Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo A. D. 5632 (penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du litai) turtinės žalos nukentėjusiosios I. D. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 19.57 val., apipylė benzinu ir padegė prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą I. D. vardu, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, bei sunaikino svetimą – I. D. priklausantį 7500 litų vertės turtą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vėl apipylė benzinu ir padegė prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilį VW Transporter valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą I. D. vardu, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, bei sunaikino svetimą – I. D. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu nesutinka su priteistu žalos ir paskirtos bausmės dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundų ribų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jog anksčiau ne kartą teistas – 16 kartų, baustas administracine tvarka. Nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (2 metai 7 mėnesiai 15 dienų).

Nepagrįstas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad automobilis, kurį jis padegė, buvo ir jo, ką, apelianto teigimu, patvirtino ir nukentėjusioji I. D., kadangi byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios I. D. (2 t., 31-32, 34-35 b. l.), liudytojo V. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, šią apelianto versiją paneigia ir tvirtina, kad už nuteistojo padegtą automobilį pinigus mokėjo V. J., o nuosavybės teisė į automobilį priklauso I. D..

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kurie susiję su jam skirta bausme, ir kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, neduoda teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. O tai, jog nuteistasis visgi mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.