- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-528-797/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06366-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- N. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), R. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant T. I., dalyvaujant teisme ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U., nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. D. ir atsakovų N. J. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei D. R., teisme dalyvaujant atsakovės vadovui N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams: N. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir R. B. dėl skolos už nuomą, nuostolių atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė teisme pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovų N. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, solidariai 976,27 Eur dydžio skolą; 5 210,60 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir solidariai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia Automobilio nuomos sutartimi, kuri atsakovų buvo pažeista, nes automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims, kurie sudaužė automobilį, dėl ko ieškovė patyrė žalą, negalėjo naudotis automobiliu ir negavo pajamų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. sutinka sumokėti už faktinę automobilio nuomą iki autoįvykio, taip pat apmokėti kuro, įvykio administravimo mokestį bei frančizę 150,00 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tarp šalių susiklostė automobilių nuomos įprasta praktika ir nors automobilio nuomos sutartis pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau ieškovei buvo žinoma, kad tikrasis nuomininkas buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apmokėdavo sąskaitas. Ieškovei žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi automobilius, turėdama tikslą juos subnuomoti. Šiuo ginčo atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį ir priėmimo - perdavimo aktą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas N. J., tačiau tikroji nuomininkė buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išnuomotas automobilis pateko į eismo įvykį, ieškovas buvo informuotas nedelsiant. Automobilio nuomos sutarties pagrindinėse sąlygose nurodyta, kad vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja suteikti techniškai tvarkingą, paruoštą eksploatuoti automobilį, apdraustą transporto priemonių (Kasko) ir transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovams tokio draudimo polisas nebuvo perduotas, tik sutartyje deklaratyviai nurodyta, kad automobilį subnuomojus, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja. Automobilio nuomos sutarties sąlygose numatyta, kad nuomininkui pažeidus sutarties sąlygas - 2.3 punktą - kai neturi teisės perduoti naudotis automobiliu tretiesiems asmenims arba jį subnuomoti, taikomas 150,00 Eur administracinis mokestis. Būtent ši aplinkybė dėl Kasko draudimo buvimo bei nuomininko atsakomybės dydžio ribojimo 150,00 Eur suma, kaip numatyta ginčo sutarties sąlygose ir nulėmė automobilio nuomos sutarties sudarymą. Atsakovai tikrai nebūtų sudarę automobilio nuomos sutarties, jei būtų žinoję, kad automobilis nėra apdraustas Kasko draudimu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas skyrė pasirengimą bylą nagrinėti iš esmės paruošiamaisiais dokumentais.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovas N. J., sudarydamas Automobilio nuomos sutartį tapo teisėtu ir vieninteliu automobilio valdytoju ir asmeniškai prisiėmė iš sutarties kylančias pareigas: pačiam valdyti automobilį, neperduoti jo tretiesiems asmenims ir nesubnuomoti automobilio (sutarties 2.3 p.). Atsakovai per tris metus nesugebėjo sumokėti ieškovei nei vieno euro, net ir tos sumos, su kuria sutiko. Atsakovai vadovaujasi sutarties 1.1 punktu ir teigia, kad būtent šios sutarties sąlygos buvimas ir nuomininko atsakomybės dydžio ribojimo 150 Eur suma nulėmė nuomos sutarties sudarymą ir jeigu Atsakovai būtų žinoję, kad Automobilis nėra draustas Kasko draudimu, nebūtų sudarę Automobilio nuomos sutarties. Nurodo, jog atsakovų teiginiai galėtų būti teisiškai reikšmingi tik esant dviem sąlygoms: jeigu eismo įvykį būtų sukėlęs pats N. J. ir jis nebūtų pažeidęs Automobilio nuomos sutarties nuostatų. Tačiau eismo įvykį, kurio metu ir buvo sugadintas automobilis, sukėlė neteisėtas automobilio valdytojas - trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), valdantis automobilį pagal subnuomos sutartį, kurią sudarė su atsakove UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Automobilio nuomos pagrindinių sąlygų 2.1.3 punkte numatyta, kad nuomininkui subnuomojus automobilį Kasko draudimas negalioja. Atsakovai iš anksto prisiėmė Automobilio sugadinimo ir/ar praradimo riziką ir iš to galinčius kilti neigiamus padarinius. Atsakovai yra atsakingi už nesumokėtą nuomą iki visiško automobilio susigrąžinimo, kurį pati ieškovė atsiėmė iš policijos 2019-11-14 ir ši skola yra 976,27 Eur. Ieškovė prašo ir nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 3 128,70 Eur automobilio remontas ir 1 376,90 Eur negautos pajamos. Už laikotarpį nuo 2019-11-15 automobilio atsiėmimo iš policijos iki jo remonto pabaigos 2020-02-20 jie negavo pajamų, o nuomos paklausa išauga prieššventiniu laikotarpiu. Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamas, atsakovui grąžinus nesugadintą automobilį, kurio laiku negavo dėl to, kad buvo pažeistos sutarties sąlygos ir neteisėtai subnuomotas automobilis trečiajam asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Dėl Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, jog šios išlaidos atsirado pažeidus Automobilio nuomos sutartį. Jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui nebūtų reikėję samdyti teisininkų ir patirti išlaidų.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog nors automobilio nuomos sutartis pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma, kad tikrasis nuomininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė siųsdavo apmokėti sąskaitas už transporto priemonių nuomą jai. Automobilio nuomos sutartyse nebuvo jokių sąlygų, įpareigojančių ieškovę sąskaitas už nuomą siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jas pasirašiusiems atsakovo darbuotojams. Nurodo, jog ieškovė buvo nurodžiusi, jog automobilis yra draustas Kasko draudimu, nors tokios informacijos ieškovė nepateikė net teismui pareikalavus, o jeigu atsakovams būtų žinoma, kad automobilis Kasko draudimu nedraustas, iš viso nebūtų sudarę sutarties. O aiškinant sutarties nuostatą, numatančią, kad nuomininkui subnuomojus automobilį Kasko draudimas negalioja, darytina išvada, kad nuomininko atsakomybė pagal šį punktą atsiranda tuomet, kai negalioja Kasko draudimas, t. y. pagal šį draudimą įvykis pripažįstamas nedraudiminiu ar dėl kitų aplinkybių draudimas neapmoka padarytų nuostolių, tačiau tuo atveju, kai draudimas negalioja dėl to, kad automobilio nuomotojas nebuvo sudaręs automobilio KASKO draudimo sutarties, atsakomybė atsakovams negali būti taikoma. Nurodo, kad išnuomota transporto priemonė nebuvo nauja, todėl, remontuojant automobilį, pakeistų dalių ir detalių vertė turėjo būti apskaičiuotina, taikant nusidėvėjimo kriterijus. Didžiosios dalies ieškovo pateiktų sąskaitų neįmanoma identifikuoti, kad darbai buvo atliekami ar detalės keičiamos būtent šiam automobiliui, nepateiktos remonto darbų detalizacijos. Be to, apmokėti transporto priemonės remonto darbus turėjo Kasko draudimo draudikas. Dėl 705,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje, atsakovai nurodo, kad ji turėjo teisę šių išlaidų atlyginimo prašyti konkrečioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovai minėtoje byloje nebuvo atsakovais, civilinės bylos inicijavimo nelėmė ir jokie reikalavimai jiems nebuvo reiškiami, todėl bylinėjimosi išlaidų priežastinio ryšio atlyginimo teorija šiuo atveju netaikytina.
6. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius A. U. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog 2019-10-25 atsakovas N. J. atvyko į jo vadovaujamą įmonę išsinuomoti automobilio. Nurodė, jog nuomojamą automobilį vairuos pats, kaip fizinis asmuo. Perduodant transporto priemonę N. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, kad jų vardų bus išrašinėjamos sąskaitos faktūros, nebuvo, tačiau atsakovas pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės už nuomos paslaugas. Mokėtojas už nuomos paslaugas jiems nėra svarbus, tačiau transporto priemonės naudotojas turi būti tas asmuo, kuris ir sudarė sutartį. Tik po autoįvykio paaiškėjo, jog automobilis buvo subnuomotas. Ji nežinojo, kad vairuos ne N. J.. Sutarties sąlygos draudžia perdavimą tretiesiems asmenims ar subnuomą. Automobilį išnuomojo 3 dienom, jis turėjo būti grąžintas 2019 m. spalio 28 dieną. Automobilio priėmimo – perdavimo akte nurodyta, jog transporto priemonė grąžinta lapkričio 14 d. Akte nurodyta žala, kuri padaryta automobiliui, sugadinimai, kurie buvo vizualiai matomi. Priešingai nei teigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nekalbėjo su juo, nebuvo jokių susitarimų. Mano, jog ieškovė, kaip nuomotoja, visiškai įvykdė automobilio nuomos pagrindines sąlygas – nuomininkui buvo perduotas tvarkingas automobilis. Automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu, nuomininkas nereikalavo pateikti draudimo sutarties, su nuomos sutarties sąlygomis buvo susipažinęs, papildomų sąlygų nekėlė. Subnuomojus automobilį - Kasko negalioja. Atsakovas turėjo teisę prašyti sutartį pakeisti, prieštarauti jos nuostatoms. Pagal nuomos sąlygas sutartis pasibaigia tada, kai grąžinamas automobilis. Nurodo, jog prašomą žalos atlyginimo sumą sudaro negautos ieškovės pajamos. Automobilis buvo sudaužytas ir už šias dienas yra paskaičiuotos negautos pajamos. Apie žalą atsakovams buvo žinoma, tačiau jie nebendravo, atsisakė žalą atlyginti. Apie autoįvykį jis sužinojo kitą dieną po automobilio nuomos. Apie tai, kas vairavo transporto priemonę įvykio metu, jam paaiškėjo, kai policija pateikė užklausą ir nurodė, kas vairavo automobilį. Nuomojant automobilį visada žinoma, kas mokės ir kas vairuos. Jeigu nebūtų sumokėta sąskaita, kreiptųsi į tą asmenį, su kuriuo pasirašyta sutartis. Nepasiūlė atsakovams remontuoti transporto priemonę, nes jie su ieškove visiškai nebendradarbiavo.