Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2013 m. spalio 14 d., 16 val. 35 min. , Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Purienų g. 48 Šiauliuose, pasirašė po protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta apie nebūtą nusikaltimą ir 2013 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti ikiteismini tyrimą, pateikė šį pareiškimą, kuriuo melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei melagingai įskundė nekaltus asmenis, kaip padariusius nusikalstamą veiką, nurodydama, kad 2013 m. spalio 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), E. T. ją sumušė, ir kartu su V. Š. neva, pagrobė 70 Lt ir G. J. asmens dokumentus, dėl to šie asmenys buvo pradėti persekioti, bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. spalio 17 d. laikotarpiu nuo 16 val. 50 min. iki 17 vai, 10 min. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-922-13 liudytojo apklausos metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2013 m. spalio 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), E. T. ją sumušė , ir kartu su V. Š. pagrobė 70 Lt ir G. J. asmens dokumentus, bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu nuo 09 val. 50 min. iki 10 val. 20 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, liudytojos papildomos apklausos metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad E. T. ranka trenkė jai į krūtinę, nuo smūgio ji nugriuvo, po ko, E. T. paėmė jai iš rankos 50 Lt, o V. Š. iš palto kišenės paėmė jos piniginę, iš kurios paėmė 20 Lt ir G. J. asmens dokumentus, bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką 2014 m. sausio 10 d. laikotarpiu nuo 09 val. 50 min. iki 10 val. 35 min. akistatos su įtariamąja V. Š. metu, bei laikotarpiu nuo 10 val. 40 min. iki 11 val. 30 min. akistatos su įtariamuoju E. T. metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2013 metų spalio mėnesį (duomenys neskelbtini)

, ją sumušė E. T. ir atėmė 50 Lt, o V. Š. iš palto kišenės paėmė piniginę, iš kurios paėmė 20 Lt ir G. J. asmens dokumentus.

Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, jog G. T. buvo jos sugyventinis, tuo metu jis buvo slaugos ligoninėje. Įvykio dieną ji atvyko pas Z. J.. Kuršėnuose buvo pasiėmusi iš bankomato pinigų, t.y. 500 litų, iš kurių 20 lt. turėjo piniginėje, 50 Lt. laikė rankoje, o kitus buvo paslėpusi bate. 50 litų laikė rankoje, kadangi planavo pirktis alaus. Kaltinamoji nurodo, jog ji buvo pas Z. J. bute, kuomet atėjo V. Š. ir iškvietė G. T. sūnėną- E. T.. E. T. anksčiau buvo prašęs grąžinti G. dokumentus, bet ji jam pasakiusi, kad neturi, o įvykio dieną V. Š. iškvietė E. T., kad iš jos atimtų dokumentus. Ji visada turėjo G. dokumentus. Atvykus E. T., šis jai užlaužė ranką, išlupo iš delno 50 Lt., po to stipriai smūgiavo į krūtinę, stumdė, mušė, sudavė į petį, dėl ko ji nukrito, po to dar sudavė į kaktą. Tuo metu V. Š. išplėšė iš jos rankų piniginę ir iš ten paėmė G. T. dokumentus, bei piniginėje buvusius 20 Lt. Pamena, kad pas Z. J. pirmiausia atėjo ji, kaltinamoji, po to atėjo E. T.. Kai E. T. ją stumdė, tai Z. tuo metu gal buvo virtuvėje, o ji su E. T. – kambaryje. Paskui atėjo V. Š.. E. T. sakė, kad kaltinamoji neturi G. dokumentų, tačiau V. Š. ištraukė kaltinamosios piniginę, iš kurios ištraukė visus G. dokumentus. Dabar kaltinamoji sako tiesą, įvykio metu buvo blaivi. Kai atvyko policijos pareigūnas, tai jis prie kaltinamosios nebuvo priėjęs, su ja nebendravo. Policiją iškvietė E. T.. Jai buvo pasakyta ,jog jei kas negerai, gali kreiptis į policiją. Įvykis buvo penktadienį, todėl į policiją ji nuėjo po kelių dienų. Kreipėsi į Kužių nuovadą, nes ten buvo nurodęs kreiptis policijos pareigūnas. Kaltinamoji nurodė, jog policijoje, prieš duodant parodymus, jai sakė, jog turi sakyti teisybę, suprato, kad negali meluoti. Ji tyrėjai sakė, jog įvykio dieną turėjo pinigų, tačiau nesakė, kad jų neatėmė. Po apklausos, protokolo ji neskaitė, kas surašyta, kadangi neturėjo akinių. Tyrėja jai sakė taikytis su E. T. ir V. Š.. E. T. jai žadėjo duoti 100 Lt, tačiau tyrėjai ji pasakiusi, kad jai reikia tik 70 Lt, taip pat jai pasakė, kad E. T. ją mušė. Nematė, po kuo pasirašė, jai nebuvo perskaityti jos parodymai, o tik duota pasirašyti. Po policijoje atliktų akistatų tarp jos ir E. T. ir V. Š., išėjus iš tyrėjos kabineto, koridoriuje, jai E. T. pasiūlė 100 Lt. jei jinai pakeis parodymus. Todėl ji grįžo atgal pas tyrėją į kabinetą ir pasakė, jog viską yra pamelavusi. Kadangi E. T. jai davė tik 40 Lt., todėl dabar nemeluoja ir sako teisybę. Nesakė tyrėjai L., kad atsisako parodymų, jai sakė, kad tegu jai atiduoda pinigus – tuomet taikysis su E. T. ir V. Š..

Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažįsta J. M., su ja nėra piktuoju. Ji gyveno su liudytojo mamos broliu G. J.. Dėdė gulėjo ligoninėje ir dingo dokumentai. Juos pavogė J. M. dėdei gulint onkologiniame skyriuje. Dokumentai buvo reikalingi pervežant dėdę į kitą ligoninę. Liudytojas nurodo, jog kreipėsi į policiją, kad atgautų dokumentus, tačiau policija nepadarė nieko. Kaime jis pasakė, kad kai pasirodys J. M., tai pranešti apie tai jam. Kartą jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad yra atvykusi J. M. su dėdės dokumentais. J. M. užėjo pas Ziną, liudytojas pasikvietė V. Š., kuri pasakė, kad dokumentus J. M. turi piniginėje. Liudytojas paėmė iš J. M. rankų piniginę, kadangi ji nedavė prašant, ir liepė V. Š. pažiūrėti, ar yra dėdės dokumentai. J. M. šaukė, paskui atvyko pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, jog niekaip negalėjo paimti dokumentų iš J. M.. Liudytojas pasiėmė dokumentus ir grįžo namo. Kai kitą dieną teta važiavo lankyti dėdės, liudytojas jai atidavė tuos dokumentus. Jokių pinigų iš J. M. neėmė, nesiūlė jai 100 Lt., o ir nedavė 40 Lt. Po akistatos policijoje, jis paprašė J. M., kad ši nemeluotų. Nuovados koridoriuje J. M. rodė vaistus, sakė, kad už juos atiduosiu pinigus, nes per liudytoją ji susirgo. Liudytojas J. M. nemušė, po įvykio buvo atvykusi policija, jei būtų buvusi sumušta- policijos pareigūnai tai matytų. Įvykio metu J. M. buvo neblaivi. Liudytojas bendravo su pareigūnais, juos palydėjo išeinančius iš buto, o J. M. šaukė, kad ją sumušė.

Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažįsta J. M. – ji buvusi kaimynė, kai liudytoja gyveno virš jos buto. Rugsėjo mėnesį liudytoja su ja apsipyko, kadangi ji buvo paėmusi savo sugyventinio dokumentus, kuris tuo metu gulėjo ligoninėje, reikėjo pervežti į kitą, buvo reikalingi dokumentai. Įvykio dieną, kai J. M. atvyko pas Z. J., liudytoja paskambino E. T. ir pasakė, kad pasirodė J. M. ir ji turi sugyventinio G. J. dokumentus. Viskas įvyko pas kaimynę Z. J., t.y. E. T. kvietė policiją, pareigūnams pasakė, kad paėmė G. J. dokumentus. J. M. tuo metu alkoholio neturėjo, tačiau buvo išgėrusi. Kai liudytoja atėjo į Z. J. butą, tai kambaryje buvo buto šeimininkė ir E. T., tuo metu konflikto nebuvo, sakė, jog laukia policijos. Jų pokalbio negirdėjo. J. M. rankoje turėjo piniginę, norėjo ją slėpti, tačiau liudytoja ją paėmė ir atidarė. Joje pinigų nebuvo. Liudytoja atidarė piniginę, o E. T. išėmė dokumentus, pažiūrėjo, kad nebūtų J. M. dokumentų. Kai atvyko E. T. kviesti pareigūnai, tai jiems rodė, jog paėmė dokumentus. Išeinant iš Z. J., J. M. sakė, kad atiduotų 70 Lt., tačiau pinigų niekas neėmė.

