Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. L. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis R. K. patvarkymu netenkino pareiškėjo P. L. skundo, kaip nepagrįsto. Nurodė, kad priverstine tvarka vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą dėl 2236,08 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas yra (duomenys neskelbtini), verčiasi privačia praktika. Paaiškėjo, kad jis periodiškai teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o klientas (duomenys neskelbtini) moka sutarto dydžio honorarą. Todėl priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininkui šiuo metu priklausančias išmokėti ir išmokėtas ateityje pinigines lėšas 2699,48 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) klientui buvo iškelta bankroto byla ir priimtas patvarkymas liko neįvykdytas. Skolininkas buvo įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) kontoros knygą, pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitos išrašus, tačiau šio reikalavimo neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2014-12-15 sprendimą Nr. D37-22117 dėl 2236,08 Eur skolos iš (duomenys neskelbtini) P. L. ieieškojimo priverstine tvarka (vykdomosios bylos Nr. 98-2175/14). 2015-10-12 patvarkymu Nr. S-17457-15, antstolis, vadovaujantis LR CPK 749, 751 str., areštavo visas P. L. atžvilgiu išmokėtas lėšas 2699,48 Eur sumai (2236,08 Eur skolai ir 463,40 Eur vykdymo išlaidoms). Šiuo patvarkymu buvo areštuotos visos tuo metu buvusios bei būsimos P. L. išmokėtinos lėšos (vykdomosios bylos 83 b.l.).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis priėmė neteisėtą patvarkymą, nes vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją. Be to pažymėjo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Pagal Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju priverstine tvarka vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą dėl 2236,08 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini). Skolininkas kilnojamųjų registruotų daiktų neturi, nekilnojamojo turto dalis, priklausanti skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių teise yra žymiai didesnės vertės nei skolininko skola, todėl į šį turtą antstolis neturėjo galimybės nukreipti išieškojimą. Antstoliui nustačius, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), verčiasi privačia praktika, periodiškai teikia teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o klientas (duomenys neskelbtini) moka sutarto dydžio honorarą. Todėl vadovaujantis LR CPK 749, 751 str., anstolis areštavo visas P. L. atžvilgiu išmokėtas, esamas ir būsimas lėšas 2699,48 Eur sumai (2236,08 Eur skolai ir 463,40 Eur vykdymo išlaidoms). LR CPK 739 str. numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompenscijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad piniginės lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą dėl jo atliekamos (duomenys neskelbtini) veiklos, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima. Šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Pareiškėjas nepateikė anstoliui duomenų apie gaunamų pajamų pobūdį, nors buvo įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) kontoros knygą, pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitos išrašus.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis priėmė patvarkymą prieštaraudamas LR CPK 668 str. 1 d. normai. LR CPK 668 str. 1 d. nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis LR CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Bylos duomenimis, išieškojimas nėra įvykdytas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nustatyta, kad siekiant užtikrinti kreditoriaus teisėtus interesus ir lūkesčius, kad skola būtų išieškota, anstoliui buvo reikalinga areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekinat išvengti įsiskolinimo padengimo ir pažeidžiant išieškotojo interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai priėmė 2015-10-12 patvarkymą Nr. S-17457-15, todėl jo veiksmai laikytini teisėtais. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl neteisėtų antstolio R. K. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.