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas advokatas prašo ieškinį tenkinti, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo naudotis automobiliu, jį nuomoti ir gauti pajamas, o dėl jo sugadinimo patyrė ir nuostolius, kuriuos prašo atlyginti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas N. J. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savaitgaliui nuomojosi transporto priemonę, kadangi ji buvo reikalinga (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad transporto priemonės asmeniniam naudojimui nesinuomojo, buvo tik vairuotojas, kuris pervarė transporto priemonę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas nurodė jam išnuomoti automobilį. Atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo reikalingas subnuomai, nes įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Jo bendradarbiai dar 2018 metais su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarę tokias pat sutartis. Nuo 2018 m. veikdavo su ieškovu ta pati sistema - sąskaita buvo išrašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė žinojo, kad nuomojamą transporto priemonę pasiims jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Sutartį sudarė savo vardu, nes ieškovė iškėlė tokią sąlygą. Ieškovė nurodė, jog tas, kas pasiima transporto priemonę, tas ir turi užpildyti sutartį, nurodyti, kas vairuos nuomojamą automobilį. Už KET pažeidimus teisiškai jis būtų ir atsakęs. Atsakovo teigimu, ieškovė visada žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pernuomos automobilius. Pasirašydamas sutartį, jis pasakė žodžiu, kad už nuomos paslaugą mokės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašydamas sutarties detaliai neskaitė, KASKO draudimo sutarties neprašė, nes tokio kaip vieno poliso ir nėra. Apie pasirašytos sutarties sąlygą, draudžiančią subnuomoti, sužinojo vėliau, kai gavo dokumentus. Teismo posėdyje nepripažino, kad išsinuomojo transporto priemonę savo reikmėms, tačiau fakto, jog jis pasirašė sutartį neneigia. Atsakovas paaiškino teismui, jog sutarties pasirašymo metu nepasakė ieškovei, kad automobilis bus subnuomotas, kadangi ieškovė žino, jog ši transporto priemonė reikalinga nuomai. Kai pasiėmė transporto priemonę, jos dokumentus joje ir paliko. Nuo spalio 25 d. iki lapkričio 14 d. ieškovė negalėjo naudotis transporto priemone, nes ji buvo sudaužyta. Mano, jog šiuo laikotarpiu kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį. Kuras taip pat tikrai galėjo būti sunaudotas. Pripažįsta ir 150 Eur nurodytas išlaidas. Mano, jog remontas galėjo tiek kainuoti, pačią sumą pripažįsta. Jeigu teismas priteistų ieškinį abiem atsakovams, mokėtų UAB ,‚ (duomenys neskelbtini)“.
9. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas direktorius N. G. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog jo įmonės pagrindinė veikla – (duomenys neskelbtini). Kadangi jiems neužteko turimo (duomenys neskelbtini), o paklausa buvo didelė, turėjo ieškoti automobilių kitose įmonėse, kad galėtų įvykdyti projektą – (duomenys neskelbtini). Įmonė turėjo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), kuri savo veiklą vykdė tik savaitgaliais. Nurodo, jog ieškovės vadovą informavo, kad tai bus tęstinis projektas, derino dėl kainos, kadangi tai nebuvo trumpalaikė nuoma. Buvo padarytos nuolaidos, kadangi ir 2018 metais dirbo kartu su ieškove. Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vadybininkai, neišduodavo transporto priemonės be asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo. Jų motyvas buvo KET pažeidimai. Telefonu susitarė su ieškovės vadovu, kad nuomos automobilius. Visada mokėjimus už nuomos paslaugas atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip visus 2018 metus ir bendradarbiavo su ieškove. Nurodo, jog, pasirašydamas sutartį su ieškove N. J. veikė įmonės vardu. Sutartyje su (duomenys neskelbtini) yra punktas, kad gali vairuoti bet kuris vairuotojas. Nurodo, jog ieškovė buvo informuota apie subnuomą. Nemano, kad nuomos sutartis buvo pažeista, tačiau jie buvo suklaidinti, kadangi ieškovė nepašalino punkto dėl subnuomos. Mano, jog buvo nutylėta, kad transporto priemonė neapdrausta KASKO draudimu. Jeigu būtų žinoję, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi Kasko draudimo, būtų visiškai net nesinuomoję jokių transporto priemonių. Nurodo, jog savo įmonės kaltės neįžvelgia, kadangi mano, jog buvo apgauti sąlygų. Mano, jog ieškovei žalą turėjo atlyginti Kasko draudimas.
