Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „P.“, direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2020 m. spalio 17 d. apie 12.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – nuplėšdamas D. G. nuo veido nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas į krūtinę, dėl ko jis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis statinys yra saugomas kaip ypatingas statinys. Pirminis pranešimas apie griovimo darbus buvo gautas anksčiau nei šeštadienį. Nuvykęs pirmą dieną jis bendravo su A. K., darbus vykdantiems atstovams nurodė, kad pastarieji turi sustabdyti darbus. Po pokalbio su darbų vadovu, griovimo darbai buvo sustabdyti. Dažnai būna taip, jog rangovas nežino, ar darbai vykdomi teisėtai, todėl yra susiekiama su užsakovu. A. D. buvo atvykęs į Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių, siekdamas pakalbėti su vedėja, kodėl yra stabdomi darbai. Penktadienį griovimo darbai nebuvo vykdomi, o šeštadienį jis gavo informaciją, kad griovimo darbai buvo atnaujinti. Jis nuvyko į vietą ir pamatė daug pasipiktinusių žmonių. Pamatė, jog nepaisant jokių aplinkosauginių reikalavimų nuo stogo yra plėšiamas asbestinis šiferis, keliama grėsmė žmonių sveikatai. Jis kelis kartus skambino policijos pareigūnams, tačiau jie atsisakė atvykti ir pasiūlė skambinti Kultūros paveldo departamentui. Atvykę aplinkos apsaugos atstovai įėjo į statybvietę ir sustabdė darbus. Įvykio dieną jis matė kaip A. K. pastūmė D. G., tuomet pastarasis užkliuvo už tvoros ir nukrito. Pats stumtelėjimas tikrai nebuvo stiprus. Jis taip pat matė kaip A. K. bandė nuimti kaukę nukentėjusiajam, tuo buvo siekiama paviešinti griovimo darbus atliekantį asmenį. Iš A. K. jis negirdėjo įžeidžiančių pasisakymų. Gali būti, kad be A. K. veiksmų, pranešimų, pastatas šiuo metu jau būtų nugriaustas. Po pastūmimo D. G. atsistojo, neatrodė, kad būtų susižeidęs. Tuo metu kai D. G. išėjo, griovimo darbai nebuvo vykdomi, todėl galimai ir nebuvo jokios būtinybės nuplėšti nukentėjusiajam kaukę ar jį pastumti.

Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. spalio 14 d. sužinojo, jog yra griaunamas (duomenys neskelbtini) esantis pastatas. Jis greitai, apie 12 val., nuvyko į įvykio vietą ir greitai buvo sustabdyti darbai. Tačiau 2020 m. spalio 17 d. vėl prasidėjo griovimo darbai. 2020 m. spalio 17 d. įvykį jis filmavo, tuomet apie 12.30 val. atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai ir bandė sustabdyti griovimą, galiausiai ekskavatorininkas sustabdė griovimą, kalbėjo su aplinkosaugininkais, kurie paprašė jo kažkokių dokumentų. Kadangi asmens dokumentai buvo automobilyje jie nuėjo iki automobilio. Kai aplinkos apsaugos darbuotojai priėjo prie tvoros ir reikalavo prisistatyti, A. K. nuplėšė nukentėjusiajam nuo veido kaukę ir įvyko susistumdymas. D. G. nukrito ir gana greitai atsistojo, neatrodė, jog būtų kažkas nutikę. Jo filmuotame vaizdo įraše gerai matomas kontaktas tarp A. K. ir D. G.. Kontaktas buvo dėl to, kad D. G. atsisakė prisistatyti. Ir tik po susistumdymo D. G. pradėjo kalbėti, davė K. Š. savo asmens dokumentą. Tuo metu, kai A. K. nuplėšė nukentėjusiajam kaukę, technika jau buvo išjungta. Iš esmės kaukė buvo tik nuimta, jokio plėšimo nebuvo. Po susistumdymo D. G. neturėjo jokių pretenzijų A. K..

Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šeštadienį jis dirbo centre ir gavo žinutę, jog (duomenys neskelbtini) esantis pastatas yra griaunamas. Kadangi jam buvo netoli, jis greitai nuvyko į vietą. Atvyko šiek tiek prieš 12 val., matė apsaugos darbuotoją ir ekskavatorininką, kuris griovė pastatą. Griovimo darbai vyko apie pusvalandį su sustojimais. Ten buvę žmonės kvietė policiją. Jis A. K. siūlė perlipti tvorą ir atsistoti ant griuvėsių ir tokiu būdu sustabdyti griovimo darbus, tačiau A. K. nurodė nedaryti jokių provokuojančių veiksmų. Atvykus tarnyboms, institucijų atstovai bandė sustabdyti D. G., tačiau tai pavyko tik po kurio laiko. D. G. sustabdė mašiną ir išlipo iš ekskavatoriaus. D. G. atsidūrė kitoje pusėje tvoros ir susidarė įspūdis, jog jis ketina pasišalinti ir tuo metu įvyko kontaktas tarp A. K. ir D. G.. A. K. prašė, kad darbuotojas, kuris griovė pastatą, prisistatytų. Vėliau A. K. nuėmė kaukę ir nukentėjusiajam nueinant bakstelėjo į krūtinę, nukentėjusysis nukrito, tačiau greitai atsistojo ir nuėjo. Ar šie veiksmai buvo būtini, jis nėra tikras, tai buvo spontaniškas veiksmas, pasikarščiavimas. Kai minėtas asmuo atsikėlė po pastūmimo, pastarasis nesiskundė jokiais skausmais. Jo nuomone, A. K. veiksmai padėjo sustabdyti griovimo darbus.

Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai jis atvyko į įvykio vietą, joje buvo A. K. ir dar pora žmonių, jie pradėjo šūkauti ir mojuoti rankomis, kad ekskavatorininkas sustabdytų darbus ir negriautų pastato. Jis skambino policijos pareigūnams, kad atvyktų ir sustabdytų griovimo darbus. Griaunat pastatą aplink buvo labai daug asbesto dulkių, kurios yra nuodingos. Buvo iškviestas aplinkos apsaugos inspektorius K. Š., kuris pareikalavo pateikti dokumentus, tačiau asmuo nenorėjo pateikti dokumentų, tuomet buvo reikalavimas nusiimti kaukę ir tuomet A. K. pastūmė asmenį, kuris nugriuvo atgal su visa tvora. A. K. pastūmė nestipriai, o prieš stumdamas nuėmė kaukę. Kaukės nuėmimo tikslas buvo pamatyti asmens veidą. Kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo nestiprus, o kaukės nuėmimas buvo ekspresija. Vis dėl to, tokie veiksmai nebuvo būtini, siekiant sustabdyti griovimo darbus.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2020 m. spalio 18 d. buvo priimtas D. G. pareiškimas apie tai, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, viešoje vietoje, šalia statybvietės laukinės pusės, prie segmentinės tvoros, grupės asmenų akivaizdoje, įmonei UAB „D.“ vykdant griovimo darbus ir jam atliekant darbines funkcijas, A. K., kuris siekė nutraukti bendrovės vykdomus darbus, elgėsi įžūliai, jį filmavo, reikalavo prisistatyti, provokavo jį konfliktui. A. K., nesilaikydamas saugaus atstumo, priėjo prie jo, piktybiškai, tyčia, nuo jo veido nuplėšė jo dėvėtą apsauginę, medžiaginę, nosį ir burną dengiančią kaukę ir sąmoningai, tyčia ranka jį stipriai pastūmė į segmentinę tvorą, ją nugriaudamas ir nukrisdamas ant segmentinės tvoros ir medienos atliekų. Įvykio metu jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, sutrikdyta viešoje tvarka, sutrikdytas įmonės darbas. Kadangi žurnalistai bei kiti asmenys filmavo įvykį, šis vaizdo siužetas nedelsiant išplito viešoje erdvėje. Po įvykio buvo šoko būsenoje, buvo pažeista jo garbė ir orumas, nes įvykis buvo apšviestas masinėmis informavimo priemonėse. Po įvykio jis kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo nustatyti nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, A. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju. (1 t., b. l. 4-7).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše-siuntime nurodyta, kad 2020 m. spalio 17 d. D. G. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Grafoje apžiūros rezultatai nurodyta, kad sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas. Juosmeninėje stuburo dalyje palpuojant pagal slankstelių eigą neskausminga, skausmingi palpuojant kiek įtempti raumenys dešinėj paravertebraliai. Pacientas įsitempęs, kelio apžiūra apsunkinta. Dešinysis kelias nepatinęs, palpuojant skausminga ir medialinių raiščių projekcijoje. Skausminga raumenų palpacija šlaunies distelinėje dalyje antero medialiai. Rekomenduojama ramybė (kelias dienas dėvėti kelio įtvarą, šaltis, vaistai nuo skausmo). Pasirašė gydytoja G. S. (1 t., b. l. 11).

