- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-856-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- T. Š.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei- Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovui V. B. , jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui T. Š. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-559-480/2008 pakeitimo pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui T. Š. su trečiuoju asmeniu Lietuvos kariuomene dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-10-31 nuosprendžiu T. Š. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str.1d. ir taikant LR BK 3 str., nuteisė 10 MGL ( 1250 Lt )bauda (b.l. 117-119). Nuosprendis įsiteisėjo 2008-01-02 ( b.l. 120-123).
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo, T. Š. , priteisti 14 000 Lt neturtinę žalą, kilusią dėl patirto dešinio peties sužalojimo šaunamuoju ginklu. Nurodė, kad su atsakovu tarnauja Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. 2005 m. vasario 28 d. atliekat ginklų valymą po pratybų bataliono kareivinių pastate, atsakovas neatsargiai elgdamasis su tarnybiniu ginklu iššovė, kulka kliudė ieškovą. Ieškovas buvo nedarbingas du mėnesius, padarytas sveikatos sutrikdymas turi įtakos ieškovo gyvenimui, jis kenčia skausmus, negali pakelti didesnio fizinio krūvio, sportuoti įprastu ritmu, vartoja vaistus, jam taikomos įvairios fizioterapijos procedūros, jaučia psichologinį diskomfortą. Dėl patirto sužalojimo ieškovui buvo sumažinta sveikatos grupė (pagal kariuomenėje galiojančią sistemą), kas užkerta kelią tolimesnei tarnybai padalinyje, be to, pagal paviešintą pirminę informaciją, ieškovas buvo įvardintas kaip įvykio kaltininkas, persišovęs dėl neatsargaus elgesio su tarnybiniu ginklu, dėl ko nukentėjo jo, kaip kariškio reputacija, tuo tarpu atsakovas ieškovo net neatsiprašė. Nedarbingumo metu padaryta turtinė žala siekė 1120 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. Š. ieškovui V. B. 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui 318,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 60,0 Lt žyminio mokesčio ir 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 2) iš ieškovo V. B. atsakovui T. Š. 1720,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 33,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovo V. B. sveikata buvo sužalota jam atliekant savanoriškąją karo tarnybą pagal profesinės karo tarnybos sutartį, todėl sveikatos sužalojimo atveju žala jam atlyginta vadovaujantis specialaus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-726 nuostatomis. Teismas rėmėsi civilinio kodekso 6.250 str. 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Specialus Karo tarnybos įstatymas, numatantis vienkartinės kompensacijos kario sveikatos sutrikimo atveju išmokėjimą, nenumato dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo T. Š. neteisėtus veiksmus dėl neatsargumo ir kaltę įrodo apkaltinamasis nuosprendis. Teismas atsižvelgė į tai, kad: ieškovas V. B. pripažino, jog saugos atžvilgiu ir jo paties padėtis valant ginklus nebuvo tinkama (b. l. 19, 2 t.); šalių draudimas valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba (1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų sąlygų 1.4 p.) rodo, kad tarnyba susijusi su padidinta rizika; V. B. buvo sužalotas ir nusikaltimas įvykdytas tarnybos metu; apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad T. Š. padarė neatsargų nusikaltimą (b. l. 119); V. B. dėl sveikatos sutrikimo Lietuvos Kariuomenė išmokėjo 18 mėnesinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją – V. B. pripažįsta gavęs žalai atlyginti 36120,00 Lt (b. l. 19, 2 t.); nors V. B. nurodo (b. l. 19-20, 2 t.), kad dėl peties sužeidimo yra liekamieji reiškiniai, patiria nepatogumus dėl sporto ir sunkesnių darbų, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia, o pats pripažįsta, kad iki peties peršovimo ta pati ranka buvo lūžusi du kartus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimą, priteisti iš atsakovo 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, t. y., jei asmuo (šiuo atveju V. B. ) yra suluošinamas ar kitaip sužalotas, tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusįjį grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas (atlyginti nukentėjusiajam patirtus nuostolius bei neturtinę žalą). Ieškovas apeliaciniu skundu su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1) Dėl V. B. padėties (elgesio) sužalojimo metu. Teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, analizavo apelianto - ieškovo V. B. veiksmus įvykio metu. Teismas savo sprendime konstatavo, jog V. B. elgesys sužalojimo metu buvo netinkamas, t. y. ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis, valant ginklus, sėdėjo priešais atsakovą, tačiau nėra aišku, kuris pirmas atsisėdo, o kuris, pažeisdamas taisykles, atsisėdo antras. Be to, už netinkamą elgesį su ginklais drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas tik atsakovas T. Š. , tuo tarpu ieškovas V. B. drausminėn atsakomybėn už netinkamą elgesį valant ginklus patrauktas nebuvo (kaip ir kiti kariai, kurie sėdėjo prie to paties stalo vienas priešais kitą), tad nėra jokio pagrindo vertinti ieškovo kaltės įvykio metu (ieškovas taip pat nėra trauktas drausminėn atsakomybėn už netinkamą elgesį su šaunamuoju ginklu). Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi tik prielaidomis, kas yra draudžiama - teismo išvados turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju, jokio oficialaus rašytinio dokumento, jog V. B. buvo trauktas drausminėn atsakomybėn, nėra, tuo tarpu tai, jog T. Š. dėl saugaus elgesio su ginklais taisyklių pažeidimo buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn ir jam skirta drausminė nuobauda, įrodyta rašytiniais dokumentais.
2) Dėl atsakovo T. Š. kaltės - atsakovas T. Š. dėl įvykusio įvykio buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, bei dėl nežymaus sveikatos sužalojimo buvo nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nors atsakovas nepripažino savo kaltės ir teigė, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, šios aplinkybės įrodo T. Š. atsakomybę bei pareigą atlyginti nukentėjusiajam asmeniui neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas savo sprendime yra nurodęs, jog atsakovas neturėjo patirties ardant ginklą. Tiek apelianto - ieškovo V. B. , tiek atsakovo T. Š. tarnyba yra susijusi su padidinta rizika - tarnybos metu yra atliekami veiksmai ir naudojamasi priemonėmis, kurios gali sužaloti asmenį. Taigi tarnybos metu kariai, atlikdami savo pareigas, turi jas atlikti tinkamai, tam, kad nesužalotų savęs ir savo kolegų, bei atitinkamai to tikisi iš savo kolegų. Šiuo atveju, po pratybų ardant ginklus keturi kariai sėdėjo prie vieno stalo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pagal profesinės karo tarnybos sutartis tarnavo jau nebe vienerius metus, tad savo darbą turėjo išmanyti, bei jį atlikti taip, kad niekas iš aplinkinių nenukentėtų. Atsakovo teiginys, kad jis neturėjo patirties valant ginklus - yra nepagrįstas, be to, jei atsakovas ir neturėjo patirties bei tą faktą žinojo, jis turėjo elgtis atsakingiau. Atsakovo teiginius paneigia byloje surinkti dokumentai - įrodyta, kad atsakovas ne vieną kartą buvo išklausęs saugaus elgesio su ginklais instruktažą (bylos duomenimis, paskutinis instruktažas dėl saugaus elgesio su šaunamaisiais ginklais buvo pravestas 2005-02-25 - likus kelioms dienoms iki nelaimingo atsitikimo). Teismas išsamiai neišnagrinėjo, kaip šis įvykis galėjo paveikti (ir paveikė) ieškovą tarnybos atžvilgiu. Be patirto fizinio skausmo bei nervinio streso, V.Babecką kamuoja baimė dėl galimo kito kolegos neatsargaus elgesio, kurio metu jis vėl galėtų nukentėti, ir dėl ko negali pilnavertiškai atlikti savo tarnybinių pareigų, t. y. po įvykio neliko pasitikėjimo savo kolegomis, kas šioje tarnyboje yra labai svarbu. Tam, kad atsirastų pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, sumažintas nervinis stresas, ieškovui teko kreiptis į psichologus. Be to, po įvykio jam buvo sumažinta sveikatos grupė, dėl ko ieškovas nebegalėjo tikėtis gauti kitų pareigų, kurių atlikimas reikalauja geros sveikatos būklės. Kaip matyti, išvardinti padariniai turėtų būti įvertinti žymiai didesne suma nei kad įvertino teismas.
3) Dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo. Kariai pagal LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnybos metu valstybės biudžeto lėšomis. Jei nelaimingo atsitikimo metu sveikatos sutrikdymas turi pasekmes, t. y. sumažėja tinkamumo tarnybai laipsnis, yra išmokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Ši kompensacija yra skirta atlyginti nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiajam asmeniui patirtas neigiamas turtines pasekmes, tačiau tai nėra kartu ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas - Kariuomenė nėra atsakinga už karininkui nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, išmokėtos sumos yra draudiminės išmokos, kurių nepakankant kompensuoti patirtą žalą, ją kompensuoja kaltasis dėl žalos padarymo asmuo, įstatyme įtvirtinta nuostata mokėti atitinkamais atvejais vienkartinę kompensaciją yra socialinė garantija, jog nukentėjęs asmuo tam tikru laikotarpiu turės pajamų. Tai, kad apeliantui - ieškovui V. B. buvo sumokėta vienkartinė kompensacija dėl patirtų sužalojimų, įtakoja ir neturtinės žalos dydžio nustatymą, nes tai susiję dalykai - teismų praktika rodo, kad kuo didesnė turtinė žala, tuo didesnė ir neturtinė žala. Kariuomenė sumokėjo nukentėjusiajam V. B. 18 jo mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio kompensaciją, ieškiniu buvo prašoma išieškoti iš atsakovo T. Š. 14 000,00 Lt, t. y., maždaug keturių jo mėnesinių tarnybinių atlyginimų su priemokomis ir priedais dydžio sumą. Mano, kad tokia suma neviršija protingumo kriterijų, ir atitinka neturtinę žalą, ieškovo patirtą dėl atsakovo veiksmų. Neturtinę žalą dėl nelaimingo atsitikimo turi atlyginti už ją atsakingas asmuo, t. y. atsakovas T. Š. . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008 nurodė, jog „... nesant nustatytos nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant tik į nukentėjusiojo kaltės formą (paprastą neatsargumą), sumažinti neturtinės žalos dydį“. Kaip minėta anksčiau, ieškovo V. B. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei didelio neatsargumo - pasitikėdamas savo kolegos kompetencija, jis tikrai nesitikėjo, jog bus peršautas, tad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, kuris niekaip negalėtų įtakoti teismo sprendimo mažinti reikalaujamos neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 nurodė, jog „asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Atsakovas pagal šį LR Civilinio kodekso straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu ir t. t.) (LR CK 6.270 str. 2 d.)“. Šiuo atveju atsakovas T. Š. veikė su didesnio pavojaus šaltiniu - šaunamuoju ginklu (kurio naudojimas tarnybos reikmėms yra neatsiejama tarnybos dalis), ieškovo tyčia ar didelis neatsargumas nebuvo įrodytas, tuo tarpu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nelaimingo atsitikimo bei ieškovo sveikatos sutrikdymo, dėl ko turėtų atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-04-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 nurodė, jog „fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu - kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą... Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ... atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai“. Šiuo atveju, ne tik ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, bet ir jo šeima - žmona, kuri neseniai buvo pagimdžiusį jų pirmagimę. Nors teismas teisingai nurodė aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės žalos nustatymui, tačiau šias aplinkybes įvertino netinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai išaiškinęs bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas bei padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas. Motyvuose nurodo:
1) Ieškovui žala yra atlyginta pakankamai, jis reikšdamas ieškinį sąmoningai nenurodė VSDFV Kauno skyriaus 2005-08-29 pranešimo, jog dėl 2005-02-28 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis V. B. buvo apskaičiuota ir išmokėta 1032 Lt draudimo suma, be to dėl sveikatos sutrikdymo Lietuvos Kariuomenė išmokėjo 18 mėnesinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją - 36 120,00 Lt.
2) Dėl nelaimingo įvykio atsakovas labai nuoširdžiai gailisi. Už elgesio su ginklais taisyklių pažeidimą jam buvo paskirta drausminė nuobauda - tarnybinio atlyginimo sumažinimas 20 procentų vienam mėnesiui.