10. Atsakovės atstovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovai sutinka sumokėti už faktinę automobilio nuomą iki autoįvykio ir kuro bei įvykio administravimo mokestį bei franšizę 150 Eur. Kitą ieškinio dalį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) atstovas ir R. B. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio nuomos sutarties (toliau – nuomos sutartis) sąlygų taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų N. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, solidariai 976,27 Eur dydžio skolą; 5 210,60 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nebuvo sumokėtas nuomos mokestis, pažeista nuomos sutartis, dėl kurios sąlygų pažeidimo ir perdavus automobilį tretiesiems asmenims, buvo sudaužytas išnuomotas automobilis, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti. Atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, jog jie sutinka sumokėti už faktinę automobilio nuomą iki autoįvykio ir kuro bei įvykio administravimo mokestį bei franšizę 150 Eur, nes sužinojo, kad automobilis nebuvo apdraustas Kasko draudimu, o dėl automobilio perdavimo subnuomai tretiesiems asmenims jie turėtų atlyginti tik sutartyje numatytą 150 Eur sumą už Sutarties 2.3 p. pažeidimą.
Dėl nuomos mokesčio pagal Automobilio nuomos sutartį
13. Ieškovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir N. J. 2019-10-25 iki 2019-10-28 sudarė Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kuris priklauso ieškovei nuosavybės teise, nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti techniškai tvarkingą, paruoštą eksploatuoti automobilį, apdraustą transporto priemonių (Kasko) ir transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog išnuomotas automobilis draudimo bendrovėje nebuvo draustas Kasko draudimu, ieškovės atstovai šią aplinkybę aiškino taip, kad ieškovė pati būtų taikiusi apsaugą ir nebūtų reikalavusi žalos atlyginimo iš atsakovų, jeigu nebūtų pažeista nuomos sutarties sąlyga – neperduoti automobilio tretiesiems asmenims ar jį subnuomoti. Automobilis buvo perduotas pagal aktą atsakovui N. J.. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas N. J. (nuomininkas) nuomos sutartį pasirašė savo vardu, bet veikė atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ interesais (automobilis nebuvo jam reikalingas asmeniškai), todėl išsinuomojęs automobilį, jį perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip buvo pažeista nuomos sutarties 2.3 punkte numatyta sąlyga, kad nuomininkas neturi teisės perduoti jo tretiesiems asmenims ir subnuomoti automobilį. Liudytojais apklausti Ž. K. ir G. K. patvirtino, jog už automobilį atsakingas nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, todėl perduoti išnuomotos transporto priemonės kitam asmeniui negalima, taip pat patvirtino, jog atsakovas N. J. žodžiu nurodė, kad sąskaitas apmokės įmonė, kurioje jis dirba - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, liudytojams buvo žinoma aplinkybė, kad jis dirba šioje įmonėje, todėl juo pasitikėjo ir jokių duomenų pateikti neprašė, tvirtino, jog būdavo taip, kad sutartį pasirašo vienas asmuo, kuris nurodo, jog sumokės kitas asmuo, tokia buvo įprasta praktika, taikoma jų darbe (2023-05-16 garso įrašas).
14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog automobilis nebuvo grąžintas ieškovei iki nuomos sutartyje nustatyto termino – 2019-10-28. Automobilį iš (duomenys neskelbtini) aikštelės atsiėmė pati ieškovė 2019-11-14. Automobilis buvo sudaužytas, nes buvo patekęs į avariją. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė N. J. išnuomotą automobilį (duomenys neskelbtini), o pastaroji perdavė savo (duomenys neskelbtini) R. B., kuris ir sukėlė avariją. Jos metu buvo sudaužytas automobilis ir sužalotas žmogus (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi už išnuomotą automobilį nebuvo sumokėtas nuomos mokestis ir nebuvo grąžintas automobilis, todėl ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog už automobilio nuomą buvo paskaičiuotas mokestis už 21 d. iki to laikotarpio kai pati ieškovė atsiėmė sudaužytą automobilį iš (duomenys neskelbtini) aikštelės, ir suma yra 642,16 Eur. Kadangi buvo kuro trūkumas, pateikta sąskaita 24,18 Eur sumai, už autoįvykio administravimą sąskaita yra 16,53 Eur, draudimo nuo avarijos sąlyga, kuri nurodyta prie žalos atlyginimo yra 150 Eur, iš viso pateikta sąskaita 976,27 Eur sumai. Duomenų, kad atsakovai būtų šią sumą sumokėję, nepateikė (CPK 178,185 str.).
15. Atsakovai nesutinka atlyginti visos sumos, tik jos dalį, t. y. jie sutinka sumokėti už faktinę automobilio nuomą iki autoįvykio, taip pat apmokėti kuro, įvykio administravimo mokestį bei frančizę 150,00 Eur. Nesutikimą su visa 976,27 Eur suma atsakovai motyvuoja tuo, kad, automobiliui patekus į autoįvykį, atsakovai nebeturėjo galimybės juo naudotis, vyko tyrimas, automobilis buvo saugomas (duomenys neskelbtini), todėl nurodo, jog dėl nuo atsakovų valios nepriklausančių aplinkybių, nebuvo galimybės automobilio grąžinti laiku. Nurodo ir tai, kad ieškovė reikalauja sumokėti nuomą už laikotarpį nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovams pakaitinis automobilis nebuvo suteiktas, todėl ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti nuomos mokestį už daiktą, kuriuo atsakovai realiai neturėjo galimybės naudotis. Su tokiais atsakovų argumentais nesutinka ieškovė ir teigia, kad automobilis buvo sugadintas ir negrąžintas dėl atsakovų kaltės, nes jis buvo perduotas tretiesiems asmenims, nors pasirašyta nuomos sutartis tą draudė, todėl pagrįstai reikalauja nuomos mokesčio, nes automobilį jie atsiėmė tik 2019-11-14.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad dėl atsakovų kaltės automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims, pažeidžiant nuomos sutartį, ir ši faktinė aplinkybė nulėmė, jog jis nebuvo laiku grąžintas ieškovei. Nepagrįstai atsakovai teigia, kad ieškovė nesuteikė pakaitinio automobilio, todėl neprivalo mokėti nuomos mokesčio už daiktą, kuriuo neturėjo galimybės naudotis, nes negalėjimą naudotis automobiliu lėmė pačių atsakovų neteisėti veiksmai – automobilio perdavimas tretiesiems asmenims, o ne ieškovės veiksmai, kuri išnuomojo automobilį ir turėjo lūkestį, kad už jį bus sumokėtas nuomos mokestis ir nesugadintas grąžintas ieškovei (CPK 185 str.).
17. Pagal nuomos sutarties 2.2.8 punktą nuomininkas įsipareigojo 2019-10-28 grąžinti automobilį ieškovei tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei atlyginti visus su šia nuoma susijusius nuostolius. Pagal nuomos sutarties 2.1.5 punktą ieškovė turi teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai dėl automobilio nesugrąžinimo laiku.
Žemesnės instancijos teismas
18. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol ji įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Sutartis galiojanti.
19. Iš atsakovų procesinių dokumentų ir jų paaiškinimų matyti, jog jie sutinka ir nurodo, jog yra tinkami atsakovai, nes sutartį pasirašė fizinis asmuo, veikdamas įmonės interesais ir prašymu, taip pat tvirtino, jog N. J. žodžiu nurodė, kad mokesčius sumokės jo įmonė, kurioje jis dirba, todėl atsakovai solidariai privalo sumokėti už laikotarpį nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14 nuomos mokestį, kuris yra 642,16 Eur (CK 6.50, 6.522-6.526 str., CPK 178, 185 str.).
20. Kitą reikalavimo sumą sudaro kuro trūkumas 24,18 Eur sumai, autoįvykio administravimas - 16,53 Eur, draudimo nuo avarijos sąlyga 150 Eur, tai, kad turi atlyginti numato nuomos sutarties 2 punktas. Atsakovai sutinka su tuo, kad buvo kuro trūkumas, sutinka, kad turi sumokėti įvykio administravimo mokestį bei 150,00 Eur, todėl iš atsakovų solidariai priteistina už kuro trūkumą 24,18 Eur, autoįvykio administravimą - 16,53 Eur ir 150 Eur suma (CPK 178, 185 str.).
Dėl civilinės atsakomybės ir ieškovės nurodomų nuostolių atlyginimo
21. Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 5 210,60 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą. Nuostoliais ieškovė nurodo: remonto išlaidas 3 128,70 Eur, 1 376,90 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma ir 705 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos reikalavimus grindžia remonto išlaidomis, PVM sąskaitomis faktūromis dėl negautų pajamų, teisinių paslaugų sutartimi ir mokėjimo kvitais už teisines paslaugas.