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad situacijos nelabai atsimena, gali paaiškinti aplinkybes, nurodytas jos pasirašytame medicininių dokumentų išraše. Minėtame išraše pažymėta 4.6, tai reiškia, kad žmogus kreipėsi dėl patirtos traumos. Apžiūrint asmenį, paprastai pats žmogus skalėje nuo 1 iki 10 nurodė, kokį skausmą jaučia. Šiuo atveju asmuo jautė vidutinį skausmą. Terminas palapuojant reiškia čiuopiant pirštais. Šiuo atveju čiuopiant buvo nustatyti nugaros raumens skausmai, tai gali rodyti patempimą, čiuopiant taip pat nustatytas dešinio kelio skausmas, skausmas medialinių raiščių vietoje, t. y. vidinėje pusėje, taip pat nustatyta, kad skausminga dešinio šlaunies srityje, o antero medialiai yra priekinė vidinė šlaunies dalis. Asmeniui buvo suleisti vaistai nuo skausmo. Medicininiame išraše taip pat nurodyta, kad apsunkinta kelio apžiūra, nes arba asmuo nenorėjo bendradarbiauti, arba dėl skausmo, dabar jai sunku atsiminti dėl ko taip pažymėta.

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietoje matoma statybvietė, kurios viduje matomas apgriautas medinis namas ir statybinė technika. Statybvietė aptverta dviejų metrų aukščio segmentine tvora, kuri apklijuota „Stop“ juosta. Tvora fiksuojama ant žemės esančių statybinių blokelių. Už segmentinė tvoros matomos medienos atliekos ir plokštės (1 t., b. l. 22-23). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 25-28).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti keletas asmenų. Nugara į segmentinę (tinklinę) tvorą stovi vyras Nr. 1. Vyras dėvi geltonos spalvos, šviesą atspindinčią liemenę, ant galvos – baltos spalvos šalmą, dešinėje rankoje laiko pirštines, ant veido dėvi burną ir nosį dengiančią juodos spalvos kaukę. Priešais jį stovi moteris šviesiais plaukais, vilkinti tamsią striukę, matyti jos nugara, vyrui Nr. 1 iš dešinės (ekrano lange kairėje) stovi vyras Nr. 2, vilkintis tamsios spalvos striukę, su kepure, kauke. Vyrui Nr. 1 iš kairės (ekrano lango dešinėje) stovi vyras Nr. 3, vilkintis juodu paltu ar lietpalčiu, be kaukės, su akiniais, rankose laiko telefoną (taip kaip juo filmuotų ar fotografuotų). Kažkuris iš ten esančių asmenų sako, kad kalba su pareigūnais. Vaizdo įraše taip pat matyti dar keletas asmenų, kurie rankose laiko telefonus, vaizdo kamerą. Vyras Nr. 3 kaire ranka griebia vyrui Nr. 1 už veidą dengiančios kaukės ir ją nutraukia, ji lieka kaboti ant dešinės vyro ausies, po to vyras Nr. 1 ją nusiima. Moters girdimas balsas: „baikit, baikit“, tuomet girdisi vyro balsas: „senai praėjo baikit“. Tada vyras Nr. 1 pasisuka į kairę pusę (ekrano lange dešinę pusę) bandydamas praeiti šalia vyro Nr. 3. Tada vyras Nr. 3, dešinėje rankoje laikydamas telefoną, kaire ranka pastumia vyrą Nr. 1. Vyras Nr. 1 krenta atbulas atsitrenkdamas į segmentinę (tinklinę) tvorą ir kartu su ja nukrenta ant žemės. Moters balsas: „reikėtų policijos“. Vyras Nr. 1 keliasi nuo žemės, atsistoja, eina šalia vyro Nr. 3. Vyras Nr. 3 užstoja vyrui Nr. 1 kelią, vyras Nr. 1 bando jį apeiti. Tada vyras Nr. 2 stoja tarp vyrų Nr. 1 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 30-31).