Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros planavimo skyriaus asistentu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. sausio 13 d. apie 1.30 val. ties pastatu, esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 1.32 val. jam buvo nustatytas 2,29 ‰ girtumas (be paklaidos); 1.51 val. jam buvo nustatytas 2,29 ‰ girtumas (be paklaidos)).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 12 d. grįžo iš Vilniaus į Panevėžį pas savo tėvus ir apie 20–21 val. susitiko su savo pusbroliu, kuris buvo grįžęs iš užsienio. Pas pusbrolį nuvažiavo automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to su pusbroliu nuvažiavo į barą (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Bare bendravo su pusbroliu ir vartojo alkoholį – gėrė alų. Išgėrė ne mažiau kaip 4 bokalus alaus. Užsidarant barui, 2023 m. sausio 13 d. kelios minutės po 1 val., abu su pusbroliu išėjo iš baro, kieme pasikalbėjo ir jis (kaltinamasis) nutarė pusbrolį nuvežti pas draugę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Abu įsėdo į automobilį. Automobilį vairavo jis (kaltinamasis), o jo pusbrolis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Prieš vairuodamas automobilį jis (kaltinamasis) jautėsi apsvaigęs. Taip pat žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti, suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir apsvaigimo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo, pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pastebėjo policijos pareigūnų automobilį. Policijos pareigūnai jį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) gatvės – (duomenys neskelbtini) kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža. Alkoholio kiekio matuokliu policijos pareigūnai du kartus patikrino jo girtumą, jam (kaltinamajam) abu kartus buvo nustatytas 2,29 ‰ girtumas. Su patikrinimo rezultatais sutiko, savarankiškai pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Po to policijos pareigūnai paėmė jo vairuotą automobilį. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas dėl tokio savo elgesio ir pažada ateityje laikytis įstatymų. Automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo močiutės, kuri neprieštarauja, kad automobilis būtų konfiskuotas. Supranta, kad jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Ši teisė jam reikalinga dėl darbo (gyvena (duomenys neskelbtini) ir kelionė į darbą viešuoju transportu trunka ilgai), prašo šią teisę atimti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis K. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (122 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo K. J. parodymais apie tai, kad 2023 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, buvo grįžęs iš užsienio ir susitarė susitikti su savo giminaičiu K. G.. Apie 18–19 val. K. G. atvažiavo pas jį (pas liudytoją) automobiliu „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena. K. G. buvo blaivus. Susitikę jie kartu nuvažiavo į Panevėžio miesto centre esančią kavinę, kurioje kartu su K. G. vartojo alkoholį – gėrė alų. Kavinėje buvo iki jos uždarymo, galėjo būti iki 1–2 valandos nakties. Po to jie dviese išėjo iš kavinės ir nusprendė į namus grįžti savarankiškai, automobiliu, kuriuo atvažiavo. K. G. sėdo už automobilio vairo, o jis (liudytojas) atsisėdo į keleivio sėdynę. Nuvažiavus nuo kavinės nelabai pamena įvykių sekos. Pamena, kad jis (liudytojas) paprašė K. G. nuvežti pas draugus į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant automobiliu, paskutinėje sankryžoje prieš įvažiuojat į (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Pamena, kad policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino K. G. girtumą. Nepamena, koks girtumas buvo nustatytas K. G.. Kitą dieną jis (liudytojas) išvyko į užsienį, kur mokosi (45–46, 49 b. l.);

2.3.2. liudytojo (policijos pareigūno) D. K. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2023 m. sausio 13 d. apie 1.30 val. dirbdamas su kolega T. V. pastebėjo kaip (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kelio dideliu greičiu pravažiavo automobilis „Seat“. Automobilį „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė ties namu, esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio vairuotojo pajuto stiprų alkoholio kvapą. Automobilį vairavo K. G., kartu su juo važiavo keleivis K. J. Alkoholio kiekio matuokliu automobilio vairuotojui K. G. buvo nustatytas 2,29 ‰ girtumas. K. G. su patikrinimo rezultatais sutiko. Buvo užpildytas neblaivumo aktas. Automobilis „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugojimo aikštelę (11, 38–39 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis ir jo užvedimo raktelis (12–23 b. l.);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2023 m. sausio 13 d. 1.32 val. K. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu 1.32 val. pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,29 ‰ girtumas (be paklaidos), 1.51 val. antrojo tikrinimo metu – 2,29 ‰ girtumas (be paklaidos) (27 b. l.);