22. Atsakovai su šiais reikalavimais nesutinka ir nurodo, jog nors automobilio nuomotojas įsipareigojo sutartyje, bet nebuvo sudaręs automobilio Kasko draudimo sutarties, todėl atsakomybė atsakovams negali būti taikoma, nes už automobilio perdavimą tretiesiems asmenims sutartyje buvo numatyta 150 Eur suma, todėl tokia atsakomybė atsakovams ir galėtų būti taikoma. Nurodo, jog ieškovei buvo žinoma, kad nuomojamas automobilis bus subnuomojamas. Nurodo, kad išnuomota transporto priemonė nebuvo nauja, todėl, remontuojant automobilį, pakeistų dalių ir detalių vertė turėjo būti apskaičiuotina, taikant nusidėvėjimo kriterijus. Didžiosios dalies ieškovo pateiktų sąskaitų neįmanoma identifikuoti, kad darbai buvo atliekami ar detalės keičiamos būtent šiam automobiliui, nepateiktos remonto darbų detalizacijos. Be to, apmokėti transporto priemonės remonto darbus turėjo Kasko draudimo draudikas. Dėl 705,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje, atsakovai nurodo, kad ieškovė turėjo teisę šių išlaidų atlyginimo prašyti konkrečioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai minėtoje byloje nebuvo atsakovais, todėl bylinėjimosi išlaidų priežastinio ryšio atlyginimo teorija šiuo atveju netaikytina.
23. Iš byloje esančios nuomos sutarties 1.1 punkto matyti, jog ieškovė įsipareigojo suteikti techniškai tvarkingą, paruoštą eksploatuoti automobilį, apdraustą transporto priemonių (Kasko) ir transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog išnuomotas automobilis draudimo bendrovėje nebuvo draustas Kasko draudimu.
24. Nuomos sutarties 2.1.3 punkte numatyta, jog Nuomininkui automobilį subnuomojus, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja, o 2.3 punkte nustatyta, jog nuomininkas (klientas) neturi teisės perduoti naudotis automobiliu tretiesiems asmenims arba jį subnuomoti. Šiuo konkrečiu atveju nuomos sutarties 2.3 punktas buvo pažeistas, automobiliu nesinaudojo tik atsakovas N. J., nes įmonė, kurioje nuomininkas dirba, automobilį perdavė (duomenys neskelbtini), kuri perdavė savo (duomenys neskelbtini), o dėl pastarojo kaltės įvyko avarija. Jos metu sugadintas ieškovės automobilis, buvo sužalotas žmogus.
25. Civilinio kodekso 6.527 straipsnis numato, kad jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas neturi teisės be nuomotojo sutikimo subnuomoti transporto priemonę tretiesiems asmenims nuomos sutarties nustatytomis sąlygomis. Sudaryta nuomos sutartis draudė perduoti automobilį tretiesiems asmenims, o atsakovai neįrodė, jog ieškovė žinojo, jog automobilis bus subnuomojamas ir kad buvo gautas raštu ieškovės (nuomotojos) sutikimas jį perduoti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta raštu, tai atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ir visi sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti sudaromi raštu, o tokių įrodymų apie sutarties sąlygų pakeitimą teismui nepateikta (CPK 178 str., CK 6.192, 6.523 str.).
Teismas sutinka su atsakovais, kad ieškovė nevykdė sutarties 1.1 punkto, nes automobilis buvo išnuomotas, neapdraudus transporto priemonių Kasko draudimu, nors ieškovė teigė, kad tokią apsaugą ji automobiliui taikytų, jeigu nebūtų pažeista nuomos sutartis - automobilis nebūtų buvęs perduotas tretiesiems asmenims ir jei žala būtų padaryta sutartyje nurodyto nuomininko, ji nereikalautų jos atlyginimo. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, jog nors automobilis draudimo bendrovėje nebuvo apdraustas Kasko, bet nuomos sutarties 2.1.3 punkte numatyta, jog nuomininkui automobilį subnuomojus, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė dėl Kasko draudimo nebuvimo, nes jei jis ir būtų, o automobilis būtų perduotas tretiesiems asmenims, pagal šalių sudarytą sutartį Kasko negaliotų (CPK 178, 185 str.). Nuomos sutarties 6.8 punkte už 2.3 punkto pažeidimą nurodytas 150 Eur mokestis yra administracinis mokestis (CPK 178,185 str.).
Dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo
26. Ieškovė prašo priteisti už automobilio remontą išlaidas solidariai iš atsakovų. Atsakovo N. J. civilinė atsakomybė kyla iš sutarties, bet šiuo atveju gali būti taikoma ir deliktinė atsakomybė abiem atsakovams. Taip teismas sprendžia įvertinęs kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais, mišrioji); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.
27. Šioje byloje atsakovų pareiga atlyginti žalą atsirado skirtingais (t. y. sutartinės ir deliktinės) atsakomybės pagrindais, nustatytas atsakovų veiksmų bendrumas pasekmių atžvilgiu (CK 6.245 str. 4 d.). Atsakovai pripažino, jog nors nuomos sutartį pasirašė N. J., bet jis veikė kitos atsakovės interesais, kuri pripažino, jog automobilis buvo reikalingas jai. Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta asmeniu, kuriam galima pateikti sąskaitą apmokėti už automobilio nuomą, todėl laikytina, kad solidarioji atsakomybė už automobilio sugadinimą taikytina, nustačius neteisėtus veiksmus – automobilio perdavimą tretiesiems asmenims, nors tokį perdavimą draudė nuomos sutartis, o atsakovai nebuvo gavę ieškovės sutikimo perduoti automobilį tretiesiems asmenims ar subnuomai (CPK 178, 185, CK 6.6 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 3 128,70 Eur už automobilio remontą. Byloje nėra ginčo, kad automobilis buvo sudaužytas. Iš automobilio grąžinimo akto ir sąskaitos faktūros, kurioje nurodyti automobilio sugadinimai matyti, jog atsiimtas automobilis buvo sudaužytas ir negalėjo buvo eksploatuojamas ir nuomojamas, nes buvo po avarijos remontuojamas. Buvo fiksuoti šie automobilio sužalojimai: sulankstytos dešinės pusės šoninės durys ir automobilio galas, išdužę du šoniniai langai ir dešinės pusės galinių durų stiklas, išmuštas galinis tiltas, sulankstytas galinis dešinės pusės ratlankis ir padanga, sulinkęs galinis dešinės pusės dalies statramstis (CPK 178 str.).
29. Ieškovė šį reikalavimą grindžia sąskaitomis faktūromis ir įrodymais dėl jų sumokėjimo. Atsakovai nesutinka ir nurodo, jog išnuomota transporto priemonė nebuvo nauja, todėl, remontuojant automobilį, pakeistų dalių ir detalių vertė turėjo būti apskaičiuotina, taikant nusidėvėjimo kriterijus. Didžiosios dalies ieškovo pateiktų sąskaitų neįmanoma identifikuoti, kad darbai buvo atliekami ar detalės keičiamos būtent šiam automobiliui, nepateiktos remonto darbų detalizacijos.
30. Su tokia atsakovų pozicija teismas nesutinka. Įvertinus padarytus automobilio sugadinimus ir sutikrinus pateiktus dokumentus dėl dalių ar detalių automobilio remontui, matyti, jog pateikti ieškovės duomenys apie patirtas išlaidas yra susiję su šiuo konkrečiu automobilio remontu, o atsakovai nurodo tik deklaratyvius atsikirtimus, jų nepagrįsdami. Padarytiems automobilio pažeidimams (pateiktos nuotraukos) ištaisyti reikėjo keisti palangę, moldingą, rato gaubtą, kurių kaina 180 Eur (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita apmokėta). Buvo sugadintas galinis tiltas, todėl pagrįstai teikiama yra 100 Eur jo kaina, buvo reikalingos galinės šoninės durys, įvertintos 130 Eur suma, galinis sparnas už 150 Eur, juosta apdailinė (nuotraukoje matyti, jog ji pažeista) už 70 Eur, posparnis už 12,81 Eur, iš viso pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) suma yra 560 Eur. Sąskaita apmokėta 2019-12-06. Iš nuotraukos matyti, jog langai buvo tamsinti, todėl ir pakeistų langų tamsinimas yra pagrįstas, sąskaita už 60,50 Eur. Pinigų priėmimo kvitas įrodo, jog buvo perkama padanga už 60,60 Eur, kuri buvo sugadinta autoįvykio metu. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė patyrė ir stabdžių remonto išlaidas 27 Eur. Automobilio kėbulo remontas kainavo 2081,20 Eur sumą (sąskaita apmokėta) ir buvo keičiami automobilio galiniai stiklai už 220 Eur (sąskaita apmokėta). Iš viso pagrindžia įrodymais 3189,30 Eur išlaidas, bet prašo priteisti iš atsakovų mažiau – 3128,70 Eur. Kadangi ieškovė pagrindė su automobilio remontu susijusius nuostolius ir atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, įrodžius priežastinį ryšį, todėl iš atsakovų solidariai priteistini 3128,70 Eur nuostoliai (CPK 178, 185 str., CK 6.245, 6.279 str.)