3) Nelaimingas atsitikimas įvyko ne vien tik dėl atsakovo neatsargaus elgesio su ginklu. Remiantis Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vado 2005 m. vasario 21 d. įsakymo 2.1 punktu, šaudymo pratybų vadovas pratybų metu privalo užtikrinti saugaus elgesio taisyklių laikymąsi ir ginklų apsaugą. Saugaus naudojimosi šaunamaisiais ginklais taisyklės patvirtintos Krašto apsaugos ministro 1993 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 651. 3.2 punktas, kuriame numatyta „po šaudymo koviniais ar mokomaisiais ginklais ginklai valomi nedelsiant šaudykloje arba lauke. Nesant tam sąlygų - nedelsiant grįžus į kareivines.“ Byloje nustatyta, kad kareiviai ginklus pradėjo valyti grįžę į kareivines ir tik po pietų. Taigi, buvo pažeistas nurodytas Naudojimosi šaunamaisiais ginklais saugaus elgesio taisyklių punktas. 2005-02-21 LKVD jėgerio bataliono vado įsakymo Nr. V-91 „Dėl A kuopos šaudymo pratybų organizavimo Gaižiūnų poligone“ 2.1.2. punktas numato, kad A. K. turėjo pratybų metu užtikrinti saugaus elgesio taisyklių laikymąsi ir ginklų apsaugą, tačiau to pastarasis deramai neatliko - nepastebėjo, kad 2005-02-28 apie 16 val. ginklo vamzdyje buvo likęs vienas nepanaudotas šovinys. Teismo posėdžio metu apeliantas pripažino, kad valant ginklus pastarojo padėtis nebuvo tinkama, nes valant ginklus sėdėti vienas prieš kitą yra griežtai draudžiama. Naudojimosi šaunamaisiais ginklais saugaus elgesio taisyklių 4.2 punktas nurodo, kad kiekvienas karys šaudykloje turi tiksliai laikytis saugaus elgesio taisyklių, už tai atsako padalinių vadai. Taigi, A. K. , kaip padalinio vado, neapdairumas bei netinkamas prižiūrėjimas taip pat įtakojo nelaimingą įvykio atsitikimą, dėl to, pastarajam už elgesio su ginklais taisyklių pažeidimą ir tarnybos pareigų neatlikimą buvo paskirta drausminė nuobauda - tarnybinio atlyginimo sumažinimas 15 procentų dviem mėnesiams.
4) Žala ieškovui buvo atlyginama vadovaujantis specialaus Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis, t. y. jam išmokėta nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, neatsižvelgiant į draudimo išmokas. Specialus Karo tarnybos įstatymas, numatantis vienkartines kompensacijas kario sveikatos sutrikimo atveju (neatsižvelgiant į draudimo išmokas) išmokėjimą, nenumato neturtinės žalos sužalotiems tarnybos metu kariams atlyginimo, todėl, remiantis šiuo įstatymu ir CK 6.250 str. 2 dalimi, ieškovui negali būti atlyginama neturtinė žala. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausias teismas. Šioje situacijoje buvo taikomas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kuris išsamiai reglamentuoja kaip ir kokio dydžio žala atlyginama profesinės karo tarnybos kariams jų sveikatos sutrikdymo atveju. Dėl dalinės žalos atlyginimo nėra užsiminta. Ieškovui sveikata buvo sužalota jam atliekant savanoriškąją karo tarnybą pagal profesinės karo tarnybos sutartį, todėl sveikatos sužalojimo atveju žala jam atlyginama, vadovaujantis specialaus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 66 str. 1 dalis numato, kad karių gyvybė ir sveikata yra privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis, pagal to paties įstatymo 67 straipsnio nuostatas kario sveikatos sutrikimo atveju jam turi būti išmokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, neatsižvelgiant į draudimo išmokas. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, ta pati nuostata yra numatyta ir CK 6.263 str. 2 dalyje dėl deliktinės atsakomybės. Specialus Karo tarnybos įstatymas, numatantis vienkartines kompensacijas kario sveikatos sutrikimo atveju (neatsižvelgiant į draudimo išmokas) išmokėjimą, nenumato neturtinės žalos sužalotiems tarnybos metu kariams atlyginimo, todėl, remiantis šiuo įstatymu ir CK 6.250 str. 2 dalimi, ieškovui negali būti atlyginama neturtinė žala papildomai 12 000 Lt sumai. Šiame įstatyme kario sveikatos sutrikimo atveju numatyta vienkartinė kompensacija, kuri tokiu atveju apima visą ieškovui padarytą žalą, tiek turtinę, tiek ir neturtinę.