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus šį vaizdo įrašą nustatyta, kad vyras Nr. 1 – tai D. G., vyras Nr. 2 – tai K. Š., vyras Nr. 3 – tai A. K..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2487/2020(02) nurodyta, kad D. G. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Medicininių dokumentų duomenimis, dešinio kelio medialinio šalutinio raiščio patempimas nustatytas daugiau kaip prieš 1,5 mėn., todėl užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, 2020 m. spalio 17 d. galimas griuvimas galėjo tik paūminti dešinio kelio skausmą (1 t., b. l. 42-44).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjo E. Š. 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl iškvietimų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodyta, kad 2020 m. spalio 17 d. 11.10 val. pranešėja J. P. nurodė, jog šiuo metu yra griaunamas namas, kuris galimai yra valstybės saugomų pastatų sąraše. Buvo stabdyta jo griovimo veikla, kol bus ištirta. Darbuotojai atsisako parodyti leidimus. Įvykis apdorotas nuotoliniu būdu, policija nesiųsta. 2020 m. spalio 17 d. 11.14 val. pranešėja I. A. nurodė, kad brigada žmonių šiuo metu griauna 2 a. pastatą (kultūrinis paveldas), pranešėja įsitikinusi, kad jie neturi leidimo. Dėl šio įvykio pradėtas tyrimas Nr. M-1-01-64472-20 dėl BK 187 straipsnio. 2020 m. spalio 17 d. 12.25 val. pranešėjas N. J. nurodė, kad vyksta muštynės. Darbų vadovas muša pranešėjo kaimyną S. K.. Laukia vietoje. Papildoma informacija apie patikrinimo rezultatus – nuvykus nurodytu adresu muštynių nebuvo, nukentėjusiųjų nėra, pretenzijų dėl kūno sužalojimo nėra, GMP nereikalinga, vyko konfliktas dėl galimai neteisėtai griaunamo pastato. 2020 m. spalio 17 d. 19.41 val. pranešėjas – sveikatos priežiūros darbuotojas nurodė, kad gautas pranešimas iš Kauno LSMUK, atvažiavo pats D. G., sumušė pažįstamas. Kojos kelio ir nugaros sumušimas. Pagal šį pranešimą pradėtas šis ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 89).

2015 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), nuosavybės teisė – A. D. (2 t., b. l. 132-135).

2015 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatas – gyvenamasis namas fiziškai pažeistas, statinio kategorija – neypatingas (2 t., b. l. 172-173).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylos teisena juridinio asmens UAB „D.“ atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnio 26 dalyje sudėties (2 t., b. l. 174-182).

