Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui uždarosios akcinės bendrovės „Vasabi“ direktoriui Kęstučiui Pliukštai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vasabi“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vasabi“ ir atsakovė K. L. 2016 m. balandžio 28 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotoja K. L. išnuomojo nuomininkei uždarajai akcinei bendrovei „Vasabi“ biuro patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 27-35). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad patalpos nuomininkei perduotos nuomos sutarties 3.1 punkte nustatytu terminu 2016 m. gegužės 15 d. Nuomininkė uždaroji akcinė bendrovė „Vasabi“, vadovaudamasi nuomos sutarties 13.1 punktu, 2016 m. gegužės 2 d. sumokėjo nuomotojai K. L. 1950,00 EUR avansą (e.b.l. 91). Nuomos sutartis buvo nutraukta 2017 m. gegužės 8 d. šalių susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2017 m. gegužės 31 d. (e.b.l. 43). Minėtu susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomotoja K. L. įsipareigojo grąžinti ieškovei jos sumokėtą 1950,00 EUR avansą per tris dienas nuo patalpų grąžinimo. Atsakovė minėto avanso sumos ieškovei nėra grąžinusi.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuomojamų patalpų perdavimo nuomotojui momento, taip pat dėl to, ar ieškovė yra sumokėjusi atsakovei visus mokesčius pagal nuomos sutartį. Ieškovė nurodo, kad nuomojamas patalpas nuomotojai grąžino 2017 m. birželio 1 d., kaip šalys buvo susitarę. Atsakovė minėtą aplinkybę ginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų perdavimo, patalpų perdavimą nuomotojui ir jų perdavimo momentą privalo įrodyti nuomininkas, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, daiktas turi būti grąžintas nuomotojui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.535 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.535 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.535 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai patalpos faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo – priėmimo aktas. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tiek faktinis patalpų perdavimas nuomotojui, tiek priėmimo – perdavimo akto pasirašymas laikytini tinkamu nuomininko prievolės grąžinti išsinuomotas patalpas nuomotojui įvykdymu. Kai yra pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, patalpų perdavimo momentas nustatomas pagal akte nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju patalpų priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašytas, todėl patalpų perdavimo momentas šalių gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju patalpų perdavimo momentą ieškovė įrodinėja netiesioginiais įrodymais, t. y. raštinėmis pretenzijomis, šalių susirašinėjimu, duomenimis apie nuomojamų patalpų perdavimą kitam nuomininkui. Atsakovė apskritai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė uždelsė perduoti nuomotojai nuomojamas patalpas.

Iš šalių elgesio matyti, kad patalpų perdavimas nuomininkui taip pat nebuvo įformintas rašytiniu šalių aktu; teismui yra pateikti šalių nepasirašyti tiek patalpų priėmimo perdavimo nuomininkui aktas (e.b.l. 36-39), tiek grąžinimo nuomotojui aktas (e.b.l. 40). Nuomotoja K. L. nereiškė pretenzijų nuomininkei dėl nuomojamų patalpų perdavimo, nepateikė prieštaravimų į ieškovės pretenzijas dėl pagal nuomos sutartį sumokėto avanso grąžinimo. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei nuomotos patalpos 2017 m. birželio 15 d. išnuomotos kitam nuomininkui (e.b.l. 129). Nors atsakovė ginčija aplinkybę, jog nuomojamos patalpos nuomotojui perduotos šalių susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo numatytu terminu 2017 m. birželio 1 d., tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų ir nenurodo faktinio patalpų perdavimo momento. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė neginčija aplinkybės, kad nuomojamos patalpos nuomotojui yra perduotos, nepateikia įrodymų apie patalpų perdavimą pavėluotai, taip pat po nuomos sutarties nutraukimo nereiškė nuomininkui pretenzijų dėl patalpų perdavimo, ieškovės nuomotas patalpas jau 2017 m. birželio 15 d. išnuomojo kitam nuomininkui, teismas laiko, jog ieškovė savo prievolę perduoti nuomojamas patalpas nuomotojui įvykdė per šalių sutartą terminą – 2017 m. birželio 1 d. Aplinkybė, jog šalys nepasirašė patalpų priėmimo – perdavimo akto, šios aplinkybės nepaneigia. Iš nuomos sutarties šalių ankstesnio elgesio matyti, kad ir patalpų perdavimas nuomininkui nebuvo įformintas abiejų šalių pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu.

