truko itin trumpai. Arčiausiai stovėję asmenys pripažino, kad stebėti emocijų nesuvaldžiusio apelianto elgesį nebuvo malonu, buvo galima to išvengti (liudytojų K. Š., R. Ž. parodymai), tačiau tai jų nešokiravo, jie nesijautė pažeminti ar įžeisti. Liudytojai K. V., S. R., A. L., P. K. nuosekliai aiškino, kad nukentėjusiojo stumtelėjimas nebuvo stiprus, tiek šis veiksmas, tiek kaukės nuo veido pastarajam nuėmimas padėjo nustatyti D. G. tapatybę, šis pagaliau nurodė kokiai įmonei atstovauja ir pateikė prašomus dokumentus. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų A. K. veiksmų nesuvokė kaip viešosios tvarkos pažeidimo, dauguma liudytojų tvirtino, jog šis incidentas buvo neesminis ir visiškai nereikšmingas visų įvykių kontekste, svarbiausia buvo tai, kad pavyko sustabdyti vertingos vilos griovimo darbus, t. y. buvo apsaugotas viešasis interesas (būtinoji pastato atkūrimui materija buvo išsaugota).

43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju A. K. veiksmuose buvo BK 31 straipsnio 1 dalyje arba BK 23 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Būtinasis reikalingumas (BK 31 straipsnis) apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju būtinojo reikalingumo situacija nebuvo kilusi, nes incidento metu pastato griovimo darbai nevyko, D. G. savanoriškai buvo sustabdęs techniką ir atėjęs pasikalbėti su susirinkusiais visuomenės bei atitinkamų institucijų atstovais. Taigi, apelianto atlikti veiksmai niekaip nebuvo susiję su griovimo darbų tiesioginiu stabdymu. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis) taip pat nebuvo. Minėta aplinkybė konstatuojama tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Nagrinėjamu atveju A. K. savo spontanišku poelgiu nesiekė sukelti muštynių ar išprovokuoti dar didesnio konflikto. Atliktų ekspresyvių, nepagarbių veiksmų jis nesuvokė kaip nusikalstamų ar pavojingų. Apeliantas, nors ir nepriimtinai moralės aspektu, tačiau stengėsi padėti atvykusiems institucijų atstovams išsiaiškinti susidariusią situaciją. Jo tyčia nebuvo nukreipta nei į visuomenės rimties ar tvarkos pažeidimą, nei į smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu atlikimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra ne tik būtinų BK 284 straipsnyje įtvirtintų padarinių kilimo, tačiau nėra ir subjektyviosios veikos pusės elemento – tiesioginės tyčios, t. y. A. K. nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo, priešingai, jis manė ginantis viešąjį interesą, besistengiantis dėl (duomenys neskelbtini) kultūrinio paveldo gerovės. Todėl jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

44. Šiuo atveju A. K. atlikti veiksmai galėtų būti vertinami BK 140 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. kaip fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam D. G.. Vis dėlto, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog fizinis skausmas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka. Nustatant šią aplinkybę, būtina atsižvelgti į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat į nukentėjusiojo amžių, sveikatą, fizinį skausmą keliančio asmens tikslus ir pan. Vien fizinis kontaktas su kitu asmeniu savaime nesudaro BK 140 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymių, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.).

45. Nukentėjusysis D. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po pastūmimo vidinės kojos dalyje beveik mėnesį laiko jautė skausmą, dvi savaites negalėjo dirbti, kas atsiliepė įmonės veiklai. Be to, jis buvo viešai pažemintas, blogai jautėsi, nes įvykis buvo rodomas per televiziją, incidentą matė jo šeima bei draugai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį jis turėjo kojos traumą, buvo plyšę dešinės kojos raiščiai, gal tik penkios dienos iki incidento jam buvo nuimtas įtvaras (2 t., b. l. 139–143). Specialisto išvadoje Nr. G 2487/2020(02) nurodyta, kad D. G. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Dešinio kelio medialinio šalutinio raiščio patempimas jam nustatytas daugiau kaip prieš 1,5 mėnesį, todėl 2020 m. spalio 17 d. griuvimas galėjo tik paūminti dešinio kelio skausmą (1 t., b. l. 42–44).

46. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje nukentėjusysis neišsakė ir apskritai niekaip neišreiškė jaučiamo kojos skausmo. Vaizdo įraše matyti, kad D. G., nukritęs ant žemės, iš karto atsikelia ir nueina, jis nesusiima už kojos, nedejuoja, jo kėlimasis nėra apsunkintas. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nematė akivaizdžiai sužalotų asmenų. Liudytoja M. P. (Kauno apskrities VPK patrulė) parodė, kad teiravosi žmonių, ar tarp jų yra sužalotų, ar turinčių kam nors kokių nors pretenzijų, tačiau niekas niekam jokių kaltinimų dėl kūno sužalojimo neišsakė. Įvykio vietoje ji buvo ilgai, kol išsiskirstė paskutiniai žmonės, tačiau nei tik atvykus, nei vėliau niekas jokiu fiziniu skausmus nesiskundė, greitosios medicinos pagalbos kviesti neprašė. Visos pretenzijos buvo reiškiamos tik dėl pastato griovimo darbų. Analogiškus parodymus davė ir kiti įvykį stebėję liudytojai, t. y. nei vienas iš jų nesuprato, jog D. G. patyrė kokį nors sužalojimą ar skausmą, taip pat negirdėjo iš pastarojo jokių nusiskundimų šiuo aspektu.