P. K. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad yra vykdomi griovimo darbai. Naudojant griovimo techniką yra ardomas pastato stogas, sienos. Matyti, kad ekskavatoriaus kabinoje sėdi D. G.. Pastatas aptvertas metaline tvora, už jos matomi statybvietėje dirbantys asmenys. Matoma, kad prie pastato yra atvykę ir prie tvoros stovi aplinkos apsaugos inspektoriai K. Š. ir R. Ž., jie kalba su statybininkais per tvorą. Prie tvoros taip pat matyti asmenys su kamera ir TV3 ženklu pažymėtu mikrofonu, kiti asmenys. Vaizdo įraše girdima, kaip aplinkos apsaugos institucijos atstovas rėkia, kad būtų sustabdyti darbai. Netrukus technika sustoja ir iš kabinos išlipa D. G. ir prieina prie tvoros. Tada D. G. išeina pro tvorą ir toliau kalbasi su šalia esančiais asmenimis. Matyti, kad D. G. dėvi juodos spalvos veidą ir nosį dengiančią kaukę. Netrukus matyti, kaip nuo jo veido nuplėšiama kaukė, o kai D. G. nusisuka, jį stipriai pastumia A. K.. Pastumtas D. G. nukrenta ant tvoros. Girdisi, kaip moteris sako, jog reikėtų iškviesti policiją. Vėliau D. G. atsistoja, pataiso tvorą. Iš ketina nueit iš įvykio vietos, tačiau jam kelią užstoja A. K., dešinėje rankoje laikydamas telefoną, filmavimo padėtyje, tada tarp jų atsistoja K. Š.. Vaizdo įraše matyti, kad D. G. kalba su aplinkos apsaugos departamento atstovais, kurie bando išsiaiškinti jo tapatybę. Tuomet nueina iki savo automobilio, vaizdo įraše matyti, kaip D. G. grįžta prie aplinkos apsaugos departamento atstovų ir paduoda dokumentus. Kol institucijos atstovė tikrina D. G. dokumentus, kitas atstovas aiškina, jog buvo duotas privalomas nurodymas sustabdyti darbus. D. G. nurodo, jog nebuvo gavęs jokio dokumento, uždraudžiančio griauti pastatą (3 t., b. l. 18).

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundas atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (3 t., b. l. 38-47).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinimo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo D. G., byloje apklaustų liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, specialisto išvada, medicininiais dokumentais, taip pat kitais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog fizinio skausmo D. G. sukelti ar pažeisti viešąją tvarką nesiekė, jo tikslas buvo nustatyti asmens, kuris griovė kultūros paveldo objektą, asmenybę ir užkirsti kelią tolimesniam pastato griovimui. Kadangi jis yra architektas ir rūpinasi paveldu, savo veiksmais tik bandė atkreipti nukentėjusiojo dėmesį ir jį sustabdyti, kad dar būtų galima atkurti apgriautą vilą. Be to griovimo darbai buvo atliekami netinkamai, ant žemės buvo metamos pavojingos atliekos, kilo asbesto dulkės.

Nors byloje esantys rašytiniai įrodymai liudytojų S. R., A. L. S. S., E. D., K. V., D. R. teisme duoti parodymai patvirtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), pastatas priskirtas ketvirtai kategorijai, yra traktuojamas kaip kultūros paveldo statinys ir tokio statinio griovimo darbai turi būti vykdomi pagal specialų atsakingų institucijų suderintą paveldo apsaugos planą, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, laikėsi pastato griovimo darbus atlikęs asmuo įstatymo reikalavimų griaunant pastatą, ar ne. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltei pagrįsti ar paneigti jie esminės reikšmės neturi. Teismo nuomone, kaltinamasis, besirūpinantis kultūros paveldu, vis dėl to pasirinko netinkamą ir įstatymo draudžiantį savo ar kitų asmenų teisių gynimo būdą.