Lietuvos Aukščiausiaisiais Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje Nr. 3K-3-493/2007, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008, yra išaiškinęs, kad nuomotojo atsisakymas pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą po to, kai šios patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, neturi teisinės reikšmės. Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Sistemiškai aiškinant CK 6.535 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nuomininkas faktiškai atlaisvina negyvenamąsias patalpas turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą, pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas savo ruožtu yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti nuomotojui daiktą.

Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po 2017 m. birželio 1 d. ieškovė būtų apsilankiusi nuomojamose patalpose ir atlikus kokius nors patalpų perdavimo nuomotojui veiksmus (iškrausčiusi patalpose paliktus daiktus ar pan.). Minėtą patalpų perdavimo momentą patvirtina ir aplinkybė, jog patalpas nuo 2017 m. birželio 15 d. atsakovė išnuomojo kitam nuomininkui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 str. 2 d. str. numato nuomininko pareigą sumokėti nuomos mokestį, pasibaigus nuomos sutarčiai, tik tuo atveju, jeigu numojamos patalpos grąžinamos nuomotojui pavėluotai. Kadangi nagrinėjamu atveju nuomojamos patalpos po nuomos sutarties pasibaigimo grąžintos nuomotojui per šalių susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo nustatytą terminą, atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas nuo 2017 m. birželio 1 d.

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė liko skolinga už nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu jai suteiktas komunalines ir energijos paslaugas. Nuomos sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad į nuomos mokestį neįskaičiuojamos visos eksploatacinės išlaidos, kurios mokamos atskirai nuo nuomos mokesčio. Eksploatacinių išlaidų apmokėjimo tvarka numatyta nuomos sutarties 12 punkte. Nuomos sutarties 12.1 punktu nuomininkas įsipareigojo sumokėti nuomotojui tik tas faktines eksploatacines išlaidas, kurių jis nėra tiesiogiai įpareigotas sumokėti pagal atskiras sutartis, sudarytas tarp jo ir tiekėjų. 2016 m. balandžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.4 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas, t. y. ieškovė sumoka nuomotojui (atsakovei) mokesčius už komunalines paslaugas per dvi darbo dienas nuo atitinkamų sąskaitų gavimo dienos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė buvo sudariusi tiesiogines sutartis su šalto vandens tiekėju, elektros energijos tiekėju (e.b.l. 86-87; 110-113). Ieškovė nebuvo sudariusi tiesioginės sutarties su šilumos energijos tiekėju akcine bendrove „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovė nepateikė įrodymų apie nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininko nuomotojui mokėtinų mokesčių už komunalines paslaugas dydį, laikotarpį. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovė būtų reikalavusi nuomininką sumokėti už nuomojamų patalpų adresu teikiamas komunalines paslaugas bei pateikusi nuomininkui tokių mokesčių susidarymo laikotarpį ir dydį patvirtinančias paslaugų tiekėjų sąskaitas. Todėl teismas laiko neįrodytu nuomos sutartyje numatytą pagrindą atsakovei daryti išskaitas iš ieškovės pagal nuomos sutartį sumokėto avanso.