Dėl negautų pajamų
31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes asmens gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių asmuo ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (LAT nutartis Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė verčiasi veikla, susijusia su (duomenys neskelbtini), todėl dalį pajamų ieškovė gauna iš (duomenys neskelbtini). N. J. išnuomojus automobilį ir iki 2019-10-28 negrąžinus automobilio, ieškovė jį atsiėmė 2019-11-14 iš policijos komisariato, tačiau jis buvo sugadintas dėl patirtos avarijos, įvykusios 2019-10-26. Iš automobilio grąžinimo akto ir sąskaitos faktūros, kurioje nurodyti automobilio sugadinimai matyti, jog atsiimtas automobilis buvo sudaužytas ir negalėjo buvo eksploatuojamas ir nuomojamas.
34. Ieškovė nurodo, jog automobilis buvo remontuojamas ir jis negalėjo būti nuomojamas nuo 2019-11-15 iki 2020-02-20. Ieškovė 1376,90 Eur negautas pajamas skaičiuoja už 98 dienas, nurodydama 14,05 Eur už parą. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesio PVM sąskaitomis, iš kurių matyti, jog tuo pačiu laikotarpiu jos pajamos tik iš Nissan Primastar nuomos buvo 289,26 Eur, 167,76 Eur, 305,78 Eur, 366,95 Eur, 167,76 Eur, iš viso 1 297,51 Eur, jų sumokėjimas yra pagrįstas įrodymais (sąskaitos išrašais, kasos pajamų orderiu). Teismas įvertina tą aplinkybę, jog tokio reikalaujamo 1376,90 Eur dydžio negautų pajamų ieškovė galėjo ir negauti, nes tai yra verslas, kuris visada yra su rizika, o įrodymais pagrindžia, kad už panašų laikotarpį 2018 m. gavo mažiau pajamų, todėl negautų pajamų suma mažintina ir pagrįsta laikytina 1250 Eur suma, kitą ieškinio dalį atmetant (CPK 178, 185 str.).
Dėl 705 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kitoje byloje, ieškovės nurodytų nuostoliais
35. Ieškovė prašo ir 705 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą, patirtų kitame teisme nagrinėjamojoje byloje, kurias ieškovė įvardina nuostoliais. Nurodo, jog ji buvo priversta ginti savo teises ir samdyti advokatus, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas neatlygino. Atsakovai su tuo nesutinka ir nurodo, jog ieškovė turėjo jų atlyginimo prašyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje. Susipažinus su teismo procesiniais dokumentais, matyti, jog ieškovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri buvo trečiuoju asmeniu atsakovės (duomenys neskelbtini) pusėje, bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, nes ji jų atlyginti neprašė. Ieškovės pozicija Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo atsakovės pusėje, kurios nenaudai buvo priimtas teismo sprendimas. Ieškovė, kuri buvo trečiuoju asmeniu, turėjo teisę prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo, proporcingai jo atmestų reikalavimų sumai, bet šios teisės neįgyvendino.
36. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškiai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o ne nuostoliai. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra išvestinis iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas.
37. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog „Įstatymų leidėjo suformuota nuostata leidžia spręsti, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Aiškindama nurodytą įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 nustatė taisyklę, jog negalima reikšti naujo civilinio ieškinio pagal CPK 98 straipsnį, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Nustatė, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas“ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, 12 punktas).
38. Šios bylos atsakovams reikalavimai kitame teisme nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikšti, todėl atmestinas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patirtų 705 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios yra procesinio pobūdžio, atlyginimo (CPK 88, 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šalys prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog patyrė 140,00 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1640 Eur. Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, abiem priklausytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovei priklausytų 1426,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams – 182 Eur. Kadangi abiem šalims priklauso bylinėjimosi išlaidos, teismas jas įskaito, ieškovei priklausančių bylinėjimosi išlaidų priklausanti suma sumažinama 182 Eur suma ir jai iš atsakovų priteistinos 1244,80 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 622,40 Eur (CPK 80, 93, 98 str.).
40. 17,32 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų priteistinos po 8,66 Eur (jas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662). Iš ieškovės jos nepriteistinos, nes jai tenkanti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija numatytos minimalios priteistinos sumos (CPK 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei ,, (duomenys neskelbtini)“ solidariai iš atsakovų N. J. ir uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ 976,27 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 27 centų) skolą, 3128,70 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 70 centų) nuostolių, 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) negautų pajamų ir lygiomis dalimis iš atsakovų po 622,40 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. J. valstybei 8,66 Eur (aštuonių eurų 66 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybei 8,66 Eur (aštuonių eurų 66 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.