2.3.5. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2023 m. sausio 13 d. 1.32 val. ir 1.51 val. kaltinamajam K. G. buvo nustatytas 2,29 ‰ girtumas (be paklaidos) (29–30, 32–33 b. l.);

2.3.6. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra V. J. (34 b. l.);

2.3.7. liudytojos (transporto priemonės savininkės) V. J. parodymais apie tai, kad automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos. 2023 m. sausio 12 d. ji paskolino savo automobilį anūkui K. G., nes jis neturi įsigijęs savo automobilio. 2023 m. sausio 13 d. apie 13 val. iš savo sutuoktinio sužinojo, kad anūkas K. G. vairavo automobilį neblaivus ir automobilį paėmė policijos pareigūnai. Anūkui K. G. pretenzijų neturi. Prašo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu pateiktu jos prašymu dėl automobilio grąžinimo, nes ji nenori susigrąžinti automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutinka, kad šis automobilis būtų konfiskuotas (52, 55 b. l.).

2.4. Kaltinamajam K. G. nustatytas girtumas (2,29 ‰ (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis K. G. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis K. G. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis K. G. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis K. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.1. 2023 m. gegužės 22 d. teisme buvo gautas kaltinamojo K. G. mamos L. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (L. G.) atsakomybei (143–153 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. G. ir laiduotoja L. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena atskirai, kitame mieste (duomenys neskelbtini), tačiau jis pakankamai dažnai grįžta į Panevėžį (kartą per 2 savaites), taip pat ji dažnai kalbasi su kaltinamuoju telefonu (2–3 kartus per savaitę) ir nuolat susirašinėja su juo programa „Messenger“. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, kuri, jos manymu, kaltinamajam yra svarbi, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja L. G. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui ir bus atsakinga už jo elgesį. Anksčiau kaltinamasis K. G. nėra nusikaltęs ar vairavęs automobilį būdamas neblaiviu, jai nėra žinomi tokie atvejai. Kaltinamasis niekada nekeldavo problemų – mokykloje jis mokėsi gerai ir lankė daug būrelių, jam gerai sekasi studijuoti ir jis įsidarbino. Apie kaltinamojo K. G. padarytą nusikalstamą veiką ji (laiduotoja) sužinojo iš paties kaltinamojo tą pačią dieną (kai ji (laiduotoja) sugrįžo iš darbo (ryte jai išeinant į darbą kaltinamasis miegojo)). Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jie apie tai daug kalbėjo. Kaltinamasis K. G. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sūnui. Jos pačios (laiduotojos) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka (ankstesnis administracinis baustumas išnykęs), ji darbovietėje charakterizuojama teigiamai, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (143–153 b. l.). Pasak pačios laiduotojos L. G., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sūnaus laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo mamos L. G. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam K. G..

3.4. Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis K. G. yra jauno amžiaus, jis neteistas, baustas administracine tvarka (visas administracines nuobaudas įvykdęs), jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Svarbu įvertinti kaltinamojo K. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis K. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (jos šeimos pajamų pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti nepavyksta), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį K. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. G. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis K. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis K. G. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – per paskutinius 22 mėnesius (nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d.) jis buvo baustas administracine tvarka 6 kartus, visus šiuos kartus jis buvo nubaustas už KET pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Ir nors visas administracines nuobaudas kaltinamasis K. G. yra įvykdęs (sumokėjęs jam paskirtas baudas), šios aplinkybės kaltinamąjį K. G. charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią pažeisti KET reikalavimus vairuojant transporto priemones. Svarbu tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra vairavęs transporto priemonių būdamas neblaiviu, anksčiau jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo padarytų teisės pažeidimų intensyvumą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu kaltinamajam K. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (108–110 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors įvykio metu kaltinamojo K. G. vairuota transporto priemonė yra ne jo, transporto priemonės savininkė V. J. (nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme) neprieštaravo, kad ši transporto priemonė būtų konfiskuota. Kartu spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas įvertina ir tai, jog transporto priemonės savininkė yra kaltinamojo močiutė, todėl nekonfiskavus automobilio kaltinamasis K. G., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo artimosios giminaitės interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis K. G. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti su juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Kaltinamajam K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (104–106, 108–110, 112–114 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.1. automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajam K. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Kaltinamasis K. G. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

K. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviem) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- K. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti K. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.