47. Vis dėlto, nukentėjusysis 2020 m. spalio 17 d., 19.30 val., kreipėsi į Kauno klinikų Skubios medicinos pagalbos skyrių, kur teigė, jog buvo užpultas – pastumtas, dėl ko nukrito ant segmentinės tvoros. Jam pradėjo skaudėti nugarą, kelį, jaučia vidutinį skausmą. Apžiūros metu nustatyta, kad D. G. yra sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas. Juosmeninėje stuburo dalyje palpuojant pagal slankstelių eigą neskausminga, skausmingi palpuojant kiek įtempti raumenys dešinėje paravertebraliai. Pacientas įsitempęs, kelio apžiūra apsunkinta. Dešinysis kelias nepatinęs, palpuojant skausminga ir medialinių raiščių projekcijoje. Skausminga raumenų palpacija šlaunies distalinėje dalyje antero medialiai (1 t., b. l. 11). Nukentėjusiojo apžiūrą atlikusi gydytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nurodytas vidutinis skausmas – 5 balai dešimties balų sistemoje, tačiau skausmo intensyvumą nurodo pats žmogus, tai subjektyvus vertinimas, medikas negali to objektyviai įvertinti. Pacientas buvo įsitempęs, psichologiškai sudirgęs, dėl to jo apžiūra buvo apsunkinta, t. y. asmuo nepilnai bendradarbiavo. Tiksliai situacijos neprisimena, gal nenorėjo, kad ji detaliai jį apžiūrėtų, gal nevykdė jos duodamų nurodymų. Jei asmuo krenta atgal, tai nėra tipinis traumos mechanizmas, kad būtų padarytas pažeidimas, turi būti labai didelė jėga, vis dėlto, neatmestina galimybė, jog turima sena trauma galėjo paūmėti (2 t., b. l. 185–187).

48. Aptarti duomenys rodo, jog D. G. į medikus dėl jaučiamų skausmų kreipėsi praėjus daugiau nei septynioms valandoms nuo įvykio. Jokie objektyvūs sužalojimai jam nebuvo nustatyti, su jį apžiūrinčia gydytoja jis visapusiškai nebendradarbiavo. Be abejo, neatmestina versija, jog dėl incidento metu patirto šoko nukentėjusysis iš karto skausmo nejuto, todėl pagalbos nesikreipė, tik po kurio laiko pajautė skausmą anksčiau traumuotoje kojoje, dėl ko kreipėsi į medikus. Tačiau galima ir tokia versija, jog niekaip negalėdamas atsigauti po patirto viešo pažeminimo, būdamas suirzęs ir psichologiškai sudirgęs, žinodamas apie turimą seną kojos traumą, nusprendė vykti į Skubios pagalbos skyrių ir pranešti apie patirtą užpuolimą bei sumušimą. Nerimaudamas, jog gydytoja gali suprasti, kad kojos trauma nėra nauja, jis atsisakė išsamiai bendradarbiauti su jį apžiūrinčia gydytoja ir tik subjektyviai įvardijo jaučiamo skausmo intensyvumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog abi versijos tėra prielaidos (spėjimai), kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes – tai, jog stumtelėjimas delnu nebuvo stiprus, nukentėjusysis galimai ir pats užkliuvo už segmentinės tvoros laikiklio, jokiais skausmais nesiskundė, jo eisena atsistojus nebuvo pakitusi ar apsunkinta, greitosios medicinos pagalbos kviesti neprašė, yra jauno amžiaus, fiziškai stiprus, anksčiau turėjo kojos traumą, spręstina, kad tokio stiprumo, intensyvumo fizinio skausmo, dėl kurio kaltininkui galėtų kilti atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, D. G. nejuto.

49. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusįjį labiau neigiamai paveikė ir įskaudino tai, kad jis buvo viešai užsipultas žmonių minios, jam reiškiamos įvairios pretenzijos, nors jis tik vykdė jam užsakovo pavestą darbą. Be to, visa incidento eiga buvo filmuojama, rodoma per masines žiniasklaidos priemones, taigi burnos ir nosies apsauginės kaukės nuėmimo nuo jo veido momentą, pastūmimą bei griuvimą matė didelė visuomenės dalis, įskaitant jo šeimos narius, draugus, bendradarbius ir kitus pažįstamus, prieš kuriuos jis jautėsi nepatogiai, turėjo daug kartų aiškinti, kas ir dėl ko įvyko, kas, be abejo, kėlė nemalonius prisiminimus. Visa tai žemino D. G. orumą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne bet kuris nepagarbus, neetiškas ar moraliai nepriimtinas poelgis, kaip šiuo atveju pasielgė A. K., gali užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas, įvertinus jo amžių bei gyvenimišką patirtį, iš tiesų pasielgė neapgalvotai ir nebrandžiai, tačiau tokiu savo elgesiu jis ne tiek pažemino nukentėjusįjį, kuris įvykio metu buvo ramus ir korektiškas, kiek patį save, parodydamas, jog negeba suvaldyti kilusių neigiamų emocijų bei išgyvenimų. Nepaisant to, A. K. atlikti veiksmai, jau minėta, nebuvo nukreipti nei į viešosios tvarkos pažeidimą, nei į fizinio smurto naudojimą. Spontaniškas, desperatiškas, ekspresyvus, tačiau ne agresyvus, poelgis realių neigiamų padarinių nesukėlė, todėl apelianto nuteisimui pagrindo nėra.

50. Kadangi A. K. yra išteisinamas iš jam inkriminuoto kaltinimo, todėl nukentėjusiojo D. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos. A. K. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis), taip pat išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliekamos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo D. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nukentėjusiojo D. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų (2500 Eur) teisinei atstovo pagalbai apmokėti iš A. K. neišieškoti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė