Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-630/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-25
Bylos Nr.
2-630/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius (pran.), Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
V. K., Vidmanto Kraujalio
Ieškovas
VSDFV Utenos skyrius
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-630/2010 (N)Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsakovui Vidmanto Kraujalio individualiai įmonei iškelta bankroto byla.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Utenos skyrius ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašė iškelti V. Kraujalio IĮ bankroto bylą. Nurodė, jog atsakovas ieškovui yra skolingas 8 330,13 Lt nesumokėtų privalomojo draudimo įmokų, įraginimus grąžinti skolą atsakovas nereaguoja, duomenų apie atsakovo turimą turtą ir lėšas banko sąskaitose nėra, todėl tikėtina, jog V. Kraujalio IĮ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė iškelti atsakovui V. Kraujalio IĮ bankroto bylą.

Teismas nutartyje nurodė, jog įmonė privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, tačiau šios pareigos nevykdo, įmonės savininkas turto deklaraciją yra pateikęs tik už 2003 metus, įmonės sąskaitoje piniginių lėšų nėra, duomenų apie įmonės turimą turtą taip pat nėra, įmonės savininkas duomenų apie įmonę nepateikia, teismo dokumentų nepriima, todėl įmonė yra nemoki ir jai keliama bankroto byla.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Apeliantas nurodo, jog jam iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie tokius ketinimus, apie šį faktą sužinojo tik iš paskirtojo bankroto administratoriaus, tačiau nei ieškinio, nei nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo iki šiol nėra gavęs, todėl negalėjo teismui pateikti atsiliepimo į ieškinį. Teigia, jog dažnai būna užsienyje, vyksta į konsultacijas pas gydytojus Vilniuje ir Kaune, dėl to galimai negavo minėtų dokumentų. Tvirtina, jog kreditorius turėjo jį informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi jam nebuvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliantas taip pat nurodo, jog kreditorius teismu nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtą pinigines lėšas, nesiaiškino ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, taip pat nesudarė galimybės pateikti teismui informacija apie grąžintinas PVM lėšas, kurių visiškai pakaktų kreditoriaus reikalavimui įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Utenos skyrius ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Toks dokumentų įteikimo būdas buvo pasirinktas dėl atsakovo V. K. nuolatinio vengimo priimti bet kokius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2009).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius neinformavo atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą, jam nebuvo įteiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šis negalėjo tinkamai ginti savo teisėtų interesų.

Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas 2009 m. spalio 16 d. respublikiniame laikraštyje ,,Lietuvos žinios“ bei 2009 m. spalio 17 d. regioniniame laikraštyje ,,Utenos diena“ paskelbė apie tai, kad V. Kraujalio IĮ Valstybinio socialinio draudimo fondui yra skolinga draudimo įmokų ir delspinigių. Skelbimuose nurodyta, jog atsakovas raginamas sumokėti skolą iki 2009 m. lapkričio 20 d., taip pat įspėjama, kad nesumokėjus skolos iki nustatyto termino, VSDFV Utenos skyrius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos V. Kraujalio IĮ iškėlimo (b.l. 17-18). Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 4 dalį pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Apie tai, kad Panevėžio apygardos teisme yra įteiktas ieškovo VSDFV Utenos skyriaus ieškinys atsakovui V. Kraujalio IĮ dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas viešai paskelbė 2009 m. lapkričio 28 d. dienraštyje ,,Lietuvos žinios“ bei 2009 m. spalio 17 d. ir lapkričio 28 d. dienraštyje ,,Utenos diena“. Skelbimuose ieškovas nurodė, jog atsakovams V. Kraujalio IĮ ir V. K. ieškinys įteikiamas viešo paskelbimo būdu, su ieškiniu atsakovai gali susipažinti Panevėžio apygardos teisme, atsakovams pasiūlyta per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (b.l. 19-20). Kadangi atsakovui ieškovo siųsti raginimai sumokėti skolą atsakovo įmonės buveinės adresu nepasiekdavo, atsakovui apie raginimą sumokėti skolą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat apie tai, kad Panevėžio apygardos teismui pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovams siūloma pateikti atsiliepimą į šį ieškinį, buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnis nustato galimybę procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio.

Kita vertus, teismo nutartis išklerti atsakovui V. Kraujalio IĮ bankroto bylą buvo priimta 2009 m. gruodžio 23 d., atsakovas, 2010 m. sausio 25 d. gavęs informaciją apie tai, kad įmonei išketa bankroto byla, galėjo teismui pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ar kitus duomenis, kurie patvirtintų, jog V. Kraujalio IĮ yra moki ir yra pajėgi padengti įsiskolinimą. Taip pat atsakovas galėjo pasinaudoti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta galimybe iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos patenkinti kreditoriaus (kreditorių), kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, kas būtų pagrindas atsisakyti atsakovui iškelti bankroto bylą. Tačiau atsakovas visiškai nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, iki šios dienos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių įmonės skolininkės mokumą, todėl nepagrįstai teigia, kad teismas suvaržė jo teises ir teisėtus interesus ar nepagrįstai V. Kraujalio IĮ iškėlė bankroto bylą.

Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų, t.y. yra mokus ir pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis