Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad 2013 m. spalio 14 d. 16 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašė po protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta apie nebūtą nusikaltimą ir 2013 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, pateikė šį pareiškimą, kuriuo melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei melagingai įskundė nekaltus asmenis, kaip padariusius nusikalstamą veiką, nurodydama, kad 2013 m. spalio 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), E. T. ją sumušė, ir kartu su V. Š. neva, pagrobė 70 Lt ir G. J. asmens dokumentus, dėl to šie asmenys buvo pradėti persekioti, bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką 2013 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 16 val. 50 min. iki 17 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausos metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2013 m. spalio 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), E. T. ją sumušė ir kartu su V. Š. pagrobė 70 Lt bei G. J. asmens dokumentus, bei, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 9 val. 50 min. iki 10 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, liudytojos papildomos apklausos metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad E. T. ranka trenkė jai į krūtinę, nuo smūgio ji nugriuvo, po to E. T. paėmė jai iš rankos 50 Lt, o V. Š. iš palto kišenės paėmė jos piniginę, iš kurios paėmė 20 Lt ir G. J. asmens dokumentus, bei, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 9 val. 50 min. iki 10 val. 35 min., akistatos su įtariamąja V. Š. metu, bei laikotarpiu nuo 10 val. 40 min. iki 11 val. 30 min., akistatos su įtariamuoju E. T. metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2013 metų spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), ją sumušė E. T. ir atėmė 50 Lt, o V. Š. iš palto kišenės paėmė piniginę, iš kurios paėmė 20 Lt ir G. J. asmens dokumentus.

Nuteistosios teigimu, ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sakė tiesą. Mano, kad blogai padarė neskųsdama nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą E. T. ir V. Š. atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad jai sunku įrodyti, jog E. T. sudavė jai keletą kartų į krūtinę, petį ir kaktą – ji dėl sumušimo į gydytojus nesikreipė.

Skunde apeliantė taip pat pažymi, kad liudytoja Z. J., kurios bute įvyko konfliktas, patvirtino, jog ji (J. M.) tą dieną turėjo pinigų, jos norėjo eiti į parduotuvę. Z. J. taip pat paliudijo, kad, kai atėjo E. T. ir pradėjo su ja (J. M.) stumdytis, jis iškvietė V. Š.. Z. J. matė, kaip E. T. ją (J. M.) grubiai pastūmė, ji net parkrito, Z. J. padėjo jai atsikelti, pasakė, kad E. T. ir V. Š. paėmė iš jos (J. M.) G. pasą, kadangi ji nenorėjo atiduoti piniginės, šią piniginę išplėšė iš rankų. Z. J. taipogi patvirtino, kad iš karto po konflikto, kai pareigūnai buvo virtuvėje, ji (J. M.) buvo sakiusi, jog jie iš jos paėmė pinigėlių. Pastebi, kad teismas nuosprendyje to, kad ji Z. iš karto pasakė apie dingusius pinigus, net nepaminėjo.

Nuteistosios teigimu, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja L. L. jos net nepaklausė, ar ji buvo sumušta, klausinėjo tik apie pinigus ir dokumentus. Pažymi, kad ji, suvesta į akistatą, savo parodymų nekeitė. Teigia, kad po akistatos E. T. jai policijos patalpose davė 40 Lt, žadėjo atiduoti ir likusius pinigus, todėl ji, užėjusi pas tyrėją, jai, kaip prašė E. T., pasakė, jog nieko nebuvo. Tačiau E. T. ją apgavo – žadėtų pinigų neatidavė iki šiol.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Taigi ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia melagingu įskundimu arba pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013).

Nors nuteistoji J. M. neigia padariusi nusikalstamą veiką, pastarosios kaltę padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų ir teismo tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš J. M. protokolo-pareiškimo, 2013 m. spalio 17 d. pateikto (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui (9 b. l.), jame pastaroji nurodė, kad ją 2013 m. spalio 12 d., apie 17 val., adresu: (duomenys neskelbtini), sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, pavarde T. ir kartu su V. Š. pagrobė jai (J. M.) priklausančius 70 Lt bei G. J. vardu išduotą pensijos gavėjo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Dėl to E. T. ir V. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Iš bylos duomenų matyti, kad apklausiama kaip liudytoja 2013 m. spalio 17 d. J. M. nurodė, jog 2013 m. spalio 12 d., apie 17 val., jai būnant pas Z. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) atėjęs E. T. pareikalavo atiduoti jos sugyventinio G. J. dokumentus, o jai atsisakius tai padaryti, E. T. delnu smogė jai į krūtinę, po to tris kartus delnu smogė į galvą. Nuo suduotų smūgių ji nugriuvo ant žemės. Jai atsikėlus, E. T. užsuko jai ranką ir iš delno išplėšė 50 Lt. Tuo metu prie jos priėjusi V. Š. ištraukė iš jos kišenės piniginę ir iš piniginės paėmė 20 Lt, G. J. pensijos gavėjo pažymėjimą bei asmens tapatybės kortelę (1 t. 10 b. l.). 2013 m. gruodžio 16 d. vykusios papildomos apklausos metu J. M. dar kartą parodė, kad jai atvykus pas Z. J., iš paskos atėjęs E. T. pradėjo reikalauti, kad ji atiduotų G. J. dokumentus, o jai nesutikus dokumentus atiduoti, E. T. ranka trenkė jai į krūtinę, nuo smūgio ji nugriuvo ant grindų. Kai ją pakėlęs nuo žemės E. T. jos rankoje pamatė 50 Lt, šiuos pinigus iš jos paėmė. Netrukus atėjo V. Š. ir iš jos palto kišenės ištraukė piniginę, kurią padavė E. T.. E. T. apžiūrėjus piniginę ir pasakius, kad dokumentų nėra, V. Š., paėmusi piniginę, iš jos ištraukė G. J. asmens tapatybės kortelę bei pensininko pažymėjimą ir šiuos dokumentus padavė E. T. (1 t. 11-12 b. l.). Akivaizdu, kad parodymus J. M. davė būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, be to, duodama parodymus ji patvirtino, kad jai išaiškinta baudžiamoji atsakomybė dėl melagingo pranešimo dėl nebūto nusikaltimo ar dėl melagingų parodymų davimo ir šį išaiškinimą ji suprato (11-12 b. l.). Suvesta į akistatas su V. Š. ir E. T. ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą J. M. nurodė, kad jai atsisakius atiduoti G. J. dokumentus, E. T. tris kartus ją pastūmė ir ji tris kartus nugriuvo ant grindų. Pamatęs jos rankoje 50 Lt, E. T. atlenkė jos dešinės rankos pirštus ir paėmė šiuos pinigus. Tuoj po to atėjusi V. Š. taip pat pareikalavo atiduoti G. J. dokumentus, o jai (J. M.) pasakius, kad ji dokumentų neduos, V. Š. iš jos palto kišenės ištraukė piniginę, iš piniginės paėmė G. J. asmens tapatybės kortelę ir ją padavė E. T.. Po to, pamačiusi piniginėje G. J. pensininko pažymėjimą, V. Š. jį taip pat paėmė ir padavė E. T. Be to, V. Š. iš piniginės paėmė ir joje buvusius 20 Lt (1 t. 13-15, 16-18 b. l.). Tačiau 2014 m. sausio 10 d. vykusios papildomos apklausos metu J. M. parodė, kad ji melagingai pranešė apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą. Nurodė, kad E. T. jos nemušė ir pinigų iš jos neatėmė, ji anksčiau nurodydama minėtas aplinkybes pamelavo norėdama išvengti konfliktų. Taip pat paaiškino, kad V. Š. iš jos rankos paėmusi piniginę, iš piniginės išėmė G. J. asmens tapatybės kortelę bei pensininko pažymėjimą ir šiuos dokumentus padavė E. T., tačiau pinigų V. Š. neėmė, nes jų piniginėje nebuvo. Nurodė, kad ji pamelavo norėdama išvengti konfliktų, ant E. T. ir V. Š. pyko už tai, kad jie paėmė G. J. dokumentus (šie parodymai ištirti apeliacinės instancijos teisme 1 t. b. l. 19-20). Dėl to (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas E. T. ir V. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas J. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad E. T. ir V. Š. visų apklausų metu nuosekliai neigė padarę nusikalstamą veiką. Teisiamajame posėdyje apklausiama kaip liudytoja V. Š. nurodė, kad J. M. turėjo sugyventinio G. J., kuris tuo metu gulėjo ligoninėje, dokumentus, tačiau jų nedavė, nors šių dokumentų reikėjo G. J. pervežimui į kitą ligoninę. Tąkart viskas vyko pas kaimynę Z. J.. Kai ji atėjo į butą, jame buvo buto šeimininkė ir E. T., tuo metu konflikto nebuvo, buvo laukiama atvykstant policijos pareigūnų. J. M. rankoje turėjo piniginę, norėjo ją paslėpti, tačiau ji (V. Š.) piniginę paėmė ir E. T. iš jos išėmė G. (G. J.) dokumentus. Pinigų piniginėje nebuvo, nei ji, nei E. T. jų neėmė (1 t. 137-138 b. l.). Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas E. T.. Nors, kaip teisingai pažymėta skunde, teisiamajame posėdyje E. T. parodė, kad jis išplėšė iš J. M. piniginę, tačiau kartu jis nurodė, kad J. M. nemušė, iš jos 50 Lt nepaėmė, pasiėmė tik savo dėdės dokumentus, kurių reikėjo pastarojo pervežimui į kitą ligoninę. Į teisėjos klausimus liudytojas E. T. atsakė, kad jis J. M. pinigų nesiūlė, jai 40 Lt nedavė. Tai, kad G. J. artimiesiems reikėjo tik pastarojo dokumentų, patvirtina byloje esančioje policijos pranešimų suvestinėje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad policijos komisariate 2013 m. spalio 12 d. buvo gautas E. T. telefoninis pranešimas apie tai, kad neblaivi pažįstama moteris neatiduoda asmens, gydomo ligoninėje, asmens tapatybės kortelės, kuri reikalinga gydymo įstaigai (1 t. 168-169 b. l.). Minėtą aplinkybę patvirtina ir bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto skaitmeninio garso įrašo kopijoje užfiksuoti duomenys (1 t. 183-186 b. l.), iš kurių matyti, kad vyriškis paskambinęs klausia ką daryti tokiu atveju, kai jo dėdės sugyventinė rodo turinti pastarojo asmens tapatybės dokumentą, tačiau jo neduoda.