Byloje peržiūrėti vaizdo įrašai patvirtina, kad į įvykio vietą atvykus Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams K. Š. ir R. Ž., D. G. sustabdęs griovimo darbus ir išlipęs iš ekskavatoriaus kabinos, priėjo prie atvykusių pareigūnų, bendravo su jais, sutarė pateikti prašomus dokumentus ir jau ruošėsi eiti, tačiau A. K. netikėtu ir staigiu judesiu nuplėšė nuo nukentėjusiojo veido jo dėvimą apsauginę nosį ir veidą dengiančią kaukę ir netrukus pastūmė jį ranką, dėl ko nukentėjusysis atbulomis kartu su metaline tvora nukrito ant medienos ir kitų griovimo atliekų. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kaltinamasis rankoje laiko telefoną ir galimai filmuoja nukentėjusįjį, nepraleidžia jo ir bando užstoti jam kelią, dėl ko inspekcijos pareigūnas K. Š. įsiterpia tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti K. Š. ir R. Ž. iš esmės patvirtino vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. K. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nukentėjusysis, pamatęs juos, sustabdė griovimo darbus, išlipo iš kabinos ir priėjo prie tvoros. Jis su kolege prisistatė ir paprašė prisistatyti, tačiau nukentėjusysis nurodė, jog nenori prie visų prisistatyti, jiems prisistatys atokiau prie savo automobilio. Tada jis paprašė nukentėjusiojo nueiti prie mašinos. Nukentėjusiajam einant, A. K. nuplėšė jam kaukę ir pastūmė, dėl ko nukentėjusysis su visa tvora nukrito ant žemės. Tuo metu aplinkui buvo daug žmonių, girdėjo žodžius „kvieskit policiją“. Nukentėjusiajam atsikėlus ir einant link automobilio, A. K. vis bandė užstoti jam kelią, todėl jis, tam kad nekiltų naujo incidento, atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, prašė nusiraminti ir viską spręsti taikiai. Jo nuomone, A. K. elgesys buvo paremtas emocijomis ir nebuvo jokio reikalo stumti nukentėjusiojo ar nuplėšti veido kaukę, juolab, kad siaučia virusas. Liudytoja R. Ž. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir teismui parodė, kad situacija jai buvo nemaloni, aplink susirinkę žmonės puolė darbų vadovą žodžiais, sakė priekaištus dėl griaunamo namo, o A. K. nuplėšė jam kaukę ir jį pastūmė. Ji prašė ramintis ir viską spręsti taikiai, civilizuotai, o pamačiusi, kad darbų vadovas nuo stūmimo nukrito, pradėjo ieškoti policijos. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė M. P. teisme paaiškino, jog į įvykio vietą vyko kelis kartus, iš pradžių apie 11.30 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad nelegaliai griaunamas pastatas. Ji su kolega nuvyko į įvykio vietą, matė daug žmonių, bet jokio konflikto nevyko. Jie bandė aiškinti aplinkybes, atokiau nuo visų kalbėjo su namo savininku. Jiems bekalbant, apie 12.26 val. gavo kitą pranešimą, kad prie pastato vyksta konfliktas, kažkas stumdosi. Tada ji su kolega nuėjo prie namo, tačiau konfliktas jau nevyko, pretenzijų niekas nereiškė.