Liudytoja L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra tyrėja ir apklausė J. M. plėšimo byloje, kurioje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Neprisimena, kiek kartų ją apklausė. Įvykio datos neprisimena, bet pamena, jog įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime. J. M. užėjo pas pažįstamą, kur atvažiavo E. T. su V. Š. ir prašė jos atiduoti sugyventinio dokumentus. J. M. jiems nurodė, jog dokumentų neturi, tačiau tie asmenys atėmė tuos dokumentus ir pinigus. Buvo daryta akistata tarp J. M. ir E. T. bei V. Š.. Akistatos metu J. M. parodymai nesikeitė, tačiau vėliau ji atėjo pas liudytoją ir pasakė, kad to įvykio nebuvo, niekas jos nemušė, o buvo tik atimti dokumentai. Su tokiais pareiškimais ji grįžo po akistatos praėjus kažkuriam laikui. Grįžusi ji pasakė, kad nori prisipažinti, jog taip nebuvo, t.y. jos nemušė, nebuvo atimti pinigai. Liudytoja nurodė, jog J. M. išaiškino atsakomybę už melagingų parodymų davimą, J. M. viską suprato. Po akistatos J. M. apklausė liudytoja, davė perskaityti apklausos protokolą, atrodo, jog jį skaitė, pasirašė. J. M. po akistatos pakeisti parodymų grįžo praėjus iki valandos laiko. Ji sakė, jog viską pergalvojo. Liudytoja išaiškino jai atsakomybę už melagingų parodymų davimą, o ji sakė, kad jai nieko nebus, nesakė, jog susitaikė su E. T..

Liudytojas G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis vykdė J. M. papildomą apklausą. Datos nežino, tačiau tai buvo pernai rudenį. Klausė jos, kokią pensiją gauna, kiek vežėsi į (duomenys neskelbtini), kur kiti pinigai. Klausė J. M. dėl naujų aplinkybių. J. M. buvo užsiminusi, kad jai dingo 50 Lt, tačiau apie tai į kalbas nesiplėtė, kadangi jis atliko tik papildomą apklausą. J. M. negalėjo paaiškinti, kodėl nesikreipė į medikus.

Liudytojas E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra policijos pareigūnas ir atvyko pagal iškvietimą į konfliktą dėl dokumentų dingimo asmens, kuris gulėjo ligoninėje ir reikėjo pervežti į kitą. To žmogaus giminaičiai prašė J. M. atiduoti ligonio dokumentus, tačiau ji nedavė. J. M. buvo pikta, ją laikė viena ar dvi moterys, nes ji puolė ant vyro, kuris reikalavo atiduoti dokumentus. Liudytojas bendravo su visais asmenimis, bute buvo šurmulys. Neprisimena, koks buvo iškvietimo pranešimo turinys. Vyras bandė išprašyti dokumentus iš J. M., tačiau ji nedavė. Neprisimena, ar tada buvo perduoti dokumentai. Konfliktą baigė spręsti išėję su tuo vyru į lauką, o puolusią moterį tikriausiai laikė kitos moterys, kad nepultų ant vyro. Nežino, kodėl J. M. buvo pikta. Neprisimena, kad ji būtų skundusi sumušimu. Į įvykio vietą vyko dėl vagystės ir J. M. paimtų daiktų. Neprisimena, kad būtų buvusi panaudota prievarta. Jei atvykę į įvykio vietą ir būtų radę J. M. sumuštą, tai būtų ėmęsi tam tikrų veiksmų, kitaip būtų sprendę konfliktą. Bute buvo dvi moterys, kurios laikė vieną agresyvią moterį. Agresyvi moteris buvo senyvo amžiaus, o kitos moterys gal truputį jaunesnės. Vienu metu visos moterys buvo išėjusios iš kambario, J. M. buvo ištrūkusi iš moterų į kitą patalpą, puolė vyrą. Moterys prašė J. M. eiti į kitą kambarį, ramino ją, kad nekiltų konfliktas. J. M. buvo agresyvi, nežino, ar prašė leisti rašyti pareiškimą, tačiau, jei ji to būtų prašiusi, tai būtų iš karto ir leidę – kitaip negali elgtis. Jei būtų klaususi, kaip galėtų parašyti pareiškimą, tai būtų informavę. Nekilo įspūdis, kad J. M. yra nuskriausta ir neprisimena, kad būtų taip sakiusi. Piniginės neturėjo.