Nuteistosios J. M. teiginio, kad E. T. ją sumušė ir kartu su V. Š. pagrobė jai (J. M.) priklausančius pinigus, nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip liudytoja apklausta tyrėja L. L. parodė, kad po akistatų su E. T. ir V. Š. pas ją atėjusi J. M. pasakė, jog įvykio nebuvo, jos niekas nemušė, tik buvo atimti dokumentai. J. M. po akistatos apie pinigus jai nieko nesakė, įbauginta neatrodė, taip pat nesakė, kad su E. T. susitaikė (1 t. 152-153 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. Č. parodė, kad jis vyko pagal gautą pranešimą apie konfliktą, įvykusį dėl dokumentų dingimo asmens, kuris tuo metu gulėjo ligoninėje ir jį reikėjo pervežti į kitą gydymo įstaigą. Minėto asmens giminaičiai prašė J. M. atiduoti ligonio dokumentus, tačiau ji nedavė. J. M. buvo pikta, puolė ant dokumentų reikalavusio vyro, todėl ją laikė viena ar dvi moterys. Neprisimena, kad J. M. būtų skundusis sumušimu, nurodė, jog tuo atveju, jei J. M. būtų buvusi sumušta, būtų imtasi atitinkamų veiksmų, konfliktas būtų buvęs sprendžiamas kitu būdu (1 t. 153-154 b. l.). Kolegijos vertinimu, E. T. ir V. Š. kaltės galėjus padaryti nusikalstamą veiką nepatvirtina ir skunde minimi liudytojos Z. J. parodymai. Teisiamajame posėdyje Z. J. nurodė, kad E. T. J. M. nemušė, tik pastūmė norėdamas paimti piniginę. Piniginę E. T. paėmė iš J. M. rankų, nes pastaroji piniginę laikė rankose, norėjo kartu su ja (Z. J.) eiti į parduotuvę. Nurodė nežinanti, ar E. T. ir V. Š. paėmė J. M. pinigus, ji piniginėje matė tik dokumentus, kad joje būtų pinigų, nematė. Pareigūnams apie pinigus J. M. nieko nesakė. Kad jai po pastūmimo kur nors skaudėtų, nesiskundė (2 t. 2-3 b. l.). Nors liudytoja Z. J. taip pat nurodė, kad E. T. ir policijos pareigūnams išėjus J. M. pasakė, kad iš jos paėmė pinigus, minėtos aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja Z. J. atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad E. T. J. M. nemušė, V. Š. J. M. pinigų neėmė (1 t. 3-8 b. l.). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginį, kad ji tyrėjai pasakė taip, kaip prašė E. T., nes pastarasis jai davė 40 Lt bei žadėjo dar duoti pinigų.

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. M. kalta padariusią BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tenkinti apeliantės skundą ir naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Pagrindu keisti ar naikinti nuosprendį taip pat nėra ir nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė, kad jai bus labai sunku sumokėti paskirtą 260 Lt baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bausmę J. M. paskyrė nepažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimų, atsižvelgė ir į apeliantės skunde nurodytas aplinkybes – įvertino ir pastarosios amžių, ir finansinę padėtį, taip pat vadovavosi proporcingumo principu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios J. M. apeliacinį skundą.