Šalies argumentai
5) Apelianto teiginys, kad dėl patirto sužalojimo pastarajam užkirstas kelias siekti tarnybos norimame padalinyje, nėra pagrįstas. Jokių įrodymų apeliantas nepateikė. Pagal esamą sveikatos grupę V. B. gali nevaržomai siekti tarnybos norimame padalinyje.
6) Teismas, priteisdmas V. B. nustatytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį, kad jis augina mažametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui ir, kad du tūkstančiai litų yra pakankamai didelė pinigų suma, kuri jam bei jo šeimai stipriai atsiliepia finansiškai. Ieškovas iškart po įvykio atsakovui pretenzijų neturėjo, tą rodo ir V. B. 2005-02-28 protokole - pareiškime nurodytos aplinkybės: „įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. leitenantas T. Š. , valydamas savo ginklą netyčia iššovė ir kulka pataikė man į dešiniojo peties sritį“. Kitą dieną, t. y. 2005-03-01 liudytojo apklausos protokole V. B. nurodė: „Dėl įvykusio šūvio aš T. Š. pretenzijų neturiu, manau jis pasielgė taip dėl neatsargumo ir jokių žalingų padarinių nenorėjo. Po įvykio jis labai jaudinosi, ėmėsi man pagelbėti ir pan.“
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Kariuomenė prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas, kai asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovo V. B. sveikata buvo sutrikdyta dėl nelaimingo atsitikimo jam atliekant profesinę karo tarnybą, o profesinės karo tarnybos kariai yra privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnis), todėl dėl sveikatos sužalojimo žala turėtų būti atlyginama vadovaujantis specialaus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 67 straipsnis nustato, kad kariui sutrikdžius sveikatą dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, jei dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis išmokama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos Įstatyme nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisija įvertino ieškovo sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį ir tarnybinio tyrimo komisija nustatė ieškovo sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnyba, todėl ieškovui buvo išmokėta 18 mėnesinio atlyginimo vienkartinė kompensacija (36 120 Lt). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vienkartinė kompensacija skiriama atlyginti nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiam asmeniui patirtas turtines pasekmes, tačiau tai nėra neturtinės žalos atlyginimas. Su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka. Mano, kad šios kompensacijos paskirtis kompensuoti kario patirtą žalą, kuri gali būti tiek turtinė, tiek ir neturtinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. sausio 12 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-31/2004) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme kario sveikatos sutrikimo atveju numatyta tik vienkartinė kompensacija, kuri tokiu atveju apima visą padarytą žalą, tiek turtinę, tiek ir neturtinę. Nepakankant kompensuoti patirtos žalos, ją privalo kompensuoti atsakingas už šios žalos padarymą asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).
Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas šioje byloje- teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju atlyginimą nukentėjusiajam, aiškinimas ir taikymas.
Ieškovas neturtinę žalą kildina iš atsakovo nusikaltimu ieškovo sveikatai padarytos žalos.
Apeliantas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau teigia, kad teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes t.y. neatsižvelgė į esminius žalos nustatymo kriterijus, todėl neteisingai įvertino pinigais apelianto neturtinio pobūdžio praradimus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą bei jo šeimos išgyvenimus dėl jo sužalojimo. Ieškovas nurodė, kad dvasinius išgyvenimus jis patiria ir dabar dėl būsimų pasekmių- liekamųjų reiškinių po peties sužalojimo, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad ieškovui neturtinė žala padaryta dėl atsakovo įvykdyto nusikaltimo ieškovo sveikatai, todėl teismas teisingai nustatė, kad neturtinė žala turi būti priteista iš atsakovo.
Neturtinė žala-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaro fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijaus sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kaltės forma. Nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas nusikaltimą padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo).Atsakovas T. Š. , būdamas aukštojo išsilavinimo, karininkas, ne kartą anksčiau instruktuotas dėl saugaus elgesio su ginklais, ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti padarinius dėl naudojimosi šaunamaisiais ginklais taisyklių pažeidimo, būtent, ginklo nukreipimo į žmogų, kad gali kilti pavojus kito asmens gyvybei ir sveikatai. Kaip jau buvo paminėta, neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kadangi ieškovo išgyvenimai sukelti dėl jam gyvybiškai svarbių dalykų-sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, teismas sprendžia, kad jo išgyvenimai yra dideli.