Liudytoja Z. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pamena įvykį, kadangi jis įvyko pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini). J. M. atėjusi pas liudytoją kvietė eiti pas ją, bet jos išeiti nesuspėjo, nes atėjo E. T.. J. M. buvo „išragavusi“ alkoholio, nes žandukai buvo rausvi. Ji atėjo kviesti liudytoją vykti pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs E. T. skambino V. Š., kad ir ji ateitų. E. T. pas liudytoją atėjo, nes pamatė, kad jo teta J. M. pas liudytoją atėjo. Jis kažko klausė tetos. E. T. dėdė gyveno kartu su J. M.. E. T. stovėjo buto tarpduryje, kad J. M. neišeitų. Kai E. T. J. M. pastūmė, ji nuvirto, liudytoja padėjo jai atsikelti. E. T. pažiūrėjo J. M. piniginę, nematė, ar ėmė pinigus. E. T. J. M. stūmė, nes norėjo paimti piniginę. Jis jos nemušė, o tik pastūmė. Piniginę E. T. paėmė iš J. M. rankų, nes ji ją laikė rankose, kadangi atėjusi norėjo duoti liudytojai pinigų, kad kartu eitų į parduotuvę, o paskui pas ją. Kai atvyko policija, E. T. išėjo pakalbėti su pareigūnais, o liudytoja, J. M. ir V. Š. liko kambaryje prie televizoriaus. Kai išvyko pareigūnai, į parduotuvę neišėjo, nes J. M. su V. Š. išėjo į savus namus. Nežino, ar J. M. turėjo rankoje pinigų, kai ją E. T. stūmė. V. Š. nebandė paimti piniginės. Paskui V. Š. tą piniginę norėjo atimti iš E. T., kad ją atiduotų J. M.. Dokumentų E. T. nepaėmė.

2014-01-30 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, jog ikiteisminis tyrimas V. Š. ir E. T. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1d. požymių ( 3-8 b.l.).

Iš protokolo- pareiškimo, matyti, jog 2013-10-17d. J. M. kreipėsi pranešdama apie padarytą nusikalstamą veiką ( 9 b.l.).

Iš liudytojo apklausos, papildomos liudytojo apklausos matyti, jog J. M. apklausta liudytoja, įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ( 10-12 b.l.).

Iš liudytojos papildomos apklausos protokolo matyti, jog apklausta liudytoja J. M. nurodė melagingai apšmeižusi E. T. ir V. Š. (19-20 b.l.).

Iš akistatų protokolų, matyti, jog buvo atliktos akistatos tarp J. M. ir V. Š. bei E. T. ( 13-18, 39-40 b.l.).

Iš nutarimo dėl susipažinimo su informacija matyti, jog leista gauti informaciją apie J. M. priklausančių banko sąskaitų išklotines bei atliktas finansines operacijas ( 163 b.l.).

Iš Šiaulių banko pateiktos sąskaitos išklotinės matyti, jog J. M. 2013 spalio 9 ir 11 dienomis iš banko pasiėmė atitinkamai 300 Lt ir 200 Lt. ( 166 b.l.).

Iš policijos pranešimų suvestinės matyti, jog 2013-10-12d. buvo kviečiama policija adresu (duomenys neskelbtini), nurodomos konflikto aplinkybės- neblaivi pažįstama moteris neatiduoda asmens tapatybės kortelės, kurio savininkas šiuo metu guli gydymo įstaigoje ( 168 -169b.l.).

Iš informacijos matyti, jog 2013-10-12d. užfiksuoti E. T. ( nurodoma S.) pranešimai, gauti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus ( 171 b.l.), pateikta garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta ( 182-186 b.l.).