Kaltinamojo kaltę nebejotinai patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis D. G. teisme parodė, kad pagal rangos sutartį 2020 m. spalio 17 d. jis tęsė pastato griovimo darbus. Jam dirbant, prie tvoros pamatė aplinkos apsaugos inspektorių, kuris rodė jam ženklus, kad sustabdytų darbus. Tada jis išlipo iš kabinos ir priėjo arčiau inspektoriaus. Inspektorius paprašė prisistatyti, tačiau jis viešai tai atsisakė padaryti, pasisiūlė kartu su inspektoriumi nueiti iki automobilio, kuriame yra dokumentai. Tuomet A. K. supyko ir jam nuo veido nuplėšė kaukę. Jis bandė nuo A. K. atsitraukti, tačiau kaltinamasis jį pastūmė, dėl to jis nukrito ant segmentinės tvoros, kuria buvo aptvertos atliekos. Atsikėlęs jis nuėjo iki automobilio ir grįžęs į statybvietę pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Dėl kaltinamojo elgesio jis patyrė skausmą, atsinaujino skausmas kelio srityje, jis jautėsi blogai dėl kaukės nuplėšimo, buvo pažemintas viešai, nes viską filmavo žiniasklaida, skausmui neatslūgus jis kreipėsi į medikus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis medicinos dokumentų išrašas ir gydytojos G. S. teisme duoti parodymai. Medicinos dokumentų išraše iš tikrųjų pažymėta, kad nukentėjusysis apžiūros metu skundėsi skausmu kelio raiščių srityje, nugaros raumenų dalyje, jam buvo priskirti vaistai nuo skausmo, rekomenduota dėvėti kelio įtvarą. Nors pagal byloje esančią specialisto išvadą sužalojimo mastas nenustatytas, tačiau specialistas konstatavo, kad 2020 m. spalio 17 d. nukentėjusiojo griuvimas galėjo paūminti dešinio kelio skausmą. Nukentėjusysis nedelsdamas kreipėsi ne tik į medikus, bet ir policijos pareigūnus, 2020 m. spalio 18 d. iš jo buvo priimtas pareiškimas apie įvykį, policijos pareigūnams jis detaliai paaiškino visas aplinkybes, jos užfiksuotos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis viešoje vietoje patyrė fizinį skausmą, o to pakanka pripažinti kaltinamojo veiksmus įžūliais. Veido kaukės nuplėšimas viešoje vietoje, žinant, kad įvykis filmuojamas ir stebimas aplink susirinkusių asmenų, teismo vertinimu, taip pat yra neetiškas, demonstratyvus ir elementarioms moralės normoms prieštaraujantis elgesys. Neabejotina ir tai, kad A. K. veikė viešoje vietoje – Kauno mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, aplink esant ne tik pareigūnams, korespondentams, bet ir pašaliniams asmenims. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. K. 2020 m. spalio 17 d. apie 12.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – nuplėšdamas D. G. nuo veido nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas į krūtinę, dėl ko jis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. K. yra neteistas (2 t., b. l. 43), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos šiuo metu negalioja (2 t., b. l. 37-42), dirba individualioje įmonėje „A. A. K. d.“ ir UAB „P.“ direktoriumi (2 t., b. l. 36). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 50). Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 48). A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam turi būti skirta BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. G. pareiškė 1700 Eur civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 46-50). Ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl įvykio jis nuo 2020 m. spalio 19 iki 2020 m. lapkričio 10 d. negalėjo dirbti, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nes A. K. jį pastūmus ir jam dėl to nukritus, atsinaujino skausmai kelio srityje, jam teko nešioti kelio įtvarą, kas sukėlė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to jis patyrė didelį skausmą nugaros apatinėje dalyje, dubens ir kelio srityje, nes A. K. jį pastūmus, jis atsitrenkė į metalinę tvorą ir kartu su tvora visu svoriu krito ant žemės. Skausmui nesiliaujant tos pačios dienos vakarą jis kreipėsi į Kauno klinikas, jam buvo diagnozuotas dešinės kojos šalutinio raiščio patempimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Toks netikėtas ir bet kokiomis moralės normomis nepriimtinas A. K. elgesys jį šokiravo, dvasiškai sukrėtė, sukėlė šoką, pažeminimą. Nukentėjusysis iš aplinkinių sulaukė komentarų dėl to, kad reikėjo duoti atgal. Patį įvykį matė didelė žmonių auditorija, įvykis buvo filmuojamas ir rodomas per masines informavimo priemones, o nuplėšus nuo jo kaukę buvo galima identifikuoti ne tik jį, bet ir darbovietę. Spaudoje nukentėjusysis buvo vadinamas barbaru, paveldo griovėju, jo vaikai klausinėjo kodėl piktas dėdė jį mušė, kas sukėlė jam stresą, išgyvenimus, nemalonius pojūčius. Akcentuotina ir tai, kad A. K. nuplėšė jam kaukę, kurią jis dėvėjo ryšium su Covid-19 pandemija, tuo tarpu A. K. nesilaikė atstumo ir buvo be kaukės. Po įvykio jis pergyveno dėl savo sveikatos ir galimybės užsikrėsti, pergyveno dėl savo šeimos, be to vėliau paaiškėjo, kad A. K. po įvykio buvo nustatytas virusas, kas sąlygojo papildomus jo ir šeimos narių išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, savo neturtinę žalą jis vertina 1700 Eur suma.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turi būti tenkintas, tačiau iš dalies.