Teisėjų kolegija, sprendžia, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus ieškovo sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po peties sužalojimo su dešinio raktikaulio petinio galo lūžimu, yra liekamieji reiškiniai, ieškovas nepasveiko. V. B. apeliacinio skundo argumentus, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, tarnyboje jis patiria nepatogumus dėl sporto ir sunkesnių fizinių darbų, kad jį nuolat kamuoja baimė dėl kitų kolegų elgesio ir jam užkirstas kelias siekti tarnybos norimame padalinyje paneigia trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono patiekta 2008-06-27 pažyma Nr. IS-165, pateikta apeliacinės instancijos teisme (b.l. 51), iš kurios matyti, kad ieškovo V. B. fizinio pasirengimo testai įvertinti 2006-98%, 2007 m. -90%, 2008 m.-82%, 2008 m. plaukimo įskaita-100%, spec.rengimo pratybose, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės ieškovas dalyvauja nuo 2006 m. gegužės mėn. – bendras įvertinimas teigiamas, 2007-12-14 ieškovas buvo paaukštintas pareigose. Nustatyta pareigybei sveikatos grupė D, turima sveikatos grupė C (C sveikatos grupė batalione tinka visoms esamoms pareigoms).
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ieškovas pats pripažino, kad saugos atžvilgiu ir jo paties padėties atžvilgiu valant ginklus jis sėdėjo priešais atsakovą, tuo buvo pažeistos Saugaus naudojimosi šaunamaisiais ginklais taisyklės, patvirtintos Krašto apsaugos ministro 1993 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 651(toliau Taisyklės). Kas pirmas atsisėdo, jis neprisimena, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne vien dėl atsakovo neatsargaus elgesio su ginklu, valant ginklus, V. B. taip pat negalėjo sėdėti prieš atsakovą valant jam ginklą.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimti, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kurie kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (žr.pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Žungailienė v. UAB ”Volniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. rugienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-604/2005, kt.).
Specialus Karo tarnybos įstatymas, numatantis vienkartinės kompensacijos kario sveikatos sutrikimo atveju (neatsižvelgiant į draudimo išmokas) išmokėjimą, nenumato neturtinės žalos sužalotiems tarnybos metu kariams atlyginimo, todėl teisėjų kolegija spręsdama priteistinos neturtinės žalos dydį ieškovui, neatsižvelgia į trečiojo asmens išmokėtą ieškovui vienkartinę kompensaciją.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas ginčo teisiniam santykiui reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovui dėl atsakovo sužalojimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikimas, jo patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sužalojimo pasekmes,- šiuo metu yra darbingas, atsakovo kaltės formą - ieškovas buvo sužalotas dėl kito asmens neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), atsakovo šeimyninę ir turtinę padėtį - yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, paėmęs iš banko 2 paskolas šeimos reikmėms, ieškovo netinkamą padėtį atsakovui valant ginklą, ir siekdama nustatyti kiek įmanoma sąžiningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį kartu nepažeidžiant tiek ieškovo, tiek atsakovo teisinės interesų pusiausvyros, mano, kad teismo priteista 2000 Lt neturtinė žala ieškovui nėra adekvati jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, fiziniam skausmui, todėl priteista neturtinė žala padidintina iki 7000 Lt.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4d.) .
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas sumokėjo savo atstovui advokatui 2200 Lt atstovavimo išlaidų už teisinę pagalbą, o atsakovas savo atstovui 2000 Lt, todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovui 200 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).
38,86 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu šalims, priteistinos iš šalių lygiomis dalimis valstybei, t.y. po 19,43 Lt iš kiekvieno. (CPK 88 str. 1d. 3p.).
Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus teismo sprendimą, iš atsakovo priteistina 420 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1d., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą: padidinti priteistą neturtinę žalą iš atsakovo T. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) iki 7000 Lt.
Iš atsakovo priteisti ieškovui 200 Lt atstovavimo išlaidų.
Iš ieškovo ir atsakovo priteisti po 19,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.