Iš Swedbank rašto matyti, jog J. M. turi šiame banke sąskaitą, laikotarpyje nuo 2013-10-01 iki 2013-10-12d. operacijų nebuvo atlikta nebuvo ( 187 b.l.).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamosios J. M., liudytojų E. T., V. Š., L. L., G. T., E. Č., Z. J., kitus ikiteisminio tyrimo surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, protokolą- pareiškimą, liudytojų apklausos protokolus, akistatų protokolus, Šiaulių banko sąskaitos išklotinės, policijos pranešimų suvestinės, informacijos apie kreipimąsi į Bendrosios pagalbos centrą, AB Swedbanko rašto, daro išvadą, kad kaltinamosios J. M. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Nustatyta, jog J. M. 2013-10-17d. kreipėsi protokolu- pareiškimu į policiją, nurodydama aplinkybes, jog 2013-10-12d. ją sumušė iš matymo pažįstamas pavarde T., bei kartu su V. Š. pagrobė G. J. dokumentus, bei 70 litų. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, 2013-10-17 d. J. M. nurodė tas pačias aplinkybes, tik patikslindama, jog E. T. jai smogė rankos delnu į krūtinę, po to tris kartus smogė delnu į galvą. Jai atsikėlus, T. pamatė rankoje 50 Lt. , iš delno išplėšė tuos pinigus, tuo metu priėjo V. Š., iš kišenės ištraukė piniginę, iš kur paėmė 20 Lt. ir G. J. dokumentus. Papildomai J. M. apklausta liudytoja 2013-12-16 papildomai parodė, jog vykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą ji buvo pasiėmusi 400 Lt., nusipirkusi du butelius vyno ir tris litrinius butelius alaus. Bei pakartojo, jog, einant pas Z. J., rankoje turėjo 50 Lt., kuriuos, ištiesiant pirštus, paėmė E. T.. Po ko V. Š. ištraukė iš palto kišenės piniginę, ją apžiūrėjusi, paėmė G. J. dokumentus ir 20 Lt. Akistatos metu 2014-01-10d. vykusio tarp J. M. ir V. Š., kaltinamoji nurodė, jog E. T. ją tris kartus stūmė, ji tris kartus nukrito, o toliau nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir papildomos liudytojos apklausos metu. 2014-01-10d. akistatos metu su E. T., kaltinamoji nurodė, jog E. T. ją tris kartus stūmė ir tris kartus jinai kėlėsi, paskutinį kartą ją pakėlė už drabužių E. T.. Toliau nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir akistatos metu su V. Š., bei apklausiant ją papildomos liudytojos apklausos metu. Visais kartais, apklausiant J. M., ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir asmeniškai pasirašiusi visuose apklausos protokoluose. Liudytojai E. T. ir V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu b.b. Nr. 96-1-922-13, kuomet jie buvo įtariamieji nuosekliai tvirtino, jog J. M., būnant namuose pas Z. J., į šios butą atėjo E. T., kuris prašė atiduoti dėdės G. J.,tuo metu buvusio slaugos ligoninėje, dokumentus. E. T. skambino į Bendrosios pagalbos centrą du kartus, klausdamas kaip jam elgtis ir atsiimti dokumentus, o neatiduodant dokumentų, kvietė policiją. Šiuos duomenis patvirtina skaitmeninio garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro ( b.l. 182-185). Taip pat nustatyta, jog, atėjus liudytojai V. Š. pas Z. J., J. M. laikant rankoje piniginę, V. Š. paėmė iš jos rankų piniginę ir iš piniginės išėmė G. J. dokumentus, kuriuos perdavė E. T.. Tai, kad kaltinamosios atžvilgiu nebuvo panaudotas smurtas patvirtina ir liudytojas E. Č., kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą į įvykį ir J. M. nesakė, jog jai buvo padaryti sužalojimai ar buvo atimti pinigai, kokių nors sužalojimų žymių nesimatė, nes jei būtų matęsi, jis, pagal pareigas, privalėjęs į tai reaguoti. Buvo išsiaiškinta, jog iš J. M. E. T. pasiėmė jo dėdei G. J. priklausančius dokumentus. Liudytoja L. L. patvirtino, jog E. T. ir V. Š. nurodė, jog prašė J. M. atiduoti dokumentus, o J. M. nurodžiusi , jog tų dokumentų neturi. Liudytojai tvirtino, jog J. M. atžvilgiu smurtas nebuvo naudotas, jokie pinigai iš jos nebuvo atimti, nors J. M. tvirtino, jog buvo sumušta, nurodydama, jog jai buvo suduodami keli smūgiai ir buvo paimti pinigai bei dokumentai. Po atliktų akistatų tarp J. M. ir E. T. bei V. Š., J. M. pati atėjo pas tyrėją ir nurodė, jog viską pamelavo, jos niekas nemušė, pinigai nebuvo atimti, tik paimti dokumentai G. J.. teismas atkreipia dėmesį, jog būtent 2014-01-10d. papildomos liudytojų apklausos metu, kuomet J. M. nurodo viską melavusi ir nurodo įvykio aplinkybes, šios aplinkybės visiškai sutampa su liudytojų E. T. ir V. Š. parodymais. Teismas atmeta versiją, jog po akistatų E. T. siūlė susitaikyti su J. M. ir už tai jai pasiūlė 100 Lt., kadangi tai nepatvirtina jokios objektyvios aplinkybės. Be to atkreiptinas dėmesys, jog iš E. T. pusės nebuvo jokių iniciatyvų dėl taikymosi, nes jis nepripažino kaltės ir nuosekliai dėstė įvykio detales. Tuo tarpu J. M. parodymų, kaip jau nustatyta ir prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepatvirtina jokie duomenys. Liudytoja Z. J. nurodė, jog E. T. susistumdė su J. M., dėl ko pastaroji nukrito ir teko Z. J. ją pakelti. Teismas atmeta šiuos liudytojos parodymus, atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą b.b. Nr. 96-1-922-13, ji nurodžiusi, jog jokio susistumdymo ar smurto nebuvo ( 7 b.l.), be to liudytojos parodymai nesutampa su pačios J. M. paaiškinimais, jog ją tris kartus stūmė, ji tris kartus nukrito, pati kėlėsi, paskutinį kartą ją pakėlė už drabužių E. T.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nesutampa ir J. M. nurodymas apie pinigų turėjimą, t.y. jų pasiėmimą- ji nurodo, jog pasiėmė pinigus iš bankomato Kuršėnuose, tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis matyti, jog pinigai paimti iš Šiaulių banko, t.y. ne iš bankomato, o iš filialo kasos, išduodant pinigus asmeniškai J. M.. Teismas atsižvelgdamas į visumą įrodymų, konstatuoja, jog J. M. veikė tiesiogine tyčia, melagingai įskųsdama nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamą veiką, numatė, jog gali būti jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir norėjo taip veikti. Melagingumas pasireiškė tuo, kad pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą, pinigų atėmimą, bei žinomai jai nepriklausančių G. J. dokumentų paėmimo aplinkybių. Dėl šio įskundimo buvo pradėti E. T. ir V. Š. persekioti, t.y. jiems buvo pareikšti įtarimai, po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką kaltinamoji davė melagingus parodymus. Duomenų apie tai, kad kaltinamoji dėl savo amžiaus būtų nesuvokusi ar nesupratusi kokių nors atliekamų procesinių veiksmų ar kreipimosi į policijos pareigūnus esmės, nėra. Teismo posėdžio metu ji davė aiškius parodymus, nors ir turėdama silpnesnę klausą, aiškiai atsakydavo į jai pateikiamus klausimus.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė- „siekdama sau naudos“, kadangi naudos siekimas nenustatytas, nesant jokių neginčijamai tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Nenustatytas ir sau naudos siekimo pobūdis, t.y. ar kaltinamoji norėjo nepagrįstai praturtėti ar norėjo nubausti E. T. ir V. Š. už tai, kad iš jos buvo paimti G. J. dokumentai. Šios aplinkybės pašalinimas kaltinimo esmės nekeičia.

Veika teisinga kvalifikuota pagal vieną straipsnį, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ( LAT 2K-458/2011).

Kaltinamojo J. M., tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas.

J. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. M. neteista (45 b. l.), administracine tvarka bausta (50-53 b. l.), senatvės pensininkė ( 62-63 b.l.). Skiriant bausmę J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltininko asmenybę. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus J. M. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Baudos dydį teismas nustato artimą minimaliai, nors ir nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir skirtinos bausmės proporcingumo principą, vertinant ir kaltinamosios amžių bei jos gaunamas pajamas. Teismo nuomone, paskyrus kiek įmanoma minimalią baudą, ši bus tinkama bausmė , kuri priverstų kaltinamąją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.). Paskyrus baudą, jos mokėjimo laikotarpis skirtinas ilgesnis nei įstatymo nustatytas, atsižvelgiant į J. M. gaunamas pajamas ( Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai J. M. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (41-42 b. l.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų 551,20 Lt. nepriteisti, atsižvelgiant į kaltinamosios J. M. gaunamas pajamas, t.y. senatvės pensiją 600, 47 Lt. ( 62-63 b.l.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę baudą 2 MGL ( 260 lt., du šimtus šešiasdešimt litų), įpareigojant ją sumokėti per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų 551,20 Lt. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.