Visų pirma pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais ji atlyginama, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenumato konkretaus neturtinės žalos dydžio, ją konkrečiu atveju nustato teismas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala jo sveikatai, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, stresą, šoką. Tą patvirtina byloje esantys medicinos dokumentų išrašai. Kaltinamojo veiksmai jam buvo netikėti ir nepriimtini. Be to įvykis buvo rodomas ir aprašomas visuomenės informavimo priemonėse, o neplėšus kaukę, buvo pakenkta nukentėjusiojo privatumo interesams, sukelti papildomi išgyvenimai ir nepatogumai. Kaltinamajam pastūmus nukentėjusįjį, jis krito ant segmentinės tvoros, todėl jam atsinaujino kelio skausmai, jis turėjo nešioti kelio įtvarą, nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. buvo nedarbingas. Nukritęs nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nugaros apatinėje dalyje, dubens srityje. Kaltinamojo elgesys nuplėšus kaukę, kai vėliau buvo nustatytos aplinkybės, jog kaltinamasis susirgo Covid-19 virusu, nukentėjusiajam sukėlė papildomus nuogąstavimus dėl savo ir šeimos sveikatos. Tačiau dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos didelė žala nukentėjusiojo sveikatai ar reputacijai nebuvo padaryta, ilgalaikės pasekmės nebuvo sukeltos, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir atitinkanti teismų praktiką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 540,70 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų (1 t., b. l. 57). Ieškinyje nurodė, jog D. G. nukentėjo dėl smurtinių kito asmens veiksmų, dėl patirtų sužalojimų apdraustasis buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. Fondo valdybos Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu D. G. 2020 m. lapkričio 17 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir sprendimu paskyrė D. G. 540,70 Eur ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį. Tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 540,70 Eur žala, kurią privalo atlyginti asmuo, kurio neteisėtais veiksmai buvo padaryta žala, t. y. kaltinamasis.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad D. G. nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. buvo suteiktas nedarbingumas ir už šį laikotarpį jam buvo paskaičiuota 540,70 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 58, 60-72). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išmokėjęs ligos išmoką, patyrė turtinę žalą, ji kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl kaltinamasis privalo ją atlyginti.

VI. Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis D. G. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. G. patyrė 3000 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 33-34, 37).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, vyko keli teisiamieji posėdžiai, buvo apklausta eilė liudytojų, peržiūrima vaizdo medžiaga, byloje pateiktas išsamus ir teismų praktika pagrįstas civilinis ieškinys, nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Išlaidos paremtos išsamiu paskaičiavimu, jos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato darbą dydžio. Kaltinamasis yra dirbantis. Tačiau teismas atsižvelgia ir į minėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus, o būtent į tai, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga veikos kvalifikavimo prasme, specialių ar naujų žinių nereikėjo, nebuvo būtinybės advokatui vykti į kitą vietą, nei registruota advokato darbo vieta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant nepažeisti interesų pusiausvyros, išlaidos šiek tiek mažintinos ir nukentėjusiajam D. G. iš kaltinamojo A. K. priteistinos 2500 Eur atstovavimo išlaidos.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 29-30), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 12, 3 t., b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Išaiškinti A. K., kad paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nukentėjusiojo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. G. naudai iš kaltinamojo A. K. priteisti 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo A. K. civilinio ieškovo naudai priteisti 540,70 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir 70 euro centų) turtinę žalą.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.