- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-733-832/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00600-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-733-832/2015
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. liepos 23 d.
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) baustos administracine tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2015-06-28 14.03 val. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga automobiliu „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį BMW 530D, v. n. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Už šiuos pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Kad V. K. padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Klaipėdos apskr. VPK Palangos r. PK pareigūnų R. V., V. B. tarnybiniais pranešimais, bendra įvykio informacija, eismo įvykio schema, vaizdo įrašu, Ž. M. ir E. L. paaiškinimais, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sukelia tik toks pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kuris atliktas pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). KET 232, 234 punktai numato galimybę eismo įvykio dalyviams geranoriškai susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau jei šalys nesutaria, arba jei įvykio vietoje nėra nukentėjusio asmens, būtina į eismo įvykio vietą kviesti policiją; tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, eismo dalyvis turi neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus pareigą vairuotojui (KET 231.2 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio vietoje nebuvo nukentėjusio asmens, o V. K., suvokdama, jog padarė eismo įvykį, ir turėdama pareigą pasilikti įvykio vietoje ir iškviesti policijos pareigūnus, išvyko iš įvykio vietos, nepalikdama savo kontaktinių duomenų, apsunkindama nukentėjusio automobilio savininkui galimybę išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir gauti žalos atlyginimą, taigi V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Dėl eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė – automobilis BMW 530D, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryta žala automobilio savininkui, todėl laikytina, jog V. K. taip pat padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į V. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pažeidėja pripažįsta pažeidimus, nuoširdžiai gailisi, pažeidimus padarė būdama nėščia (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), taip pat atsižvelgia į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (pažeidimus padarė būdama nėščia, lankėsi pas psichologą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, bauda sumokėta).
Nagrinėjamoje byloje nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė. Po eismo įvykio ji akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo, tuo laikotarpiu jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. V. K. eismo įvykį padarė būdama nėščia ir netrukus po eismo įvykio, t. y. liepos 15 d. pagimdė sūnų. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad didelės žalos nepadaryta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250, 287 straipsniais,
nutarė:
Pripažinti V. K. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu paskirti jai:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28,00 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868,00 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 880,00 € (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų) dydžio baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Baudą turite sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami įmokos kodą 1001, o mokėjimo paskirtyje – bylos numerį. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.
Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.