Išskaitų iš nuomininko nuomotojui sumokėto avanso tvarką reglamentuoja nuomos sutarties 13.3 punktas, kuriame numatyta numotojo teisė panaudoti avanso sumą savo nuožiūra padengiant (įskaitant) bet kokius nuomininko pradelstus mokėjimus (įskaitant netesybas) nuomotojui pagal nuomos sutartį. Tuo atveju, jeigu nuomotojas įskaito avansą ar jo dalį už nuomininko mokėjimą, nuomininkas turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuomotojo raštiško pareikalavimo dienos sumokėti nuomotojui sumą, trūkstamą iki šiame straipsnyje nurodyto avanso sumos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 str. 1 d. numato, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra prievolės pabaigos pagrindas. Priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, tokio sandorio buvimą privalo įrodyti asmuo, kuris įrodinėja savo prievolės pasibaigimą įskaitymu, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovė. Taigi tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, jis turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (LR CK 6.130 str. 1 d.), laikytasi įskaitymo tvarkos (LR CK 6.131 str.).

Nors įskaitymas galimas vienašališku šalies pareiškimu, nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas, nepriklausomai nuo to, ar teisme yra reiškiamas reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 str. imperatyviai nurodyta, jog apie įskaitymą turi būti informuojama priešinga šalis, kurios reikalavimą siekiama įskaityti. Nuomos sutarties 13.3 punktas numato nuomotojo pareigą pranešti raštu apie avanso sumos įskaitymą nuomininko prievolėms pagal nuomos sutartį dengti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji raštu nuomos sutartyje nustatyta tvarka išreiškė valią dėl atsakovės prievolės grąžinti ieškovei pastarosios sumokėtą avansą pabaigos ieškovės prievolių sumokėti mokesčius pagal nuomos sutartį įskaitymu, taip pat kad toks atsakovės pareiškimas dėl įskaitymo ieškovei pateiktas iki bylos iškėlimo teisme, kad įskaitoma prievolė būtų aiškiai apibrėžta konkrečia pinigine suma, atitinkančia ieškovės sumokėto avanso sumą. Pirmą kartą apie ieškovės sumokėto avanso įskaitymą atsakovė pareiškė atsiliepime į ieškinį, t. y. jau po ieškovės reikalavimo dėl avanso grąžinimo pareiškimo teisme. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.134 str. 1 d. 1 p. imperatyviai draudžia įskaityti teisme ginčijamą reikalavimą. Taigi, darytina išvada, jog ieškinio dėl avanso grąžinimo pareiškimo dieną atsakovės prievolė grąžinti avansą nebuvo pasibaigusi minėtos avanso sumos įskaitymu ieškovės piniginėms prievolėms pagal nuomos sutartį dengti.

Nuomos sutarties 13.1 punktas numato, kad sutarties 13.3 punkte nustatyta tvarka nepanaudotas avanso likutis grąžinamas nuomininkui ne vėliau kaip per penkias dienas pasibaigus nuomos sutarčiai. Kadangi atsakovė nuomos sutartyje nustatyta tvarka nepanaudojo ieškovės sumokėto avanso, taip pat neatsiliepė į ieškovės pretenzijas dėl avanso grąžinimo, šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl nuomininko mokėtinų mokesčių pagal nuomos sutartį išskaitymo iš avanso sumos, ieškovės prievolių pagal nuomos sutartį įskaitymo į avanso sumą terminas pasibaigė ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl avanso sumos priteisimo, ieškovės sumokėto avanso suma, sudaranti 1950,00 EUR priteisiama iš atsakovės ieškovei.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261, 6.210). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei priteisiama Ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme

dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad iki kreipimosi į teismą atsakovė K. L. buvo pradelsusi grąžinti avansą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasabi“ 127 dienas, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos, sudarančios 33,92 EUR už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. liepos 11 d.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš atsakovės; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės K. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasabi“ 1950,00 EUR skolos ir 33,92 EUR palūkanų, iš viso 1983,92 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, devyniasdešimt du euro centus).

Priteisti iš atsakovės K. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasabi“ 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 1983,92 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės K. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasabi“ 45,00 EUR žyminio mokesčio ir 600,00 EUR išlaidų už advokato paslaugas, iš viso 645,00 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. L. valstybei 13,97 EUR (trylika eurų, devyniasdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.